Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kameros yra įrengtos vadovaujantis Taisyklių VI skirsnio normomis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0.6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0.3 m (0.07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PĮĮET) 16.7. p., kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 p.

Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Taip pat nurodė, kad higienos priemonės išduodamos tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Nuteistasis laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 €) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti.

Visiems į Vilniaus PN atvykusioms suimtiesiems ir nuleistiesiems yra išduodami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje dezinfekuoti čiužiniai, pagalvės ir antklodės. Tai atitinka Higienos normos 41 p. reikalavimus. Vilniaus PN esančioje dezinfekavimo kameroje čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami kiekvieną darbo dieną. Yra vedamas “Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas“. Pažymėjo, kad visi į Vilniaus PN atvykę suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavų indų, patalynės komplekto ir rankšluosčių yra aprūpinami plastikinių indų komplektu, patalynės komplektu ir rankšluosčiais (2 vnt.).

Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 str. 7 d., nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0.3 MGL dydžio išmoka. Nuteistieji turi teisę gauti pašalpas iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo. Šių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja „Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-14 Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-13 nutarimo Nr. 430 redakcija). Taip pat nuteistieji turi galimybes gauti pinigines išmokas iš valstybės biudžeto. Išmokos neskiriamos, jeigu per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 buvo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa, kurios 12 punktas nustato, kad ši programa turi būti įgyvendinta 2014-2022 metais. Pareiškėjo laikymo laisvės atėmimo vietose metu Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos įgyvendinimas dar neturėjo būti baigtas, todėl pareiškėjui negalėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai būti laikomam sąlygomis, kurių įgyvendinimui dar nėra pasibaigęs terminas, t. y. pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų buvimo fakto ir šiuo aspektu, todėl nurodytas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad Kalėjimų departamentas savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjui padarė tiesioginės žalos, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme.

Pažymėjo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais. Todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo netinkama lova. TIĮET VI skirsnio 14.6 p. nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0.6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0.3 m (0.07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimu, išdėstytu 2019 m. balandžio mėnesio pranešime dėl A. S. skundo dėl kamerų įrengimo. Juolab, kad pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymų, pareiškėjas neginčija, kad lova jam buvo suteikta. Be to, teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu konstatavo, kad kamerų, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo, apstatymas baldais pakankamumas ir tinkamumas pareiškėjui buvo užtikrintas, ši jo teisė nebuvo pažeista (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1971-208/2018). Pareiškėjas neneigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo įrengti dviaukščiai gultai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjui teisė į plotą kalinimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. sausio 22 d. buvo pažeista tris paras, kuomet buvo kalinamas su dar vienu asmeniu. Taigi, atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta miegamoji vieta kamerose, ar kad dėl perpildymo buvo pažeistas jo privatumas.

Pareiškėjas teigia, kad jam po lova nebuvo dėžės asmeniniams daiktams susidėti. Tačiau, kaip nurodyta 2019 m. balandžio mėnesio Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pranešime dėl A. S. skundo, pareiškėjui buvo duota dėžė asmeniniams daiktams susidėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimais, susijusiais su daiktų laikymo sąlygomis, nuteistųjų ir suimtųjų patogumui išduodamos plastikinės dėžės daiktams susidėti. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, Lukiškių TI-K nėra nustatyta pareiga aprūpinti nuteistuosius dėžėmis daiktams. Jei suimtąjį ar nuteistąjį netenkina išduodamos dėžės daiktams susidėti, jis gali jų atsisakyti. Taigi, kaip nustatyta, pareiškėjui buvo duota dėžė daiktams, pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymų (prašymų, kad būtų prašęs dėžės daiktams, skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl dėžės nebuvimo ir pan. Todėl remiantis išdėstytu, teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais atsakovės atstovo rašytiniais įrodymais.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Lukiškių TI-K pastatai įregistruoti kaip negyvenamieji, pažymima, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 8 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.) (8.1 p.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kt.) (8.12 p.) ir specialiosios paskirties pastatai (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.) (8.16 p.). Todėl tai, jog Lukiškių TI-K pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Todėl visiškai niekuo nėra pagrįstas pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeistos jo teisės dėl to, jog jis kalinamas buvo Lukiškių TI-K pastato, kurio paskirtis yra negyvenamoji, kamerose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamąsias patalpas draudžiama įrengti rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose. Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojamiems, statantiems, kapitališkai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, kad kamerų įrengimas cokoliniuose aukštuose yra draudžiamas tik naujai statomuose pataisos namuose, o jau pastatytuose šie reikalavimai nėra taikomi.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo drėgna ir šalta, kameros neventiliuojamos, buvo pelėsis, byrėjo tinkas, buvo netinkamai apšviestos, ant langų buvo grotos, buvo nuolat kenkėjų, graužikų.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015, kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010.

Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Higienos normoje 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atsakovės atstovas yra nurodęs, kad Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. 2017-2018 metais šildymo sezonas pradėtas 2017 m. spalio 6 d., o 2018 metais – 2018 m. spalio 17 d. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma Higienos normos 134:2015 16 punkte nurodyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūra.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 yra nurodoma, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Galiojančiuose teisės aktuose karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nenumatytas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose esantys langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, kvapo gyvenamosiose kamerose. Pažymėtina, kad pareiškėjas su dar kitu asmeniu buvo laikomas 3 paras, todėl visą kitą laiką galėjo pats apspręsti pagal savo poreikius kada vėdinti.

Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, langų angoje turi būti įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Kaip nurodė atsakovės atstovas, nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Taigi, atsakovės atstovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo išvadai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2018 m. spalio 29 d. nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė, temperatūra ir apšvietimas Lukiškių TI-K kamerose atitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimus. Taigi, kaip matyti iš Centro patikrinimo aktų duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose santykinės oro drėgmės, temperatūros ir apšvietimo reikalavimai, bendros kamerų būklės nebuvo pažeisti. Patikrinimo aktuose nurodyta, kad kamerose pribyrėjusio tinko nebuvo, sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, bendra dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių ar kitų higienos normos pažeidimų dėl kamerų mikroklimato ir higienos sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais, nebuvo nustatyta.

Pažymėtina tai, kad iš pateiktų Centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kameros buvo tikrinamos nuolat ir nuosekliai, jei buvo fiksuoti tam tikri pažeidimai (kaip pelėsis, nešvarūs langai ir pan.), atsakovės atstovo pateikti raštai dėl atliktų patikrinimų patvirtina, kad pažeidimai buvo iš karto pašalinami. Nustačius, kad tikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, pareiškėjo nurodomų pažeidimų nenustatyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiais aspektais.

Dėl atliekamo remonto atsakovės atstovas nurodė, kad smulkūs kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių, dušinių remonto darbai atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų ir įrodymų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas būtų nustatyti kenkėjai ar parazitai, graužikai. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenziją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių parazitams, kenkėjams išvengti. Be to, pats pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių ir objektyviai pagrįstų argumentų, kad kenkėjų naikinimo paslaugos nebūtų teiktos ar jos būtų teiktos nekokybiškai. Į bylą pateikti Centro patikrinimo aktai patvirtina, kad patikrinus kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų dėl graužikų ir buitinių parazitų nustatyta nebuvo.

Pagal Higienos normą švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose nuolat privalo rūpintis laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Dėl pareiškėjo argumentų, kad kameros buvo netvarkingos, neišduodamos priemonės valymui, pažymėtina, jog atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104-125 kurias tvarko nuteistieji), Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“, per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-11-05 įsakymu Nr. 1-278, kuriuo patvirtintas „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas“, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Pažymėjo, kad į Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės išduodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Tačiau gavus suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonių, trūkstamos priemonės nedelsiant atnešamos.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R- 132 „Dėl teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas), suimtiesiems (nuteistiesiems) vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) - 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) -1 mėn. Higienos priemonės išduodamos tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Nuteistasis (nuteistasis) laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 €) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Pažymėtina, kad išduodamos higienos priemonės turi būti naudojamos racionaliai, o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai ir/ar pageidavimai gauti daugiau higienos priemonių (tualetinio popieriaus) negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Minėta, jog vyrai ir moterys turi fiziologinių skirtumų, atitinkamai, išduodant higienos priemones, taip pat galima nustatyti skirtumus.

Visiems atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje dezinfekuoti čiužiniai, pagalvės ir antklodės. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" 41 p.: „Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje“. Vilniaus PN esančioje dezinfekavimo kameroje čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami kiekvieną darbo dieną. Yra vedamas “Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas“. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad visi atvykę suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavų indų, patalynės komplekto ir rankšluosčių yra aprūpinami plastikinių indų komplektu, patalynės komplektu ir rankšluosčiais (2 vnt.). Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal HN 134:2015 29 punktą, (duomenys neskelbtini) punktą sanitarinis švarinimas yra atliekamas tik naujai į pataisos įstaigas atvykusiems nuteistiesiems. Vėliau vadovaujantis (duomenys neskelbtini) punktu nuteistiesiems suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu (2019 m. balandžio mėnesio pranešimas dėl A. S. skundo). Pagal sudarytus grafikus suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti skalbimo paslauga. Rankšluosčiai, patalynės komplektai, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą, Taisyklių 107 punktą suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynės komplektą, rankšluosčius ir apatinius drabužius, kurie skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę, iš skalbyklos grąžinami suimtiesiems ir nuteistiesiems tą pačią dieną sausi. Taip pat atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. suimtųjų ir nuteistųjų viršutiniai drabužiai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. I-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Kurie neturi pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus striukes, paltus - vieną kartą per sezoną.

Taigi, pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo suteikta po antrą patalynės užvalkalą, kad nebuvo muilo duše, neišdavė tualetinio popieriaus ir kiti (dėl valymo priemonių netiekimo), dėl galimybių nesudarymo skalbtis, džiovintis drabužius, kiti aukščiau aptarti, nėra konkretizuoti, abstraktūs, bendro pobūdžio teiginiai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nėra duomenų ir įrodymų, kad kamerose nebuvo reikiamų priemonių kamerai sutvarkyti, ar kad tokias priemones buvo atsisakyta išduoti. Nenustatyta, jog pareiškėjas turi specialiųjų poreikių, sąlygojančių būtinybę gauti didesnį nei nustatyta kiekį higienos, valymo priemonių, buitinio aprūpinimo reikmenų. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas, nežinodamas apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų pašalinti. Nenustatyta, kad pareiškėjas prašymais būtų reikalavęs išduoti jam papildomai valymo, higienos priemonių. Nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo keičiama patalynė, kaip numatyta teisės aktuose, kad nebuvo realizuojama teisė skalbti ir džiovinti asmeninius viršutinius ir apatinius drabužius, bei kad tokiu būdu tuo pačiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į asmens sveikatą ir higieną. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

Pagal BVK 173 str. 7 d. , nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0.3 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžio išmoka. Nuteistieji turi teisę gauti pašalpas iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo. Šių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja „Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas", patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-14 Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-13 nutarimo Nr. 430 redakcija). Šio aprašo 7.1. punktu nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų gali skirti „Vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0.3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas“. Taip pat nuleistieji turi galimybes gauti pinigines išmokas iš valstybės biudžeto, šių išmokų skyrimas ir mokėjimas reglamentuotas Taisyklėmis. Taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis: 2.1. arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,3 MGL dydžio išmokos; 2.2. drausmės grupei priskirtiems, taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,2 MGL dydžio išmokos; 2.3. nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriamos iki 0,1 MGL dydžio išmokos. Be to, Taisyklių 4.2.1. punktas nurodo, kad išmokos neskiriamos, jeigu per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių.

Darytina išvada, kad aukščiau nurodytose teisės normose panaudota formuluotė apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines išmokas iki tam tikro dydžio reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju išmokos dydis gali būti mažesnis negu nurodytas jos maksimalus dydis, t. y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmoką, o, atsižvelgdamas į Taisyklių 2 punkte ir Aprašo 7.1 punkte nustatytus kriterijus, gali skirti mažesnio dydžio piniginę išmoką arba iš viso jos neskirti, t. y. pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti (jos skiriamos, kai atitinkamame fonde yra lėšų), taip pat pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyti teisės aktai nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 68 str., 125 str. 1 ir 2 d., Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškę tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti, įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistasis, pasirašydamas sutikimą-pasižadėjimą pasilikti įstaigoje ūkio darbams atlikti, supažindinamas su Nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašu, įsipareigoja pavestą jam darbą vykdyti sąžiningai, laikantys įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, darbo disciplinos, nepalaikyti uždraustų ryšių, susijusių su daiktų, gaminių ir medžiagų perdavimu ir gavimu iš kitų suimtųjų. Nuteistasis, pageidaujantis būti paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, rašo prašymą įstaigos direktoriui, kurį įteikia būrio viršininkui, kuriam priskirtas nuteistasis. Direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Socialinės reabilitacijos skyrių, atsižvelgdamas į laisvų vietų skaičių ūkio būryje, rezoliucija nurodo būrio viršininkui esant laisvoms vietoms - surinkti išvadas dėl nuteistojo palikimo atlikti ūkio darbus ūkio būryje, o nesant laisvoms vietoms - paruošti raštišką atsakymą dėl atsisakymo leisti nuteistajam pasilikti atlikti ūkio darbus ūkio būryje. Žemiau išvardinti skyrių vadovai pagal vadovaujamą padalinio darbo pobūdį patikrina ir pateikia informaciją: Kriminalinės žvalgybos skyrius - pateikia rekomendacijas pagal darbo specifiką, dėl kurių nuteistasis gali būti priimtas ar nepriimtas į ūkio būrį; Apsaugos ir priežiūros skyrius - tikrina ir pateikia informaciją, ar nuteistasis tinkamai vykdė režimo reikalavimus: Psichologinė tarnyba - teikia informaciją apie nuteistojo būseną, asmenines savybes ir motyvaciją bei rizikos veiksnius; Socialinės reabilitacijos skyrius - pateikia trumpą charakteristiką apie nuteistąjį; Ūkio skyrius - įvertina nuteistojo darbinius įgūdžius ir kvalifikaciją; Sveikatos priežiūros tarnyba - įvertina asmens darbingumą. Direktorius, atsižvelgdamas į skyrių vadovų pateiktas išvadas ir direktoriaus pavaduotojo siūlymą, leidžia arba atsisako nuteistąjį palikti Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus. Pareiškėjo prašymų dėl išmokos (pašalpos) skyrimo arba dėl įdarbinimo Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriuje, kaip nurodė atsakovės atstovas, nebuvo įregistruota. Vėl gi, pareiškėjas nenurodo konkrečių jo teises pažeidžiančių faktų ir aplinkybių dėl nesuteikto materialinio aprūpinimo.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriuose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams (nuteistiesiems, paliktiems įstaigoje atlikti ūkio darbus) išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų masto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo pastoviai rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, išplautos. Teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti nurodytais teiginiais, juolab nėra pateiktų priešingų įrodymų. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, subjektyvūs samprotavimai, nepagrįsti įtikinamais argumentais, juolab įrodymais. Pareiškėjas 2017 m. spalio 3 d. buvo parašęs skundą dėl maitinimo, į kurį Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 30 d. raštu Nr. 96-4902 atsakė, paaiškinant, maisto teikimo tvarką, nurodė tai reglamentuojančius teisės aktus, skundo netenkino. Nėra duomenų, kad šis atsakymas būtų skųstas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 174–175 straipsnius bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 454–472 straipsnius nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus. Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai jis nebuvo registruotas ir su kokiais sveikatos sutrikimo nusiskundimais pas gydytoją, kokios medicininės paslaugos jam nebuvo suteiktos. Skunde nurodo tik abstrakčius teiginius, niekuo nepagrįstus.

Pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kalinamų asmenų sveikata atvykimo metu nėra tikrinama, atvykstančių kalinių priėmimo paskirstymo skyriuje nebuvo medicinos darbuotojo, informacijos apie teisę ir pareigą pasinaudoti sanitarine švarykla atmestini, kadangi nepagrįsti, pareiškėjas nepaaiškina, kaip šios aplinkybės pažeidžia jo teises. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kartu su kitais sergančiais tuberkuliozės, hepatito, imunodeficito sukėlėjų nešiotojais, todėl buvo sukurtas pavojus susirgti užkrečiamomis ligomis. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1971-208/2018 nustatė, kad pareiškėjas su dar kitu asmeniu kameroje ginčo laikotarpiu buvo laikomas tris paras. Pareiškėjas konkrečiai nedetalizavo, su kokia konkrečiai liga sergančiu asmeniu jis buvo laikomas tris paras, nepagrindė šios aplinkybės. Pagal byloje esančius duomenis pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas.

Pareiškėjas skunde iš esmės teigė, jog jis buvo diskriminuojamas moterų atžvilgiu, kadangi moterims buvo sudaromos geresnės kalinimo sąlygos nei vyrams, t.y. skiriasi išduodamo maisto normos, sudaryti skirtingi valgiaraščiai, moterims išduodama daugiau higienos priemonių. Teigia, buvo diskriminuojamas pagal lytį ir socialinį požymį.