- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-2153-430/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- A. M., T. L., J. L.
- Ieškovas
- S. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. patikslintą ieškinį atsakovams T. L., J. L. ir A. M., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė nustatyti 0,2300 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininkės E. T. (Matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2291) parengtą patikslintą 2024-01-03 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (projektą): 1.1. S. J. valdo ir naudojasi šiomis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis: 1.1.1. Indeksu B ir posūkio taškais Nr. 12-13-14-15-49-48-47-46-42-43-44-12 (674 m2 plotas); 1.1.2. Indeksu C ir posūkio taškais Nr. 52-53-54-55-56-52 (25 m2 plotas); 1.1.3. Indeksu D ir posūkio taškais Nr. 2-3-4-39-38-37-36-35-34-33-2 (50 m2 plotas); 1.2. A. M. valdo ir naudojasi ½ dalimi, o T. L. ir J. L. (kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise) valdo ir naudojasi bendrai ½ dalimi šiomis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis: 1.2.1. Indeksu E ir posūkio taškais Nr. 23-24-32-31-30-29-28-27-26-25-23 (280 m2 plotas); 1.2.2. Indeksu F ir posūkio taškais Nr. 4-5-40-37-38-39-4 (16 m2 plotas); 1.2.3. Indeksu H ir posūkio taškais Nr. 55-57-41-42-45-52-56-55 (26 m2 plotas); 1.3. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valdo ir naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu I ir posūkio taškais Nr. 49-15-16-17-50-49 (307 m2 plotas); 1.4. Viešoji įstaiga Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ valdo ir naudojasi šiomis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis: 1.4.1. Indeksu G ir posūkio taškais Nr. 5-6-7-8-9-40-5 (18 m2 plotas); 1.4.2. Indeksu J ir posūkio taškais Nr. 18-19-20-51-18 (253 m2 plotas); 1.4.3. Indeksu K ir posūkio taškais Nr. 9-10-11-12-44-43-42-41-9 (132 m2 plotas); 1.5. Plane pažymėta indeksu A žemės sklypo dalis skiriama bendram naudojimui ir kartu tinkamam pastatų, esančių žemės sklype, eksploatavimui (priežiūrai, aptarnavimui ir kt.), kuri pažymėta posūkio taškais Nr. 1-2-33-34-35-36-37-40-9-41-57-55-54-53-52-45-46-57-47-48-49-50-17-18-51-20-21-22-23-25-26-27-28-29-30-31-32-24-1 (bendras 519 m² plotas). Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypas bendrosios dalinės teise priklauso bendrasavininkiams: ieškovei - 967/2300 dalys (arba 967 m2); atsakovui A. M. (toliau - atsakovas I) - 52/575 arba 208/2300 dalys (arba 208 m2); atsakovui J. L. (toliau - atsakovas II) ir atsakovei T. L. (toliau - atsakovė III) bendrosios jungtinės nuosavybės teise 52/575 arba 208/2300 dalys (arba 208 m2); atsakovei T. L. (toliau - atsakovė III) bendrosios jungtinės nuosavybės teise 52/575 arba 208/2300 dalys (arba 208 m2); trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai (toliau - trečiasis asmuo I) - 99/575 arba 369/2300 dalys (arba 369 m2); trečiajam asmeniui Viešajai įstaigai Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ (toliau - trečiasis asmuo II) 521/2300 dalys (arba 521 m ) žemės sklypo. Lietuvos Respublikai priklausančias 99/575 (arba 369/2300) dalis Žemės sklypo patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
3. Paaiškino, kad, įvertinus žemės sklype esančių pastatų (statinių) esamas padėtis ir šalių bei trečiųjų asmenų daiktines (nuosavybės) teises į tokius statinius, taip pat siekiant tinkamo bendrasavininkų interesų užtikrinimo, ieškovės pašymu matininkė E. T. (Matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2291) parengė 2024-01-03 patikslintą planą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo (toliau - planas). Tarp ieškovės ir trečiojo asmens I bei trečiojo asmens II ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu pagal planą nėra. Kadangi pagal planą siekiama nustatyti naudojimosi tvarka atitinka ir geriausiai užtikrina visų žemės sklypo bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus proporcingai jų turimai nuosavybei, todėl tokia naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatytina. Atsakovai su siūloma naudojimosi tvarka nesutinka, tačiau savo siūlomos kitokios naudojimosi tvarkos projekto (plano) nepateikė.
Atsiliepimas
4. Atsakovai A. M., T. L. su ieškiniu nesutiko.
5. Nurodė, kad ieškovės prašomame patvirtinti naudojimosi tvarkos plane, A. M. priskirta 47/519 A dalis (47 kv. m) + 14 E (140 kv. m) + 1/2F (8 kv. m) +1/2H(13 kv. m), iš viso 208 kv. m. Ieškovė, tikslindama žemės sklypo naudojimosi planą, visiškai į tai neatsižvelgė, atsakovas nebuvo informuotas apie tikslinamą žemės sklypo naudojimosi planą, su atsakovu patikslinimai nebuvo aptariami ir derinami, o jo įvardytos klaidos neištaisytos. A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto Nr.2 dalis su naudojimo patalpomis a-1 (1/3 iš 4,62 kv. m), a-2 (1/3 iš 6,56 kv. m) t. y. 3,73 kv. m, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - A. M. butas), adresu (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas yra 20,84 kv. m. A. M. priklausanti buto Nr.2 dalis buvo padidinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6800-272/2019 patvirtinta taikos sutartimi. Šie duomenys pasikeitė po žemės sklypo dalių nustatymo 2018 metais, tačiau patikslintame Žemės sklypo naudojimosi plane A. M. tenkanti žemės sklypo dalis nurodyta 208 kv.m, kuri buvo apskaičiuota 2018 m. nuo 19,61 kv.m buto Nr.2 ploto, o ne nuo 20,84 kv.m. Tai, kad A. M. nuosavybės teise priklauso 208 kv.m žemės sklypo ploto nereiškia, kad neturėtų būti atsižvelgiama į šiai dienai A. M. nuosavybės teise turimą daugiabučio pastato dalies proporciją (buto Nr.2 plotą). Tai reiškia, kad kiekvieno buto savininkui, nepriklausomai, kokią Žemės sklypo dalį jis yra įgijęs nuosavybėn, turi tekti proporcinga turimam buto plotui naudojamo Žemės sklypo dalis. Ieškovės parengtame patikslintame Žemės sklypo naudojimosi plane A. M. priskirta 208 kv. m Žemės sklypo dalis, o kartu su T. L. kaip buto Nr.2 bendraturte priskirta dalis yra 416 kv. m, nors turi būti 535 kv. m, arba 443 kv. m, t.y. sumažinta ieškovei priskirtos Žemės sklypo dalies sąskaita 119 kv. m arba 27 kv. m, todėl nustatyta neteisingai. Kartu su butu Nr.4 apskaičiuotos Žemės sklypo proporcijos turėtų būti tokios: Butui Nr. 1 - 522 kv.m (2300/108,23x24,59 kv.m); Butui Nr.2 - 443 kv. m (2300/108,23x20,84 kv. m); (plane sumažinta 27 kv.m); Butui Nr.3 - 938 kv .m (2300/108,23x44,13 kv. m); (plane padidinta 29 kv. m); Butui Nr.4 - 397 kv. m (2300/108,23x18,67 kv. m).
6. Atsakovo nuomone, teisingos apskaičiuotos proporcijos būtų tokios: Butui Nr. 1 - 632 kv. m (2300/89,56x24,59 kv. m); Butui Nr.2 - 535 kv. m (2300/89,56x20,84 kv. m);Butui Nr.3 - 1133 kv. m (2300/89,56x44,13 kv. m). Butui Nr. 4, kurio nuosavybės teisė nėra įregistruota, Žemės sklypo dalis nepriskirtina, kadangi butas Nr. 4 įrengtas rūsio patalpose ir nėra atidalintas iš daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpų ir yra daugiabučio namo priklausinys. Nuosavybės teisė į ketvirtą butą neįregistruota, todėl šiam butui negali būti priskirta žemės sklypo dalis nei Lietuvos Respublikai, nei kitam asmeniui. Vadovaujantis Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1, 7, 32 punktais butui Nr.4 kaip priklausiniui, jo neatidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti priskirta žemės sklypo dalis nei Lietuvos Respublikai, nei kitam asmeniui, o Žemės sklypo naudojimosi planas turi būti parengtas trims bendraturčiams. Daugiabučio namo savininkai turi teisę naudotis namų valdos žemės sklypu proporcingai savo turimai bendrajai dalinei nuosavybei, nepriklausomai nuo to, kokią dalį jie jau yra išsipirkę. Lietuvos Respublikai negali būti priskirta žemės sklypo dalis, tenkanti savavališkai įrengtam butui Nr.4., nes Lietuvos Respublika nėra Daugiabučio namo patalpų bendraturtis, todėl toks priskyrimas prieštarauja Taisyklėse nustatytoms namų valdų paskirstymo bendraturčiams taisyklėms. Lietuvos Respublika nėra gyvenamojo namo bendraturtė, todėl žemės sklypo dalis jai negali būti priskirta. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašomas patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi planas yra neteisėtas, nes neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir teismų praktikos išaiškinimų.
7. Ieškovės parengtame Žemės sklypo naudojimosi plane nebuvo atsižvelgta į teisės aktuose nustatytus žemės sklypo naudojimosi tvarkos rengimo kriterijus. Ieškovės pateiktas Žemės sklypo naudojimosi planas neatitinka šių reikalavimų, nes suformuoti praėjimo takai yra per siauri ir jais nėra galimybės privažiuoti prie atsakovui priklausančios Gyvenamojo namo dalies, praėjimai užstatyti savavališkais ieškovės statiniais. Atsakovui priskirta žemės sklypo E dalis yra netaisyklingos formos, užstatyta toje žemės sklypo dalyje įrengtu betoniniu konteineriu (kuris plane nepažymėtas, taip sukuriant atsakovui prievolę susitvarkyti užimtą žemės sklypo dalį ir savo lėšomis išvežti konteinerį), o praėjimas ties ieškovei priskirta C dalimi (po savavališku statiniu) yra vos 1 m pločio, dėl ko nebus užtikrintas laisvas, ūkinėje veikloje reikalingas praėjimas, jau nekalbant apie pravažiavimą, ir tai sąlygos, jog atsakovui priskirta žemės sklypo dalimi naudosis ir kiti bendraturčiai ir nuolat kils konfliktai. Jau iki šiol ieškovė ties praėjimais pririša šunis, kad atsakovas neturėtų galimybės laisvai praeiti iki jam priklausančio buto ar ūkinių pastatų.
8. Patikslintu Žemės sklypo naudojimosi planu siekiama įteisinti ir ieškovės pasistatytus savavališkus statinius, po jais užstatytą žemės dalį priskiriant ieškovei. Ieškovei priskirta C dalis (25 kv. m) ir D dalis (50 kv. m) yra užstatytos savavališkais statiniais, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registre yra įregistruotas tik kiemo rūsys, kurio užstatytas plotas 22 kv. m (o plane C ir H dalis sudaro 51 kv. m ploto), ir ūkinis pastatas, kurio užstatytas plotas 40,1 kv. m (o plane D, F ir G dalys 84 kv. m ploto). Šie savavališki statiniai blogina viso žemės sklypo naudojimo sąlygas, trukdo praėjimus/pravažiavimus, didina žemės sklypo užstatymo intensyvumą. Be to, Žemės sklypui yra taikomos Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl, atsakovo nuomone, Žemės sklypo naudojimosi planas turi būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu.
9. Atsakovas A. M. turi specialiųjų poreikių ir jam nuo 2023-03-01 nustatytas specialusis poreikis dėl techninės pagalbos priemonių mobilumui didinti, palengvinti kasdienę veiklą. Dėl paskirtų specialiųjų techninės pagalbos priemonių naudojimo atsakovui A. M. reikalingas patogus privažiavimas, priėjimas prie jam priklausančio buto, ko nebus įmanoma užtikrinti nustačius ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame 2024-01-03 patikslintame Žemės sklypo naudojimosi plane, palyginus su pirminiu planu, VšĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ priskirta J dalis vietoj I dalies, kuri anksčiau buvo priskirta Lietuvos Respublikai, tikėtina, kad tai buvo suderinta su trečiuoju asmeniu. Tačiau, atsižvelgiant į A. M. nustatytą specialiųjų poreikių lygį ir poreikį naudoti specialiąsias pagalbos priemones, A. M. (kartu su T. L.) turėtų būti priskirta žemės sklypo J dalis ir trūkstama kita dalis, kadangi J dalis yra arčiausiai įėjimo į A. M. priklausančią gyvenamojo namo dalį.
10. Parengtas patikslintas 2024-01-03 Žemės sklypo naudojimosi planas negali būti Teismo tvirtinamas ir dėl to, kad prie plano pridėtas aiškinamasis raštas yra deklaratyvus, neapibūdina jokių bendram žemės sklypo naudojimui aktualių klausimų ir užprogramuoja bendraturčių ginčus ateityje. Aiškinamajame rašte nėra aptarti statinių statybų ir rekonstrukcijos, nelegalių statinių pašalinimo/įteisinimo, inžinerinių tinklų įrengimo klausimai, neaptartas tvorų pašalinimo klausimas ir gelžbetoninės konstrukcijos išvežimas, įvažiavimo įrengimo klausimas. Nei aiškinamajame rašte, nei ieškinyje nėra nurodyta ir aptarta, kam nuosavybės teise priklauso šulinys ir tualetas, kur yra įrengtas elektros įvadas (skydinė) ir ar bus užtikrintas laisvas priėjimas prie jo kiekvienam bendraturčiui. Siekiant nepažeisti nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Žemės sklypo naudojimosi plane turi būti pažymėtos teritorijos, kuriose taikomos SŽNS.
11. Atsakovas J. L. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
12. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir Trakų rajono savivaldybės administracija pritarė naudojimosi tvarkos ginčo žemės sklypu nustatymui pagal parengtą Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo matininkės E. L. 2021-10-14 žemės sklypo planą (toliau - planas1). Nacionalinei žemės tarnybai derinant pateiktą planą1, buvo patikrintas nustatytų ginčo žemės sklypo dalių apskaičiavimo teisingumas, įvertinta, ar ginčo žemės sklypo naudotojams užtikrintas priėjimas prie jiems priklausančių pastatų, pažeidimų nustatyta nebuvo. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo (toliau - Išrašas) duomenimis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. 2023-08-30 buvo sudaryta ginčo Žemės sklypo dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 4729) su pirkėju Viešąja įstaiga Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“, kurie įsigijo 521/2300 Žemės sklypo. Ši reikšminga faktinė aplinkybė patvirtina, kad byloje atsirado būtinybė tikslinti / parengti naują 2024-01-03 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Planas2), kurį parengė Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro matininkė E. T.. Planas2 nebuvo pateiktas derinti Nacionalinei žemės tarnybai. Byloje pateiktas išrašas patvirtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikai priklauso 99/575 dalis (396 kv. m) ginčo Žemės sklypo. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Butas), nuosavybės teisės į kurį nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre bei nėra nurodyta kas šį butą valdo patikėjimo teise. Mano, kad šis butas nėra privatizuotas ir yra Trakų rajono savivaldybės administracijos žinioje. Trakų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje pateikiamame 2024 m. sudarytame galimai bešeimininkių statinių sąraše - minimo buto sąraše nėra. Nacionalinė žemės tarnyba įvertindama ginčui aktualią teisminę praktiką, žemės teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, taip pat nurodytą faktinę aplinkybę dėl Buto, bei siekdama išvengti teisminių ginčų ateityje, mano, kad tikslinga suinteresuotu asmeniu byloje įtraukti Trakų rajono savivaldybės administraciją.
14. Trečiasis asmuo Viešoji įstaiga Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Nustatė 0,2300 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininkės E. T. (Matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2291) parengtą patikslintą 2024-01-03 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (projektą): 1. S. J. valdo ir naudojasi šiomis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis: Indeksu B ir posūkio taškais Nr. 12-13-14-15-49-48-47-46-42-43-44-12 (674 m2 plotas); Indeksu C ir posūkio taškais Nr. 52-53-54-55-56-52 (25 m2 plotas); Indeksu D ir posūkio taškais Nr. 2-3-4-39-38-37-36-35-34-33-2 (50 m2 plotas). 2. A. M. valdo ir naudojasi ½ dalimi, o T. L. ir J. L. (kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise) valdo ir naudojasi bendrai ½ dalimi šiomis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis: Indeksu E ir posūkio taškais Nr. 23-24-32-31-30-29-28-27-26-25-23 (280 m2 plotas); Indeksu F ir posūkio taškais Nr. 4-5-40-37-38-39-4 (16 m2 plotas); Indeksu H ir posūkio taškais Nr. 55-57-41-42-45-52-56-55 (26 m2 plotas). 3. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valdo ir naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu I ir posūkio taškais Nr. 49-15-16-17-50-49 (307 m2 plotas); 4. Viešoji įstaiga Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ valdo ir naudojasi šiomis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis: Indeksu G ir posūkio taškais Nr. 5-6-7-8-9-40-5 (18 m2 plotas); Indeksu J ir posūkio taškais Nr. 18-19-20-51-18 (253 m2 plotas); Indeksu K ir posūkio taškais Nr. 9-10-11-12-44-43-42-41-9 (132 m2 plotas). 5. Plane pažymėta indeksu A žemės sklypo dalis skiriama bendram naudojimui ir kartu tinkamam pastatų, esančių žemės sklype, eksploatavimui (priežiūrai, aptarnavimui ir kt.), kuri pažymėta posūkio taškais Nr. 1-2-33-34-35-36-37-40-9-41-57-55-54-53-52-45-46-57-47-48-49-50-17-18-51-20-21-22-23-25-26-27-28-29-30-31-32-24-1 (bendras 519 m2 plotas). Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. M., T. L., J. L. 3 044,55 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. J..
16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės atstovo paaiškinimais, nustatė, kad prašomas patvirtinti planas buvo parengtas atsižvelgiant į faktinę tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Atkreipė dėmesį, jog matininkės E. T. 2024-01-03 aiškinamajame rašte nurodoma, kad plotai formuojami pagal faktiškai šalių naudojamas sklypo dalis. Pagal šią schemą nustatytos žemės sklypo dalys yra proporcingos šalių valdomoms Žemės sklypo dalims. Taip pat teismas išvažiuojamojo posėdžio metu, apžiūrėjęs žemės sklypą, nustatė, kad pagal planą prašomos nustatyti sklypo dalys yra lygiavertės. Pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, kad į jo dalį nėra privažiavimo, tačiau privažiavimas yra iš Stoties gatvės. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jam savo lėšomis teks išvežti betoninį konteinerį, nelaikytina esmine, dėl kurios naudojimosi žemės sklypu tvarka negalėtų būti nustatyta. Atkreipė dėmesį, jog atsakovo nurodyta aplinkybė dėl neįteisintų statinių nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, be to neįregistruotas statinys į atsakovams naudotis nustatyto sklypo plotą nepatenka, yra numatyti praėjimai iki nustatytų sklypų dalių. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovai ginčydami prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, nenurodo, kokia gi naudojimosi tvarka atitiktų jų interesus.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
18.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, įrodymų tyrimą ir vertinimą, reikalavimus teismo sprendimui, proceso išlaidų paskirstymą ir dėl šio pažeidimo bylą išsprendė neteisingai (CPK 329 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikęs ir išaiškinęs (CPK 330 straipsnis).
18.2. Atsakovas A. M. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šioje byloje trečiaisiais asmenimis nurodyti proceso dalyviai turi būti atsakovai, kaip ir A. M., ir negali būti nurodyti trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, nes ieškinyje prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka tiesiogiai taikoma ir Lietuvos Respublikai, ir VšĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“. Ieškovė nėra įgaliota atstovauti Lietuvos Respubliką ir Viešąją įstaigą Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“, todėl be jų pareiškimo neturėjo teisinio pagrindo nurodyti šiuos proceso dalyvius kaip trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus. Teismas 2023-11-29 teismo posėdyje pažymėjo, kad Viešoji įstaiga Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ turi būti įtraukta kaip atsakovė. Analogiškai ir Lietuvos Respublika. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio trūkumo byloje neištaisė ir nesprendė klausimo pakeisti trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus atsakovais, bei nepriėmė dėl to procesinės nutarties. Apelianto nuomone, tokiu būdu ieškovė siekė, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nebūtų paskirstytos visiems atsakovams, o tik tiems, kurie pareiškė prieštaravimus dėl ieškovės parengto plano.
Atsiliepimas
18.3. Teismas sprendime neteisingai nurodė, neva atstovė advokatė N. P. yra abiejų atsakovų A. M. ir T. L. atstovė. Byloje pateikta atstovavimo sutartis patvirtina, kad advokatė N. P. yra tik atsakovo A. M. atstovė, o atsakovė T. L. atstovo neturėjo. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės reikalavimais ir neužtikrino, kad teisingi civiliniai procesiniai duomenys būtų nurodyti baigiamajame teismo akte - sprendime.
18.4. Teismas visiškai nesigilino į atsakovo A. M. nurodytus argumentus, juos vertino kaip nesvarbius, mažareikšmius, nereikšmingus bylos išsprendimui, ir dėl to bylą išsprendė neteisingai. CPK 270 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendime turi būti nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismas privalo argumentuoti, kodėl vienus įrodymus laikė reikšmingais, o kitus atmetė. Tačiau Sprendime nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų, kurie pagrįstų teismo padarytas išvadas dėl apelianto nurodytų aplinkybių „mažareikšmiškumo“, kuo remiantis teismas nustatė, kad matininkės E. T. parengtas patikslintas 2024-01-03 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, neva atsižvelgiant i faktinę tarp šalių nusistovėjusia naudojimosi tvarką, nors iš tikrųjų byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad faktinė šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka rengiant minėtą planą buvo ignoruojama, modifikuojama nepalankiai atsakovams.
18.5. Rengiant žemės sklypo naudojimosi patikslintą tvarką dėl atsakovui nežinomų priežasčių prioritetas buvo suteiktas trečiajam asmeniui VšĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ priskiriant žemės sklypo J dalį vietoj I dalies, kuri anksčiau buvo priskirta Lietuvos Respublikai, nors byloje pateikti įrodymai (liudytojų parodymai) patvirtina, kad faktiškai I dalimi naudojosi A. J., iš kurios tretysis asmuo nupirko butą ir įgijo teisę į atitinkamos žemės sklypo dalies eksploatavimą. I dalis pradiniame plane buvo priskirta Lietuvos Respublikai kaip A. J. dalis, o patikslintame Plane, kurį patvirtino teismas, kaip A. J. dalis nurodyta J dalis ir priskirta trečiajam asmeniui VšĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“. J dalis yra patogesnėje vietoje, prie Stoties gatvės, kurioje gali būti įrengtas įvažiavimas į kiemą, kuo arčiau prie įėjimo į gyvenamąjį būstą. Atsakovas nebuvo informuotas apie šiuos pakeitimus, nors, žinodamas apie tokią keitimo galimybę kaip turintis specialiųjų poreikių, atsakovas tikrai būtų pasinaudojęs tokia galimybe, nes privažiavimas iš J dalies yra žymiai arčiau prie įėjimo į atsakovo butą, yra patogesnis ir geriausiai atitiktų atsakovo poreikius. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo atsakovo nurodytų aplinkybių ir įrodymų, nesivadovavo LR Žemės įstatyme įtvirtinto siekio žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Pirmosios instancijos teismas tuo pačiu ignoravo kasacinio teismo išaiškinimus, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020). Ieškovės pateiktas patikslintas Žemės sklypo naudojimosi planas neatitinka šių reikalavimų, nes atsakovas neturi susisiekimo su viešaisiais keliais, suformuoti praėjimo takai yra per siauri ir jais nėra galimybės užtikrinti priėjimo prie atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies, praėjimai užstatyti savavališkais ieškovės statiniais. Teismas be jokių įrodymų padarė išvadą, neva į atsakovo dalį privažiavimas yra iš stoties pusės, tačiau sprendime nenurodė jokių tokio privažiavimo koordinačių, nors išvažiuojamojo teismo posėdžio metu turėjo galimybę įsitikinti, kad jokio privažiavimo nėra, išskyrus bendrą įvažiavimą prie ūkinių pastatų.
18.6. Teismas taip pat nelaikė esmine aplinkybe, kad atsakovui A. M. priskirta jo faktiškai nenaudojama žemės sklypo dalis (apie 20 kv.m ploto), kurioje įrengtas betoninis konteineris (iš esmės tai šiukšlyno vieta, kurioje ieškovės dukra laikė šunį), ir kuri yra atitverta tvora nuo atsakovo faktiškai naudojamos dalies ir turėtų priklausyti bendrai visiems bendrasavininkiams. Ši užimta ir atsakovo faktiškai nenaudojama žemės sklypo dalis plane neteisėtai priskirta atsakovui, neatsižvelgiant į faktiškai naudojamą jo žemės sklypo dalį. Šią aplinkybę teismas nelaikė esmine, dėl kurios naudojimosi žemės sklypu tvarka negalėtų būti nustatyta, tačiau tokią išvadą pagrindžiančių argumentų (nei teisinių, nei faktinių) teismas Sprendime nepateikė. Atsakovui buvo priskirta žemės sklypo dalis, jo faktiškai nenaudojama ir užgriozdinta betoniniu statiniu ir šiukšlėmis, apribota siaurais (iki l m pločio) praėjimais, kuriuos ieškovė vis užtveria laikinais statiniais arba šunų laikymo vietomis, kas kelia nuolatinius konfliktus ir atsakovui trukdo naudotis jam tenkančia žemės sklypo dalimi, todėl parengtas planas yra neracionalus.
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Teismas nurodė, kad išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, jog pagal planą prašomos nustatyti sklypo dalys yra lygiavertės, tačiau jokių motyvų, kaip tai įvertino (lygiavertiškumą), teismas nepateikė. Žemės sklypo (jo dalių) vertės nustatymas reikalauja specialiųjų žinių, byloje nesant jokių įrodymų dėl žemės sklypo dalių įvertinimo, akivaizdu, kad Sprendime teismo nurodyta aplinkybė dėl žemės sklypo dalių lygiavertiškumo yra be jokių įrodymų ir netgi be jokių argumentų. Teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausia turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Tai patvirtinančių jokių aplinkybių Sprendime nėra nurodyta, teismas šio reikalavimo neįvykdė. Plane ir jo aiškinamajame rašte šių aplinkybių taip pat nėra nustatyta. Vien tai, jog į bylą yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos 2016m. planas ir jame apskaičiuoti kiekvienam bendraturčiui tenkantys žemės sklypo plotai (procentais) neatleidžia teismo nuo pareigos nustatyti šią aplinkybę.
18.8. Turėjo būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis.
18.9. Plano, kurį patvirtino teismas, aiškinamajame rašte matininke E. T. nurodė, kad plane suformuota žemės sklypo A dalis - tai plotas formuojamas kaip bendro naudojimo plotas. Ši teritorija apima gyvenamąjį namą, priėjimą prie ūkio pastatų bei šulinio. A ploto dalys išskirstomos proporcingai turimoms žemės sklypo dalims. Kiti plotai formuojami pagal „faktiškai naudojamas statinio dalis“ arba pagal „faktiškai naudojamą sklypo dalį“. Kaip matyti, planas parengtas nesilaikant kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų, tai yra, visų pirma nenustačius užstatyto ploto ir nepriskyrus bendro ploto, kuris turėjo būti padalintas tarp bendraturčių ne proporcingai turimoms žemės sklypo dalims, o lygiomis dalimis. Plane nurodyta, kad bendrai naudojama A dalis suformuota 519 kv.m ploto, iš jų apeliantui ir atsakovams L. priskirta 94 kv.m dalis, ieškovei 218 kv.m dalis, VšĮ Amatų mokyklai „Sodžiaus meistrai“ priskirta 118 kv.m dalis, Lietuvos Respublikai - 89 kv.m dalis. Tačiau bendrai naudojama A dalis 4 bendraturčiams turėjo būti paskirstyta lygiomis dalimis, tai yra, po 129,75 kv.m ploto kiekvienam (519 kv.m/4), kad kiekvienas bendraturtis galėtų lygiomis teisėmis naudotis bendra sklypo dalimi.
18.10. Nagrinėjamu atveju atsakovui A. M. priskirta 47 kv.m žemės sklypo dalis bendram naudojimui yra ženkliai per maža ir neužtikrina jo kaip bendraturčio (savininko) teisėms į žemę ir turimą turtą įgyvendinti ir nėra aišku, kurio bendraturčio dalimi jis turės naudotis ir kokiu pagrindu trūkstama žemės sklypo dalimi. Kadangi atsakovui A. M. yra priskirta tik 47 kv.m bendros dalies (519 kv.m) ploto, kas sudaro tik 9 proc. tos dalies, o ieškovei priskirta 218 kv.m, arba 42 proc. bendros dalies, tai, esant konfliktinei situacijai, gali būti vertinama, kad, pavyzdžiui, esant 1 metro pločio praėjimui, 42 proc. to praėjimo pločio priklauso ieškovei, ir tik 9 proc. atsakovui, kas reiškia, kad objektyviai, esant proporcingam bendrosios dalies paskirstymui tarp bendraturčių, bus neįmanoma naudotis bendra žemės sklypo dalimi. Plano aiškinamajame rašte nėra aptartos sąlygos dėl bendro naudojimo ploto A dalies. Atsižvelgiant į tai, kad Plane bendro naudojimo A dalis neteisingai paskirstyta tarp bendraturčių, teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nustatymu kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui priskirtino jiems priklausančių statinių ir prie statinių esančių jiems naudoti pagal paskirtį būtinų žemės sklypo dalių ploto, todėl negalėjo ir tinkamai įvertinti, kuriems bendraturčiams ir kokio dydžio žemės sklypo plotai gali būti priskirti naudoti asmeniškai, vadinasi, neturėjo pagrindo tokį planą tvirtinti.
18.11. Tas pats pasakytina ir dėl teismo pateikto vertinimo, neva atsakovo nurodyta aplinkybė dėl neįteisintų statinių nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, be to, neįregistruotas statinys į atsakovams naudotis nustatyto sklypo plotą nepatenka. Ši aplinkybė (dėl savavališkų statinių) svarbi dviem aspektais. Visų pirma, neįteisintų (savavališkų) statinių plotai (jais užimtos žemės sklypo dalys) priskirti būtent ieškovei, tik neaišku, kokiu teisiniu pagrindu. Tai reiškia, kad patvirtinus tokį žemės sklypo planą, net ir nugriovus savavališkus statinius, jais buvusi užimta žemės sklypo dalis ir toliau priklausytų ieškovei. Savavališkų statinių užstatyti plotai mažina dalintiną žemės sklypo plotą, todėl pažeidžia atsakovo teisėtus interesus patogiai ir racionaliai naudoti jo turimą butą ir žemę. Antra, tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-403/2019 23 punkte nurodė, kad nustatant tokius objektus, kuriems naudoti paliekama žemės sklypo dalis bendrai naudotis, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3964/2003). Taigi, nei teismas, nei matininke E. T. neturėjo jokio pagrindo atsižvelgti į savavališkais statiniais užstatytus plotus (Plane pažymėti baltai) ir juos priskirti ieškovei, nes tie savavališki statiniai nėra priskirti ieškovei kaip savininkei.
18.12. Pagal Registrų centro išrašą ieškovei nuosavybės teise priklauso 14 pastato kiemo rūsio (šio pastato užstatytas plotas 22 kv.m, todėl ieškovei priklauso 11 kv.m užstatyto ploto), taip pat ieškovei priklauso 1/3 pastato ūkinio pastato (šio pastato užstatytas plotas 40,10 kv.m, todėl ieškovei priklauso 13,4 kv.m užstatyto ploto). Plane yra nurodyta, kad ieškovei priskirta C dalis 25 kv.m (kartu su savavališku statiniu) vietoj 11 kv.m užstatytų kiemo rūsiu, ir priskirta D dalis 50 kv.m (kartu su savavališku statiniu) vietoj 13,4 kv.m užstatytų ūkiniu pastatu. Tokiu būdu teismo patvirtintame plane dėl savavališkų statinių ieškovei patvirtinta 50,6 kv.m didesnė žemės sklypo dalis (25+50-11-13,4), negu priklausytų pagal Registrų centro išrašo duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei be teisėto pagrindo priskirta didesne žemės sklypo dalimi turėtų teisę naudotis ir atsakovas kaip bendrai naudojama dalimi, ypač ūkinių pastatų, kurių dalis priklauso ir atsakovui, naudojimas būtų patogesnis, teismo sprendimu patvirtintas planas suvaržo atsakovo ir kitų daugiabučio namo bendraturčių teisę netrukdomai naudotis namo kiemu, ir nebus užkirstas kelias kilti konfliktams ateityje.
18.13. Nors byloje atsakovas nurodė aplinkybes dėl savavališkų ieškovės statinių ir jų įtakos ieškovei tenkančiai žemės sklypo daliai, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, netikrino, ar statinių pakeitimai, kurie daro tiesioginę įtaką ieškovei priskiriamos žemės sklypo dalies dydžiui, atitinka teisės aktų nustatytiems reikalavimams, t.y. ar pastatyti teisėtai, kieno nuosavybės teisė į šiuos statinius yra, ar nėra pažeistos žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ar savavališki statiniai pastatyti gavus visų bendraturčių, įskaitant atsakovą A. M., sutikimus. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šių reikšmingų aplinkybių nenagrinėjo, o patikslintą planą patvirtino remdamasis išimtinai tik vieninteliu ieškovės pateiktu dokumentu - planu, deklaratyviai atmetant kitus įrodymus, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Visa tai rodo pirmosios instancijos teismo paviršutinišką ir tendencingą bylos nagrinėjimą, remiantis vien ieškovei palankiomis aplinkybėmis ir siekiant paneigti atsakovo pagrįstus ir teisėtus reikalavimus.
Šalies argumentai
18.14. Teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepaisė imperatyvių CPK normų ir visiškai nevertino, kiek teisėtas ir pagrįstas yra ieškovės atstovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Sprendime nenurodytas joks faktinis bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindas, nei pagal kokius dokumentus, nei už kokias paslaugas priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl šioje dalyje Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be motyvų. Kaip matyti iš pridėtų bylinėjimosi išlaidų dokumentų, yra pateikta 2024 m. kovo 5 d. sąskaita už teisines paslaugas serija IAS Nr. 0189 2904,00 Eur sumai, 100 Eur žyminio mokesčio ir 0,55 Eur pašto komisinio mokesčio, tai sudaro sumą 3004,55 Eur. Ieškovės atstovo prašyme nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma didesnė (3044,55 Eur), negu pateiktų dokumentų suma, ir nurodyta neteisingai. Teismas priteisė neteisingai nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą, kas rodo, kad teismas visiškai nevertino bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų bei jų realumo, pagrįstumo ir proporcingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad neva ieškovės sumokėta 2904,00 Eur suma grynaisiais pinigais, kurią sumokėjo ne ieškovė, bet pinigų priėmimo kvite nurodytas ir pasirašęs P. J., kelia pagrįstų abejonių mokėjimo realumu, nes nėra pateiktas joks įgaliojimas, kuriuo P. J. buvo įgaliotas sumokėti už ieškovę nurodytą sumą, ir kad ieškovė sutiko su šiuo mokėjimu.
18.15. Pateiktoje sąskaitoje Nr. 0189 2904,00 Eur suma apskaičiuota taip (sumos be PVM): 2000,00 Eur už patikslinto ieškinio ir jo priedų parengimą ir pateikimą teismui; 100,00 Eur prašymų dėl vietos apžiūros, dėl teismo posėdžio atidėjimo; 200,00 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui; 200,00 Eur atstovavimas teisme, vykimas į teismą. Su tokiais teisinių paslaugų dydžiais nėra jokio pagrindo sutikti. Visų pirma, ieškovę bylos pradžioje (iki 2023 m. vasario mėnesio) atstovavo kita advokatė, kuri parengė pradinį ieškinį, teikė papildomus įrodymus ir kt. Pradinio ieškinio apimtis 6 lapai. Tuo tarpu advokatas A. L. į bylą įstojo kaip ieškovės atstovas pagal 2023- 02-15 sutartį. Byloje 2024-01-22 pateikė patikslintą ieškinį, kurio faktinės aplinkybės ir vienas teisinis argumentas iš pradinio ieškinio nurodyti dviejuose patikslinto ieškinio lapuose. Patikslinto ieškinio pateikimo būtinybė priklausė išimtinai nuo ieškovės, kadangi būtent ieškovei tenka pareiga teisingai nurodyti visus proceso dalyvius, o ieškovė pradiniame ieškinyje nebuvo įtraukusi vienos iš bendraturčių A. J., vietoj kurios į bylą vėliau įstojo VšĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“. Be to, su pradiniu ieškiniu pateiktame matininkės E. L. parengtame 2021-10-14 žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nebuvo priskirta žemės sklypo dalis, tenkanti bendraturtei A. J.. Dėl to ieškinio patikslinimas ir patikslinto ieškinio priedų parengimas buvo reikalingi išimtinai dėl ieškovės pateiktų procesinių dokumentų trūkumo. Todėl nurodyta 2000 Eur suma, sumokėta kaip už patikslinto ieškinio parengimą yra neadekvati parengto dokumento apimčiai, tikslingumui, nėra keliama jokių naujų klausimų ar aplinkybių, todėl nereali ir neproporcinga, siekiant ypač neigiamai paveikti atsakovus ir jiems atkeršyti. Teismas tokios sumos už patikslintą ieškinį neturėjo jokio pagrindo priteisti. Be to, ir kitos sąskaitoje nurodytos išlaidos nepriteistinos: 100,00 Eur už prašymus, kurių poreikis kilo dėl su ieškove priklausančių aplinkybių; 200 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, kadangi pasirengimas bylos nagrinėjimui nėra atskira teisinė paslauga; 200,00 Eur už atstovavimą teisme, vykimą į teismą, nes nenurodyta, už kokius teismo posėdžius ir kokios trukmės atstovavimą bei nepateikti įrodymai apie faktinį vykimą į teismo posėdžius. Taigi, teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų dydis vien remiantis mokėjimo dokumentais yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
18.16. Teismas nenurodė, kokiomis (kokio dydžio) lygiomis dalimis turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, o jei būtų priteisiamos, kodėl iš trijų atsakovų. Iš byloje pateikto plano ir Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad visiems trims atsakovams priskirta viena žemės sklypo dalis, o planas, be ieškovės, parengtas keturiems bendraturčiams. Viena dalis lygiomis dalimis priklauso atsakovui A. M. ir atsakovams T. L., J. L.. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendime ne tik privalėjo teisingai įvertinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet ir jų dydžio teisingumą, ir, esant pagrindo, Sprendime aiškiai nurodyti iš kiekvieno atsakovo priteistiną sumą. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad ginčas neturtinis, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovę atstovaujantis advokatas byloje nekėlė jokios naujos teisinės problematikos, patikslintame ieškinyje surašė tik kai kuriuos argumentus iš pradinio ieškinio ir nekėlė naujų klausimų, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma yra ženkliai per didelė. Priteistinų atstovavimo išlaidų dydis mažintinas iki ne daugiau kaip 500 Eur.
Atsiliepimas
19. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl šalių susiklosčiusių teisinių santykių dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir jų kvalifikavimo (apeliacinio skundo faktinis pagrindas) iš esmės yra laikytini jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje jokiais esančiais įrodymais. Tokiu būdu atsakovas tik išreiškia savo nepasitenkinimą jam nepalankiu Teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, iš esmės patvirtinančių teismo sprendimo (jo dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nenurodo jokių pirmos instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir/ar iš esmės netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą. Taigi, įvertinus apeliaciniame skunde dėl to nurodomus teiginius, darytina išvada, kad jie yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
19.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal parengtą planą atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus bei mažiausiai turi įtakos tarp šalių jau nusistovėjusiai faktinei naudojimosi tvarkai, taip pat jog, pagal planą prašomos nustatyti žemės sklypo naudojamos dalys yra lygiavertės ir atitinka bei yra proporcingos šalių valdomoms žemės sklypo dalims.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Nacionalinė žemės tarnyba ir Trakų rajono savivaldybės administracija pritarė naudojimosi tvarkos ginčo žemės sklypu nustatymui pagal parengtą Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo matininkės E. L. 2021-10-14 žemės sklypo planą (toliau – planas1). Nacionalinei žemės tarnybai derinant pateiktą planą1, buvo patikrintas nustatytų ginčo žemės sklypo dalių apskaičiavimo teisingumas, įvertinta, ar ginčo žemės sklypo naudotojams užtikrintas priėjimas prie jiems priklausančių pastatų. Įvertinus planą1 pažeidimų nustatyta nebuvo. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms (2023-08-30 buvo sudaryta ginčo Žemės sklypo dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 4729) su pirkėju Viešąja įstaiga Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“, kurie įsigijo 521/2300 ), parengtas naujas planas, kurį parengė Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro matininkė E. T.. Planas nebuvo pateiktas derinti Nacionalinei žemės tarnybai.
20.2. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenis ginčo Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Ieškovei, Viešąjai įstaigai Amatų mokykla, J. L. ir T. L., Apeliantui ir Lietuvos Respublikai, nuo 2024-01-31 patikėtinė Trakų rajono savivaldybė. Vadovaujantis Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalies nuostatomis teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau atkreipiame dėmesį, kad nuo 2024-01-31 valstybinės žemės patikėtinio teisę įgyvendina bei veikia valstybės vardu ir įgyvendina bendraturčio teises į Žemės sklypo dalį įgyvendintų Trakų rajono savivaldybė.
20.3. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą taip pat matyti, kad bylą nagrinėjęs Teismas taip pat buvo aktyvus ir organizavo išvažiuojamąjį teismo posėdį byloje. Nacionalinė žemės tarnyba mano, jog bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas tinkamai kvalifikavo susiklosčiusius šalių teisinius santykius dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo ir visiškai pagrįstai bei teisėtai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo, todėl teismo sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką.
24. Nustatyta, kad šalys yra 2300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 967/2300 dalys žemės sklypo, atsakovui A. M. - 52/575 žemės sklypo, atsakovui J. L. ir atsakovei T. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 52/575 žemės sklypo, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai - 99/575 žemės sklypo, trečiajam asmeniui Viešajai įstaigai Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ 521/2300 dalys žemės sklypo. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi minėtu sklypu tvarką pagal matininkės E. T. parengtą patikslintą 2024 m. sausio 3 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (projektą).
25. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
26. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
27. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
28. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
30. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad siūlomas planas parengtas atsižvelgiant į faktinę tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką, apžiūrėjęs žemės sklypą, teismas nustatė, kad pagal planą prašomos nustatyti sklypo dalys yra lygiavertės, o į atsakovo dalį privažiavimas yra galiams iš Stoties gatvės, neįregistruotas statinys į atsakovams naudotis nustatyto sklypo plotą nepatenka, yra numatyti praėjimai iki nustatytų sklypų dalių be to atsakovai nepateikė savo pasiūlymo dėl naudojimosi tvarkos.
32. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, įrodymų tyrimą ir vertinimą, reikalavimus teismo sprendimui.
33. Pažymėtina, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju žemės sklype yra gyvenamasis pastatas – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. Iš byloje pateikto aiškinamojo rašto prie siūlomo patvirtinti naudojimosi tvarkos plano matyti, kad plane A – plotas formuojamas kaip bendro naudojimo plotas, ši teritorija apima gyvenamąjį namą, priėjimą prie ūkio pastatų bei šulinio. Šiame rašte nurodoma, kad A ploto dalys išskirstomos ne lygiomis dalimis, o proporcingai turimoms žemės sklypo dalims. Tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nustatymu kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui priskirtino jiems priklausančių statinių ir prie statinių esančių jiems naudoti pagal paskirtį būtinų žemės sklypo dalių ploto. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apeliantas, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nesiaiškindamas aplinkybių ar siūlomas planas šiuo atveju parengtas atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, įvertinus užstatytą žemės sklypo plotą, nes tik įvertinus kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas gali būti skirstomas asmeniškai naudoti žemės sklypo bendraturčiams.
35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje, 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad pagal planą prašomos nustatyti sklypo dalys yra lygiavertės, o į atsakovo dalį privažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, yra numatyti praėjimai iki nustatytų sklypų dalių. Sutiktina su apelianto pozicija, jog šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra motyvuotos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog viso bylos nagrinėjimo metu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose, tiek išvažiuojamuosiuose teismo posėdžio apeliantas kėlė klausimus dėl privažiavimo prie buto, kad nėra susiekimo su viešuoju keliu, pernelyg siaurų priėjimų prie jam priklausančių pastatų. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino, tinkamai neargumentavo, kodėl jas laiko nereikšmingomis ar nepagrįstomis. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiais konkrečiai įrodymais remiantis, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados apie prašomų nustatyti žemės sklypo dalių lygiavertiškumą. Taip pat konstatuodamas, kad atsakovui įvažiavimas į žemės sklypą galimas iš (duomenys neskelbtini). pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė, kur konkrečiai toks įvažiavimas yra galimas. Iš byloje esančių išvažiuojamųjų teismo posėdžių garso įrašų girdėti, kad atsakovo atstovė akcentavo, jog ieškovės atstovo siūlyto galimo įvažiavimo taškų plane pažymėtų 20 ir 21 yra krūmynai, kurie niekaip neatsispindi prašomame patvirtinti naudojimosi tvarkos plane. Iš 2024 m. balandžio 10 d. išvažiuojamojo posėdžio garso įrašo taip pat spręstina, kad kitame ieškovės atstovo siūlomame įsirengti įvažiavime tarp taškų 22-23, yra nuo seno išlikę tvoros stulpeliai (kurie galimai yra kultūros paveldas), taip pat riboja įvažiavimo į sklypą įsirengimo galimybes. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl jų reikšmės ginčo išsprendimui nepasisakė. Pirmosios instancijos taip pat skundžiamame sprendime nurodė, kad yra numatyti praėjimai iki nustatytų sklypų dalių, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą ne dėl praėjimų nebuvimo, o dėl to, kad jie pernelyg siauri. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ginčas kilęs dėl žemės sklypo, kuriame yra daržai, ūkiniai pastatai naudojimo, todėl nustatant naudojimosi tvarką reikšminga aplinkybė ar numatyti praėjimai yra pakankami ne tik žmogui praeiti, bet ir persigabenti didesnių gabaritų daiktus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, liko neįvertinta nei kokio tiksliai dydžio praėjimai numatyti siūlomame plane, nei kokio dydžio praėjimai yra objektyviai reikalingi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat akcentavo, kad atsakovai ginčydami prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, nenurodo, kokia gi naudojimosi tvarka atitiktų jų interesus. Tačiau priešingai, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad A. M. (kartu su T. L.) dėl jam nustatytų specialių poreikių turėtų būti priskirta žemės sklypo J dalis ir trūkstama kita dalis, kadangi J dalis yra arčiausiai įėjimo į A. M. priklausančią gyvenamojo namo dalį. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovų argumentų nepasisakė. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino.
37. Pažymėtina, kad CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, tačiau, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019).
38. Nagrinėjamu atveju minėta, kad ginčo Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, kuriame yra butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės į kurį nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre bei nėra nurodyta, kas šį butą valdo patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba ne kartą savo procesiniuose dokumentuose buvo išreiškusi poziciją, jog šis butas ir yra Trakų rajono savivaldybės administracijos žinioje, todėl tikslinga Trakų rajono savivaldybę įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant išvengti teisminių ginčų ateityje bei visapusiško bylos išnagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas, turėjo svarstyti klausimą dėl Trakų rajono savivaldybės įtraukimo į procesą. Šiame kontekste be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. lapkričio 29 d. posėdis buvo atidėtas sudarant galimybę ieškovei tikslinti ieškinį, pakeičiant trečiojo asmens VĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ procesinį statusą į atsakovo. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame VĮ Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ ir Lietuvos Respublika nurodyti kaip tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šie proceso dalyviai jokių savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, jokiomis ieškovo teisėmis ir pareigomis nesinaudojo, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendindamas vadovavimo procesui principą, turėjo nustatyti ieškovams terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.
39. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios turi būti įvertintos siekiant išsiaiškinti ieškovės ieškinio pagrįstumą, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi reikštų ginčo tarp šalių nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl minėtų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas nereikalavo), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
40. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuriuo bylos dalis iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).
41. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.