Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, gaunančiam pašalpą dėl neįgalumo, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi už įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri panaikinta 2018 m. balandžio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2020 m. sausio 10 d., apie 17.40 val., namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su tėvu P. G. metu virtuviniu peiliu dūrė pastarajam į pilvo sritį, tokiu būdu dėl durtinio pakrūtinio (pilvo) sužalojimo, pasireiškusio durtine pilvo sienos žaizda su kairiosios kepenų skilties sužalojimu, padarė savo šeimos nariui tėvui P. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktos 2020 m. liepos 3 d. specialisto išvados Nr. G 607/2019(01) matyti, kad P. G. nustatyta durtinis pakrūtinio (pilvo) sužalojimas, pasireiškęs durtine pilvo sienos žaizda su kairiosios kepenų skilties sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštraus, duriančių savybių turinčio daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku vienu trauminiu poveikiu, dėl kepenų pažeidimo kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1 b. l. 55-56).

Teismo psichiatrė ekspertė R. D. teismo posėdyje patvirtino šio ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad pagrindinis sutrikimas, dėl kurio A. G. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra vidutinis protinis atsilikimas. Kadangi tai yra įgimtas sutrikimas visam gyvenimui, šio asmens sulaikymas niekaip negalėjo paveikti jo lygos. Tuo tarpu alkoholio vartojimas tik dar pastiprina jo impulsyvų elgesį, neapgalvotus veiksmus, tačiau A. G. tuo metu galėjo padaryti nagrinėjamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nevartodamas alkoholio. Pažymima, kad jam rekomenduojamas ambulatorinis priverstinis gydymas su ypatinga kompleksine pagalba, t. y. socialiniu mokymu, socialinių darbuotojų bei šeimos narių priežiūra. Tokia rekomendacija grindžiama tuo, kad A. G. tinkamai laikėsi anksčiau paskirto ambulatorinio gydymosi sąlygų, kol buvo tęsiamas toks priverstinis gydymas jis nepadarė kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų. Vėliau, esant neefektyviam tokiam gydymui, tokia priemonė galėtų būti griežtinama. Tačiau pripažįsta, kad jeigu ambulatorinio gydymo metu vis tiek bus vartojamas alkoholis, gali būti padaryta kita baudžiamojo įstatymo uždrausta veika.

Įrodymų vertinimas, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikavimas, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas

Vertindamas byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad jie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir pripažįstami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Byloje surinktų ir išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. G., būdamas nepakaltinamu dėl psichikos sutrikimo, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o būtent: 2020 m. sausio 10 d., apie 17.40 val., namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su tėvu P. G. metu virtuviniu peiliu dūrė pastarajam į pilvo sritį, tokiu būdu dėl durtinio pakrūtinio (pilvo) sužalojimo, pasireiškusio durtine pilvo sienos žaizda su kairiosios kepenų skilties sužalojimu, padarė savo šeimos nariui tėvui P. G. sunkų sveikatos sutrikdymą. Ši baudžiamojo įstatymo uždrausta veika numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

BK 17 straipsnis nurodo, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnis reglamentuoja priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindus ir tvarką ir šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. BK 98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes šios priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-9/2020 matyti, kad A. G. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo F71.1, dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Be to, šios veikos padarymo metu A. G. konstatuojami ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas F10.1. Remiantis tuo, A. G. yra socialiai pavojingas, todėl jam yra rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė - priverstinis ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (t. 1 b. l. 143-148). Teismo posėdyje ekspertė R. D. patvirtino ekspertizės akto išvadas ir rekomenduojamą priverstinį ambulatorinį A. G. gydimą su ypatinga kompleksine pagalba, tai grindžiant anksčiau šio asmens atžvilgiu taikyto tokio gydymo efektyvumą ir stabilią dabartinę situaciją su šiuo asmeniu po ekspertizės byloje atlikimo. Tačiau teismas pažymi, kad tai yra tik rekomendacinio pobūdžio ekspertų siūlymai, o teismas parenka tokią priverčiamąją medicinos priemonę, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų tokio asmens pavojingų veikų. Minėtu ekspertizės aktu ir ekspertės paaiškinimais yra tik siūloma įvertinti švelnesnių priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo efektyvumą praktikoje, tačiau neatmetama griežtesnių tokių priemonių taikymo galimybė. Tuo tarpu detaliau vertinant A. G. psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-9/2020 turinio matyti, kad jis yra socialiai pavojingas, o jam įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuotas ne tik vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas F71.1, bet ir psichikos bei elgesio sutrikimai, vartojat alkoholį, žalingas vartojimas F10.1. Ekspertės vertinimu, kadangi polinkis piktnaudžiauti alkoholiu lemia šio asmens psichinės būsenos nestabilumą, neprognozuotą elgesį ir jo impulsyvumą, todėl jei ir ambulatorinio priverstinio gydymo metu vis tiek bus vartojamas alkoholis, tai gali sudaryti sąlygas padaryti kitą įstatymo uždraustą veiką. Kartu įvertintinas ir A. G. padarytos įstatymo uždraustos veikos pobūdis, t. y. jo padaryta veika, kuri yra susijusi su artimo asmens sunkiu sveikatos sutrikdymu, atitinka labai sunkių nusikaltimų kategoriją. Kartu vertintina ir tai, kad šiam asmeniui ir anksčiau buvo taikyta švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė už smurto prieš artimuosius panaudojimą, tačiau tai situacijos nepakeitė ir matyti aiški tendencija, kad šio asmens daromos įstatymo uždraustos veikos vis sunkėja. Šios aplinkybės savaime apriboja galimybę vertinti A. G. socialinį pavojingumą, kaip pakankamą jį gydyti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis atveju A. G. ketina ir toliau būti namų aplinkoje, kurioje prieš artimuosius buvo naudotas smurtas, savalaikiai nebuvo užtikrintas tinkamo jo gydymo tęstinumas po anksčiau taikytos švelnesnės priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo, o taip pat matyti, kad artimieji nėra suinteresuoti tinkama šio asmens priežiūra, neleidžiant jam piktnaudžiauti alkoholiu. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje taip pat nurodoma, kad A. G. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko kyla konfliktai tiek su motina, tiek ir su pašaliniais asmenimis (t. 1, b. l. 154). Tai taip pat patvirtino ir nukentėjusysis P. G., nurodydamas, kad A. G. būna nervingas ir net jam pačiam su savo sūnumi tenka bendrauti atsargiai. Tuo tarpu ekspertės nurodyto galimo ambulatorinio gydymo su ypatinga kompleksine pagalba, susijusia su socialinio mokymo ir socialinių darbuotojų priežiūros priemonių taikymu, yra ganėtinai abstrakti priemonė, kurios galimo efektyvumo teismas negali tinkamai įvertinti. Teismo vertinimu, švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė objektyviai neužtikrintų, kad šis asmuo nekeltų pavojaus aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, juolab atsižvelgus į apribotą medicininių paslaugų prieinamumą dėl susidariusios sudėtingos pandemijos situacijos.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgus į A. G. psichinę būklę, jo padarytos veikos pobūdį, socialinį pavojingumą, psichiatrijos ekspertizės išvadą bei kitas byloje surinktais duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad A. G., kuris kėsinosi į žmogaus sveikatą ir padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas aplinkiniams, turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare ir jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Byloje pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo 1148,84 Eur sumai. Šiuo civiliniu ieškiniu prašoma priteisti išlaidas už nukentėjusiajam P. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1 b. l. 82-84).

Teismas konstatuoja, kad pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Šioje byloje A. G., kuriam turi būti paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, yra ne kaltinamasis, nes baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką (BK 17 straipsnio 2 dalis). Remiantis tuo bei atsižvelgus į tai, kad BPK 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, daro išvadą, kad bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas ne tik civilinis ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio pagrindu, tačiau asmenims negali būti taikoma ir bet kokia kita civilinė atsakomybė. Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, jis paliekamas nenagrinėtas.

Daiktai, turėję reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos tyrimui ir nagrinėjimui:

1) megztinis, marškiniai, virtuvinis peilis, tamponas su rusvos spalvos skysčiu, 3 vnt. plastikinių butelių, perduoti saugojimui į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (2020 m. gegužės 26 d. kvitas B, serija UPK, Nr. 0000364); 2) juodos spalvos sportinės kelnės ir rudos spalvos megztukas su gobtuvu, perduoti saugojimui į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (2020 m. liepos 3 d. kvitas B, serija UPK, Nr. 0000398) – sunaikintini (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti, kad A. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turėjusius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti: 1) megztinį, marškinius, virtuvinį peilį, tamponą su rusvos spalvos skysčiu, 3 vnt. plastikinių butelių, perduotus saugojimui į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (2020 m. gegužės 26 d. kvitas B, serija UPK, Nr. 0000364); 2) juodos spalvos sportines kelnes ir rudos spalvos megztuką su gobtuvu, perduotus saugojimui į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (2020 m. liepos 3 d. kvitas B, serija UPK, Nr. 0000398) – sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o A. G. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.