- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-212-372/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05453-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- UAB „Areka“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-920-949/2016 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-11625-949/2015) pagal ieškovo UAB „Areka“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Areka“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. 3041,59 Eur skolą už suteiktas nuomos paslaugas, 1094,97 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 46,54 Eur žyminį mokestį bei 300,00 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus.
Nurodė, kad atsakovas negrąžina skolos ilgą laiką, nerodo iniciatyvos siekiant atidėti skolos grąžinimo terminą, ieškovui nėra žinoma atsakovo finansinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir atsakovo elgesį, ieškovas teigia, kad skolos suma atsakovui yra didelė, todėl yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo ne daugiau kaip už 4136,56 Eur sumą atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu ir per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA (minimali mėnesinė alga) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti.
Teismas nurodė, kad 4136,56 Eur reikalavimo suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, vertintina kaip didelė, atsakovas vengia grąžinti skolą nuo 2015-01-01, šiuo metu realios atsakovo turtinės padėties ir mokumo įvertinti nėra galimybės. Teismas sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dar 2015-03-03 ieškovas UAB „Areka“ paruošė atsakovui lygiai tokį pat ieškinį tuo pačiu pagrindu ir tuo pačiu dalyku civilinėje byloje Nr. 2-3087-841/2015 dėl tų pačių 4142,65 Eur skolos už patalpų nuomą priteisimo ir jame paprašė taikyti atsakovui V. P. laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo nekilnojamam ir kilnojamam turtui, ką teismas ir patenkino. 2015-09-07 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-703-440/2015 Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areštuotas ne didesnei kaip 4142,65 Eur sumai atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, bei leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Areka“, buvo panaikintos. Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. 2015-08-18 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ankstesnis toks pat ieškovo UAB „Areka“ ieškinys atsakovui dėl tos pačios skolos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtu, per 7 dienas ieškovas nutarties atskirtuoju skundu neapskundė.
2. Ieškovas vėl pateikė atsakovui išgalvotą ieškinį ir pareikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tyčia, keršydamas už tai, kad atsakovas liudijo ne ieškovo naudai baudžiamojoje byloje. Ieškinys yra paremtas tik bendrovės naujos vadovybės išsigalvojimais. Atsakovas visada atsiskaitydavo su bendrove. Įrodymų, kad atsakovas neatsiskaitydavo, ieškovas neturi ir verčia atsakovą tą padaryti pačiam - įrodyti, kad atsiskaitydavo, nors civiliniame procese būtent ieškovas privalo pateikti įrodymus, kad atsakovas liko ieškovui skolingas.
3. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tuo ne tik žemina atsakovo vardą, bet ir trukdo normalų teismo darbą. Vadovaujantis CPK 95 str., dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Todėl atsakovas žada teismui pateikti motyvuotą prašymą dėl ieškovo atsakovui sukeltų nuostolių atlyginimo. Be to, kadangi bus pilnai įrodyta, kad ieškovas piktnaudžiavo, atsakovas prašys teismą dar ir paskirti ieškovui baudą iki 5792,40 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Areka“ prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo minimoje civilinėje byloje Nr. 2-3087-841/2015 ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovas neatvyko į teismo posėdį, o atsakovas V. P. paprašė ieškinį palikti nenagrinėtu. CPK 297 str. nurodyta, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka. Taigi, atsakovo nurodytas faktas, kad į teismą yra kreipiamasi antrą kartą ir antrą kartą prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, neprieštarauja CPK nuostatoms ir ieškovui neužkerta galimybės kreiptis į teismą antrą kartą po to, kai anksčiau jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Dėl šių priežasčių, ieškovo manymu, atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.
2. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė nei vieno argumento, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nėra tikslingas. Jokių duomenų ar dokumentų apie savo turtinę padėtį, kurie galbūt įtikintų teismą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir, kad nėra jokios grėsmės, kad galimas teismo sprendimas liks neįvykdytas, atsakovas nepateikė. A. V. P. atskirajame skunde ieškinio suma pavadina „pasakiška“, kas reiškia, jog jam reikalaujama priteisti suma atrodo labai didelė. Tai tik patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir būtinumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu, taip pat su ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3087-841/2015, ieškovo UAB „Areka“ ieškinys atsakovui V. P. buvo paliktinas nenagrinėtu (ieškovui be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį ir atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių), ko pasėkoje Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-703-440/2015, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, nebeliko byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 150 str.), esant tokioms aplinkybėms Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacine tvarka netenka teisinės prasmės.
Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtu, taip pat apeliacinės instancijos teismui nepasisakius iš esmės dėl atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, ieškovui neužkertama galimybė pakartotinai ne tik kreiptis į teismą tapačiu ieškiniu, bet ir pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tokia ieškovo teisė yra numatyta CPK 296 str. 1 d. 5 p., 297 str. 2 d.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 4136,56 Eur dydžio reikalavimas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelis.
Pateikdamas atskirąjį skundą, apeliantas nepateikė jokių argumentų ir rašytinių įrodymų, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma jam nėra didelė. Su atskiruoju skundu nėra pateikta nei duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, nei duomenų apie atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, nors tokius įrodymus atsakovas, ginčydamas jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo pateikti (CPK 178 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nėra pateikęs prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jis tik nurodo, kad ketina tokį prašymą pateikti vėliau, todėl plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose, kuriose nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti atsakovo V. P. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurie suponuoja esant pagrindą taikyti ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones (yra grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba taikytas panaikinti, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį.