- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- M1-1087-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42850-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Nukentėjusysis
- A. I.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Jonas Pliekaitis
- Kategorijos
nukentėjusiosios A. I. atstovei pagal įstatymą J. K. bei įgaliotam atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, E. G. gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui,
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. K.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, besimokančiam (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centre, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,
perduotam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. G. 2023 m. lapkričio 4 d. apie 15.00 val. Pasvalio rajono paramos šeimai centro „Šeimos krizių centras“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. I. į veidą, po to, tempdamas rankomis jai už plaukų, lenkė ją į priekį ir kojos keliu spyrė ne mažiau kaip du kartus į pilvą, taip nukentėjusiajai A. I. sukeldamas fizinį skausmą ir dėl nustatyto nosikaulių lūžio, padaryto vienu trauminiu poveikiu (suduoto vieno smūgio kumščiu į veidą), nesunkai sutrikdė nukentėjusiosios A. I. sveikatą.
2. E. G. kviestas ir apklaustas teisme nebuvo, kadangi dėl jo psichinės sveikatos būklės nerekomenduojama su juo atlikti proceso veiksmų, kviesti jo į teismo posėdį (1 t., b. l. 23-25).
3. E. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 22 d. apklausoje parodė, kad prisipažįsta, jog 2023 m. lapkričio 4 d. apie 15.00 val. A., kurios pavardės nežino, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį, po to suėmęs abiem rankomis jai už plaukų ties viršugalviu, tempė ją taip lenkdamas į priekį ir tuo pačiu metu kojos keliu spyrė kelis kartus jai į pilvą. Spyrė lygtais du kartus, tik neatsimena kuria koja. Taip pat neatsimena, kuria ranka jai sudavė smūgį į nosį. Spyrė nelabai stipriai, nenorėjo, kad jai skaudėtų, tik norėjo ją taip pagąsdinti, kad nebelįstų prie jo draugės K. R. K.R. yra jo draugė. Matė, kad A. ją pabučiavo specialiai prie jo, taip jį suerzindama, tai supykęs taip ,,pamokino“ A. Norėjo, jog ji suprastų, kad negali lįsti prie jo draugės. Jis nežino, kokius sužalojimus padarė A. Jis labai gailisi, kad taip gavosi. Įvykio metu buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja. Viskas įvyko Šeimos krizių centro koridoriuje, kuris yra (duomenys neskelbtini) . Šį įvykį matė pati K. R. ir K. G.. Po to įvykio jis A. atsiprašė, ji sakė, kad ant jo nepyksta, jie susitaikė (1 t., b. l. 186 – 187, 188).
4. Nukentėjusioji A. I. apklausta teismo posėdžio metu vaikų apklausos kambaryje dalyvaujant psichologui parodė, kad E.G. jai sulaužė nosį. Tiksliai nebepamena kada tai buvo, gal prieš pusę metų ar daugiau. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) kaime, Paramos šeimai centro koridoriuje. Įvykį matė K. G. ir K. R.. Viskas vyko vakarop. Ji (A. I.) pabučiavo savo draugę K.R. į žandą ir E.G. supyko. Ji (A. I.) nubėgo toliau, E.G. ją prisivijo ir trenkė kumščiu į nosį. Nebepamena kelis kartus trenkė. Jautė smūgį, truputį skaudėjo, rodėsi, kad nosis lūžo, bet tiksliai nežinojo. Patinimas atsirado po 10 minučių. Apie įvykį papasakojo darbuotojai R. E.G. trenkė į nosį, dar buvo paėmęs už plaukų, nepamena, ar jis sudavė daugiau smūgių. K. ir K.R. matė įvykį, jie tiesiog žiūrėjo. Nepamena, ar pirmiau buvo suduotas smūgis, ar pirmiau tampė už plaukų. Jai buvo suduota daugiau smūgių, bet nepamena į kurias vietas buvo suduota. Ji slėpėsi už K., po to K. pasitraukė. Atrodo, kad E.G. pirmiausiai jai už plaukų paėmė. Apie įvykį anksčiau pasakojo pareigūnui, nepamena ką jam pasakojo. Pareigūnui nemelavo, viską teisingai pasakojo. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė tada, kai pasakojo pareigūnui. Galima tikėti jos pareigūnui nurodytomis aplinkybėmis. Jautė skausmą dėl smūgio sudavimo į nosį, po įvykio juto skausmą nosyje, kitose vietose skausmo nejuto. Pačio įvykio metu juto trumpalaikį skausmą, kai už plaukų paėmė. Pagarsinus ankstesnėje apklausoje tyrėjai nurodytas aplinkybes, kur ji nurodė, jog E.G. tempė už plaukų, lenkė į priekį ir savo kojos keliu kelis kartus spyrė į pilvą, nurodė, kad šios aplinkybės teisingos. Neprisimena kelis kartus spyrė. Po įvykio ją nuvežė į ligoninės priimamąjį ir pasakė, kad lyg yra lūžis, pasakė kokius vaistus turi gerti. Lankėsi pas gydytoją priimamajame, ir po to, po kažkiek laiko, dar vieną kartą lankėsi pas gydytoją dėl nosies. Iki įvykio E.G. pažinojo, pykdavosi su juo dėl įvairių priežasčių.
5. Nukentėjusioji A. I. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 16 d. apklausoje parodė, kad gyvena Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 4 d. ji, K., O., ir K. su darbuotoja R. vyko į krizių centrą, kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime. Ten jie grėbė lapus, po to gamino maistą. Dar po kiek laiko nuėjo į poilsio kambarį. Ten buvo ji, K.R. ir K. Atėjo E.G., kurio pavardės tiksliai nežino, kuris, kiek supranta, ten gyvena. Vienu metu ji pabučiavo K.R. į žandą draugiškai. Pamatęs kad ji pabučiavo K.R., E.G. jai kažką pasakė, tačiau ką, ji neprisimena. Po to ji, K.R., K. ir E.G. išėjo į koridorių, kur pasakė garsiai, kad pabučiuos vėl K.R., kaip ir erzino E.G. Matė, kad E.G. eina link jos, iš jo žvilgsnio suprato, jog jis jai kažką gali padaryti, todėl pasislėpė K. už nugaros, tačiau K. pasitraukė. E.G. jau buvo priėjęs arti jos, tai ji jį pastūmė nuo savęs, bet E.G. neatsitraukė, o viena ranka suėmė jai už plaukų ties pakaušiu, o kita ranka sudavė kumščiu jai vieną smūgį į nosį. Po to už plaukų tempdamas ją lenkė į priekį ir tuo pat metu savo kojos keliu jai kelis kartus spyrė į pilvą. Spyrė kokius 3-4 kartus. Kai jis pešdamas už plaukų ją lenkė į priekį, jai neskaudėjo. Spyriai keliu į pilvą tuos kelis kartus, kiek atsimena buvo nestiprūs. Jai skaudėjo tik tą akimirką kai spyrė, t. y. skausmas buvo momentinis, po to jai pilvo neskaudėjo. Ji bandė gintis, bet jai nepavyko, bandė lygtais jam smūgiuoti kumščiu, bet ar pavyko, ji neprisimena. Kai jis ją paleido, ji nuėjo į tualetą pasižiūrėti, kas yra nosiai, nes jai pradėjo perštėti ir skaudėti ją. Po kokių 10 minučių pajuto, kad nosis ištino, todėl nuėjusi pasisakė darbuotojai R., kas įvyko. Bet pasakė tik, kad E.G. jai sudavė smūgį į nosį, apie spyrius į pilvą ir pešimą už plaukų ji nesakė. Nesakė, nes jai buvo gėda (1 t., b. l. 87–88, 89).
6. Liudytoja K. R. apklausta teismo posėdžio metu vaikų apklausos kambaryje dalyvaujant psichologui parodė, kad žino, jog yra pakviesta dėl muštynių. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) įstaigoje, kuri teikia palydimąją paslaugą. Nebeatsimena kada tas įvykis buvo, gal pernai rudenį, dienos metu. E. G. mušė A. I.. Ji tai matė. E. G. rankomis kumščiais mušė ją į nosį. Neprisimena kiek buvo suduota smūgių, buvo suduota daugiau nei vienas smūgis. Matėsi, kad A.I. nosis buvo patinusi. A.I. verkė, kai ją mušė. E.G. matė, kad A.I. verkia. A.I. ją pabučiavo į žandą, tada E.G. užsipuolė A.I. ir pradėjo ją mušti į nosį. E.G. iš karto trenkė kumščiais į nosį. Tiksliai prisimena įvykį, jis trenkė kumščiais. Ji (K. R.) ir K. G. matė įvykį. Daugiau įvykio niekas nematė. A.I. sakė, kad skauda. A.I. nuvežė į priėmimo skyrių ir pasakė, kad yra nosies sumušimas. Po įvykio A.I. skaudėjo tik nosį. Iki įvykio E. G. pažinojo, su juo sutarė gerai. E.G. labai priešiškas A.I., nesutaria su ja. Bijojo juos skirti, nes bijojo pati gauti nuo E.G. A.I. bandė pasišalinti nuo E.G., bandė trenkti E.G. po to, kai jis jai trenkė. Sužalojimus ant A.I. veido matė, nosis buvo sutrenkta, patinusi. A.I. patinimas matėsi 2-3 dienas.
7. Liudytoja K. R. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 16 d. apklausoje parodė, kad gyvena Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). A. I. yra jos draugė. Dėl 2023 m. lapkričio 4 d. įvykio gali pasakyti, kad ji, A.I., K. G. ir E. G. buvo (duomenys neskelbtini), kaip vadinasi įstaiga, tiksliai nepasakys. Jie visi buvo koridoriuje. A.I. ją pabučiavo į žandą, tai pamatęs E.G. supyko ir pradėjo mušti A.I.. Matė, kaip jis suėmė ranka A.I. už kaklo iš nugaros pusės, o tada ranka smūgiavo į nosį. Smūgiavo kumščiais, neatsimena, kelis kartus galėjo suduoti, bet smūgiavo abiem rankomis viena po kitos. Kas vyko toliau, ji nematė, nes išbėgo ieškoti darbuotojos R. L., kuri buvo atvykusi kartu su jais. Matė, kad E.G. po smūgių sudavimo į nosį A.I. jai kažką toliau darė, bet jau nebematė, ką tiksliai, nes tuo metu išbėgo ieškoti pagalbos. Kas vyko toliau, ji nežino, A.I. jai nesakė. Ką E. A. padarė, ji nežino. Tą įvykį dar matė K. G. A.I. negynė, nes bijojo (1 t., b. l. 118 – 119,120).
8. Liudytojas K. G. apklaustas teismo posėdžio metu vaikų apklausos kambaryje dalyvaujant psichologui parodė, kad žino dėl kokio įvykio atvyko į teismą. Buvo (duomenys neskelbtini) krizių centre. Kepė kotletus, po to jis, K. R. ir A. I. išėjo į koridorių. Koridoriuje A.I. pradėjo K.R. bučiuoti į žandą. E.G. pamatė, kad A.I. bučiuoja K.R. į žandą. E.G. pasigavo A.I. ir ėmė tampyti už plaukų. A.I.gynėsi, atstūmė jį. Tada E.G. kojos keliu trenkė A.I. į nosį, dar kumščiu trenkė į pilvą. Sudavė du smūgius kumščiu į pilvą. Daugiau nieko nebeprisimena. A.I. nuėjo į virtuvę ir apsiverkė. Žino, kad A.I. buvo nosies sutrenkimas. A.I. pati sakė, kad buvo sutrenkimas. Matė, kad jos nosis raudona, pamėlynavo praėjus 10 minučių po sutrenkimo. Trenkė kojos keliu A.I. į nosį. Tiksliai nebeatsimena kada buvo tas įvykis, gal prieš metus. Policijoje buvo apklaustas apie įvykį. Apie įvykį geriau prisiminė, kai buvo apklausiamas policijoje. Galima tikėti jo pirmoje apklausoje nurodytomis aplinkybėmis. Įvykis buvo prieš metus, todėl dabar nelabai prisimena aplinkybes. Tikslesni parodymai, kai pasakojo apie įvykį pareigūnams. Dabar tiksliai aplinkybių nebeprisimena, nes seniai buvo įvykis. Iki įvykio E.G. pažinojo, jų santykiai buvo geri. A.I. blogai sutarė su E.G. E.G. nepatiko A.I. Po įvykio A.I. juokėsi, o paskui apsiverkė. Nežino, ar ji vyko pas daktarą.
9. Liudytojas K. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 16 d. apklausoje parodė, kad 2023 m. lapkričio 4 d., apie pietus, jis, A. I., jo pusseserė K. R. buvo (duomenys neskelbtini) krizių centre. A.I. pabučiavo K.R. į žandą, tai matė krizių centre gyvenantis E.G., kuris iš pavydo ėmė mušti A.I. Jis iš pradžių suėmė A.I. už plaukų viršugalvyje abiem rankomis ir tada du kartus savo keliu spyrė jai į pilvą. Po to, paleidęs plaukus, smūgiavo jai į veidą. Matė, kad į veidą jai sudavė vieną smūgį, sudavė dešinės rankos kumščiu. Kažkuriuo metu A.I. gindamasi E.G. pastūmė nuo savęs atgal, bet kuriuo metu ji tai padarė, jis nepasakys, tik gali pasakyti, kad tuo metu, kai E.G. ją mušė. Daugiau E.G. jai nieko nedarė. Jis A.I. negynė, nes nenorėjo kištis. Kai viskas baigėsi, A.I. nuėjo pas auklytes. Kiek žino, to įvykio metu A.I. buvo sužalota nosis, ji ištino. Jis negirdėjo, kad A.I. būtų sakiusi, jog jai skaudėjo pilvą nuo spyrių ar galvą nuo plaukų tempimo (1 t., b. l. 125–126, 127).
10. Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios įvykio datos nepamena, maždaug prieš metus įvyko tas įvykis. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus iš bendruomeninių vaikų globos namų auklėtoja su keliais vaikais padėti grėbti lapų. Padarė talką. Buvo numatę po talkos padaryti edukaciją ir pasivaišinti kotletais. Buvo virtuvėje su vaikais O. R., K. R., A.I., kurios pavardės nepamena, ir K. G., dar buvo auklėtoja R. L.. Virtuvėje gamino maistą, vaikai padėjo. Ruošėsi valgyti. Atėjo A.I. ir pasakė, kad nori važiuoti į namus. A.I. pasakė, kad jai trenkė E.G. Pradėjo aiškintis. Pati nematė kas nutiko. A.I. nurodė, kad jai trenkė į nosį kumščiu. Auklėtoja susiskambino su priėmimo skyriumi ir išvežė A.I. į gydymo įstaigą. Nematė, ar A.I. buvo sužalojimų. A.I. ant nosies uždėjo šaltą daiktą. Išsiaiškino, kad vyko kažkoks konfliktas, lygtai K.R. ir A.I. erzino, o E.G. labai įsižiūrėjęs K. R., jis kaip ir supyko. Tarp vaikų įvyko kažkoks konfliktas. A.I. kaip ir pradėjo K.R. erzinti, E.G. supyko ir trenkė A.I. Nežino kiek kartų ir į kurias vietas trenkė. A.I. iš pradžių nieko nesakė, paskui pasakė, kad skauda, kad trenkė, kad gavo smūgį į nosį. Iš pradžių nieko nesimatė, dėjo šaltą daiktą. Socialinė darbuotoja A.I. nuvežė į gydymo įstaigą. Jai parašė, kad A.I. kažkas nosiai, ar tai lūžusi nosis. Buvo apklausta policijoje ir tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, tuo metu jos duoti parodymai teisingi.
11. Teisme buvo perskaityti liudytojos A. B. 2023 m. lapkričio 14 d. apklausoje duoti parodymai. Ji parodė, kad dirba Paramos šeimai centre individualios priežiūros darbuotoja. 2023 m. lapkričio 4 d. ji dirbo nuo 9 val. iki kitos dienos 9 val. Su Bendruomeninių vaikų globos namų darbuotoja R. L. buvo suderinę atvykimą su globojamais vaikais į (duomenys neskelbtini). Vaikai norėjo aplankyti buvusius namus, kuriuose ankščiau gyveno, apžiūrėti buvusius kambarius, padėti grėbti lapus. Į paramos centrą atvyko A. I., K. R., O. R., K. G.. Kai minėti vaikai atvyko pas juos, jie visi bendravo, dirbo grėbdami lapus, ruošėsi kepti kotletus. Virtuvėje jai būnant su vaikais, kurie tai išeidavo, tai pareidavo į ją, atėjo A. I. ir paklausė R., kada jie važiuos į namus, kad jai jau čia atsibodo. Jai buvo atsakyta, kad reikia pabaigti daryti valgyti, pavalgyti ir tada jau bus galima važiuoti. Matė, kaip A.I., atsisėdusi ant kėdės prie virtuvinės spintelės, pradėjo verkti ir pasakė, kad jai E. G. trenkė į nosį. A.I. per daug nieko nepasakojo, tik pasakė, kad jai trenkė E.G., kad ji norinti važiuoti į namus, kad jai skauda nosį. Tada ji su R. priėjo prie A.I. artyn ir pamatė, kad jai yra paraudonavusi nosies nugarėlė viršuje. Jai buvo pasiūlytas ledas ir uždėtas ant sumuštos vietos. Matė, kad yra šiek tiek patinusi nosis. Kai pavalgė, minėti vaikai su R. išvyko į Pasvalio miestą. Kiek ji žino, A.I. buvo pristatyta medikų apžiūrai (1 t., b. l. 110–111, 112).
12. Teisme buvo perskaityti liudytojos R. L. 2023 m. lapkričio 7 d. apklausoje duoti parodymai. Ji parodė, kad dirba Paramos šeimai centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. 2023 m. lapkričio 4 d. ji dirbo nuo 9 val. iki 22 val. Šiuose namuose gyvena 7 paaugliai. 2023 m. lapkričio 4 d. apie 13 val. globos namų automobiliu su keturiais globos namų vaikais vyko į iš anksto suplanuotą išvyką į (duomenys neskelbtini) kaime esantį Paramos šeimai centro Krizių centrą, kadangi vaikai ankščiau ten gyvenę, pasiilgę savo buvusių namų, todėl planavo tą išvyką. Su ja vyko A. I., O. R., K. R. ir K. G.. Nuvykus viskas vyko sklandžiai. Jai su Krizių centro darbuotoja A. B. būnant virtuvėje, atėjo A. I. ir paklausė, kada važiuosim namo. Ji jos pasiteiravo, kodėl ji taip greitai užsimanė važiuoti į namus, nes dar nebuvo papietavę, nebuvo nuveikę suplanuotų veiklų. A. I. atsakė, kad ji tiesiog čia nebenori būti, ją ,,nervuoja E.G.“. Po kiek laiko A.I. jai pradėjo pasakoti, kad E. G. jai kumščiu trenkė į nosį. Pažiūrėjusi pamatė nežymų patinimą A.I. ant nosies. Klausė A.I., kodėl įvyko konfliktas tarp jos ir E.G., ši atsakė, kad E. G. iš pavydo trenkė jai į nosį, nes ji šiuo metu artimai draugauja su jam patinkančia mergina – K. R.. Kiek iš vaikų pasakojimų suprato, kad šį jų konfliktą matė K. G. ir K. R., nes neva A. I. slėpėsi už K. G.. E. G. neneigė, kad trenkė A. I.. Bebūnant pamatė, kad A. I. ant nosies atsirado gumbelis, todėl nuvežė į Pasvalio ligoninės Priėmimo skyrių, kur Akvilę apžiūrėję medikai nustatė nosikaulio lūžį. A. I. sakė, kad jai skauda nosį, peršti (1 t., b. l. 104 –105, 106).
13. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. D. 2023 m. lapkričio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad gautas Pasvalio rajono Paramos šeimai centro direktorės L. P. pranešimas, jog 2023 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini), Paramos šeimai centro padalinyje Šeimos krizių centre, E. G. (gim. (duomenys neskelbtini) konflikto metu sudavė smūgį į veidą centro Bendruomeninių vaikų globos namų globotinei A. I. (gim. (duomenys neskelbtini). Patikslinus įvykio aplinkybes, nustatyta, kad E. G. sudavė smūgį kumščiu į nosį A. I., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po medikų apžiūros A. I. nustatytas nosikaulio lūžis (1 t., b. l. 1 – 4).
14. Iš Pasvalio rajono paramos šeimai centro direktorės L. P. pranešimo dėl asmens kūno sužalojimo matyti, kad 2023 m. lapkričio 4 d. Pasvalio rajono paramos šeimai centro padalinyje Šeimos krizių centre, adresu (duomenys neskelbtini), socialinių paslaugų gavėjas E. G. (gim. (duomenys neskelbtini) Krizių centro antrame aukšte trenkė į veido sritį Bendruomeninių vaikų globos namų globotinei A. I. (gim. (duomenys neskelbtini). Po smūgio A. I. patino nosis, atsirado kraujosruva ir nedidelis guziukas į kairę pusę. A. I. 2023 m. lapkričio 4 d. buvo nuvežta į VšĮ Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, ten padaryta rentgeno nuotrauka ir nustatytas lūžis (1 t., b. l. 5 – 7).
15. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pasvalio rajono paramos šeimai centre, (duomenys neskelbtini). Tai dviejų aukštų smėlinės spalvos pastatas, kurio šiaurinėje pusėje yra baltos spalvos plastikinės durys, pro kurias patenkama į pastato vidų. Įėjus yra laiptai į antrą pastato aukštą. Užlipus laiptais į antrą aukštą yra baltos spalvos durys, pro kurias patenkama į koridorių, kur įvyko įvykis. Koridoriuje yra išdėstytos durys, pro kurias patenkama į kitas patalpas. Koridorius filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 20 – 24).
16. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos A. I. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. lapkričio 8 d. 16.14 val. buvo bendrauta su A. I. jos gyvenamojoje vietoje. <...> A. I. papasakojo, kad 2023 m. lapkričio 4 d. ji, K., K.R., O. ir darbuotoja R. vyko į krizių centrą. Ten jie grėbė lapus, kepė kotletus. Visi nuėjo į poilsio kambarį, ten atėjo ir E.G. Ji pabučiavo K.R. į žandą. Ją pabučiavo, nes ji jos draugė. Tuomet K. kažką pasakė E.G. Jai atrodo, kad jis pasakė, kad ji myli K.R. ir be jos gyventi negali, kažką tokio. Ir tada jie nuėjo toliau nuo darbuotojų. Nuėjo ji, K.R., K. Tuomet prie jų priėjo E.G. ir jai sakė: ,,ateik čia“. Ji pasislėpė už K., bet jis atsitraukė. Ji pastūmė E.G., kad jis prie jos nelįstų, bet jis tuo metu paėmė jai už plaukų ir trenkė į nosį. Jis ją laikė, o ji jį suėmė už pečių. E.G. jai sakė, kad ji jį paleistų, bet ji jam atsakė, kad paleis, kai jis ją paleis. Jis ją paleido ir ji nuėjo į virtuvę, nes ten buvo darbuotojos. Iš pradžių darbuotojoms nesakė, nes jai buvo gėda, kad susimušė dėl tokio dalyko, bet pradėjus skaudėti nosį, ji viską papasakojo. Ligoninėje jai pasakė, kad yra nosies įskilimas, po dviejų savaičių reiks dar kartą važiuoti pas gydytoją. Nėra, kad pyktų ant E.G., bet jai nesmagu, nes jis dėl tokio dalyko supyko ant jos. Po įvykio ji su juo kalbėjo. Mano, kad darbuotojos galėjo nerašyti pareiškimo, nes jie susitaikė. Su vaikais ir darbuotojomis globos namuose sutaria gerai, lankosi pas psichologę J. Dailės mokyklos nebelanko, nes jai nebepatinka. Stengsis keisti savo elgesį, lankys mokyklą. Jai labai patinka gyventi globos namuose, niekur kitur gyventi nenori (1 t., b. l. 57 – 65).
17. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ) matyti, kad A. I. nustatytas nosikaulių lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 37).
18. Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2024 m. sausio 24 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pateikė 50,19 Eur dydžio civilinį ieškinį, tačiau E. G. savanoriškai žalą atlyginus, Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2024 m. vasario 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisako (1 t., b. l. 40 – 42, 49).
19. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2024 m. liepos 9 d. – rugpjūčio 2 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą) matyti, kad: 1. Nusikalstamos veikos darymo metu E. G. sirgo psichikos sutrikimu vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo. Jis negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. 2. Šiuo metu E. G. serga psichikos sutrikimu vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo. Jis negali suvokti savo veiksmų ir juos valdyti. 3. E. G. serga minėtu psichikos sutrikimu, jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pirminiame psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą. 4. E. G. pagal savo psichikos būseną negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 23–25).
20. Teismo posėdžio metu ekspertas K. M. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas patvirtino ir paaiškino, kad tyrimo metu buvo įvertinta E. G. psichinė būklė. Iš dokumentacijos matoma, kad jis protiškai atsilikęs nuo vaikystės, vėlavo psichomotorinė raida, yra kalbos artikuliacijos sutrikimai, mikčiojimas. Gyvena globos namuose. Mokėsi specialiojoje mokykloje. Anksti pasireiškė psichikos sutrikimai, konfliktai su kitais vaikais, elgesys impulsyvus. Jam buvo diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimas, reikalaujančiais dėmesio arba gydymo. Jis buvo pastoviai prižiūrimas psichiatrų ir tyrimo metu matė, kad psichikos būklėje stebima neproduktyvus, konkretus mąstymas, primityvių, neadekvačių emocijų, ekspertizės tikslo jis nesupranta ir pats nesidomi, sveikatos sutrikimus neigia. Inkriminuojamos veikos detaliai, nuosekliai paaiškinti negali, motyvai primityvūs, juridinių pasekmių nesupranta, taip pat psichologiniame tyrime matė, kad E. G. intelektiniai gebėjimai yra labai žemi, atitinkantys vidutinį protinį atsilikimą, socialinė adaptacija yra bloga ir jam diagnozavo vidutinį protinį atsilikimą su reikšmingais elgesio sutrikimas, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo. Atsakė į nutartyje pateiktus klausimus, kad nusikalstamos veikos darymo metu E. G. sirgo psichikos sutrikimu vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo. Jis negalėjo suvokti pavojingų nusikalstamų veikų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu E. G. serga minėtu psichikos sutrikimu, jis negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. E. G. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pirminiame asmens sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą. E. G. pagal savo sveikatos būklę negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose, nes dėl minėtų psichikos sutrikimų nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis. Matė, kad E. G. yra psichiatrų prižiūrimas ir vaistus vartoja. Mano, kad šiuo metu jam užtektų priverstinio gydymo ambulatorinėmis sąlygomis, jei psichikos būklė blogės, ar jis nesilankys, tai gydytojai visada kreipiasi į teismą ir teismas pakeičia priverčiamųjų medicinos priemonių sąlygas. Šiuo metu mano, kad užtenka ambulatorinio gydymo. E. G. vartoja medikamentus, prižiūrimas psichiatro, vaistai išrašomi. Anksčiau jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Jis paskutinius du mėnesius vaistų nevartojo, nors jam kas trys mėnesiai yra rekomenduojama psichiatro konsultacija. Gal tuos vaistus išsirašė, bet du mėnesius vaistai nebuvo vartojami. Tas dviejų mėnesių laikotarpis yra iki veikos padarymo. Jis nevartojo vaistų. Matė, kad jis yra pastoviai konsultuojamas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Būna, kad pacientai savo nuožiūra vaistų nebevartoja ir dažniausiai būklė pablogėja, padaromos veikos ir būna kiti elgesio sutrikimai.
Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo
Motyvuojamoji dalis
21. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
22. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. G. 2023 m. lapkričio 4 d. apie 15.00 val. Pasvalio rajono paramos šeimai centro „Šeimos krizių centras“, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , koridoriuje kumščiu sudavė vieną smūgį A. I. į veidą, po to, tempdamas rankomis jai už plaukų, lenkė ją į priekį ir kojos keliu spyrė ne mažiau kaip du kartus į pilvą, taip nukentėjusiajai A. I. sukeldamas fizinį skausmą ir dėl nustatyto nosikaulių lūžio, padaryto vienu trauminiu poveikiu (suduoto vieno smūgio kumščiu į veidą), nesunkai sutrikdė nukentėjusiosios A. I. sveikatą.
23. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad E. G. atliko pirmiau nurodytus veiksmus, kadangi faktinės aplinkybės nustatytos nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, Specialisto išvada ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa. Nukentėjusioji A. I. detaliai papasakojo apie jos atžvilgiu E. G. panaudoto fizinio smurto aplinkybes, t. y. kad krizių centro koridoriuje E. G. suėmė jai už plaukų bei kumščiu sudavė jai vieną smūgį į nosį, po to už plaukų tempdamas ją lenkė į priekį ir savo kojos keliu jai kelis kartus spyrė į pilvą, ji jautė skausmą, kurį laiką skaudėjo nosį. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų K. R. bei K. G. parodymai, kurie parodė, jog matė kaip E. G. kumščiu sudavė A. I. į nosį, tempė už plaukų, spyrė iš kojos į pilvą. Iš Specialisto išvados matyti, kad A. I. nustatytas nosikaulių lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku; nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 37). Nagrinėjamoje byloje iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad E. G. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo
24. BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
25. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau, atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, eksperto teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, jog jis veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, taip pat negali jų suprasti bei jų valdyti ir šiuo metu, todėl yra pagrindas pripažinti, kad E. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, o toks asmuo neatsako pagal BK (BK 17 straipsnio 1 dalis).
26. Teismas, spręsdamas, ar E. G. turėtų būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įvertina baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, taip pat Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytus duomenis, į tai, kad E. G. diagnozuotas susirgimas – psichikos sutrikimas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo, jam rekomenduojama gydymą – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pirminiame psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą. Teismo posėdžio metu ekspertas išvadas patvirtino ir nurodė, kad E. G. nusikalstamos veikos darymo metu ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu vidutiniu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo, jis negalėjo suvokti pavojingų nusikalstamų veikų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų, jam reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pirminiame asmens sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą. E. G. vartoja medikamentus, yra prižiūrimas psichiatro, jam išrašomi vaistai, ambulatoriniu gydymu užtikrinti gydymą yra įmanoma.
27. Teismas, atsižvelgdamas į eksperto, įvertinusio E. G. ligos diagnozę, paaiškinimus bei rekomendacijas, E. G. socialinį pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, nesant jokių Ekspertizės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų duomenų, sprendžia esant tikslinga taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pagal jo gyvenamąją vietą) (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis). E. G. nesilaikant ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis gydytojų jam skirtų pareigų, taip pat ir nevartojant jam skirtų vaistų, teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą gali spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo.
Dėl civilinio ieškinio
29. Nukentėjusiosios A. I. atstovas advokatas K. Paspirgėlis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl E. G. veiksmų nukentėjusioji A. I. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 4 000 Eur ir prašo ją priteisti iš E. G.
30. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojo byloje nutartis Nr. 2K-77/2011).
31. Asmens pakaltinamumas yra vienas iš būtinų nusikalstamos veikos subjekto (fizinio asmens) požymių. Nusikalstamų veikų rūšis apibūdinantys BK 15 ir 16 straipsniai numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Šio baudžiamojo proceso metu buvo nustatyta, kad E. G. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas, taigi jo veiksmai nelaikytini nusikalstamais. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, nukentėjusiosios A. I. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Tokios pozicijos laikomasi nuoseklioje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje M1-249-1036/2024, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-954/2023, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-84-337/2020 ir kt.).
32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei 599,07 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. I.
33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
34. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, įvertinus tai, kad E. G. šioje byloje nėra kaltinamasis, jis pripažintas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs būdamas nepakaltinamas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. I. netenkinamas.
35. Byloje saugomos DVD skaitmeninės laikmenos (1 t., b. l. 91, 122, 129; 2 t., b. l. 88) nutarčiai įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,
nutaria:
pripažinti, kad E. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, E. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. I. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. I..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD skaitmenines laikmenas, saugomas prie bylos – nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.