- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- eI3-6350-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01001-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Natalja Zelionkienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyba
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus, Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas R. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2021 m. balandžio 9 d. raštą Nr. (15.5)-AD5-5741 „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ ir įpareigoti atsakovą imtis priemonių patikrinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, atvežtas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atliekas, paimant grunto mėginius ir įvertinant jo atitiktį gruntui kitoje (neužterštoje) žemės sklypo vietoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad R. Ž. nuosavybės teise priklauso 14,0189 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Sklypo paskirtis – žemės ūkio. Šiame sklype buvo įrengtos dvi aikštelės vėjo jėgainių statybai, neturint tam teisės ir užteršiant aplinką, panaudojus nerūšiuotas, neapdorotas mišrias statybines atliekas.
Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-270-407/2021 nutarė Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą; patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, kuria patenkintas atsakovės nemokumo administratorės savarankiškas reikalavimas dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ įpareigojimo sutvarkyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 aro plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko R. Ž. (duomenys neskelbtini) sutikimo, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2021 m. liepos 1 d. Nuo 2021 m. kovo 3 d. iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo buvo vežamos stambiagabaritės gelžbetonio su armatūra nuolaužos, įvairaus dydžio plytos, medžio ir plastiko atliekos, stiklo duženos. Pareiškėjas mano, kad teismo įpareigojimas sutvarkyti žemės sklypą nėra įvykdytas, nes atvežtame naujame grunte yra gausu akmenų, statybinio laužo, stiklo atliekų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas mano, jog turėjo būti atkurtas pirminės būklės, buvusios iki žalos atsiradimo, jam priklausantis žemės sklypas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiga yra kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti pažeistą aplinką į buvusios būklės, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. raštu „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybą (toliau – ir Atsakovas), prašydamas nedelsiant imtis priemonių patikrinti BUAB „Vilkvėja“, juridinio asmens kodas 3038339850, adresas: Vilkaviškio r. sav., Virbalio m., Vilniaus g. 23A, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, juridinio asmens kodas 235238440, Jonavos g. 16A, Kaunas, atvežtas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atliekas, paimant grunto mėginius ir įvertinant jo atitiktį gruntui kitoje (neužterštoje) žemės sklypo vietoje. Tačiau Atsakovas 2021 m. balandžio 9 d. raštu „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ (toliau – ir Ginčijamas aktas) atsakė, kad turima informacija žemės sklypo tvarkymo darbus pagal sutartį Nr. 201908/08 atliko UAB „Vygrida“, kuri surinko ir išvežė atliekas, užpylė ir sutankino naujai atvežtą gruntą. Nei teismo nutartyje, nei sutartyje nenurodyta, koks gruntas turėjo būti panaudotas sklypo sutvarkymui, koks turėtų būti jo našumo balas.
Atsiliepimas
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atstovas paaiškino, kad R. Ž. žemės sklype (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“ 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutartimi Nr. 1 ir 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutartimi Nr. 2 išnuomojo du po 0,06 ha dydžio žemės sklypus. Žinojo, kad šiuose sklypuose bus statomos vėjo jėgainės, tad turėjo suprasti ir tai, kad šie du žemės sklypai pasikeis iš esmės ir savo paskirties (žemės ūkio) nebeatitiks. UAB „Vilkvėja“ pasamdytas rangovas 19,25 aro plote vėjo jėgainių statybai įrengė dvi aikšteles su nuovažomis, tačiau jas įrengdamas panaudojo statybines atliekas (3984,75 t mišrių statybinių atliekų laužo, t. y. stambiagabaritės gelžbetonio su armatūra nuolaužos (daugiau nei 1 m skersmens), plytų dalys, buitinių šiukšlių (maišų) liekanos su grunto priemaišomis). Vėjo jėgainių statyba sustojo, o UAB „Vilkvėja“ Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. BUAB „Vilkvėja“ nemokumo administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, vykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punktu nustatytą pareigą – organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, - pasamdė UAB „Vygrida“, į. k. 304470477, reg. Naujakiemio g. 12-52, Klaipėda, kuri 2021 m. kovo mėnesį surinko ir išvežė atliekas, užpylė ir sutankino naujai atvežtą gruntą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype.
Atstovas pažymėjo, kad Atsakovas stebėjo, fiksavo fotografijose, surašė patikrinimo aktus dėl duoto įpareigojimo organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, mano, kad BUAB „Vilkvėja“ savo pareigą atliko tinkamai, nes statybines atliekas išvežė, kraštovaizdį atkūrė. Vizualiai matyti, kad naujai atvežtas gruntas nežymiai skiriasi nuo sklype esančio, bet tai visai suprantama, nes idealiai toks pat gruntas ir nebus. Atsakovas pareiškėjui yra paaiškinęs, kad dirvožemio kokybės dėl jo našumo balo tyrimų neatlieka. Siūlė dėl tyrimų atlikimo kreiptis į akredituotą laboratoriją ir savo galimai pažeistas teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad R. Ž. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“ 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutartimi Nr. 1 ir 2015 m. kovo 31 d. nuomos sutartimi Nr. 2 išnuomojo du po 0,06 ha dydžio žemės sklypus vėjo jėgainių statybai. UAB „Vilkvėja“ pasamdytas rangovas 19,25 aro plote vėjo jėgainių statybai įrengė dvi aikšteles su nuovažomis, tačiau jas įrengdamas panaudojo statybines atliekas (3984,75 t mišrių statybinių atliekų laužo, t. y. stambiagabaritės gelžbetonio su armatūra nuolaužos (daugiau nei 1 m skersmens), plytų dalys, buitinių šiukšlių (maišų) liekanos su grunto priemaišomis). Vėjo jėgainių statyba sustojo, o UAB „Vilkvėja“ Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-270-407/2021 nutarė Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą; patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, kuria patenkintas atsakovės nemokumo administratorės savarankiškas reikalavimas dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ įpareigojimo sutvarkyti žemės sklypą ( duomenys neskelbtini) pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 aro plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko R. Ž. (duomenys neskelbtini) sutikimo, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2021 m. liepos 1 d. Nuo 2021 m. kovo 3 d. iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo buvo vežamos stambiagabaritės gelžbetonio su armatūra nuolaužos, įvairaus dydžio plytos, medžio ir plastiko atliekos, stiklo duženos. Pareiškėjas mano, kad teismo įpareigojimas sutvarkyti žemės sklypą nėra įvykdytas, nes atvežtame naujame grunte yra gausu akmenų, statybinio laužo, stiklo atliekų.
Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas yra įsitikinęs, jog turėjo būti atkurtas pirminės būklės, buvusios iki žalos atsiradimo, jam priklausantis žemės sklypas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiga yra kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti pažeistą aplinką į buvusios būklės, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. raštu „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ kreipėsi į Atsakovą, prašydamas nedelsiant imtis priemonių patikrinti BUAB „Vilkvėja“, juridinio asmens kodas 3038339850, adresas: Vilkaviškio r. sav., Virbalio m., Vilniaus g. 23A, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, juridinio asmens kodas 235238440, Jonavos g. 16A, Kaunas, atvežtas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atliekas, paimant grunto mėginius ir įvertinant jo atitiktį gruntui kitoje (neužterštoje) žemės sklypo vietoje. Tačiau Atsakovas Ginčijamu aktu atsakė, kad turima informacija žemės sklypo tvarkymo darbus pagal sutartį Nr. 201908/08 atliko UAB „Vygrida“, kuri surinko ir išvežė atliekas, užpylė ir sutankino naujai atvežtą gruntą. Nei teismo nutartyje, nei sutartyje nenurodyta, koks gruntas turėjo būti panaudotas sklypo sutvarkymui, koks turėtų būti jo našumo balas.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar Ginčijamame akte tinkamai atsakyta į iškeltus klausimus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1d.) (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis); skundu vadinamas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).
Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tokios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).
Atsižvelgiant į Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai. Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte taip pat nurodoma, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, tai yra: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus atsakoma laisva forma. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. raštas „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą skundo apibrėžimą ir vertintinas kaip prašymas apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, nes yra įsitikinęs, jog teismo įpareigojimas sutvarkyti žemės sklypą nėra įvykdytas, nes atvežtame naujame grunte yra gausu akmenų, statybinio laužo, stiklo atliekų.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjo Ginčijamas aktas turi būti vertinamas, kaip administracinės procedūros sprendimas.
Tikrinant, ar Atsakovas tinkamai reagavo į pareiškėjo nurodytus galbūt padarytus pažeidimus ir pateikė pakankamą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2021 m. liepos 1 d. įvykdytas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-270-407/2021 duotas įpareigojimas bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilkvėja“ sutvarkyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pašalinant įrengtas 12 arų aikšteles su įvažiavimais (19,25 aro plotą), atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininko R. Ž. sutikimo. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tuo, jog įpareigojimas sutvarkyti žemės sklypą įvykdytas tinkamai, nes atvežtame naujame grunte yra gausu akmenų, statybinio laužo, stiklo atliekų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas mano, jog turėjo būti atkurtas pirminės būklės, buvusios iki žalos atsiradimo, jam priklausantis žemės sklypas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiga yra kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti pažeistą aplinką į buvusios būklės, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, 10.4 punkte nustatyta, kad Departamentas kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti pažeistą aplinką į buvusią būklę, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį žemei, šią žalą žemei padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta.
Taigi pareiškėjo reikalavimas, jog jam priklausantis žemės sklypas turėjo būti atkurtas pirminės būklės, buvusios iki žalos atsiradimo, galėtų būti tenkinamas tik nustačius atitinkamas sąlygas, kurios apibrėžtos Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje (darančios reikšmingą neigiamą poveikį žemei ir kt.). Iš Ginčijamo akto, Atsakovo atsiliepimo į skundą ir atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog tik Atsakovo manymas, įgaliojimų turėjimas vertinti ir diskrecijos teisė spręsti nulėmė išvadą, kad įpareigojimas sutvarkyti žemės sklypą įvykdytas tinkamai. Pastebėtina, kad atsisakymo patenkinti skundą priežasčių nurodymas atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu neatitinka gero viešojo administravimo reikalavimų.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad Atsakovas pareiškėjo skundą „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ išnagrinėjo tinkamai, todėl apribojo pareiškėjo teises į teisminę gynybą (ginčui persikėlus į teismą, atėmė galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Nustačius, kad Ginčijamas aktas nėra tinkamai motyvuotas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, konstatuotina, kad šis administracinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų. Šie pažeidimai yra esminiai, t. y. juos nustačius yra pagrindas konstatuoti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2021 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (15.5)-AD5-5741 „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl yra pagrindas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2021 m. balandžio 9 d. raštą „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. kovo 25 d. skundą „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ (ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Ž. skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2021 m. balandžio 9 d. raštą Nr. (15.5)-AD5-5741 „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti R. Ž. atstovo 2021 m. kovo 25 d. skundą „Dėl galimų gamtosaugos pažeidimų“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.