- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-559-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01665-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- R. K.
Teisėjas Gintaras Stonkus Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01665-2012-4
NUTARTIS
2015 m. gegužės 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 61 956,20 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas ieškovo naudai pasirašė neprotestuotinus paprastuosius vekselius: 1) 2008-10-24 17 665 Lt, juos įsipareigojo grąžinti 2008-12-24; 2) 2009-02-17 10 800 Lt, juos įsipareigojo grąžinti 2009-03-03; 3) 2009-03-27 13 480 Lt, juos įsipareigojo grąžinti 2009-04-27; 4) 2009-05-12 6 200 Lt, juos įsipareigojo grąžinti 2009-05-15; 5) 2009-10-17 4 000 Eur (13 811,20 Lt), juos įsipareigojo grąžinti 2009-12-31. Atsakovas nurodytais terminai skolos negrąžino, bendra įsiskolinimo suma sudaro 61 956,20 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Neginčijo, kad ieškovas skolino atsakovui 2009-05-12 ir 2009-10-17 vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Pagal 2009-05-12 vekselį paskolintus pinigus atsakovas grąžino iki vekselyje numatyto termino pabaigos ir ieškovui įsiskolinimą padengė. Pagal 2009-10-17 vekselį vykdomas išieškojimas antstolio G. K. vykdomojoje byloje. Nesutiko, kad atsakovas išdavė ir 2008-10-24, 2009-02-17 ir 2009-03-27 paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir jų pagrindu tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Nors ieškovas pateikė minėtų vekselių kopijas, tačiau šie vekseliai, juose pateikti atsakovo parašai yra suklastoti. Atsakovas niekada nesitarė dėl nurodytų piniginių sumų skolinimo, ieškovas niekada jų jam neskolino. Dėl minėtų aplinkybių pagal atsakovo pareiškimą yra vykdomas ikiteisminis tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-08 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo 61 956,20 Lt (17 943,76 Eur) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 61 956,20 Lt (17943,76 Eur) sumos nuo 2013-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 282,50 Lt (371,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų (859 Lt žyminio mokesčio ir 423,50 Lt už teisines paslaugas) ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovo 1 000 Lt (289,62 Eur) žyminio mokesčio ir 44,88 Lt (13 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nusprendė sprendimą įvykdžius panaikinti atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto numeris 2013010916). Teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad vekselio davėjas (atsakovas) 2008-10-24 išdavė vekselio gavėjui (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2008-12-24 sumokėti 17 665 Lt (b. l. 7). Atsakovas 2009-02-17 išdavė vekselio gavėjui ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-03-03 sumokėti 10 800 Lt (b. l. 8). Atsakovas 2009-03-27 išdavė vekselio gavėjui ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-04-27 sumokėti 13 480 Lt (b. l. 9). Vekselio davėjas atsakovas 2009-05-12 išdavė vekselio gavėjui ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-05-15 sumokėti 6 200 Lt (b. l. 10). 2009-10-17 atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-12-31 sumokėti 4 000 Eur (13 811,20 Lt) (b. l. 11). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 ekspertizės akto Nr. 11K-115(13) nustatyta, kad: 1) 2008-10-24 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 17 665 Lt) skiltyje „Vardas Pavardė parašas; A. S.“ pasirašė A. S.; 2) 2009-02-17 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 10 800 Lt) skiltyje „Vardas Pavardė parašas; A. S.“ pasirašė A. S.; 3) 2009-03-27 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 13 480 Lt) skiltyje „Vekselio davėjas:“ rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė R. K., o skiltyje „Vekselio davėjas:“ pasirašė A. S.; 4) 2009-05-12 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 6 200 Lt) skiltyje „Vekselio davėjas:“ rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė ir šalia pasirašė A. S.; 5) 2009-10-17 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 4 000 Eur) skiltyje „Vekselio davėjas:“ rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė ir šalia pasirašė A. S. (b. l. 58–62). 2010-03-15 atsakovas išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2010-04-15 sumokėti 4 000 Eur (b. l. 77). Iš 2010-04-23 vykdomojo įrašo nustatyta, kad notarė reikalauja pagal vykdomąjį įrašą išieškoti iš atsakovo vekselio turėtojo ieškovu per paprastojo neprotestuotino vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 4 000 Eur (b. l. 78). Motyvuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 patektu išaiškinimu, jog ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja, nustatęs, jog atsakovas išrašė ieškovui 5 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo ieškovui grąžinti bendrą 61 956,20 Lt sumą (atsakovas byloje neteikė priešieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais), nusprendė, jog ieškovui nepateikus šių vekselių notarui (praleidus terminus), šie vekseliai tapo paprastais skolos rašteliais. Vadovavosi paskolos sutarties instituto turiniu (CK 6.870 str.), įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė išvadą, jog būtent atsakovas kaip vekselio davėjas turi pareigą įrodyti pagrindo vekseliams išduoti nebuvimą ar jų negaliojimo pagrindą. Skolos dokumentai (vekseliai) yra pas ieškovą ir atsakovas neturi piniginės prievolės įvykdymą (sumokant vekseliuose nurodytas pinigų sumas) galinčių patvirtinti pakvitavimų (CK 6.65 str., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str.), taip pat neįrodinėjo, jog prievolė pasibaigė kitu CK IX skyriuje numatytu pagrindu. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir išvadomis teismas nusprendė, jog atsakovas neįrodė, kad pinigus grąžino ieškovui, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė laiku, t. y. negrąžino skolos iki sutarto termino, praleido prievolės įvykdymo terminą, pažeidė prievolę, atsiradusią tarp šalių sudarytų skolos raštelių (vekselių) pagrindu, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę sutartinę atsakomybę ir ieškovui iš atsakovo priteisti 61 956,20 Lt skolą (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.245 str. 1 d., 3 d.). CK 6.37 str. ir 6.210 str. 2 d. normų pagrindu tenkino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Vadovavosi CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str.1 d. 6 p. ir 93 str. normomis ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Įvertinęs aplinkybę, jog ieškovui 2013-02-22 teismo nutartimi iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas 1 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas, ieškinį patenkino, iš atsakovo priteisė 1 000 Lt žyminį mokestį valstybei (CPK 96 str.1 d.). Iš atsakovo priteisė 44,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.). Ieškovui prašant, 2013-02-22 teismo nutartimi sprendimo įvykdymo užtikrinimui atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones nusprendė panaikinti, sprendimą visiškai įvykdžius (CPK 150 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Teigia, jog teismas netinkamai taikė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, kadangi neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino, nemotyvuotai nesirėmė tam tikrais įrodymais, netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Argumentuoja, jog visus ieškinyje nurodytus vekselius – išduotus 2008-10-24, 2009-02-17, 2009-03-27, 2009-05-12 ir 2009-10-17 – atsakovas yra apmokėjęs ir ieškovui nebeskolingas. Be to, ieškovas pripažino, kad atsakovas pagal prieš tai du jo išduotus vekselius skolą ieškovui buvo grąžinęs (nors ir nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų). Atsakovas negalėjo pateikti teismui rašytinių prievolės įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, tačiau jų neturėjimas nereiškia, kad prievolė nebuvo įvykdyta. Vien tai, kad atsakovas byloje negalėjo pateikti pakvitavimo ar kitų tiesioginių vekselių apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nesudarė teismui pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovas įsiskolinimo ieškovui nėra grąžinęs. Juolab, kad faktinių bylos aplinkybių visuma leidžia abejoti ieškovo sąžiningumu ir pareikšto reikalavimo pagrįstumu. Teismas nevertino šalis siejusių tarpusavio santykių pobūdžio (tarpusavio pasitikėjimu grįsti draugiški santykiai) ir nekvestionavo to, kad ieškovas per itin trumpą laikotarpį skolino atsakovui pakankamai dideles piniginių lėšų sumas, tačiau nepaisant to, teismui atrodė keista ir neįtikinama, kad atsakovas, pasitikėdamas ieškovu, nereikalavo iš jo išduoti skolos grąžinimą patvirtinantį pakvitavimą ar grąžinti vekselius. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo prašyti iš ieškovo, kurį laikė sąžiningu žmogumi, raštiškai patvirtinti skolos pagal vekselius grąžinimo faktą, išduodant pakvitavimą, grąžinant vekselį ar jame padarant įrašą dėl prievolės apmokėti vekselį įvykdymo. Taigi, įvertinęs ginčo šalis siejusius santykius, paties ieškovo elgesį periodiškai skolinant atsakovui pinigus, teismas neturėjo pagrindo laikyti atsakovo paaiškinimų apie tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skolos ieškovui grąžinimą, neturėjimą, nepatikimais ir jais nesiremti. Teismas nevertino, kad antrąjį vekselį (2009-02-17) atsakovas ieškovui išdavė jau suėjus pirmojo vekselio apmokėjimo terminui (2008-12-24), trečiąjį vekselį (2009-03-27) – suėjus antrojo vekselio apmokėjimo terminui (2009-03-03) ir t. t. Tokie ieškovo veiksmai, jeigu atsakovas iš tiesų nebūtų grąžinęs ieškovui skolos, atrodytų itin keisti, nelogiški ir nesuprantami, nes bet kuris vidutiniškai protingas ir atidus asmuo neskolintų piniginių lėšų asmeniui, kuris yra nepatikimas ir negrąžina kreditoriui ankstesnių skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas nevertino faktiškai ieškovo paaiškinimo dėl ieškinio pagrindo ir tai, kad jo pareikštas reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pateiktas siekiant neteisėtai antrą kartą gauti jau grąžintų paskolų sumas. Teismas nesprendė, kodėl ieškovas savo tariamai pažeistas teises pradėjo ginti praėjus net keleriems metams nuo vekseliuose įtvirtintų skolos grąžinimo terminų ir per įstatymo nustatytą terminą nepateikė vekselių vykdyti. Teismas visiškai nevertino ieškovo elgesio, nors, kaip rodo faktinės aplinkybės, jam buvo ir yra žinoma, kaip turi elgtis vekselio turėtojas, kai vekselis neapmokamas jame nustatytais terminais (pagal vieną iš vekselių vykdomas išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka). Ieškovas nusprendė pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi, kad atsakovas neturi tiesioginių skolos ieškovui grąžinimą patvirtinančių įrodymų ir pasikeitus ginčo šalių tarpusavio santykiams, pareiškė neteisėtą ieškinio reikalavimą, pažeidžiantį atsakovo teisėtus interesus. Mano, jog ieškovo nesąžiningą elgesį galbūt lėmė pasikeitę ginčo šalių tarpusavio santykiai, kai atsakovas nesugebėjo grąžinti skolos pagal 2010-03-15 vekselį, ją atsakovas pripažįsta, taip pat galbūt pablogėjusi ieškovo finansinė padėtis ar kitos priežastys. Teismas turėtų užkirsti kelią neteisėtam ieškovo elgesiui, pažeidžiančiam atsakovo teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas išrašė ieškovui 5 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo ieškovui grąžinti bendrą 61 956,20 Lt sumą (atsakovas byloje nepateikė priešieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais), tačiau ieškovas praleido terminus vekselius pateikti notarui, kad ne ginčo tvarka notaras išduotų vykdomąjį įrašą. Tokiu atveju pagal teismų suformuotą praktiką vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Apeliantas teigdamas, jog ieškovas yra nesąžiningas, pats teisminio nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas neneigė su ieškovu buvus paskolinių santykių – ieškovas atsakovui skolindavo pinigus, o atsakovas išrašydavo vekselius, tačiau iš pradžių teigė, kad atsakovas neišdavė ieškovui 2008-10-24, 2009-02-17, 2009-03-27 paprastųjų neprotestuotinų vekselių. Teigė, kad vekseliai bei juose esantys atsakovo parašai yra suklastoti, bei kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šie atsakovo argumentai paneigti byloje esančiu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 ekspertizės aktu Nr. 11K-115(13). Pateikus į bylą šį ekspertizės aktą atsakovas pakeitė gynybos poziciją ir teismui teigė, jog visus ieškinyje nurodytus vekselius – išduotus 2008-10-24, 2009-02-17, 2009-03-27, 2009-05-12, 2009-10-17 – ieškovui yra apmokėjęs ir jam nebeskolingas. Ieškovas sutinka, kad šalių santykiai vekselio išdavimo laikotarpiu buvo draugiški, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, todėl ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, ir skolindavo jam pinigus, tačiau nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas neturėjo pagrindo atsakovo paaiškinimus dėl tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skolos ieškovui grąžinimą, neturėjimo vertinti nepatikimais ir jais nesiremti. Atsakovas nepateikė byloje įrodymų, jog pinigus pagal ginčo vekselius grąžino, todėl privalo juos grąžinti ieškovui. Teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad būtent atsakovas 2008-10-24, 2009-02-17, 2009-03-27, 2009-05-12 ir 2009-10-17 išrašė ir pasirašė 5 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais ieškovui grąžintina bendra suma yra ginčo 61 956,20 Lt suma (žr. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 specialisto išvada Nr. 11K-115(13) (b. l. 7, 8, 9, 10, 11, 58–62) (CPK 185 str.). Tai reiškia, jog vekselio davėjas (atsakovas) vienašališkai įsipareigojo sumokėti ginčo vekseliuose nurodytas pinigų sumas, o vekselio turėtojas įgijo teisę reikalauti tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatas vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą; vekselio davėjas gali atsisakyti atsakomybės už vekselio akceptą, tačiau bet kuri atsakomybės už vekselio apmokėjimą atsisakymo sąlyga negalioja. Byloje nustačius, kad ieškovo pateiktus teismui su ieškiniu ginčo vekselius pasirašė atsakovas, darytina išvada, jog atsakovas akceptavo šiuos vekselius, todėl jokios atsisakymo sąlygos apmokėti vekseliuose nurodytas pinigų sumas negalioja.
CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 1.101 str. 6 d. numatyta, kad piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju įrodyta, jog atsakovo gynybos pozicija ir pirminiai atsikirtimai į ieškinį, jog ginčo 2008-10-24, 2009-02-17 ir 2009-03-27 vekselių jis ieškovui neišdavė, jog šie ieškovo pateikti vekseliai, jame esantys atsakovo parašai yra suklastoti, paneigti, pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 specialisto išvados Nr. 11K-115(13) duomenimis (visuose 5 ginčo vekseliuose yra būtent atsakovo rašyta ir pasirašyta).
Atsakovo skundo argumentas, jog prieš tai pagal du atsakovo išduotus vekselius jis skolą ieškovui buvo grąžinęs, per se neįpareigoja ieškovo teikti įrodymus byloje, jog pagal ne ginčo vekselius skolą atsakovas ieškovui yra grąžinęs. Priešingai, faktas, jog tokie vekseliai ieškovo byloje nepateikti, rodo ieškovo sąžiningumą. Atsakovas byloje ir neteikė įrodymų, kaip apmokėjo minėtus ne ginčo vekselius, todėl atsižvelgiant į ginčo pobūdį, įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, tikėtina, jog atsakovas ir neturi tokių įrodymų. Aplinkybė, jog ieškovas skolino pinigus atsakovui nesulaukęs, kada šis grąžins anksčiau paskolintus pinigus, nėra per se patvirtinanti, jog atsakovas pinigus jam pagal ginčo vekselius (ar kurį iš jų) yra ieškovui grąžinęs. Be to, ieškovo (vekselio turėtojo) teisė reikalauti skolos grąžinimo šiuo metu ar apskritai reikalauti iš atsakovo (vekselio davėjo) vykdyti skolinius įsipareigojimus ir pan. negali būti paneigta vien dėl to, jog ieškovas anksčiau nereikalavo iš atsakovo sumokėti įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl šalių tarpusavio santykių pobūdžio ir pan. atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti, todėl visų jų nekartoja.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).
CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Įvertinus bylos medžiagą, remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš atsakovo priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apmokant advokatės V. K. pagalbą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo A. S. ieškovui R. K. priteisti 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.