- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-261-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00595-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-801-314/2016 pagal pareiškėjo (skolininko) A. J. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolės J. J. kontoros žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) A. J. pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro 2014 m. balandžio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesumokėtos skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo AB SEB banko naudai ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. UAB „Jungtinis verslas“ atlikus turto vertinimo ekspertizę, 2015 m. kovo 20 d. sodo namo 1S1/p su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui (skolininkui) priklausančio areštuoto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 43 000,00 Eur. Antstolės 2015 m. balandžio 10 d. patvarkymu turtas įvertintas 43 000,00 Eur ir 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu paskelbtos pareiškėjui (skolininkui) priklausančio turto pirmosios varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2016 m. gegužės 24 d. patvarkymu paskelbtos pareiškėjo (skolininko) areštuoto turto antrosios varžytynės. Pareiškėjas (skolininkas) nesutiko su antstolės patvarkymu, pateikė skundą, kuriame nurodė, kad prieštarauja nustatytai turto rinkos vertei (43 000,00 Eur), nes vykdymo proceso metu ir po eksperto atlikto turto vertinimo, pareiškėjo turto rinkos vertė pasikeitė, todėl turtas turėjo būti perkainotas. Pareiškėjas A. J. skundu dėl antstolės J. J. veiksmų prašė panaikinti 2016 m. gegužės 24 d. patvarkymą parduoti turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); remiantis CPK 703 straipsniu atšaukti paskelbtas antrąsias skolininkui priklausančio turto varžytines vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); remiantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi perkainuoti turtą, paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Antstolė J. J. 2016 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-160012029 pareiškėjo skundo netenkino, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pareiškėjo A. K. skundu perdavė nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) A. J. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar antstolė pagrįstai paskelbdama pareiškėjui (skolininkui) priklausančio areštuoto turto antrąsias varžytines, nustatė pradinę pardavimo kainą, vadovaudamasi 2015 m. kovo 20 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad pateikta UAB „Verslavita“ 2016 m. birželio 8 d. konsultacija pagrindžia aplinkybę, kad areštuoto turto vertė pasikeitė. Teismas nurodė, kad ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui, kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių antstoliui turėjo kilti abejonių dėl ekspertų nustatytos vertinamo turto vertės, kas būtų pagrindu skirti pakartotinę ekspertizę, todėl padarė išvadą, kad antstolis vien remdamasis konsultacija neturėjo pagrindo suabejoti kvalifikuotų turto vertintojų nustatyta turto verte ir skirti pakartotinę ekspertizę.Teismas pažymėjo ir tai, jog didesnės pradinės parduodamo daikto kainos nustatymas savaime nereiškia, kad varžytynėse daiktas bus parduotas už atitinkamai didesnę kainą nei tuo atveju, jei bus nurodyta mažesnė pradinė kaina. Be to, teismas pasisakė, kad atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis privalo tinkamai apginti išieškotojo interesus, tačiau kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų, dėl ko nepagrįstas pakartotinės ekspertizės skyrimas padidintų tik vykdymo išlaidų sąnaudas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu A. J. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl neteisėtų antstolės J. J. veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nėra pagrindo abejoti UAB „Jungtinis verslas“ nustatyta turto rinkos verte, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikotarpiu, t. y. vykdymo proceso metu ir jau po eksperto atlikto turto vertinimo, pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertė pasikeitė, todėl remiantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, jis turėjo būti perkainotas. Tuo tarpu pareiškėjo turtas yra pardavinėjamas praėjus daugiau nei metams nuo paskutinį kartą atliktas turto vertinimo. Siekiant pagrįsti šiuos argumentus buvo kreiptasi į UAB „Verslavita“, kuri suteikė konsultacinio pobūdžio informaciją dėl galimos turto pardavimo kainos rinkoje, pagal kurią, pareiškėjui priklausančio turto labiausiai tikėtina pardavimo kaina galėtų būti nuo 50 00,00 iki 60 000,00 Eur. Šiuo metu vykdomas turto pardavimas vadovaujantis minėtame turto ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte, kai turtas įvertintas 2015 m. kovo mėn. duomenimis, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams ir įvertintas 43 000,00 Eur dydžio suma neatitinka realios turto vertės ir prieštarauja kasacinio teismo suformuluotai praktikai dėl turto vertės nustatymo būtent tai kainai, kuri yra artima maksimaliai rinkos kainai. Be to, nors UAB „Verslavita“ konsultacija nėra laikytina juridinę galią turtiniu dokumentu, tačiau ji yra aktuali ir patikima.Pareiškėjui nepasinaudojus CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka nereiškia, kad jis antstolė neturi pareigos tinkamai įkainoti turto, t. y. jį perkainoti pasikeitus turto rinkos vertei. Antstolė siekia išvengti pakartotinės turto ekspertizės, kas patvirtina, jog antstolė yra suinteresuota, kuo greičiau parduoti turtą, nepaisant jo tikrosios rinkos vertės, taip pažeidžiant skolininko interesus. Antstolė, paskelbdama varžytines praėjus daugiau nei metams po atlikto turto įvertinimo privalėjo turtą vertinti per naują, kadangi realizuojamo turto vertė pasikeitė. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB SEB bankas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Druskininkų miesto rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:UAB „Verslavita“ konsultacinė išvada vertintina kritiškai, pats pareiškėjas nežino, ar vertintojas apžiūrėjo turtą, ar tik jo nuotraukas, nėra duomenų, kad konsultaciją pasirašė nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo, be to, konsultacijoje remiamasi bendro pobūdžio duomenimis. Pačioje konsultacijoje nurodyta, kad ji neturi juridinės galios, skirta tik užsakovui. Nustatyta turto rinkos vertė yra kvalifikuoto turto vertintojo, tuo tarpu pardavinėjant turtą iš pirmųjų varžytinių neatsirado nei vienas pirkėjas, galimai dėl to, kad turto kaina ir taip pasirodė esanti per didelė. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai dėl turto vertės padidėjimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti. Be to, pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimas pareikalautų papildomo laiko ir lėšų sąnaudų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. J. kontora vykdo išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) A. J. pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro 2014 m. balandžio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesumokėtos skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo AB SEB banko naudai ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių.Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apeliantas (pareiškėjas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad antstolė, paskelbdama ginčo turto antrąsias varžytines, nepagrįstai rėmėsi 2015 m. kovo 20 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo paskutinį kartą atlikto turto vertinimo, ginčo turto rinkos vertė yra pasikeitusi, todėl vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti perkainota. Apeliantas nurodytas aplinkybes įrodinėja į bylą pateikta UAB „Verslavita“ 2016 m. birželio 8 d. konsultacija, kuri, pasak apelianto, patvirtina, kad parduodamo nekilnojamojo turto vertė, lyginant su 2015 m. kovo 20 d. ekspertizės aktu, šiuo metu turėtų būti didesnė. Iš atskirojo skundo turinio taip pat nustatyta, kad apeliantas neginčija UAB „Jungtinės verslas“ ekspertizės akto ir juo nustatytos turto rinkos vertės, tačiau įrodinėja, jog šiuo metu jam priklausančio turto rinkos vertė yra pasikeitusi, t. y. didesnė, todėl iškilus abejonių dėl nustatytos turto rinkos vertės, antrosios varžytynės negalėjo būti vykdomos, nes turėjo būti paskirta ekspertizė ginčo turto rinkos vertei nustatyti. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos pareiškėjui A. J. priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), UAB „Jungtinis verslas“ 2015 m. kovo 20 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 43 000,00 Eur. Antstolė 2015 m. balandžio 10 d. patvarkymu minėtą turtą įvertino 43 000 Eur ir 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu paskelbė pareiškėjui (skolininkui) priklausančio turto pirmąsias varžytynes, kurios paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Antstolė 2015 m. rugsėjo 15 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, kuriuo sustabdė vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjus, kad pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi A. J. pareiškimą atmetė ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui A. J.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo A. J. atskirasis skundas atmestas ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Antstolė 2016 m. gegužės 23 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atnaujino sustabdytas vykdomąsias bylas ir 2016 m. gegužės 24 d. patvarkymu paskelbė pareiškėjo (skolininko) areštuoto turto antrąsias varžytynes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010).Taigi, vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Kaip matyti iš bylos medžiagos antstolė, 2015 m. balandžio 10 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-150005788 įkainodama apeliantui priklausantį turtą, vadovavosi 2015 m. kovo 10 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčo turto vertė nustatyta – 43 000,00 Eur. Antstolė pirmosiose varžytynėse, vadovaudamasis CPK 718 straipsniu, parduodamo turto pradinę kainą nustatė 34 400,00 Eur (118 776,32 Lt), t. y. 80 procentų nuo 2015 m. balandžio 10 d. patvarkymo nustatytos turto vertės. Pirmosioms varžytynėms neįvykus, neatsiradus nė vieno pirkėjo, antstolė 2016 m. gegužės 24 d. patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes, vadovaudamasis CPK 722 straipsnio 3 dalimi nustatė 25 800,00 Eur pardavimo kainą, t. y. 60 procentų nuo 2015 m. balandžio 10 d. patvarkymu nustatytos turto vertės. Apeliantas ginčija patvarkymą dėl turto pardavimo antrose pakartotinėse varžytynėse už 25 800,00 Eur. Apelianto teigimu šiuo metu ginčo turto vertė yra pasikeitusi, t. y. didesnė, todėl varžytynės negali būti vykdomos pagal pasenusį turto vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė, nustatyta 2015 m. kovo 10 d. ekspertizės aktu yra pasikeitusi, t. y. neatitinka rinkos kainų. Apeliantas savo nesutikimą dėl iš varžytynių parduodamo turto vertės grindžia iš esmės remdamasis tik į byla pateikta UAB „Verslavita“ 2016 m. birželio 8 d. konsultacija, kuri, pasak apelianto, pagrindžia, jog šiuo metu ginčo turto rinkos vertė yra pakitusi, t. y. padidėjusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikta konsultacija negali būti įrodymu ginčo turto vertei nustatyti, kadangi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui), jis neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Be to, šios aplinkybės nurodomos ir pačioje konsultacijoje. Iš atskirojo skundo argumentų tai pat nustatyta, kad su šiomis aplinkybėmis sutinka ir pats apeliantas, nurodydamas, kad UAB „Verslavita“ konsultacija nėra laikytina juridinę galią turinčių dokumentu. Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios varžytinės pripažintos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl tikėtina, kad kaina potencialiems pirkėjams jau ir tada atrodė per didelė. Kita vertus, byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu ginčo turto vertė yra didesnė nei nustatyta 2015 m. kovo 10 d. ekspertizės aktu, ir paskyrus vykdomoje byloje papildomą ar pakartotinę ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, nereiškia, kad ginčo turtas būtų įvertintas didesne suma, kaip, kad nurodo apeliantas.Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vertina, kad antstolės nustatyta 25 800,00 Eur ginčo turto pardavimo iš antrųjų varžytinių kaina buvo nustatyta vykdant specialią šio turto realizavimo procedūrą CPK nustatyta tvarka, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo pateikti įrodymai neįrodo, jog antstolė nustatė per mažą iš antrųjų pakartotinių varžytynių parduodamo ginčo turto kainą. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ginčo turto rinkos vertės pasikeitimą, t. y. padidėjimą, o savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamasi tik UAB „Verslita“ 2016 m. birželio 8 d. konsultacija, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte. Nagrinėjami atveju, pripažintina, kad antstolė, teisės normų, reglamentuojančių iš varžytynių parduodamo turto įkainojimą nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apelianto A. J. atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.