- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- 1-1555-1138/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34152-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- D. E.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, dešimties klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, teistas:
2004 m. gegužės 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį, (2 epizodai), 178 straipsnio 2dalį (2 epizodai), gautinė bausmė – 85 paros arešto, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.
2008 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, gautinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. P. 2020 rugpjūčio 25 d. apie 9.00 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – nusistatyti asmenybę, vartodamas necenzūrinius žodžius, agresyviai nusiteikęs, suspaudęs kumščius, ėjo link vyriausiųjų patrulių D. E. ir E. V., šiems panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir prispaudus jį prie laiptinės sienos, sakydamas „supisiu“, vieną kartą spyrė D. E., šiam išsisukus ir panaudojus elektros impulsinio prietaisą „Taser“, kuriam pilnai nesuveikus, nutraukė laidą, bandė ištrūkti, grasino, sakydamas „pyderastai mentai, aš jus pasigausiu mieste ne darbo metu, bus pizda“, tokiu būdu grasindamas panaudoti ir panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams D. E. ir E. V.. Šiais veiksmais V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 286 straipsnyje.
2. Kaltinamasis V. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu atsiprašė dėl savo veiksmų. Nurodė, kad dėl jo veiksmų viskas yra surašyta, savo veiksmų neišsigina. Buvo nesavoje būklėje, susinervinęs, įsikarščiavęs, pasakė tai, ko neturėjo pasakyti. Tiksliai įvykio dienos pasakyti negali, tiksliai net nepasakytų, kurie pareigūnai buvo įvykio metu. Gali būti, kad tai buvo 2020 rugpjūčio 25 d. apie 9.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną susipyko su drauge, todėl atvažiavo policijos pareigūnai. Buvo nesavo būklės, išgėręs, susipykęs su drauge, visą naktį nemiegojęs, pavargęs. Savo veiksmus vertina kritiškai, žino, kad blogai, neteisingai pasielgė. Jo veiksmai yra nepateisinami. Prisimena, kad grasino pareigūnams. Neatsimena, kad būtų spyręs, tačiau tai galėjo atsitikti grumtynių metu. Tarnybiniame automobilyje sėdėjo neramiai, buvo supykęs.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam bei jo gynėjui ir prokurorei sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. E. nurodė, kad realiai viskas įvyko kaip kad V. P. ir aiškino. Antrą kartą atvykus į daugiabutį V. P. nenorėjo jiems prisistatyti. Jie turėjo iškvietimą, bet nežinojo konkrečios vietos, ir nežinojo, kas ten yra reikalinga. Įsispraudus į kampą prasidėjo keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai, grasinimai pasigauti ne darbo metu. Vienu momentu, jis nežino sąmoningai ar nesąmoningai, ar ketino kažkur įspirti, V. P. spyrė iš dešinės kojos, tačiau nepateikė, nes atsitraukė. Iš karto po to panaudojo „Taser“ elektros šoko įtaisą, o jam nesuveikus naudojo dujas. Tada V. P. buvo pargriautas ant žemės. Įvykis vyko 2020 rugpjūčio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo atsiprašymas jį tenkina. Įvykio metu V. P. veiksmus vertino neigiamai. Tuo metu kilo reali grėsmė, kadangi kaltinamasis galėjo pataikyti.
6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje neregistruotas, psichinių sutrikimų ar priklausomybių neturi. Su drauge R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m, atėjo pas jos draugus į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio, nežino. Ten jie visą naktį vartojo alkoholį. Jis vienas išgėrė pusę litro degtinės, bei keturis vienetus vieno litro talpos alaus, 7,5 laipsnių stiprumo. Visą naktį nemiegojo, buvo pavargęs ir piktas, be to stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Paryčiais pradėjo pyktis su drauge R. S.. Dabar jau neprisimena, dėl ko jie konfliktavo, bet ji dėl jo veiksmų paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Nenorėdamas jų sutikti, nusprendė eiti namo. Eidamas, laiptinėje pamatė du policijos pareigūnus. Iš pareikšto jam įtarimo dabar jau žino – D. E. ir E. V.. Tikrai prisimena, kaip policijos pareigūnai jo klausė vardo ir pavardės, ar pažįsta R. S., kuri ir išvietė policijos pareigūnus. Jis turbūt jiems sukėlė įtarimą, nes nenorėjo prisipažinti, kad jis ir yra tas asmuo, dėl kurio jo draugė kvietė pareigūnus. Policijos pareigūnai turbūt tai įtarė, todėl paprašė jo nueiti iki tarnybinio automobilio, kad nustatytų jo tapatybę. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, visą naktį nemiegojęs, todėl jų atžvilgiu pradėjo elgtis agresyviai. Nevykdė jų nurodymų, nusistatyti asmenybę. Vartojo necenzūrinius žodžius (kokius, tiksliai dabar neprisimena) jų atžvilgiu ir tikrai nesiruošė vykdyti jų reikalavimų, nes buvo agresyvus ir piktas, tuo metu galėjo suspaudęs kumščius eiti link jų, sakydamas „supisiu“. Supranta, kad taip elgdamasis kėlė grėsmę pareigūnams. Prisimena, kad tada policijos pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus, jį prispaudė prie sienos laiptinėje. Jis jiems priešinosi visomis jėgomis. Neprisimena, kaip spyrė pareigūnui D. E. ir kur pataikė jam, bet jei taip jis teigia, pripažįsta, kad taip galėjo ir padaryti. Viskas vyko greitai, buvo sumaištis, jis jiems aktyviais veiksmais priešinosi, turbūt tuo metu ir įspyrė D. E.. Dėl ko nuoširdžiai gailisi. Prisimena, kad tada buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Jis turbūt pilnai nesuveikė, nes jis nutraukė laidą. Pripažįsta, kad ir po to dar bandė ištrūkti, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pareigūnams, kad pasigaus mieste juos ne darbo metu ir bus jiems blogai. Taip sakė, emocijų paveiktas ir piktas, be to buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir įsodintas į jų tarnybinį automobilį, laikino sulaikymo patalpą. Jis ir automobilyje elgėsi agresyviai. Prisimena, kaip spyrė į vaizdo stebėjimo kamerą, nes nenorėjo, kad būtų filmuojamas. Spirdamas galėjo ją sugadinti. Pripažįsta, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusistatyti asmenybę, spirdamas į vieną iš pareigūnų, panaudojo fizinį smurtą. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei, iš karto pareigūnų atsiprašys. Pripažįsta, kad būnant tarnybiniame automobilyje, spyrė į vaizdo stebėjimo kamerą, todėl tokiu būdu galėjo ją sugadinti. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, mano, kad tai turėjo įtakos jo agresyviems ir neadekvatiems veiksmams (b. l. 68-71)
7. Liudytoju apklaustas nukentėjusysis D. E. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 8.13 val., dirbant ekipaže kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus patruliu E. V., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos R. S. pažįstamas, kaip vėliau buvo nustatyta, V. P., neišleidžia jos iš buto. Atvykus į įvykio vietą, bendrabutyje triukšmo ir konflikto garsų nebuvo girdėti, pabendravus su namo gyventojais, naudingos informacijos negauta, su pranešėja nepavyko susiekti, kadangi ji nenurodė savo telefono numerio. Todėl į įvykio vietą pakartotinai grįžo apie 9.00 val. Tik įėjus į bendrabutį, laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto, pastebėjo cigaretę rūkantį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini). Įtarus, kad tai ir bus asmuo, dėl kurio buvo kviečiama policija, jie priėjo išsiaiškinti jo asmens tapatybę. Paklausė vardo, pavardės, kur gyvena, ar pažįsta pranešėją. Iš pat pradžių V. P. pradėjo elgtis neadekvačiai ir agresyviai. Iš jo elgesio, kalbos ir sklindančio alkoholio kvapo matėsi, kad asmuo yra neblaivus. Vartojo necenzūrinius žodžius „nachui, blet aš nieko jums neprivalau sakyti“. V. P. ėjo link laiptinės lauko durų. Įsitikinę, kad tai ir bus asmuo, dėl kurio buvo iškvieti, jo pareikalavo eiti iki tarnybinio automobilio ir nusistatyti asmens tapatybę. V. P. atsisakė vykdyti jų teisėtą reikalavimą, dar labiau agresyvėjo. Suspaudęs kumščius, ėjo link jų sakydamas „nachui su jumis niekur neisiu, jūs manęs nepriversit“. Jie V. P. liepė nusiraminti, paaiškino, kad jeigu jis nevykdys jų teisėtų reikalavimų ir geranoriškai nenueis iki automobilio, bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai. V. P. ir toliau į jų reikalavimus nekreipė dėmesio, toliau konfliktavo ir artinosi link jų suspaustais kumščiais. Dėl tos priežasties buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, V. P. buvo prispaustas į sienos kampą. V. P. būdamas agresyviai nusiteikęs, suspaudęs abiejų rankų kumščius, jiems su E. V. grasino, panaudoti fizinį smurtą sakydamas „supisiu“, vieną kartą spyrė į jį. Nežino, ar jis kur tiksliai taikėsi jam įspirti, ar tiesiog spyrė. Tačiau jis spėjo atsitraukti ir smūgio išvengė. Tuomet V. P. atžvilgiu buvo panaudotas elektros šoko prietaiso užtaisas „TASER“, kuriam pilnai nesuveikus, V. P. toliau agresyviai priešinosi, muistėsi bei bandė ištrūkti. Todėl prieš jį buvo panaudotos ašarinės dujos, kurioms suveikus, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir galiausiai asmuo buvo paguldytas ant žemės ir jam uždėti antrankiai. Ant žemės gulėdamas, V. P. toliau muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino susidorojimu, sakydamas „pyderastai mentai, aš jus pasigausiu mieste ne darbo metu, bus pizda“. Viso konflikto metu asmens buvo reikalaujama nusiraminti ir nesipriešinti, tačiau jis jų reikalavimų toliau nevykdė. Sulaikytas V. P. buvo pasodintas į tarnybinio automobilio, „„Volkswagen Transporter““, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą, kurioje toliau elgėsi agresyviai, spardė ir taip sugadino patalpoje buvusią vaizdo stebėjimo kamerą. Apie įvykį buvo informuotas budėtojas ir Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. V. P. nuo pat pradžių buvo agresyviai bei neadekvačiai nusiteikęs jų atžvilgiu, nevykdė jų teisėtų reikalavimų „sakė, kad niekur neis ir niekas jo nepriversi eiti“. Grasino juos sumušti, sakydamas „supisiu“, suspaudęs kumščius artinosi link jų. Dar vėliau panaudojo fizinį smurtą prieš jį, t. y. spyrė. Sulaikinėjant toliau grasino, sakydamas „pyderastai mentai, aš jus pasigausiu mieste ne darbo metu, bus pizda“. V. P. akivaizdžiai buvo neblaivus, ką ir patvirtino vėliau pati pranešėja, sakė, kad visą naktį kartu juo vartojo alkoholį. Dėl neadekvataus, agresyvaus bei neprognozuojamo V. P. elgesio nebuvo nustatinėjamas jo blaivumas. Jis ir pats nesutiko pasitikrinti. Jis dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 39-42).
8. Liudytoju apklaustas nukentusysis E. V. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 8.13 val., dirbant ekipaže kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus patruliu D. E. reagavo į iškvietimą ir atvyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos R. S. pažįstamas, kaip vėliau buvo nustatyta V. P., neišleido jos iš buto. Atvykus bendrabutyje triukšmo ir konflikto garsų nebuvo girdėti. Pabendravus su namo gyventojais, naudingos informacijos negauta, pranešėjai paskambinti negalėjo, nes ji nenurodė savo telefono numerio. Į įvykio vietą pakartotinai grįžo apie 9.00 val. Tik įėjus į bendrabutį, laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto, pamatė rūkantį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, V. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., gyv. (duomenys neskelbtini). Įtarė, kad tai gali būti asmuo, dėl kurio buvo kviečiama policija. Todėl nusprendė nusistatyti jo asmens tapatybę. Jiems priėjus prie jo ir paklausus vardo, pavardės, kur gyvena, ar pažįsta pranešėją. Nuo pat pradžių asmuo, t. y. V. P., elgėsi neadekvačiai ir agresyviai. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Tai matėsi iš jo elgesio, kalbos, be to nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vartodamas necenzūrinius žodžius „nahui, blet aš nieko jums neprivalau sakyti“, V. P. ėjo link laiptinės lauko durų. Jie su D. E. galutinai įsitikino, kad tai ir bus asmuo, dėl kurio buvo kviesta policija. Pareikalavo jo eiti iki tarnybinio automobilio, kur būtų nustatinėjama jo asmens tapatybė. V. P. atsisakė vykdyti jų reikalavimą, darėsi dar labiau agresyvus ir neprognozuojamas. Suspaudęs kumščius, ėjo link jų sakydamas „nachui su jumis niekur neisiu, jūs manęs nepriversit“. Tada V. P. liepė nusiraminti, paaiškino, kad jeigu jis nevykdys jų teisėtų reikalavimų ir geranoriškai nenueis iki automobilio, bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai. V. P. ir toliau į jų reikalavimus nekreipė dėmesio, toliau konfliktavo ir artinosi arti jų su suspaustais kumščiais. Dėl tos priežasties buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, V. P. buvo prispaustas į sienos kampą. Tuomet V. P. būdamas agresyviai nusiteikęs, suspaudęs abiejų rankų kumščius, grasino panaudoti fizinį smurtą. V. P. pasakęs „supisiu“, vieną kartą spyrė jo kolegai D. E.. Nežino, kur jis taikėsi, ar taikėsi į kurią konkrečią vietą pataikyti, tačiau D. E. greitai atsitraukė ir smūgio išvengė. Tada V. P. atžvilgiu buvo panaudotas elektros šoko prietaiso užtaisas „TASER“, kuriam pilnai nesuveikus, V. P. toliau agresyviai priešinosi, muistėsi, bei bandė ištrūkti. Todėl prieš asmenį buvo panaudotos ašarinės dujos, kurioms suveikus, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir galiausiai asmuo buvo paguldytas ant žemės ir jam uždėti antrankiai. Ant žemės gulėdamas, V. P. toliau muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino susidorojimu, sakydamas „pyderastai mentai, aš jus pasigausiu mieste ne darbo metu, bus pizda“. Viso konflikto metu asmens buvo reikalaujama nusiraminti ir nesipriešinti, tačiau jis jų reikalavimų toliau nevykdė. Sulaikytas V. P. buvo pasodintas į tarnybinio automobilio, „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą, kurioje toliau elgėsi agresyviai, spardė ir taip sugadino patalpoje buvusią vaizdo stebėjimo kamerą. Apie įvykį buvo informuotas budėtojas ir Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą. V. P. nuo pat pradžių buvo agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, nevykdė jų teisėtų reikalavimų sakė, kad „niekur neis ir mes jo nepriversim eiti“. Grasino juos sumušti, sakydamas „supisiu“, suspaudęs kumščius artinosi link jų, tokiu būdu keldamas jiems grėsmę. Dar vėliau panaudojo fizinį smurtą prieš jo kolegą D. E.. Sulaikinėjant toliau grasino, sakydamas „pyderastai mentai, aš jus pasigausiu mieste ne darbo metu, bus pizda“. Įvykio metu V. P. akivaizdžiai buvo neblaivus, ką ir patvirtino vėliau pati pranešėja, sakė, kad visą naktį kartu vartojo alkoholį. Dėl neadekvataus, agresyvaus, bei neprognozuojamo V. P. elgesio nebuvo nustatinėjamas jo blaivumas. Jis ir pats geranoriškai nesutiko jo pasitikrinti. Jis dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 49-52).
9. 2020 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo antro aukšto laiptinės aikštelėje. Šioje aikštelėje matosi likę elektroimpulsinio prietaiso „Taser“ išauto užtaiso konfeti popierėliai (b. l. 11-15).
10. 2020 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpos viršutinėje pusėje yra vaizdo stebėjimo kamera, aplink kurią esančios plastikinės detalės yra sulaužytos. Iš sulaužymo ertmės yra išlindės nutrauktas juodos spalvos laidas (b. l. 23-28).
11. Tarnybiniame pranešime, komerciniuose pasiūlymuose (b. l. 29-32) matyti, kad sugadintos stebėjimo kameros ir jos keitimo kaina yra 150,49 Eur.
12. 2020 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. P. pareigūnų buvo pasodintas į tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą, kur spardė vaizdo stebėjimo kamerą ir taip ją apgadino. Vaizdo stebėjimo kameros vertė 89,99 Eur. Todėl prašoma spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo V. P. (b. l. 33-36).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
13. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).
14. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo V. P. prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte (nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas atitinka kaltinamąjį aktą) nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2020 rugpjūčio 25 d. apie 9.00 val. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – nusistatyti asmenybę, vartodamas necenzūrinius žodžius, agresyviai nusiteikęs, suspaudęs kumščius, ėjo link vyriausiųjų patrulių D. E. ir E. V., šiems panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir prispaudus jį prie laiptinės sienos, vartodamas necenzūrinius žodžius – grasinimą „supisiu“ vieną kartą spyrė D. E., pastarajam išsisukus ir panaudojus elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kuriam pilnai nesuveikus, nutraukė laidą, bandė ištrūkti, grasino, tokiu būdu grasindamas panaudoti ir panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams D. E. ir E. V.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši V. P. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
15. BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
17. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymu (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
18. Nagrinėjamu atveju V. P. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo sukonfliktavus su drauge, prieš tai vartojus alkoholinius nėrimus. V. P. yra pilnametis, nevedęs, nedirbantis (b. l. 85-86), 2 kartus teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimas padarytus praėjus mažiau nei metams po bausmės už labai sunkų nusikaltimą atlikimo (b. l. 77-81), administracine tvarka baustas (b. l. 82-84). Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė atvykusio nukentėjusiojo.
19. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant įvertinus tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Švelnesnės bausmės rūšys, atsižvelgiant tiek į tai, kad kaltinamasis daro administracinius nusižengimus, tiek į neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, nagrinėjamu atveju nebūtų efektyvios.
20. Kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
21. Kaltinamasis V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. 9 val. 0 min. (b. l. 59-61) iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. 12 val. 0 min. (b. l. 72-73) (dvi paras), todėl nurodytas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
22. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
23. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).
25. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. P. yra savo elgesį vertina kritiškai, teisiamajame posėdyje dalyvavusio nukentėjusiojo atsiprašė, pripažino, kad veikos padarymo metu buvo neblaivus, jo veika sunkių padarinių nesukėlė, bylos duomenimis turi draugę. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. P. šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. P. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. P. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
27. 2020 m. rugpjūčio 26 d. V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
28. Proceso išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas remiantis proceso įstatymu buvo būtinas, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o tai lėmė greitą ikiteisminį tyrimą, mažesnes tyrimo išlaidas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kaltinamojo nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, į V. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. 9 val. 0 min. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. 12 val. 0 min. (dvi paras) ir laikyti V. P. atlikusį 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5-6 punktais, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės 4 (keturiems) mėnesiams vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
2) dalyvauti dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.