Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovei advokatei V. K., atsakovui A. S., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 61956,20 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas ieškovo naudai pasirašė kelis neprotestuotinus paprastuosius vekselius: 1) 2008-10-24 17665,00 Lt sumai, kurią įsipareigojo grąžinti 2008-12-24; 2) 2009-02-17 10800,00 Lt sumai, kurią įsipareigojo grąžinti 2009-03-03; 3) 2009-03-27 13480,00 Lt sumai, kurią įsipareigojo grąžinti 2009-04-27; 4) 2009-05-12 6200,00 Lt sumai, kurią įsipareigojo grąžinti 2009-05-15; 5) 2009-10-17 4000,00 Eur (13811,20 Lt) sumai, kurią įsipareigojo grąžinti 2009-12-31. Atsakovas nurodytais terminai skolos negrąžino, bendra įsiskolinimo suma sudaro 61956,20 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai ieškovas paaiškino, kad su atsakovu susipažino per draugus, jam skolindavo pinigus, pasirašydavo vekselius. Pagal pirmus du vekselius, šie vekseliai nėra nurodyti ieškinyje, atsakovas grąžino skolą, jam atidavė vekselius, šių vekselių kopijų neturi ir pateikti negali. Skolindamas pinigus atsakovui, pasitikėjo juo, jis mokėjo jį įtikinti, kad skolą atiduos. Pinigus atsakovui perduodavo tą pačią dieną, kai būdavo pasirašomas vekselis. Vekselyje būdavo nurodoma ne tik paskolinta suma, bet ir procentai už paskolos naudojimą. Konkrečiai kokios sumos buvo skolinamos ir kokie procentai buvo numatyti, nurodyti negali, nes neprisimena. Procentai už paskolą tikrai nebuvo didesni nei 30 procentų, jie galėjo siekti 10-12 procentų. Galutinę grąžintiną sumą nurodydavo atsakovas, jis sutikdavo. Penktą, paskutinį iš ieškinyje nurodytų, atskirą vekselį pasirašė eurais siekdami išvengti valiutų kurso pasikeitimo. Pinigų skolinimui turėjo pakankamai, nes ilgą laiką dirbo užsienyje, visus pinigus turėjo grynais, per sieną perveždavo kaip nedeklaruojamas sumas. Atsakovas liko skolingas pagal ieškinyje nurodytus penkis atskirus vekselius. Po šių vekselių buvo išrašytas dar vienas vekselis, kurį jis spėjo perduoti antstoliui dėl vykdomojo įrašo padarymo ir šiuo metu vykdomas išieškojimas.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas ieškinio nepripažino, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jis iš ieškovo skolinosi pinigus, pinigus gaudavo, išrašydavo vekselius, tačiau visus ieškinyje nurodytus 5 vekselius jis apmokėjo vekseliuose nurodytu terminu, t.y. visą skolą grąžino, tačiau iš ieškovo apmokėtų vekselių nepasiėmė, nes ieškovas jam pasakė, kad vekselius sunaikins, jis juo pasitikėjo. Jis suprato, kad vekselis yra dokumentas, pagal kurį jis įsipareigoja grąžinti vekselyje nurodytą sumą. Pinigus skolindavosi, nes reikėdavo apyvartinių lėšų bendrovei, kurioje jis tuo metu dirbo, šiuo metu bendrovė bankrutavo. Pasiskolintus pinigus atiduodavo bendrovės direktoriui, kuris vėliau jam duodavo vekselyje nurodytą pinigų sumą, kurią jis grąžindavo ieškovui. Pinigus ieškovui atiduodavo be liudytojų jo namuose arba automobilyje, įrašų vekseliuose nedarydavo, dokumentų, įrodančių pinigų atidavimą neturi. Pagal pirmą ieškinyje nurodytą vekselį jis pasiskolino 15000,00 Lt, pagal antrą – 10000,00 Lt, pagal trečią – 12000,00 Lt, pagal ketvirtą – 5000,00 Lt, pagal penktą – 10000,00 Lt, t.y. mažesnes sumas nei nurodyta vekseliuose. Jis grąžindavo skolą su procentais, kurie buvo apie 9-12 procentus, t.y. vekselyje nurodytą sumą. Jis neapmokėjo tik vieno 2010 m. pasirašyto vekselio, kurio nėra nurodyta ieškinyje ir kurį pateikė į bylą, pagal kurį šiuo metu vykdomas priverstinis išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės. Iš paprastojo neprotestuotino vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas A. S. (atsakovas) 2008-10-24 išdavė vekselio gavėjui R. K. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2008-12-24 sumokėti 17665,00 Lt (7 b.l.). Iš paprastojo neprotestuotino vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas A. S. (atsakovas) 2009-02-17 išdavė vekselio gavėjui R. K. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-03-03 sumokėti 10800,00 Lt (8 b.l.). Iš paprastojo neprotestuotino vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas A. S. (atsakovas) 2009-03-27 išdavė vekselio gavėjui R. K. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-04-27 sumokėti 13480,00 Lt (9 b.l.). Iš paprastojo neprotestuotino vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas A. S. (atsakovas) 2009-05-12 išdavė vekselio gavėjui R. K. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-05-15 sumokėti 6200,00 Lt (10 b.l.). Iš paprastojo neprotestuotino vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas A. S. (atsakovas) 2009-10-17 išdavė vekselio gavėjui R. K. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2009-12-31 sumokėti 4000,00 Eur (13811,20 Lt) (11 b.l.). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 ekspertizės akto Nr.11K-115(13) nustatyta, kad 1) 2008-10-24 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 17665,00 Lt) skiltyje „Vardas Pavardė parašas; A. S.“ pasirašė A. S.; 2) 2009-02-17 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 10800,00 Lt) skiltyje „Vardas Pavardė parašas; A. S.“ pasirašė A. S.; 3.1) ir 3.2) 2009-03-27 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 13480,00 Lt) skiltyje „Vekselio davėjas:“ rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė R. K., o skiltyje „Vekselio davėjas:“ pasirašė A. S.; 4) 2009-05-12 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 6200,00 Lt) skiltyje „Vekselio davėjas:“ rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė ir šalia pasirašė A. S.; 5) 2009-10-17 paprastame neprotestuotiname vekselyje (suma 4000,00 Eur) skiltyje „Vekselio davėjas:“ rankraštinį įrašą „A. S.“ parašė ir šalia pasirašė A. S. (58-62 b.l.). Iš paprastojo vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas A. S. (atsakovas) 2010-03-15 išdavė vekselio gavėjui R. K. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2010-04-15 sumokėti 4000,00 Eur (77 b.l.). Iš 2010-04-23 vykdomojo įrašo nustatyta, kad notarė reikalauja pagal vykdomąjį įrašą išieškoti iš A. S. vekselio turėtojo R. K. naudai per paprastojo neprotestuotino vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 4000,00 Eur (78 b.l.).

Dėl skolos priteisimo.

Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (LAT 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Byloje nustatyta, kad atsakovas išrašė ieškovui 5 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo ieškovui grąžinti bendrą 61956,20 Lt sumą (atsakovas byloje nepateikė priešieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais), tačiau ieškovas praleido terminus vekselius pateikti notarui, kad ne ginčo tvarka notaras išduotų vykdomąjį įrašą. Tokiu atveju pagal teismų suformuotą praktiką vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.

Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių, kad gavo iš ieškovo šiek tiek mažesnes nei vekseliuose nurodytas sumas, nes vekseliuose sumos buvo nurodomos įvertinus ir užmokestį už naudojimąsi paskola, tačiau jis teigė, kad vekseliuose nurodytas pinigų sumas ieškovui grąžino vekseliuose nurodytais terminais. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas iš esmės pasirašė paskolos sutartis, kurias įformino kaip paprastuosius neprotestuotinus vekselius, šiuo atveju vertinamus kaip skolos raštelius. Įvertinus vekselius kaip paprastus skolos raštelius, atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos įvykdyti prievolę – grąžinti skolą ieškovui.

Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

Iš pateiktų paprastųjų vekselių, pripažintų paskolos rašteliais, matyti, jog atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 61956,20 Lt, todėl būtent atsakovas kaip vekselio davėjas turi pareigą patikimais įrodymais įrodyti pagrindo vekseliams išduoti nebuvimą ar jų negaliojimo pagrindą. Skolos dokumentas (vekseliai) yra pas ieškovą, atsakovas neturi piniginės prievolės įvykdymą (sumokant vekseliuose nurodytas pinigų sumas) galinčių patvirtinti pakvitavimų (Lietuvos Respublikos CK 6.65 str., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str.), neįrodinėjo prievolę pasibaigus kitu Lietuvos Respublikos CK IX skyriuje numatytu pagrindu, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, nes atsakovas neįrodė jokiais įrodymais pinigų grąžinimą ieškovui. Atsakovo, kaip vidurinį išsilavinimą turinčio ir versle dalyvaujančio asmens, parodymai neva jis pasitikėjo ieškovu ir iš jo nereikalavo grąžinti vekselių po to, kai jis juos apmokėjo, vertinami kaip neįtikinami, juolab, kad, pasak atsakovo, pinigus grąžinimui pagal vekselius jam išduodavo bendrovės, kurioje dirbo direktorius, iš ko seka, kad minėtas direktorius turėjo reikalauti ir pačio vekselio, pagrindžiančio, kad atsakovas pinigus panaudojo pagal paskirtį ir skolą pagal vekselį atidavė. Nors atsakovas teigė, kad jis realiai skolinosi mažesnes nei vekselyje nurodytas sumas, tačiau vėlgi nepateikė jokių įrodymų, kokias konkrečiai sumas jis skolinosi, taip pat neįrodė, kad palūkanos už paskolos naudojimą, kurios yra įskaitytos į galutinę vekselių sumą, yra aiškiai per didelės. Be to, kaip jau aptarta, atsakovas teigė, kad visas vekselyje nurodytas sumas ieškovui grąžino, nors to ir neįrodė, iš to seka, kad šalys buvo susitarusios ir dėl palūkanų, atliekančių mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, dydžio.

Taigi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė laiku, t.y. negrąžino skolos iki sutarto termino, t.y. praleido prievolės įvykdymo terminą, pažeidė prievolę, atsiradusią tarp šalių sudarytų skolos raštelių (vekselių) pagrindu, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę sutartinę atsakomybę ir ieškovui iš atsakovo priteisti 61956,20 Lt skolą (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.245 str. 1 d., 3 d.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Kadangi atsakovas laiku neįvykdė piniginės prievolės iš atsakovo ieškovui yra pagrindas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-02-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. ir 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 859,00 Lt žyminis mokestis ir 423,50 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1282,50 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str.1d. 6p. ir 93 str.).

Ieškovui 2013-02-22 teismo nutartimi iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas 1000,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas, todėl ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinas 1000,00 Lt žyminis mokestis valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 96 str.1 d.).

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos 44,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Ieškovui prašant, 2013-02-22 teismo nutartimi sprendimo įvykdymo užtikrinimui atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto akto Nr. 2013010916), kurios sprendimą visiškai įvykdžius panaikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 61956,20 Lt (17943,76 Eur) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 61956,20 Lt (17943,76 Eur) sumos nuo 2013-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1282,50 Lt (371,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų (859,00 Lt žyminio mokesčio ir 423,50 Lt už teisines paslaugas) ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S. 1000,00 Lt (289,62 Eur) žyminio mokesčio ir 44,88 Lt (13,00 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimą įvykdžius panaikinti atsakovo A. S. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto numeris 2013010916).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.