Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-08 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo 61 956,20 Lt (17 943,76 Eur) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 61 956,20 Lt (17943,76 Eur) sumos nuo 2013-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 282,50 Lt (371,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų (859 Lt žyminio mokesčio ir 423,50 Lt už teisines paslaugas) ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovo 1 000 Lt (289,62 Eur) žyminio mokesčio ir 44,88 Lt (13 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nusprendė sprendimą įvykdžius panaikinti atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto numeris 2013010916). Teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad vekselio davėjas (atsakovas) 2008-10-24 išdavė vekselio gavėjui (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2008-12-24 sumokėti 17 665 Lt (b. l. 7). Atsakovas 2009-02-17 išdavė vekselio gavėjui ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-03-03 sumokėti 10 800 Lt (b. l. 8). Atsakovas 2009-03-27 išdavė vekselio gavėjui ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-04-27 sumokėti 13 480 Lt (b. l. 9). Vekselio davėjas atsakovas 2009-05-12 išdavė vekselio gavėjui ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-05-15 sumokėti 6 200 Lt (b. l. 10). 2009-10-17 atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-12-31 sumokėti 4 000 Eur (13 811,20 Lt) (b. l. 11). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 ekspertizės akto Nr. 11K-115(13) nustatyta, kad: 1) 2008-10-24 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 17 665 Lt) skiltyje „Vardas Pavardė parašas; A. S.“ pasirašė A. S.; 2) 2009-02-17 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 10 800 Lt) skiltyje „Vardas Pavardė parašas; A. S.“ pasirašė A. S.; 3) 2009-03-27 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 13 480 Lt) skiltyje „Vekselio davėjas:“ rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė R. K., o skiltyje „Vekselio davėjas:“ pasirašė A. S.; 4) 2009-05-12 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 6 200 Lt) skiltyje „Vekselio davėjas:“ rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė ir šalia pasirašė A. S.; 5) 2009-10-17 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 4 000 Eur) skiltyje „Vekselio davėjas:“ rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė ir šalia pasirašė A. S. (b. l. 58–62). 2010-03-15 atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2010-04-15 sumokėti 4 000 Eur (b. l. 77). Iš 2010-04-23 vykdomojo įrašo nustatyta, kad notarė reikalauja pagal vykdomąjį įrašą išieškoti iš atsakovo vekselio turėtojo ieškovu per paprastojo neprotestuotino vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 4 000 Eur (b. l. 78). Motyvuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 patektu išaiškinimu, jog ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja, nustatęs, jog atsakovas išrašė ieškovui 5 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo ieškovui grąžinti bendrą 61 956,20 Lt sumą (atsakovas byloje neteikė priešieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais), nusprendė, jog ieškovui nepateikus šių vekselių notarui (praleidus terminus), šie vekseliai tapo paprastais skolos rašteliais. Vadovavosi paskolos sutarties instituto turiniu (CK 6.870 str.), įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė išvadą, jog būtent atsakovas kaip vekselio davėjas turi pareigą įrodyti pagrindo vekseliams išduoti nebuvimą ar jų negaliojimo pagrindą. Skolos dokumentai (vekseliai) yra pas ieškovą ir atsakovas neturi piniginės prievolės įvykdymą (sumokant vekseliuose nurodytas pinigų sumas) galinčių patvirtinti pakvitavimų (CK 6.65 str., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str.), taip pat neįrodinėjo, jog prievolė pasibaigė kitu CK IX skyriuje numatytu pagrindu. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir išvadomis teismas nusprendė, jog atsakovas neįrodė, kad pinigus grąžino ieškovui, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė laiku, t. y. negrąžino skolos iki sutarto termino, praleido prievolės įvykdymo terminą, pažeidė prievolę, atsiradusią tarp šalių sudarytų skolos raštelių (vekselių) pagrindu, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę sutartinę atsakomybę ir ieškovui iš atsakovo priteisti 61 956,20 Lt skolą (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.245 str. 1 d., 3 d.). CK 6.37 str. ir 6.210 str. 2 d. normų pagrindu tenkino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Vadovavosi CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str.1 d. 6 p. ir 93 str. normomis ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Įvertinęs aplinkybę, jog ieškovui 2013-02-22 teismo nutartimi iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas 1 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas, ieškinį patenkino, iš atsakovo priteisė 1 000 Lt žyminį mokestį valstybei (CPK 96 str.1 d.). Iš atsakovo priteisė 44,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.). Ieškovui prašant, 2013-02-22 teismo nutartimi sprendimo įvykdymo užtikrinimui atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones nusprendė panaikinti, sprendimą visiškai įvykdžius (CPK 150 str. 5 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad būtent atsakovas 2008-10-24, 2009-02-17, 2009-03-27, 2009-05-12 ir 2009-10-17 išrašė ir pasirašė 5 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais ieškovui grąžintina bendra suma yra ginčo 61 956,20 Lt suma (žr. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 specialisto išvada Nr. 11K-115(13) (b. l. 7, 8, 9, 10, 11, 58–62) (CPK 185 str.). Tai reiškia, jog vekselio davėjas (atsakovas) vienašališkai įsipareigojo sumokėti ginčo vekseliuose nurodytas pinigų sumas, o vekselio turėtojas įgijo teisę reikalauti tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatas vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą; vekselio davėjas gali atsisakyti atsakomybės už vekselio akceptą, tačiau bet kuri atsakomybės už vekselio apmokėjimą atsisakymo sąlyga negalioja. Byloje nustačius, kad ieškovo pateiktus teismui su ieškiniu ginčo vekselius pasirašė atsakovas, darytina išvada, jog atsakovas akceptavo šiuos vekselius, todėl jokios atsisakymo sąlygos apmokėti vekseliuose nurodytas pinigų sumas negalioja.

CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 1.101 str. 6 d. numatyta, kad piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju įrodyta, jog atsakovo gynybos pozicija ir pirminiai atsikirtimai į ieškinį, jog ginčo 2008-10-24, 2009-02-17 ir 2009-03-27 vekselių jis ieškovui neišdavė, jog šie ieškovo pateikti vekseliai, jame esantys atsakovo parašai yra suklastoti, paneigti, pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 specialisto išvados Nr. 11K-115(13) duomenimis (visuose 5 ginčo vekseliuose yra būtent atsakovo rašyta ir pasirašyta).

Atsakovo skundo argumentas, jog prieš tai pagal du atsakovo išduotus vekselius jis skolą ieškovui buvo grąžinęs, per se neįpareigoja ieškovo teikti įrodymus byloje, jog pagal ne ginčo vekselius skolą atsakovas ieškovui yra grąžinęs. Priešingai, faktas, jog tokie vekseliai ieškovo byloje nepateikti, rodo ieškovo sąžiningumą. Atsakovas byloje ir neteikė įrodymų, kaip apmokėjo minėtus ne ginčo vekselius, todėl atsižvelgiant į ginčo pobūdį, įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, tikėtina, jog atsakovas ir neturi tokių įrodymų. Aplinkybė, jog ieškovas skolino pinigus atsakovui nesulaukęs, kada šis grąžins anksčiau paskolintus pinigus, nėra per se patvirtinanti, jog atsakovas pinigus jam pagal ginčo vekselius (ar kurį iš jų) yra ieškovui grąžinęs. Be to, ieškovo (vekselio turėtojo) teisė reikalauti skolos grąžinimo šiuo metu ar apskritai reikalauti iš atsakovo (vekselio davėjo) vykdyti skolinius įsipareigojimus ir pan. negali būti paneigta vien dėl to, jog ieškovas anksčiau nereikalavo iš atsakovo sumokėti įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl šalių tarpusavio santykių pobūdžio ir pan. atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės.