Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-19 nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu vienu trečdaliu sumažinta, 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-31, 2024-11-14, 2024-11-21 ir 2024-11-22 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-31, 2024-11-14, 2024-11-21, 2024-11-22 nuosprendžius bei jais įskaityti laikotarpiai.

T.G. pripažintas recidyvistu.

Iš T.G. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo T.G. skundas tenkintinas iš dalies, prokurorės A.Šneiderienės apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

9. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir teigia, kad nesant ženklų, draudžiančių užeiti į informacijos skyrių, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, o paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Prokurorė apeliaciniu skundu teigia, jog bausmes bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu su ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms bausmės turėjo būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą. Apeliaciniais skundais neginčijamos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir priteisto civilinio ieškinio dydis, todėl teisėjų kolegija apie tai plačiau nepasisako.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo T.G. ir prokurorės A.Šneiderienės apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad priešingai nei nurodoma skunduose, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs ir teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, nuteistojo padarytus nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą ir paskirtą proporcingą nusikalstamai veikai bausmę, atsižvelgdamas į nuosprendžio metu buvusią faktinę situaciją (susijusią su nuosprendžių įsiteisėjimu), dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrino su įsiteisėjusiais vykdytinais nuosprendžiais ir taip baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl surinktų įrodymų teisinio vertinimo, ar tai, jog prokurorės manymu, parenkant bendrinimo būdą buvo netinkamai subendrinta ir paskirta galutinė bausmė, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir šiose dalyse nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-19 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

11. Atkeiptinas dėmesys, jog bendrinamos tik įsiteisėjusios ir vykdytinos teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmių bendrinimo klausimą pagrįstai vertino tik nuosprendžio priėmimo metu įsiteisėjusių ir vykdytinų nuosprendžių bendrinimo su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme klausimą, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, esant nuteistojo prašymui, bei šiuo metu jau įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-15 nuosprendžiui, yra pagrindas nuteistojo skundą šioje dalyje tenkinti ir paskirtas bausmes subendrinti. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos priimamų sprendimų rūšių baigtinis sąrašas pateikiamas BPK 326 straipsnyje, o remiantis BPK 328 straipsniu apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti skundžiamą nuosprendį, jei jame yra netinkamai išspręstų klausimų. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato kitokios apeliacinių skundų išnagrinėjimų ir sprendimų priėmimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pakeičiant nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam T.G. subendrintos paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

12. Pažymėtina, jog T.G. inkriminuotas įsibrovimas į patalpą ar saugyklą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu alternatyvus požymis – įsibrovimas į saugyklą – yra neįrodytas. Teisės doktrinoje patalpa pripažįstama uždara erdvė, turinti stogą, sienas ir specialų įėjimą, ji gali būti kilnojama, nuolatinė ar laikina, gyvenama ar negyvenama, tuo tarpu saugykla suprantama kaip vieta, erdvė ar daiktas, specialiai pritaikytas, įrengtas ar paskirtas nuolatiniam ar laikinam daiktų saugojimui ir nepatenkantis į patalpų kategoriją. Šiuo atveju nustatyta, jog vieta, į kurią neturėdamas leidimo įsibrovė T.G. atitinka patalpos sampratą, tą iš esmės skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas (3 lapo „Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai“ 5 pastraipa), o aplinkybės dėl vietos atitikimo saugyklos požymiui nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tiriamos, todėl alternatyvus saugyklos požymis šalintinas iš kaltinimo.

13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl T.G. veiksmų kvalifikavimo

14. Skundžiamu nuosprendžiu T.G. pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, kuomet 2024-06-07, apie 14.07 val., būdamas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, prekybos salėje, atstūmęs prekystaliu ir sienelėmis aptverto parduotuvės informacijos skyriaus salelės vartelius, neturėdamas leidimo ir tokiu būdu neteisėtai patekęs į parduotuvės informacijos skyriaus salelės vidų, paėmė 4 dėžutes, bendros 200 Eur vertės, ir pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 200 Eur vertės turtą. Šie nuteistojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje. Nuteistasis nesutinka su nusikalstamų veiksmų teisiniu vertinimu, mano, jog jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, kadangi prie įėjimo į parduotuvės informacijos skyriaus salelę nebuvo informacinio ženklo, nurodančio, kad pašaliniams įeiti draudžiama, be to, skyrius nebuvo saugomas, o pagrobtos prekės – cigaretės – buvo pasiekiamos ranka. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

15. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą – vagystę – numatyta BK 178 straipsnyje. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių, apibūdinančių turto pagrobimo (vagystės) būdą, yra įsibrovimas į patalpą. Pagrobto turto vertė (BK 190 straipsnis) – vagystės dalyką apibūdinantis požymis – lemia veikos kvalifikavimą tuo atveju, kai pagrobiamas didelės, viršijančios 400 MGL, vertės turtas (BK 178 straipsnio 3 dalis), labai didelės vertės turtas (BK 178 straipsnio 4 dalis) arba nedidelės, nuo 3 iki 10 MGL, vertės turtas ir nėra veiką kvalifikuojančių požymių (BK 178 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje įsibrovimas aiškinamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Kaip minėta tokiu atveju, t. y. kai nustatomas šis veiką kvalifikuojantis požymis, pagrobto turto vertė jos kvalifikavimui reikšmės neturi.

16. Nors nuteistasis nurodo, jog jo supratimu parduotuvės informacijos skyriaus salelė turi būti vertinama kaip bet kuris kitas prekybos centro skyrius, vis tik tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu pripažino supratęs, kad patekti į šią salelę jis neturėjo teisės. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog turi būti įvertintos aplinkybės, kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019). Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis suvokė darantis nusikalstamą veiką ir suprato, kad jo veiksmais teisėtas turto savininkas neteks turto. Nors nuteistojo teigimu jo veiksmų būdas neatitinka įsibrovimo į patalpą ar saugyklą požymio, tačiau ši aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu patvirtinta ne tik paties nuteistojo pripažinimu suprantant, jog jis neturėjo leidimo patekti į informacijos salelę, tačiau ir kitais objektyviais įrodymais, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai vertinti kaip nuteistojo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis, atėjęs į parduotuvę ir pamatęs, kad joje esančioje informacijos skyriaus salelėje nėra parduotuvės darbuotojų, atstūmė prekystaliu ir sienelėmis aptverto parduotuvės informacijos skyriaus salelės vartelius ir taip, neturėdamas leidimo, pateko į patalpą iš kurios pagrobė 200 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes. Tokias aplinkybes patvirtino ir pats nuteistasis, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45-48), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, kartu nurodydamas, jog suprato, kad į informacijos skyriaus salelę leidimo patekti neturėjo, o tą padarė atidaręs vartelius. Aplinkybę, jog nuteistasis įsibrovė į patalpą, t. y. informacijos skyriaus salelę, kurios teritorija apibrėžta prekystaliais, sienele ir varteliais, taip pat patvirtina ir 2024-09-05 kitų objektų protokole užfiksuotas prekybos centro apsaugos vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 27-28). Šiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip T.G. pastumia informacijos salelės vartelius, įeina į salelės vidų ir paima 4 blokus cigarečių, kuriuos pasidėjęs ant prekystalio, praeina pro vartelius ir priėjęs prie prekystalio iš bendros prekybos centro zonos, paima matant kitam parduotuvės lankytojui ir išeina iš parduotuvės. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kadangi nuteistojo manymą apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip atitinkančius įsibrovimo į patalpą požymį, paneigia objektyvūs bylos duomenys. Nors įėjimas į informacinę salelę nebuvo saugomas parduotuvės darbuotojų ir jis taip pat nebuvo užrakintas, vis tik, įėjimas į šią patalpą buvo ribojamas varteliais, taip atskiriant parduotuvės darbuotojams skirtą patalpą nuo bendros prekybos centro zonos, todėl laikytina, kad nuteistasis į patalpą pateko įsibrovęs – neturėdamas leidimo. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti su nuteistojo pozicija, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal pagrobto turto vertę, kaip baudžiamasis nusižengimas, kadangi nustačius nusikalstamos veikos padarymą kvalifikuojantį požymį, pagrobto turto vertė nėra reikšminga.

18. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad parduotuvėje nebuvo ženklų, draudžiančių užeiti į prekystaliu ir sienelėmis aptvertą, varteliais atskirtą parduotuvės informacijos skyriaus salelę ir tai, kad ši vieta nebuvo stebima, o cigaretės buvo pasiekiamos ranka, kvalifikuojant jo veiką nėra svarbios. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, T.G. yra nuteistas už vagystę, padarytą atstūmus prekystaliu ir sienelėmis aptverto parduotuvės informacijos skyriaus salelės vartelius, t. y. įsibraunat į patalpą – kur patekti bet kas negalėjo. Atsižvelgiant į tai šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, pripažįstant, kad jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės ir bausmių bendrinimo

19. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu (2000-09-26 įstatymo redakcija Nr. VIII-1968), skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį. Iki 2025-02-01 galiojusi BK 61 straipsnio 1, 2 d. nuostatos numatė, kad skiriamos bausmės dydis, įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įstatymo redakcija pasikeitė, įtvirtinant normą, pašalinančią reikalavimą bausmę skaičiuoti nuo jos vidurkio (2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Pažymėtina, jog šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės terminas buvo nustatytas artimas minimumui.

20. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog asmuo, už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobimą didelės vertės svetimo turto, arba pagrobimą strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo T.G. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės rūšį (įvykdytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, įsibrovus į patalpą, sukėlęs turtinę žalą, taip pat įvertino ir tai, kad pagrobto turto aritmetinė vertė artima ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė); atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – vadovaudamasis nauja įstatymo redakcija (2024-04-25 įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) pripažino T.G. recidyvistu, kartu įvertinęs ir tai, kad T.G. recidyvistu buvo pripažintas ir ankstesniais teismų sprendimais. Apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: T.G. nedirbantis, ne kartą teistas, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, tačiau aplinkybė, kad paskirtų baudų nėra sumokėjęs, teismo vertinimu rodo jo vengimą prisiimti atsakomybę. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, t. y. tai, kad nusikalstamas T.G. elgesys nebuvo atsitiktinis, o taikomos priemonės jam nedaro teigiamos įtakos, sprendė, kad bausmės tikslai T.G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – ženkliai (dvigubai) mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtą bausmę teismas, esant įstatymo numatytiems pagrindams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu, tokiu būdu paskirta artima sankcijoje numatytai minimaliai – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

22. Apeliaciniais skundais tiek nuteistasis, tiek prokurorė teigia, jog skiriant galutinę subendrintą bausmę iš esmės buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistojo teigimu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su bausme, kurią jis atlieka šiuo metu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendį, tuo tarpu prokurorės teigimu, bendrinant bausmes su įsiteisėjusiais ir vykdytinais teismų nuosprendžiais teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bausmes bendrindamas dalinio bausmių sudėjimo būdu, o ne bausmių apėmimo būdu. Vis tik, tokie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

23. BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, kuriame nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Remiantis BK 63 straipsnio nuostatomis bausmės gali būti bendrinamos trimis būdais: apėmimo (griežtesnė bausmė apima švelnesnes), visiško sudėjimo (prie griežčiausios bausmės pridedamos visos švelnesnės bausmės) arba dalinio sudėjimo būdu (prie griežčiausios bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, kuri negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis).

24. Apylinkės teismas nustatė, jog T.G., prieš priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat padarė kitas nusikalstamas veikas, už ką įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažintas kaltu, ir sprendė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-31, 2024-11-14, 2024-11-21 ir 2024-11-22 nuosprendžiais) paskirtos už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą arešto bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teismo vertinimu nors T.G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, o minėtais teismų nuosprendžiais buvo nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, įvertinus pagrobto turto vertę – 200 Eur sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

25. Nors sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta vagystė įsibrovus į patalpą įstatymų leidėjo yra vertinama kaip pavojingesnė nei paprasta vagystė dėl jos padarymo būdo ir pagrobto turto vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, vis tik, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą. Prokurorės įsitikinimas, kad taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, subendrinant T.G. bausmes, paskirtas keliais nuosprendžiais, teismas privalėjo pasirinkti vien tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytą bausmių apėmimo būdą ir skundžiamu nauju nuosprendžiu už apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 3 dalį) paskirtą bausmę turėjo visiškai apimti ankstesniais nuosprendžiais už baudžiamuosius nusižengimus (BK 178 straipsnio 5 dalį) paskirtas bausmes, aukštesniojo teismo vertinimu, yra nepagrįstas.

26. Nėra abejonių, kad BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra priskiriama apysunkiams nusikaltimas, o BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta veika – baudžiamiesiems nusižengimams, tačiau pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti.

27. Pažymėtina, jog T.G. yra teistas daugiau nei 30 kartų. Šioje byloje aktualiais teismų nuosprendžiais jis:

25.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 nuosprendžiu T.G. pripažintas kaltu pagal:

25.1.1. BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalį (veika 2024-04-01) ir skirta jam 10 parų arešto bausmė;

25.1.2. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2024-04-10) ir skirtas jam 15 parų areštas;

25.1.3. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2024-04-23) ir skirtas jam 15 parų areštas;

25.1.4. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2024-04-24) ir skirtas jam 15 parų areštas;

25.1.5. pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje (veika 2024-04-24) ir skirta jam 15 parų arešto bausmė.

25.1.6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis T.G. paskirtas bausmes subendrinus, nustatyta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T.G. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

25.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2023-10-23) ir skirta jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-22 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024-04-25 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-22 nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-06-04 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-04-05 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir T.G. paskirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

25.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2024-06-04) ir paskirta jam 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažintus vienu trečdaliu, T. G. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

25.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2024-03-30) ir paskirta jam 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

25.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-15 nuosprendžiu T.G. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (veika padaryta laikotarpiu nuo 2024-04-20 iki 2024-06-18 - 11 epizodų) ir paskirta jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 1 metų laisvės atėmimas. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme taikant BK 63 str. 1, 3, 9 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu ir vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 baudžiamuoju įsakymu paskirtų ir atliktų bausmių dalys.

25.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-21 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal:

25.6.1. BK 178 straipsnio 5 dalyje (veika 2023-09-16) ir skirta jam 36 parų arešto bausmė;

25.6.2. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2023-09-19) ir skirta jam 36 parų arešto bausmė;

25.6.3. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2023-09-27) ir skirta jam 36 parų arešto bausmė;

25.6.4. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2024-05-11) ir skirta jam 36 parų arešto bausmė;

25.6.5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinus vienu trečdaliu, T. G. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

25.7. Vilniaus apylinkės teismo 2024-11-22 nuosprendžiu T.G. pripažintas kaltu pagal:

25.7.1. BK 178 straipsnio 5 dalį (veika 2024-05-26) ir paskirtas jam 38 parų areštas;

25.7.2. BK 178 straipsnio 5 dalį (veika padaryta 2024-06-02), ir paskirtas jam 38 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir T.G. skirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T.G. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

28. Pažymėtina, jog bausmių apėmimas taikomas, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, kurios skiriasi pagal kategorijas (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamieji nusižengimai). Vis tik, bendrinimas bausmių apėmimo būdu, kai bendrinamos bausmės už nusikalstamas veikas, nesudarančias idealiosios nusikalstamų veikų sutapties ar bendrinamos bausmės, kurių bent viena yra 20 metų laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktai) galimas tik kai yra visos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytos sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, o vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022).

29. Taigi, T.G. aukščiau minėtais nuosprendžiais yra teistas tik iš esmės už vienarūšias veikas - numatytas BK 178 straipsnyje. Nors jo dauguma padarytų veikų kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir yra laikomos baudžiamaisiais nusižengimais, BK 178 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos veikos atitinkamai laikytinos nesunkiu ir apysunkiu nusikaltimais. Tačiau T.G. padaryti nusikaltimai ir baudžiamieji iš esmės yra padaryti analogišku būdu, todėl pagal savo pobūdį ir pavojingumą (vagystės iš parduotuvių) nesiskiria, visos T.G. veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

30. Esant aukščiau nurodytam ir konstatuotam tokiam nuteistojo padarytų nusikaltimų daugetui, priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, akivaizdu, kad nebūtų teisinga galutinę bausmę nustatyti taikant vien bausmių apėmimo būdą. Tokiu atveju vien apimant bausmes būtų įtvirtintas teisės taikymo požiūriu neteisingos galutinės bausmės nustatymas, realus dalies veikų nebaudžiamumas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmių bendrinimo būdo, įvertinęs nusikalstamų veikų rūšį ir pavojingumo pobūdį bei laipsnį, teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bendrinimui parinkdamas dalinio sudėjimo būdą. Nors bendrintinos bausmės paskirtos už nusikalstamas veikas, priskiriamas skirtingoms kategorijoms, vis tik visos veikos yra panašios pagal jų pavojingumo pobūdį ir laipsnį: veikos savanaudiškos, tyčinės, tapataus braižo (vagystės iš parduotuvių), jomis pasikėsinta į tą patį objektą – svetimą turtą – kurio vertė yra panaši, jas skiria tik tai, jog skundžiamu nuosprendžiu vagystė iš parduotuvės padaryta įsibraunant į patalpą (informacinio skyriaus salelę). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą iš esmės labai nesiskiria, todėl jų bendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis (apėmimo būdu) nėra pagrindo, nenustačius visų būtinų šio bendrinimo būdui reikalingų aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, toks bausmių sudėjimo būdas yra tinkamas individualizuotai bausmei paskirti bei leidžiantis pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad atliekant bausmių bendrinimą nebuvo nurodyta, jog bendrinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-31, 2024-11-14, 2024-11-21 ir 2024-11-22 nuosprendžiais paskirtos arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, keičiamos į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, tačiau laikytina, jog šis netikslumas nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio, kadangi paskirtai galutinei subendrintai bausmei įtakos neturėjo.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo T.G. ir prokurorės A.Šneiderienės apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar skiriamai bausmei ir jos bendrinimui paskiriant galutinę bausmę baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis bei prokurorė.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T.G. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių bausmę. Nuteistasis šiuo metu faktiškai atlieka bausmę pagal minėtą nuosprendį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-15 nuosprendžiu, kuriuo T.G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių bausmė, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-15 nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2025-02-21, t. y. jau priėmus skundžiamą 2005-02-19 nuosprendį). Atsižvelgiant į tai, jog bendrinamos tik įsiteisėjusios teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neturėjo teisinio pagrindo paskirtos bausmės bendrinti su 2024-06-06 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi ji buvo subendrinta neįsiteisėjusiu 2024-11-15 nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį paskirtos bausmės nebendrindamas su 2024-06-06 kaip jau subendrintu 2024-11-15 nuosprendžiu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tačiau esant nuteistojo prašymui, bei šiuo metu jau įsiteisėjus 2024-11-15 nuosprendžiui, juo nustatyta subendrinta bausmė (1 metai 10 mėn. 15 d.) BK 63 straipsnio, 4, 9, dalies tvarka, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.

33. Teismui buvo pateikta 2025-04-16 pažyma dėl 108,23 Eur iš nuteistojo T.G. išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje T.G. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktas,

nutaria:

nuteistojo T.G.(T. G.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-19 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-19 paskirtą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-31, 2024-11-14, 2024-11-15, 2024-11-21 ir 2024-11-22 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-31, 2024-11-14, 2024-11-15, 2024-11-21, 2024-11-22 nuosprendžius bei jais įskaityti laikotarpiai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo – netenkinti.