Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-09-25 · Byla Nr. 2KT-127-267/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-25
Bylos Nr.
2KT-127-267/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05453-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB Arvytra
Atsakovas
UAB „Sodbeta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-127-267/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05453-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.6.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danutės Burbulienė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-6806-949/2015 pagal ieškovo UAB Arvytra“ ieškinį atsakovui UAB „Sodbeta“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir byloje 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovo UAB „Sodbeta“ reiškiamu pareiškimu nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo teisėją Rimą Gudienę ir visą Šiaulių apylinkės teismą (visus teisėjus in corpore).

Bylojenustatyta :Bylos aplinkybės

2015-09-23 Šiaulių apylinkės teisme gautas atsakovo UAB „Sodbeta“ pareiškimas, kuriuo reiškiamas nušalinimas Šiaulių apylinkės teismo teisėjai Rimai Gudienei, nagrinėjančiai bylą, ir kitiems šio teismo teisėjams (visam teismui in corpore). Kadangi nušalinimas reiškiamas visiems šio teismo teisėjams, byla dėl nušalinimo klausimo išsprendimo perduota Šiaulių apygardos teismui.

Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, jog atsakovas nepasitiki bylą nagrinėjančia teisėja ir visais kitais Šiaulių apylinkės teismo teisėjais, nes Šiaulių apylinkės teismas priėmė sau neteismingą civilinę bylą Nr. 2-6806-949/2015 pagal ieškovo UAB „Arvytra“ ieškinį atsakovui UAB „Sodbeta“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo, neįpareigojo ieškovo tikslinti ieškinį ir priėmė joje neįvykdomą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl, atsakovo teigimu, Šiaulių apylinkės teismas yra šališkas jo atžvilgiu.

Teisiniai nušalinimo klausimo sprendimo aspektai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiškimo dėl nušalinimo išnagrinėjimo procedūra ir teisiniai aspektai. Pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, rodančius teisėjo (teisėjų) šališkumą, arba aplinkybes, kurios tiesiogiai neduoda pagrindo spręsti, jog teisėjas asmeniškai, subjektyviąja prasme gali būti šališkas, tačiau egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo.

Jau minėta, kad išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais pareiškėjas, reikšdamas tokį prašymą, privalo gerbti įstatymą, protingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti. Reikšti pakartotinį nušalinimą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, draudžia įstatymas (CPK 68 str. 5 d.).

Grįžtant prie atsakovo UAB „Sodbeta“ pareiškimo turinio, konstatuojama jog nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo turinio galima spręsti, kad reiškiamas nušalinimas iš esmės tik dėl Šiaulių apylinkės teismo jurisdikcinės veiklos ir atliekamų teismo procesinio pobūdžio veiksmų, kuriems įstatymo leidėjas yra nustatęs kitokią, t. y. instancinę peržiūrėjimo tvarką. Būtina pažymėti, kad atsakovas UAB „Sodbeta“ šia savo procesine teise atskiruoju skundu apskųsti 2015-07-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau pasinaudojo ir nutartis apeliacine tvarka bus peržiūrėta Šiaulių apygardos teisme (civilinės bylos Nr. 2S-970-372/2015). Atsakovo keliamos abejonės Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nešališkumu dėl civilinėje byloje Nr. 2-6806-949/2015 priimtų procesinių sprendimų, yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu šioje ir kitose bylose. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo. Jis ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo ar teismo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Atsakovas šiuo atveju nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, atsakovo keliamos abejonės dėl Šiaulių apylinkės teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Todėl konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl pareiškime nurodomų aplinkybių nekils abejonių, jog Šiaulių apylinkės teisme atsakovo nurodoma civilinė byla gali būti išnagrinėta nešališkai.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje nėra CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą. Todėl atsakovo UAB „Sodbeta“ pareiškimas dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjos Rimos Gudienės ir visų kitų teisėjų (in corpore) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-6806-949/2015 nagrinėjimo netenkintinas.

Pažymėtina, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. P2-144/650/2015 (kuri yra susijusi su civiline byla Nr. 2-6806-949/2015) 2015-08-13 buvo pateikęs pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjos Almos Jurgelienės ir visų kitų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo, kuris iš esmės taipogi buvo paremtas nesutikimu su teisėjo atliekamais procesiniais veiksmais. Šis nušalinimo pareiškimas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015-08-19 nutartimi buvo netenkintas (civilinė byla Nr. 2KT-106-267/2015). Būtina pastebėti, kad ir šioje civilinėje byloje Nr. 2-6806-949/2015 atsakovo pareikštame nušalinimo pareiškime nurodytas civilinės bylos Nr. P2-144-650/2015 (104 b. l.).

Be to, šioje byloje, vertinant joje atsakovo pareiškimus dėl nušalinimo bendrame kontekste, pastebima tendencija reikšti nepagrįstus, iš principo analogiškais pagrindais, tik šiek tiek pakeičiant nurodomas aplinkybes, nušalinimo pareiškimus. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog tokia dalyvavimo procese ir procesinių teisinių ginčų sprendimo taktika nėra teisinga Konstitucijos ir CPK požiūriu, teisėta ir kvalifikuota, siekiant greitai ir teisingai išspręsti kilusius teisinius ginčus. Todėl atsakovas įspėtinas, jog dėl panašaus pobūdžio nepagrįstų nušalinimo pareiškimų teikimo jam gali būti skiriama bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Atsakovo UAB „Sodbeta“ pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjos Rimos Gudienės ir visų kitų teisėjų (in corpore) nušalinimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6806-949/2015 netenkinti.

Įspėti atsakovą dėl piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danutė Burbulienė