Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danutės Burbulienė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. P2-144-650/2015 pagal pareiškėjo antstolio A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Sodbeta“ ir UAB „Arvytra“ dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir byloje 2015 m. rugpjūčio 13 d. suinteresuoto asmens UAB „Sodbeta“ reiškiamu pareiškimu nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo teisėją Almą Jurgelienę ir visą Šiaulių apylinkės teismą (visus teisėjus in corpore).

2015-08-13 Šiaulių apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „Sodbeta“ pareiškimas, kuriuo reiškiamas nušalinimas Šiaulių apylinkės teismo teisėjai Almai Jurgelienei, nagrinėjančiai bylą, ir kitiems šio teismo teisėjams (visam teismui in corpore). Kadangi nušalinimas reiškiamas visiems šio teismo teisėjams, byla dėl nušalinimo klausimo išsprendimo perduota Šiaulių apygardos teismui.

Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, jog suinteresuotas asmuo nepasitiki bylą nagrinėjančia teisėja ir visais kitais Šiaulių apylinkės teismo teisėjais, nes Šiaulių apylinkės teismas priėmė sau neteismingą civilinę bylą Nr. 2-6806-949/2015 pagal ieškovo UAB „Arvytra“ ieškinį atsakovui UAB „Sodbeta“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir joje 2015-07-10 nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Suinteresuoto asmens teigimu, Šiaulių apylinkės teismas yra šališkas, nes civilinė byla Nr. P2-144-650/2015 pagal pareiškėjo antstolio A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Sodbeta“ ir UAB „Arvytra“ dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo yra 2015-07-10 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė.

Teisiniai nušalinimo klausimo sprendimo aspektai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiškimo dėl nušalinimo išnagrinėjimo procedūra ir teisiniai aspektai. Štai CPK 35 ir 69 straipsniuose nustatyta, kad apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokiu būdu apibrėžta teismų kompetencija, siekiant išvengti galimybės bet kokiu būdu įtakoti šio klausimo neteisingą išsprendimą, bei galimybės būti teisėju savo byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, turėdamas tam svarius argumentus ir motyvus, siekdamas objektyvumo ir pasitikėjimo, gali pats nuspręsti dėl keliamo klausimo, tačiau to negali padaryti visi to teismo teisėjai, jeigu jiems byla nepaskirta nagrinėti. Taigi tokiu atveju savo kompetencijos ribose šiuos klausimus sprendžia aukštesnės instancijos teismas (šio teismo pirmininkas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Grįžtant prie nušalinimo instituto reikšmės ir esmės, pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, rodančius teisėjo (teisėjų) šališkumą, arba aplinkybes, kurios tiesiogiai neduoda pagrindo spręsti, jog teisėjas asmeniškai, subjektyviąja prasme gali būti šališkas, tačiau egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo.

Jau minėta, kad išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais pareiškėjas, reikšdamas tokį prašymą, privalo gerbti įstatymą, protingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti. Reikšti pakartotinį nušalinimą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, draudžia įstatymas (CPK 68 str. 5 d.).

Grįžtant prie suinteresuoto asmens UAB „Sodbeta“ pareiškimo turinio, konstatuojama jog nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo turinio galima spręsti, kad reiškiamas nušalinimas iš esmės tik dėl Šiaulių apylinkės teismo jurisdikcinės veiklos ir nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6806-949/2015 atliekamų teismo procesinio pobūdžio veiksmų, kuriems įstatymo leidėjas yra nustatęs kitokią, t. y. instancinę peržiūrėjimo tvarką. Būtina pažymėti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Sodbeta“ šia savo procesine teise atskiruoju skundu apskųsti 2015-07-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau pasinaudojo ir nutartis apeliacine tvarka bus peržiūrėta Šiaulių apygardos teisme (civilinės bylos Nr. 2S-970-372/2015). Suinteresuoto asmens keliamos abejonės Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nešališkumu dėl kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6806-949/2015 priimtų procesinių sprendimų, yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu šioje ir kitose bylose. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo. Jis ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo ar teismo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Suinteresuotas asmuo šiuo atveju nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, suinteresuoto asmens keliamos abejonės dėl Šiaulių apylinkės teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Todėl konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl pareiškime nurodomų aplinkybių nekils abejonių, jog Šiaulių apylinkės teisme suinteresuoto asmens nurodoma civilinė byla gali būti išnagrinėta nešališkai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, UAB „Sodbeta“ pareiškimas dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. P2-144-650/2015 nagrinėjimo netenkintinas.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje nėra CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Suinteresuoto asmens UAB „Sodbeta“ pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. P2-144-650/2015 netenkinti.