- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 2YT-801-314/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00595-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. J. skundą dėl antstolės Janės Jakimavičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (skolininkas) A. J. pateikė skundą dėl antstolės Janės Jakimavičienės veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolė J. Jakimavičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0052/14/00796 pagal Vilniaus raj. 7-ojo notarų biuro 2014 m. balandžio 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-4002 dėl 36 220,93 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškoto AB SEB bankas naudai. Turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 0,0616 ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 87,83 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, antstolė paskyrė ekspertizę. Ekspertas 2015 m. kovo 20 d. surašė ekspertizės aktą Nr. 1503/10-1 ir nustatė, kad minėto turto rinkos vertė yra 43 000 Eur. Antstolės 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu pareiškėjas informuotas apie pirmąsias turto pardavimo varžytynes, kurioms neįvykus, antstolė pasiūlė išieškotojui perimti turtą už pradinę jo pardavimo kainą, tačiau ieškotojui nepriėmus turto antstolė organizavo antrąsias varžytynes. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo mėn. pateikė Šalčininkų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl antstolė 2015 m. rugsėjo 15 d. priėmė patvarkymą, kuriuo sustabdė vykdomąsias bylas, vykdomas pareiškėjo atžvilgiu. Antstolė 2016 m. gegužės 23 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomųjų bylų, vykdomų pareiškėjo atžvilgiu, atnaujinimo, nes Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi paliko galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti bankroto bylą. Atnaujinusi vykdomąsias bylas, antstolė 2016 m. gegužės 24 d. paskelbė antrąsias turto pardavimo varžytynes, nustatydamas turto pardavimo kainą – 25 800 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su turto rinkos verte (43 000 Eur), nes vykdymo proceso metu ir po eksperto atlikto turto vertinimo, pareiškėjo turto rinkos vertė pasikeitė, todėl turtas turėjo būti perkainotas. Pažymi, kad turtas yra pardavinėjamas praėjus daugiau nei metams nuo paskutinį kartą atlikto turto vertinimo, o turto vertės pokytį įrodo UAB „Verslavita“ 2016 m. birželio 8 d. pateikta konsultacija, pagal kurią areštuoto turto labiausiai tikėtina pardavimo kaina rinkoje galėtų būti nuo 50 000 Eur iki 60 000 Eur, todėl mano, kad turto pardavimas vadovaujantis ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte, kai turtas buvo įvertintas 2015 m. kovo mėn. duomenimis, neatitinka realios turto rinkos vertės ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai, todėl prašo panaikinti 2016 m. gegužės 24 d. patvarkymą parduoti turtą vykdomojoje byloje Nr. 0052/14/00796; atšaukti paskelbtas antrąsias pareiškėjui priklausančio turto pardavimo varžytynes vykdomoje byloje Nr. 0052/14/00796 ir perkainoti turtą, paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0052/14/00796.
Antstolė Janė Jakimavičienė 2016 m. birželio 28 d. priimtu patvarkymu Nr. S-160012029 pareiškėjo skundo netenkino ir vykdomąją bylą su skundu persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjas (skolininkas) realiai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog skolininko turto vertė gerokai padidėjo. UAB „Verslavita“ konsultacija yra „tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios <...>), kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas“. Antstolės taip pat nurodė, kad priverstinai išieškant skolas gan dažnai tenka kreiptis į turto vertintojus dėl rinkos vertės nustatymo, tad sukaupta patirtis ir nemaža nekilnojamojo turto objektų vertinimo ataskaitų (ekspertizės aktų) bazė taip pat nerodo fakto, kad turto vertė galėjo ženkliai padidėti. Tai, kad sodo paskirties nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini) rajone yra gan nepaklausūs matyti iš Nekilnojamojo turto registro užfiksuotų duomenų, pvz., UAB „ideArt“ 2016 m. balandžio 18 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 2016-032 nurodyta, kad 2011 m. buvo parduoti tik 4 sodų paskirties pastatai, 2012 m. – 3, 2013 m. – 13, 2014 m. – 3, 2015 m. sausio – liepos mėn. – 3. Skolininkas nepateikė nė vieno tinkamo įrodymo, kad jam priklausančio turto vertė nuo nustatytosios pakito ir pakito smarkiai, be to, jis nesilaikė papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo sąlygų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (skolininkas) A. J. pateikė teismui atsiliepimą į antstolės 2016 m. birželio 28 d. patvarkymą Nr. S-160012029, kuriame nurodė, kad su antstolės patvarkymu nesutinka.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (skolininko) A. J. skundą, kuriame nurodė, kad turtas buvo pardavinėjamas pirmosiose varžytynėse už 34 400 Eur pradinę kainą, bet neatsirado nė vieno potencialaus pirkėjo ir tai duoda pagrindo manyti, kad turtas neparduotas galimai dėl tos priežasties, jog potencialiems pirkėjams kaina atrodė per didelė, todėl nėra pagrindo manyti, kad padidinus kainą, pirkėjų atsiras. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje suteikta teise surasti turto pirkėją už didesnę kainą, tačiau šia teise nesinaudojo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo turto rinkos vertės padidėjimą, todėl pareiškėjo teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, o UAB „Verslavita“ konsultacija negali būti vertinamas kaip įrodymas. Pareiškėjo skolos bankui suma didėja, bankas yra suinteresuotas kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą, todėl pareiškėjo inicijuotas procesas dėl antstolio veiksmų vilkina skolos išieškojimą, sudaro galimybes pareiškėjui kuo ilgiau naudotis bankui įkeistu turtu, o pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimas reikalautų papildomų laiko ir lėšų sąnaudų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Teismui pateikta vykdomoji byla Nr. 0052/14/00796 patvirtina, kad antstolės J. Jakimavieičnės kontora vykdo išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) A. J. pagal Vilniaus rajono 7‑ojo notaro 2014 m. balandžio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-4002 dėl nesumokėtos skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo AB SEB banko naudai ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Antstolė 2014 m. liepos 16 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjui (skolininkui) A. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Antstolės 2014 m. lapkričio 11 d. patvarkymu paskirta minėto pareiškėjui (skolininkui) priklausančio turto ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Turto vertinimą (ekspertizę) pavesta atlikti UAB „Jungtinis verslas“, kuri 2015 m. kovo 20 d. pateikė sodo namo (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą Nr. 1503/10-1. Ekspertizės akte pareiškėjui (skolininkui) priklausančio areštuoto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 43 000 Eur. Antstolė 2015 m. balandžio 10 d. patvarkymu minėtą turtą įvertino 43 000 Eur ir 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu paskelbė pareiškėjui (skolininkui) priklausančio turto pirmąsias varžytynes, kurios paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Antstolė 2015 m. rugsėjo 15 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, kuriuo sustabdė vykdomąsias bylas Nr. 0052/12/00392 ir Nr. 0052/14/00796 paaiškėjus, kad pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi A. J. pareiškimą atmetė ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui A. J.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo A. J. atskirasis skundas atmestas ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Antstolė 2016 m. gegužės 23 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atnaujino sustabdytas vykdomąsias bylas ir 2016 m. gegužės 24 d. patvarkymu paskelbė pareiškėjo (skolininko) areštuoto turto antrąsias varžytynes. Pareiškėjas (skolininkas) nesutikdamas su antstolės patvarkymu, pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su turto rinkos verte (43 000 Eur), nes vykdymo proceso metu ir po eksperto atlikto turto vertinimo, pareiškėjo turto rinkos vertė pasikeitė, todėl turtas turėjo būti perkainotas. Byloje kilęs ginčas dėl to ar antstolė pagristai paskelbdama pareiškėjui (skolininkui) priklausančio areštuoto turto antrąsias varžytynes, nustatė pradinę turto pardavimo kainą, vadovaudamasi 2015 m. kovo 20 d. ekspertizės aktu Nr. 1503/10-1.
Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Svarbu pažymėti, kad turto vertė nustatoma, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnyje numatytais metodais, minėto įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja turto vertintoją savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais.
Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad pateikta UAB „Verslavita“ 2016 m. birželio 8 d. konsultacija pagrindžia aplinkybę, kad areštuoto turto vertė pasikeitė. Ši konsultacijai yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui, kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, dėl kurių antstoliui turėjo kilti abejonių dėl ekspertų nustatytos vertinamo turto vertės, kas būtų pagrindu skirti pakartotinę ekspertizę, todėl darytina išvada, kad antstolis vien remdamasis konsultacija neturėjo pagrindo suabejoti kvalifikuotų turto vertintojų nustatyta turto verte ir skirti pakartotinę ekspertizę.
Pažymėtina, kad CPK 704 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Ši CPK nuostata suteikia teisę skolininkui imtis aktyvių veiksmų, siekiant apsaugoti savo interesus, surasti pirkėją turtui, iš kurio vykdomas išieškojimas. Tokiu būdu pareiškėjas (skolininkas) turėjo pakankamai laiko pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teisės pats surasti pirkėją ir jį pasiūlyti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad didesnės pradinės parduodamo daikto kainos nustatymas savaime nereiškia, kad varžytynėse daiktas bus parduotas už atitinkamai didesnę kainą nei tuo atveju, jei bus nurodyta mažesnė pradinė kaina. Be to, atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis privalo tinkamai apginti išieškotojo interesus, tačiau kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Nepagrįstas pakartotinės ekspertizės skyrimas padidintų tik vykdymo išlaidų sąnaudas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-929-173/2014).
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atlikdama skundžiamus veiksmus antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjo (skolininko) skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo (skolininko) A. J. skundą dėl antstolės Janės Jakimavičienės veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.