Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-11-15 · Administracinė byla Nr. eA-796-525/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-15
Bylos Nr.
eA-796-525/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00529-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
R. Ž.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-796-525/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00529-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 14.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Marijampolės valdybos 2022 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (15.5)-AD5-1954 (toliau – ir Sprendimas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pagal įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-483-896/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-270-407/2021 bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Vilkvėja“ buvo įpareigota iki 2021 m. liepos 1 d. sutvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 arų plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko pareiškėjo sutikimo.

1.2. BUAB „Vilkvėja“ vietoje teismo sprendimo vykdymo sukūrė jo vykdymo iliuziją – pasitelkusi trečiuosius asmenis, pašalino Žemės sklype buvusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, tačiau vietoje jo supylė gruntą / dirvožemį, tapačiai užterštą statybinėmis medžiagomis, stiklu ir kitomis atliekomis.

1.3. Dėl šių BUAB „Vilkvėja“ ir jos pasitelktų asmenų veiksmų pareiškėjas su 2021 m. kovo 25 d. prašymu „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ kreipėsi į Departamentą, prašydamas imtis priemonių patikrinti BUAB „Vilkvėja“ į Žemės sklypą atvežtą grunto sudėtį, paimant grunto mėginius ir įvertinti jų atitiktį gruntui kitoje Žemės sklypo vietoje. Departamentas 2021 m. balandžio 9 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6350-414/2021 panaikino Departamento raštą kaip netinkamai motyvuotą ir nepagrįstą faktiniais bei teisiniais argumentais. Departamentas iš naujo išnagrinėjo 2021 m. kovo 25 d. pareiškėjo prašymą ir ginčijamu Sprendimu atsisakė jį tenkinti.

1.4. Nesutiktina su Sprendimo išvada, kad Departamentas neturi pareigos taikyti aplinkos sutvarkymo priemonių Žemės sklypo atžvilgiu, kadangi nėra nustatytas reikšmingas poveikis aplinkai (tarša, grėsmė sveikatai ir pan.), o kaltas asmuo nenustatytas. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad dalis Žemės sklypo buvo užteršta, taršos veiksmus atliko ir už juos atsakinga BUAB „Vilkvėja“, kuri įpareigota pašalinti iš užterštos Žemės sklypo dalies statybines atliekas ir užterštą gruntą / augalinį sluoksnį bei atkurti šios Žemės sklypo dalies būklę į pirminę būklę, todėl Departamentas turi pareigą užtikrinti šio BUAB „Vilkvėja“ teismų sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamą įvykdymą.

1.5. Departamentas nepagrįstai nurodė, jog BUAB „Vilkvėja“ pasitelktų asmenų išpilto grunto / dirvožemio kokybė (derlingumas) ir sudėtyje esantis akmenų kiekis neturi reikšmės tinkamam Žemės sklypo sutvarkymui. BUAB „Vilkvėja“ tinkamam teismo sprendimo įvykdymui turėjo ne bet kaip sutvarkyti Žemės sklypo dalį, o atstatyti ją į būklę, buvusią iki Žemės sklypo užteršimo ir Departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turėjo kontroliuoti, kad BUAB „Vilkvėja“ tinkamai įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų užterštos Žemės sklypo dalies būklę ne į bet kokią, o į pirminę, t. y. tokią, kokia yra likusi neužteršta Žemės sklypo dalis. To neatlikęs, Departamentas tinkamai neįvykdė savo pareigų, o ginčijamu Sprendimu iš esmės vengia atlikti jo kompetencijai priskiriamas pareigas.

1.6. Be to, Departamentas ne tik nevykdo pareigos užtikrinti, kad BUAB „Vilkvėja“ užteršta Žemės sklypo dalis būtų atkurta į pirminę būklę, tačiau ignoruoja, jog Žemės sklypo sutvarkymą yra siekiama atlikti formaliai. Dėl galimai tyčinio atsakovo neveikimo, pareiškėjas ėmėsi veiksmų pateikti įrodymus, kad tariamai sutvarkyta Žemės sklypo dalis nėra atkurta į pirminę būklę, o iš naujo užteršta galimai tapačiomis susmulkintomis ir molio gruntu sumaišytomis atliekomis. Departamentas, kuris turėjo užtikrinti tinkamą Žemės sklypo sutvarkymą, to ne tik nepadarė, tačiau ir tikslingai veikia, kad nuslėptų netinkamą Žemės sklypo sutvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Vilkvėja“ Žemės sklypo tinkamai nesutvarkė, Sprendimas, kuriuo nustatytos priešingos faktinės aplinkybės ir sudaro pagrindą Departamentui išvengti tinkamo savo pareigos vykdymo, turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas skunde išplečia reikalavimo, nurodyto savo prašyme, turinį ir apimtį. Iš pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymo turinio ir suformuluoto reikalavimo matyti, kad pareiškėjas nieko kito neprašė, kaip tik patikrinti UAB „Vilkvėja“ užvežtą gruntą, paimant atvežto grunto mėginius ir juos sulyginti su grunto mėginiais paimtais kitoje neužterštoje Žemės sklypo vietoje. Pareiškėjas prašyme nenurodė, ar buvo pažeisti ir kaip pažeisti jo teisėti interesai, kaip ir kokiu būdu jo interesai turėtų būti apginti, nenurodė ko tikisi iš viešojo administravimo subjekto ir kokį sprendimą ši turėtų priimti, kad interesai būtų apginti.

2.2. Departamentas, tikrindamas, ar pareiškėjo prašymo nagrinėjimas priskiriamas jo kompetencijai, nustatė, kad imti grunto mėginius ir atlikti palyginamuosius tyrimus, veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 (toliau – ir Departamento nuostatai), yra neįgaliotas ir apie tai aiškiai bei suprantamai pažymėjo Sprendime, pasiūlydamas pareiškėjui dėl atvežtinio dirvožemio palyginimo su kitoje teritorijoje esančiu dirvožemiu, kreiptis į specializuotą laboratoriją.

2.3. Departamentas, nors toks reikalavimas pareiškėjo prašyme ir nebuvo suformuluotas, vykdydamas teisės aktais nustatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkciją, buvo nuvykęs patikrinti pareiškėjo Žemės sklypo (2021 m. lapkričio 19 d. apžiūros aktas Nr. (15.5)-TVR-6875 ir 2021 m. lapkričio 23 d. apžiūros aktas Nr. (15.5)-TVR-6876) ir rinko informaciją, kur iš sklypo statybinės atliekos išvežtos ir koks gruntas į sklypą atvežtas. Informaciją apie patikrinimo metu surinktus duomenis aiškiai pateikė Sprendime.

2.4. Pareiškėjas nenurodo, kaip Departamento atsisakymas atlikti grunto palyginamuosius tyrimus, kuriuos jis atlikti nekompetentingas, pažeidžia jo interesus, nenurodo, kokią neigiamą įtaką jo teisėms turi Departamento vykdytas patikrinimas ar surinkta informacija. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai išplečia prašyme suformuluoto reikalavimo ribas, skunde nurodydamas, kad Departamentas turėjo pareigą užtikrinti BUAB „Vilkvėja“ teismų procesiniais sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamą įvykdymą, kontroliuoti, kad BUAB „Vilkvėja“ tinkamai įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų užterštos žemės sklypo dalies būklę ne į bet kokią, o pirminę, t. y. tokią, kokia yra likusi neužteršta žemės sklypo dalis. Tačiau tokio reikalavimo – kontroliuoti UAB „Vilkvėja“ – prašyme nebuvo, tokia pareiga Departamentui nebuvo numatyta ir teismo sprendime.

II.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias ginčo faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Vilkvėja“ 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutartimi Nr. 1 ir 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutartimi Nr. 2 išnuomojo du po 0,06 ha dydžio žemės sklypus vėjo jėgainių statybai. UAB „Vilkvėja“ pasamdytas rangovas 19,25 aro plote vėjo jėgainių statybai įrengė dvi aikšteles su nuovažomis, tačiau jas įrengdamas panaudojo statybines atliekas (3984,75 t mišrių statybinių atliekų laužo, t. y. stambiagabaritės gelžbetonio su armatūra nuolaužos (daugiau nei 1 m skersmens), plytų dalys, buitinių šiukšlių (maišų) liekanos su grunto priemaišomis).

4.2. Vėjo jėgainių statyba sustojo, o UAB „Vilkvėja“ Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-270-407/2021 nutarė Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą: patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, kuria patenkintas atsakovės nemokumo administratorės savarankiškas reikalavimas dėl atsakovės BUAB „Vilkvėja“ įpareigojimo sutvarkyti žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 aro plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko pareiškėjo sutikimo, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2021 m. liepos 1 d.

4.3. Nuo 2021 m. kovo 3 d. BUAB „Vilkvėja“, pasitelkdama kitus asmenis, vykdė teismo sprendimą, iš Žemės sklypo vežė buvusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, o vietoje jo, pareiškėjo nuomone, supylė gruntą / dirvožemį, tapačiai užterštą statybinėmis medžiagomis, stiklu ir kitomis atliekomis.

Šalies argumentai

4.4. Pareiškėjas su 2021 m. kovo 25 d. prašymu „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ kreipėsi į Departamentą, prašydamas imtis priemonių patikrinti BUAB „Vilkvėja“ privežtų atliekų į Žemės sklypą, paimant užvežto grunto mėginius ir įvertinti jo atitikimą gruntui kitoje (neužterštoje) Žemės sklypo vietoje. Departamentas 2021 m. balandžio 9 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, dėl ko pareiškėjas jį skundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6350-414/2021 panaikino Departamento 2021 m. balandžio 9 d. raštą kaip netinkamai motyvuotą ir nepagrįstą teisiniais bei faktiniais argumentais. Departamentas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymą ir ginčijamu Sprendimu atsisakė jį tenkinti.

4.6. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjui nurodžius, jog Departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turėjo kontroliuoti, kad BUAB „Vilkvėja“ tinkamai įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų užterštos Žemės sklypo dalies būklę ne į bet kokią, o į pirminę, t. y. tokią, kokia yra likusi neužteršta Žemės sklypo dalis, o to nepadaręs, Departamentas tinkamai neįvykdė savo pareigų, Sprendimu vengdamas atlikti jo kompetencijai priskiriamas pareigas.

5. Pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normų, reglamentuojančių kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas, kontekste įvertinęs pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymo turinį, sprendė, jog šiuo prašymu pareiškėjas prašė Departamento patikrinti UAB „Vilkvėja“ privežtas atliekas į Žemės sklypą, paimant užvežto grunto mėginius ir juos sulyginti su grunto mėginiais paimtais kitoje neužterštoje žemės sklypo vietoje.

6. Teismo vertinimu, daugiau jokių prašymų nei reikalavimų pareiškėjas nenurodė, paminėdamas, kad užvežtas gruntas nėra derlingasis dirvožemis, o neaiški masė iš akmenų, statybinio „gruzo“ ir stiklo atliekų, t. y. pareiškėjas nenurodė, ar buvo pažeisti ir kaip pažeisti jo teisėti interesai, kaip ir kokiu būdu jo interesai turėtų būti apginti. Taigi pareiškėjas viešojo administravimo subjekto prašė atlikti konkrečius veiksmus – paimti užvežto grunto mėginius ir juos sulyginti su grunto mėginiais paimtais kitoje žemės sklypo vietoje.

7. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo suformuluotas prašymas yra konkretus ir suprantamas, atitinkantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 24.3 papunktį.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Departamentas priimtu Sprendimu į pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymą, įvertinęs jo turinį, atsakė išsamiai ir tinkamai, nurodydamas, kad buvusių aikštelių su įvažiavimais teritorija nėra užteršta statybinėmis atliekomis ir nėra pagrindo įtarti cheminės taršos, tad nėra pagrindo imti mėginius. Be to, Departamentas nurodė, kad dirvožemio palyginamųjų tyrimų nevykdo, nes tokia funkcija jam nepavesta nei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, nei Departamento nuostatais ir pasiūlė pareiškėjui dėl atvežtinio dirvožemio palyginimo su kitoje teritorijoje esančiu dirvožemiu kreiptis į specializuotą laboratoriją.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad Departamentas, tirdamas pareiškėjo prašymą ir vykdydamas teisės aktais nustatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkciją, buvo nuvykęs patikrinti pareiškėjo žemės sklypo (2021 m. lapkričio 19 d. apžiūros aktas Nr. (15.5)-TVR-6875 ir 2021 m. lapkričio 23 d. apžiūros aktas Nr. (15.5)-TVR-6876) ir rinko informaciją, kur iš sklypo statybinės atliekos išvežtos ir koks gruntas į sklypą atvežtas bei informaciją apie patikrinimo metu surinktus duomenis aiškiai ir suprantamai išdėstė Sprendime, nors pareiškėjas to net neprašė.

10. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas savo skunde nenurodo, kaip Departamento atsisakymas atlikti grunto palyginamuosius tyrimus pažeidžia jo teises ir interesus bei kokias sukelia teisines pasekmes. Tai reiškia, kad jei Sprendimas ir būtų panaikintas, tai jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams nesukeltų, nes šiuo aktu netaikomos poveikio priemonės ar sankcijos, nenustatomi įpareigojimai ar nurodymai, kuriuos pareiškėjas turėtų įvykdyti. Sprendimo panaikinimas jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams nesukeltų ir dėl to, jog Departamentas teisės aktais neįgaliotas vykdyti grunto palyginamųjų tyrimų, kadangi tai atlieka specializuotos laboratorijos, ką Departamentas ir nurodė Sprendime. Aplinkybę, kad atsisakymas paimti užvežto grunto mėginius ir juos sulyginti su grunto mėginiais paimtais kitoje žemės sklypo vietoje nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių patvirtina ir tai, kad pareiškėjo užsakymu UAB „Geo expert“ atliko Žemės sklypo dalies geologinius tyrimus ir surašė išvadas apie tai, kokios sudėties ir kokybės gruntas yra Žemės sklype (2022 m. kovo mėn. Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita).

11. Pirmosios instancijos teismas kartu pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nepagrįstai išplečia prašyme suformuluoto reikalavimo ribas, nurodydamas, kad Departamentas turėjo pareigą užtikrinti BUAB „Vilkvėja“ teismų procesiniais sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamą įvykdymą, turėjo kontroliuoti, jog BUAB „Vilkvėja“ tinkamai įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų užterštos žemės sklypo dalies būklę ne į bet kokią, o į pirminę, t. y. tokią, kokia yra likusi neužteršta žemės sklypo dalis. Teismas akcentavo, kad tokio reikalavimo, t. y. kontroliuoti UAB „Vilkvėja“ dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir užterštos žemės sklypo dalies atkūrimo, prašyme nebuvo, tokia pareiga Departamentui nebuvo numatyta ir teismo sprendime, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, jog nesant atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, skundas negali būti nagrinėjamas teisme. Taigi pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą tuo pagrindu, kad Departamentas nekontroliavo ir nevykdė pareigos užtikrinti BUAB „Vilkvėja“ teismų procesiniais sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamo įvykdymo, dėl šių veiksmų atlikimo pirmiausiai turėjo kreiptis į atsakovą ir tik pastarajam atsisakius tokį prašymą tenkinti arba vilkinant klausimo sprendimą, dėl šių atsakovo veiksmų kreiptis į teismą.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, jog Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, jog sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkino.

III.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo prašymo Departamentui apimties ir Departamento pareigų apimties atsakant į šį prašymą Tiek iš pareiškėjo prašymo bei Sprendimo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, nes manė, kad jo Žemės sklypas nebuvo tinkamai sutvarkytas, o Departamentas įrodinėjo, kad Žemės sklypas buvo sutvarkytas tinkamai. Šiuo atveju ginčas kilo ne dėl to, ar Departamentas turėjo atlikti Žemės sklypo grunto tyrimus, bet ar Žemės sklypas buvo sutvarkytas tinkamai.

15.2. Regionų apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6350-414/2021 panaikinęs Departamento 2021 m. balandžio 9 d. atsakymą į pareiškėjo prašymą, savo sprendime nustatė, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į Departamentą ir kokio tikslo siekė bei apibrėžė, kokį atsakymą Departamentas turėjo pateikti. Administracinėje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kuriais pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo vadovautis, tačiau to nedarė.

15.3. Nepaisant aiškaus pareiškėjo prašymo tikslo ir į tai orientuoto Departamento atsakymo, teismas visiškai kitaip įvertinęs prašymo tikslą ir kokį atsakymą turėjo pateikti Departamentas, iš esmės išvengė ginčo nagrinėjimo, ko pasekoje bylos esmė liko neatskleista. Nors šiuo atveju pareiškėjo prašyme formuluojamas konkretus prašymas, visgi iš faktinių aplinkybių konteksto, Departamentui pavestų funkcijų ir rašto turinio akivaizdu, kad kreipiamasi į Departamentą informuojant, kad Žemės sklypas nebuvo sutvarkytas ir, kad jis buvo iš naujo užterštas atliekom, tokiu būdu sukuriant sutvarkymo iliuziją.

15.4. Sutikus su teismo motyvu, jog šiuo atveju pareiškėjas iš tiesų kreipėsi į Departamentą išimtinai tam, kad būtų atlikti Žemės sklypo grunto tyrimai, Sprendimu yra ne tik pasisakoma dėl Departamento pareigos atlikti grunto tyrimus, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas konstatuoti ir pagrįsti, kad Žemės sklypas buvo tinkamai sutvarkytas ir jame išpiltas gruntas nėra užterštas. Tai pareiškėjui kaip Žemės sklypo savininkui sukelia pasekmes, nes laikoma, kad teismų sprendimai, kuriais BUAB „Vilkvėja“ buvo įpareigota sutvarkyti Žemės sklypą, yra įvykdyti, nors, pareiškėjo vertinimu, tai nebuvo iki galo padaryta.

15.5. Pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais išvengė bylos nagrinėjimo, tačiau bylos esmė – ar BUAB „Vilkvėja“ tinkamai sutvarkė pareiškėjo Žemės sklypą – liko neatskleista. Taigi tinkamą sutvarkymą patvirtinantis administracinis aktas paliktas galioti, nors jo pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo patikrinti.

15.6. Šiuo atveju Žemės sklypo taršos faktas patvirtintas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Ginčo dėl taršos fakto nėra. Šiais procesiniais sprendimais BUAB „Vilkvėja“ buvo įpareigota iki 2021 m. liepos 1 d. pašalinti pareiškėjo Žemės sklypui padarytą žalą natūra – sutvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 arų plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko pareiškėjo sutikimo.

15.7. Pareiškėjas civiliniame procese kvestionuodamas minėtuose procesiniuose sprendimuose suformuluoto įpareigojimo BUAB „Vilkvėja“ apimtį bei keldamas kitus teisinius klausimus, pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021 pareiškėjo kasacinį skundą atmetė, tačiau išaiškino, kad BUAB „Vilkvėja“ turi pašalinti Žemės sklypui padarytą žalą, atkuriant Žemės sklypo būklę iki pirminės būklės

15.8. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad: 1) dalis Žemės sklypo buvo užteršta; 2) taršos veiksmus atliko ir už juos atsakinga BUAB „Vilkvėja“; 3) BUAB „Vilkvėja“ įpareigota pašalinti iš užterštos Žemės sklypo dalies statybines atliekas ir užterštą gruntą / augalinį sluoksnį bei atkurti šios Žemės sklypo dalies būklę į pirminę būklę. Departamentas turi pareigą užtikrinti šio BUAB „Vilkvėja“ teismų procesiniais sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamą įvykdymą Taigi Departamentas, vykdydamas jam pavestą funkcijas, turėjo kontroliuoti, kad BUAB „Vilkvėja“ tinkamai įvykdytų teismo sprendimą ir atkurtų užterštos Žemės sklypo dalies būklę ne į bet kokią, o pirminę, t. y. tokią, kokia yra likusi neužteršta Žemės sklypo dalis.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Pareiškėjas akivaizdžiai prieštarauja jo pačio reikalavimams, nurodydamas, kad ginčas yra ne dėl to, ar Departamentas turėjo atlikti Žemės sklypo grunto tyrimus, o ar Žemės sklypas buvo sutvarkytas tinkamai atsakovui pareiga užtikrinti tinkamą pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo sutvarkymą šio ginčo atveju nebuvo nustatyta, Departamentas tinkamai reagavo į pareiškėjo prašymą ir kontroliavo sklypo sutvarkymo darbų eigą.

16.2. Šiuo atveju reikalavimo kontroliuoti UAB „Vilkvėja“ dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir užterštos žemės sklypo dalies atkūrimo prašyme nebuvo, tokia pareiga Departamentui nebuvo numatyta ir teismo sprendime, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai skundžiamas institucijos neveikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (15.5)-AD5-1954 pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčas išnagrinėtas formaliai, neatsižvelgiant ir netinkamai vertinant individualias faktines aplinkybes, teismui neatskleidus bylos esmės.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

22. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir sutinka su teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, nepagrįstu ar neteisėtu.

23. Byloje ginčijamas atsakovo 2022 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (15.5)-AD5-1954 yra priimtas atsakovui reaguojant į pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymą „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 12 dalys numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Asmens kreipimosi forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).

24. Įvertinusi pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymo turinį, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog šiame dokumente pareiškėjas pateikė prašymą patikrinti UAB „Vilkvėja“ atvežtą gruntą į pareiškėjo Žemės sklypą, paimant atvežto grunto mėginius ir juos sulyginti su grunto mėginiais paimtais kitoje neužterštoje žemės sklypo vietoje.

25. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, reaguodamas į pareiškėjo prašymą bei savarankiškai vykdydamas teisės aktais nustatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkciją, keturis kartus tikrino pareiškėjo žemės sklypą ir jame vykdomus sklypo tvarkymo darbus (2021 m. kovo 15 d. patikrinimo aktas Nr. (15.5) PA-735, 2021 m. kovo 18 d. Patikrinimo aktas Nr. (15.5) PA-741, 2021m. lapkričio 19d. apžiūros aktas Nr. (15.5)-TVR-6875 ir 2021m. lapkričio 23 d. apžiūros aktas Nr. (15.5)-TVR-6876), surinko informaciją, kur iš sklypo statybinės atliekos išvežtos ir koks gruntas į sklypą atvežtas, vertino antstolio R. S. 2021 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 70/21/6 bei 2021 m. kovo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus Nr. 70/21/8 ir Nr. 70/21/9, kuriuose konstatuota, kad ginčo sklype yra nukastas gruntas, likusio grunto paviršius vizualiai švarus, statybinio laužo nėra, nepavojingos atliekos suriktos ir išvežtos utilizuoti, kad abejose aikštelėse yra užpiltas ir sutankintas naujas gruntas, vienos aikštelės įvažoje buvo nukastas gruntas, šalinamos likusios statybinės atliekos, užpiltas ir sutankintas naujas gruntas.

26. Įvertinus atsakovo surinktą informaciją bei patikrinimų bei apžiūrų metų gautus rezultatus, konstatuotina, jog atsakovas byloje ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pateikė išsamų ir tinkamą atsakymą į jo 2021 m. kovo 25 d. prašymą, nurodydamas, kad buvusių aikštelių su įvažiavimais teritorija nėra užteršta statybinėmis atliekomis ir nėra pagrindo įtarti cheminės taršos, tad nėra pagrindo imti mėginius, taip pat pagrįstai nurodė, kad dirvožemio palyginamųjų tyrimų jis nevykdo, nes tokia funkcija jam nepavesta nei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, nei Departamento nuostatuose.

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skunde teismui pareiškėjas nepagrįstai išplečia savo prašyme atsakovui suformuluoto reikalavimo ribas bei nepagrįstai teigia, kad prašė, jog atsakovas užtikrintų BUAB „Vilkvėja“ teismų procesiniais sprendimais nustatyto įpareigojimo tinkamą įvykdymą. Pažymėtina, kad toks reikalavimas pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašyme nebuvo suformuluotas.

28. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad atsakovas, vykdydamas Departamento nuostatuose (10.4 p.) numatytą funkciją kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti pažeistą aplinką į buvusią būklę, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo, savarankiškai, t. y. dar iki pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymo pateikimo dienos, du kartus tikrino pareiškėjo žemės sklypą ir jame vykdomus sklypo tvarkymo darbus (2021 m. kovo 15 d. patikrinimo aktas Nr. (15.5) PA-735, 2021 m. kovo 18 d. Patikrinimo aktas Nr. (15.5) PA-741) bei nustatė, kad žemės sklypo tvarkymo darbai iš esmės vykdomi tinkamai, t. y. atsakovas vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas.

29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog tinkamo pareiškėjo žemės sklypo sutvarkymo atsakovas neužtikrino, kad žemės sklypai liko užteršti statybinėmis atliekomis, nes šiuos pareiškėjo argumentus paneigia įsiteisėję teismų sprendimai.

30. Pareiga BUAB „Vilkvėja“ sutvarkyti pareiškėjo žemės sklypą buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2020m. lapkričio 9d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-483-896/2020 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00173-2019-9) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. vasario 9d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-270-407/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00173-2019-9). Civilinę bylą nagrinėję teismai, t.y. Kauno apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas, procesiniuose sprendimuose dėl BUAB „Vilkvėja“ likvidavimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-123-896/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-407/2023, teisminio proceso Nr. 2-56-3-00173-2019-9) atmetė pareiškėjo argumentus, kad žemės sklypas nebuvo tinkamai sutvarkytas.

31. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje (civilinė byla e3K-3-284-313/2021, teisminio proceso Nr. 2-56-3-00173-2019-9) civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, pareiškimą ieškovui R. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus natūra – sutvarkyti žemės sklypą be jo savininko ieškovo R. Ž. sutikimo, tretieji asmenys byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Dumesta“ ir Ko, S. K., UAB „Gintrėja“, t. y. spręsdamas bylą kurioje ir buvo nustatytas įpareigojimas BUAB „Vilkvėja“ sutvarkyti pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, konstatavo, kad teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas, kuriuo iš esmės alternatyviu būdu apgintos ir ieškovo teisės dėl žemės sklypo pirminės padėties atkūrimo, yra įvykdytas iki bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pradžios (žr. nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 49 p.).

32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

33. Kadangi šia teismo nutartimi baigiamasis teismo aktas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius