Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., gim.1993m. rugpjūčio 01d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, laikinai gyvenantis Klaipėdoje, Smiltelės g. 42, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis Klaipėdos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas : 1. 2011m. rugsėjo 28d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 178str. 2d. 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos BK 92str. bausmės vykdymą atidedant 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 178str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. S. kaltinamas pagal Lietuvos BK 178str. 2d. tuo, kad jis 2012-06-26 apie 18val. Kelmės r., Kražių sen., Karklėnalių k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš R. M. priklausančios sodybos kiemo pagrobė svetimą turtą, t.y. R. M. priklausantį 23000 lt. vertės automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas R. M. 23000 lt. turtinę žalą / 1 t. 148 l. /.

Kaltinamasis L. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad A. M. anksčiau pažinojo, nes keletą kartų buvo susitikę pas kitus asmenis. Įvykio dieną jis pas V. gėrė alų, kai atvažiavo A. M. ir A. K.. Jie abu buvo neblaivūs, automobilį „Nissan“ vairavo A. M.. Vėliau jo paprašytas A. M. parvežė jį į namus, kur jis paliko dviratį ir grįžo pas V. Po to jis, A. K. ir V. su vaikais A. M. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į A. M. sodybą. Pakeliui sustojo prie parduotuvės, kur jis už A. K. pinigus nupirko alaus. Grįžus sodyboje visi kieme prie stalo gėrė alų, jis šalia stovinčiame automobilyje junginėjo muziką. Apie 18val. vienu metu jis A. M. paklausė „ar galiu pavažiuoti?“. Šis linktelėjo galvą ir pasakė „jei nori, važiuok“. Tada jis užvedė automobilį spynelėje buvusiu rakteliu ir išvažiavo iš sodybos. Nuvažiavęs keliu porą kilometrų apsisuko ir važiavo atgal, tačiau nesuvaldė a/m ir nuvažiavo nuo kelio. Kurį laiką pasėdėjęs automobilyje išėjo į namus, tačiau kiek paėjęs sugalvojo grįžti pas A. M. į sodybą ir apsisuko. Netrukus atvažiavo Jasulaičiai ir jį pavežė iki A. M. sodybos. Po to visi nuvažiavo prie automobilio ir laukė, kol atvyks policininkai. Po kurio laiko atvykę policininkai apžiūrėjo automobilį, apie 23val. atvažiavo M., vėliau jį išvežė į Kelmės PK.

Anksčiau jam A. M. niekada nebuvo davęs vairuoti savo automobilį. Įvykio dieną iki sugrįžimo į sodybą a/m visą laiką vairavo tik A. M., kuris jau tada buvo neblaivus. Jis automobilį užsivedė ir išvažiavo tikrai leidus savininkui. Tuo metu, kai A. M. prašė leidimo pavažiuoti, A. K. ir V. sėdėdami prie stalo kalbėjosi ir galėjo prašymo negirdėti. Pirmoje apklausoje / 73 l. / tyrėja neteisingai užrašė, kad jis automobilį paėmė savavališkai; jis apklausos protokolą pasirašė, nes buvo sulaikytas ir bijojo, kad jį ilgam suims. Pripažįsta, kad girtas padarė avariją, pagadino svetimą automobilį ir dėl to gailisi. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka, nes iš jo prašoma per daug pinigų. Po avarijos jis a/m apžiūrėjo ir matė, kad buvo įlenktas bamperis bei nutraukta tepalo šlangutė; kitų sugadinimo nepastebėjo.

2012m. birželio 27d. paaiškinime jis nurodė, kad būnant M. sodyboje jis, A. K. ir V. kieme gėrė alų, jis įsėdo į a/m perjungti grojančios muzikos. Apie 19-19.30val. savininko paprašė leisti pavažiuoti. Šis pasakė, kad gali pavažiuoti ir jis išvažiavo, todėl nesutinka su savininko teiginiu, kad a/m pasiėmė savavališkai / 1 t. 25-26 l. /.

Po sulaikymo / 1 t. 65, 66 l. / apklaustas įtariamuoju jis paaiškino, kad A. M. neprašė leisti pabandyti pavažiuoti, nes žinojo, kad neleis, nes buvo sakęs, kad neturi teisės vairuoti, be to, buvo išgėręs alkoholio. Todėl niekam nesakęs ir nieko neklausęs užvedė variklį ir nuvažiavo. Po avarijos apie sudaužytą a/m A. M. nepranešė, nes išsigando, kad sudaužė brangų automobilį ir ėjo link namų. Supranta, kad savavališkai užvesdamas a/m ir išvažiuodamas Admundui neleidus ir jo neatsiklausus įvykdė a/m vagystę ir dėl to gailisi / 1 t. 72 l. /.

2012-09-27 papildomoje apklausoje jis paaiškino, kad paklausus, ar gali pavažiuoti su automobiliu, A. M. linktelėjo galvą ir pasakė, kad gali, todėl jis suprato, kad A. M. leido pavažiuoti ir nuvažiavo link Karklėnų. Pirmoje apklausoje jis prisipažino a/m pavogęs bijodamas, kad jo neuždarytų į areštinę / 1 t. 130-131 l. /. Tokias aplinkybes jis patvirtino akistatos su A. M. metu / 1 t. 133 l. / ir apklausiamas administracinėje byloje Nr. A2.6.-415-322/2012 / nurodomos bylos 52-53 l. /.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neįrodyta.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad su sutuoktiniu A. M. gyvena Klaipėdoje ir turi jos vardu registruotą sodybą Kelmės rajone, Karklėnalių kaime. 2012-06-06 ji buvo Klaipėdoje, o sutuoktinis – sodyboje. Apie 20val. 30min. jai paskambinęs sutuoktinis pasakė, kad apie 18val. iš sodybos kiemo jaunuolis nuvarė jų a/m – džipą „Nissan“; vyras palaukė maždaug iki 20val. 30min. ir kreipėsi į policiją. Paskambinusi pažįstamai J. ji paprašė padėti surasti nuvarytą automobilį ir netrukus pati išvažiavo į sodybą. Apie 23val. atvažiavusi netoli sodybos pievoje rado apgadintą, užklimpusį automobilį; šalia buvo 2 policininkai, kaltinamasis ir jos vyras. Ji su L. S. nebendravo ir jokių jo kalbų apie įvykio aplinkybes negirdėjo. Sutuoktinis pasakojo, kad jie sodybos kieme vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo; L. S. jam nedavus a/m pasiėmė savavališkai ir išvažiavo. Jai atvažiavus policininkai sutuoktinį jau buvo apklausę, jis buvo neblaivus. Policininkai nepagrįstai atsisakė jai atiduoti automobilį ir išvežė į saugojimo aikštelę, dėl ko ji vėliau bylinėjosi teisme ir bylą laimėjo.

Grįžusi į sodybą pagal ratų pėdsakus matė, kad a/m iš kiemo išvažiavo dideliu greičiu. Be to, L. S. neaišku kur ilgai važinėjosi, nes nuo jo išvažiavimo iki suradimo praėjo daug laiko ir kelyje matėsi vėžės.

Iki šiol automobilis yra atremontuotas tik dalinai, padarytoji žala neatlyginta, todėl pareikštą civilinį ieškinį 6530,95 lt. turtinei ir 3000 lt. neturtinei žalai atlyginti palaiko. Automobilis buvo apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

2012-07-13 apklausoje ji parodė, kad apie 20val. 30min. paskambinęs sutuoktinis pasakė, kad kažkoks S., vyrui leidus sėdėti a/m ir klausytis muzikos, jį užvedė ir dideliu greičiu išvažiavo iš kiemo. Vyras su dviračiu bandė S. vytis, tačiau nepavijo. Taip pat vyras paminėjo, kad automobilis rastas kelyje Karklėnaliai-Karklėnai / 1 t. 44 l. /.

2012-08-09 apklausoje ji nurodė analogiškai. Taip pat ji parodė, jog paskambinęs vyras sakė, kad apgadintas automobilis Jasulaičių pagalba dar iki atvykstant policijai surastas / 1 t. 46 l. /.

Liudytojas A. M. parodė, kad jo šeimai priklauso sodyba, esanti Kelmės r., Karklėnų kaime. Įvykio dieną jis su draugu A. K. jo vairuojamu automobiliu „Nissan“ važiavo pas draugo giminaitį, kurio nerado. Vėliau užvažiavo į namus pas V., kur rado geriančius alų šeimininką ir jam nepažįstamą L. S.. Vėliau paprašytas jis parvežė L. S. į šio namus, kur Lukas paliko dviratį ir jie grįžo pas V. Po to jis, A. K., L. S. ir V. su vaikais atvažiavo į jo sodybą. Pakeliui buvo sustoję prie parduotuvės, kur S. ir K. nupirko alaus. Grįžę sodyboje kieme prie stalo visi gėrė alų, L. S. šalia stovinčiame automobilyje reguliavo grojančią muziką; a/m užvedimo rakteliai buvo spynelėje, nes kitaip negroja muzika. Apie 18val. vienu metu L. S. nieko nesakęs užsikūrė automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo iš kiemo. Jie su A. K. ėmė šaukti, jis bandė vytis, tačiau L. S. nesustojo. Tada jis pasiėmė dviratį ir išvažiavo L. S. ieškoti, bet neradęs grįžo į sodybą. Iš karto į policiją neskambino, nes nenorėjo turėti reikalų su policininkais; be to, galvojo, kad L. S. „nėra durnas ir grįš“. Apie 20val. L. S. negrįžus jis pirmiausiai paskambino sutuoktinei, kuri paskambino Jasulaičiams; po to jis tel. Nr. 112 pranešė apie automobilio nuvarymą. Po kurio laiko Jasulaičiai į sodybą atvežė L. S.; šis gailėjosi ir prašė atleisti. Tada visi nuvažiavo prie avarijos vietoje esančio automobilio. Patikrinęs pamatė, kad akumuliatorius nusėdęs, tepalo nebėra, dėl ko juo važiuoti buvo neįmanoma. Netrukus sankryžoje sutiko atvažiuojančius policininkus, kurie pradėjo įvykio tyrimą. Policininko surašytą jo paaiškinimą / 1 t. 28 l. / jis pasirašė neskaitęs, ten neteisingai užrašyta, kad jis L. S. vairuoti savo automobilį leido. L. S. išvažiuojant iš kiemo jis buvo išgėręs labai nedaug alaus, jautėsi beveik blaivus ir gerai prisimena, kad L. S. leidimo važiuoti neprašė, o automobilį nuvarė savavališkai. Iki tos dienos L. S. nepažinojo ir niekada jam vairuoti savo automobilio nebuvo davęs.

2012-06-26 paaiškinime jis nurodė, kad sodyboje sėdint prie stalo ir geriant alų vaikinas / t.y. L. S. / sėdėjo automobilyje ir kartais ateidavo prie stalo. Rakteliai buvo spynelėje, grojo muzika. Nepamena, ką bekalbant vaikinas išvažiavo. Jis nieko blogo nepagalvojo, pasivažinės ir grįš atgal. Jis neprieštaravo, kad vaikinas pasivažinėtų. Tačiau L. S. kokią valandą negrįžtant jis paskambino į policiją / 1 t. 28 l. /.

2012-07-13 apklaustas liudytoju jis parodė, kad jam, A. K. ir L. S. geriant alų šis apie 18val. atsisėdo į vairuotojo vietą ir staigiai užsivedęs automobilį nuvažiavo link Karklėnų. Jis pradėjo šaukti, kad sustotų ir bandė vytis su dviračiu. Jis galvojo skambinti į policiją, tačiau pagalvojo, kad greitai grįš, o apie 20val. paskambino žmonai ir policijai / 1 t. 52 l. /.

2012-07-19 apklausoje jis pateikė įvykio vietos planą / 1 t. 54 l. / ir parodė, kad apie 18val. būdamas nusisukęs nuo a/m išgirdo, kad trinktelėjo a/m durelės ir staiga užvedęs variklį L. S. išlėkė iš kiemo. Jie su K. pradėjo šaukti ir vijosi iki namo kampo, po to jis važiavo ieškoti su dviračiu ir matė L. S. nuvažiuojant link Karklėnų. Grįžęs pasitarė su K. ir nusprendė, kad galbūt pasivažinėjęs grįš, nors jis ir neleido. Praėjus pusvalandžiui ir šiam negrįžus paskambinęs žmonai pranešė, kad „nuvarė“ / taip tekste / automobilį ir paprašė paskambinti Jasulaičiams, kad šie paieškotų / 1 t. 53 l. /.

2012-09-27 apklausoje jis parodė, kad supratęs, jog L. S. pavogė a/m, bandė prisiskambinti policijai, bet nepavyko. Tada paskambino žmonai, pasakė apie nuvarytą a/m ir paprašė paskambinti A. J., kad ši paieškotų nuvaryto automobilio / 1 t. 128 l. /.

Tai, kad L. S. a/m paėmė be jo leidimo, jis patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu / 1 t. 133 l. /.

Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną su jaunystės laikų draugu A. M. šio vairuojamu automobiliu atvažiavo pas V., kur rado ir L. S.. Vėliau tuo pačiu automobiliu su R. V., jos vaikais ir L. S. grįžo į Mušeikų sodybą. R. V. su vaikais nuėjo prie vandens telkinio, o jis su A. M. ir L. S. liko kieme. Jie su A. M. sėdėjo kieme prie stalo ir gėrė alų, o L. S. sėdėjo maždaug už 4-5m. stovinčiame automobilyje ir reguliavo muzikos grojimą; keletą kartų buvo priėjęs prie jų ir išgėrė alaus. Automobilio variklis nebuvo užvestas, bet uždegimo rakteliai buvo spynelėje, nes reikėjo įjungti degimą, kad veiktų automobilio radijo imtuvas. Vienu metu L. S. nieko nesakęs užvedė a/m variklį ir išvažiavo iš kiemo. L. S. išvažiuojant A. M. pradėjo šaukti „kur važiuoji“, po to pasiėmęs dviratį bandė vytis, tačiau nepavijo ir grįžo atgal. Po to jie laukė tikėdamiesi, kad L. S. grįš. Praėjus apie 1-1,5val. ir L. S. negrįžus A. M. paskambino į policiją. Po kurio laiko į sodybą atvažiavo A. J. su L. S. ir pasakė apie automobilio apgadinimą. L. S. stovėjo nuleidęs galvą ir A. M. sakė „dovanok, atleisk dėl mašinos“; ar jis sakė mašiną nuvaręs, nebeprisimena.

Visą tą dieną automobilį vairavo tik A. M.. Iki automobiliui išvažiuojant jis visą laiką sėdėjo kieme, niekur nuėjęs nebuvo, todėl gerai matė, kad A. M. L. S. leidimo važiuoti nedavė ir šis net neprašė.

20?-07-11 apklausoje jis parodė, kad apie 18val. sėdėdamas automobilyje L. S. jį užvedė ir staiga nuvažiavo link Karklėnų. R. M. bandė jį vytis su dviračiu, bet nepavijo. Vėliau Jasulaičio parvežtas S. pasakė padaręs avariją ir apgadinęs automobilį / 1 t. 59 l. /.

2013-08-09 apklausoje jis parodė, kad apie 18val. L. S. užvedė variklį ir dideliu greičiu išlėkė iš sodybos. Iškart A. M. šaukė „kur važiuoji“ ir bandė vytis su dviračiu. Praėjus apie pusvalandžiui ir L. S. negrįžus A. M. paskambino policijai, po to susiskambino su žmona. Pasivažinėti automobiliu L. S. A. M. neprašė ir apie tai kalbos nebuvo / 1 t. 60-61 l. /.

Liudytoja A. J. parodė, kad įvykio dienos vakare maždaug apie 21val. 30min. jai paskambinusi pažįstama R. M. pasakė, kad L. S. nuvarė jos a/m ir paprašė nuvažiuoti jo paieškoti. Ji su sutuoktiniu važiuodama kaimo keliuku sutiko einantį L. S., kuris pasakė automobilį apgadinęs. Jie nuvažiavę rado netoliese pievoje stovintį automobilį, po to grįžo į M. sodybą. A. M. paprašius visi nuvažiavo prie pievoje palikto automobilio, pakeliui važiuodami sutiko policijos pareigūnus. Būnant M. sodyboje Edmundas barė L. S., kam nuvarė automobilį, šis atsiklaupęs atsiprašinėjo ir prašė dovanoti.

2012-06-26 paaiškinime ji nurodė, kad apie 21-22val. paskambinusi R. M. paprašė nuvažiuoti pas jos vyrą, nes kažkas atsitiko jo automobiliui. Važiuodama sutiko L. S., kuris pasakė, kad mašina nuvažiavo nuo kelio. Jie kartu nuvažiavo pas A. M. ir visi atvyko į avarijos vietą / 1 t. 27 l. /.

2012-07-/ diena nenurodoma / apklausoje ji parodė, kad paskambinusi R. M. prašė nuvažiuoti pažiūrėti pas jos vyrą, nes yra nuvarytas automobilis; nuvažiavus A. M. ant L. S. šaukė / 1 t. 57 l. /; iš esmės analogiškai ji parodė apklausta papildomai / 1 t. 58 l. / ir apklausta liudytoja administracinėje byloje Nr. A2.6.-415-322/2012 / nurodomos bylos 56-58 l. /.

Liudytojas A. B. – Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjas – parodė, kad jis 2012m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, dirbdamas su pareigūnu A. V., gavo Kelmės PK budinčiojo nurodymą nuvykti į Karklėnų / ar Karklėnalių / kaimą pas pil. M. išsiaiškinti kilusį nesusipratimą dėl automobilio. Baigę kitus darbus nuvažiavo nurodomu adresu. Važiuojant kaimo keliu sankryžoje sutiko jų laukiantį automobilį, kuriame buvo A. M., L. S. ir dar du žmonės. Maždaug už 100m. šalikelėje rado nuo kelio nuvažiavusį a/m „Nissan“, kuriam buvo įlenktas bamperis, po automobiliu matėsi tepalo dėmės. Kalbantis A. M. paaiškino, kad maždaug už 1 km. esančioje sodyboje su pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus ir leido kartu buvusiam L. S. važiuoti su savo automobiliu. Šiam ilgai negrįžtant pradėjo ieškoti, tačiau nerado, tada paskambino sutuoktinei ir policijai. A. M. paaiškinimą surašė jis; šis tuo metu buvo susijaudinęs, truputį neblaivus, tačiau pilnai orientuotas. L. S., kuris taip pat buvo neblaivus, sakė, kad jie sodyboje vartojo alkoholinius gėrimus, jis A. M. prašė leisti pavažiuoti, šis sutiko. Tada jis su automobiliu išvažiavo ir jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio. A. M. ir L. S. tarpusavyje kalbėjosi draugiškai, jokių kaltinimų dėl automobilio vagystės nebuvo pareikšta. Pagal situaciją jis suprato, kad A. M. leido L. S. vairuoti automobilį, todėl buvo pradėta byla dėl administracinio teisės pažeidimo. A. M. sutuoktinė atvažiavo vėliau, jau keliant apgadintą automobilį į autovežį ir klausė dėl žalos atlyginimo. Išaiškėjus, kad L. S. vairavo neblaivus ir neturėdamas teisių, pasitarę su vadovais jie nusprendė automobilio savininkui negrąžinti, nes automobilis galėjo būti konfiskuojamas skiriant nuobaudą.

Liudytojas A. V. – Kelmės rajono policijos komisariato patrulis – parodė analogiškai. Taip pat jis parodė, kad įvykio vietoje L. S. sakė važiavęs su automobiliu leidus savininkui, o A. M. dėl leidimo nieko nesakė, tačiau sakė „galvojau, kad pasivažinės ir sugrįš“ ir labiausiai domėjosi, kas remontuos a/m. Apie jokią automobilio vagystę niekas nekalbėjo. Jam susidarė įspūdis, kad jei nebūtų įvykusi avarija, tai policijai niekas nebūtų apie L. S. vairavimą pranešęs. Todėl jis surinko administracinės bylos medžiagą, sekančią dieną apklausė L. S. ir surašė ATP protokolą. Įvykio vietoje A. M. buvo neblaivus, tačiau bendravo visiškai normaliai. Jo sutuoktinė atvažiavo vėliau; ji taip pat nesakė apie a/m vagystę, tik norėjo atsiimti automobilį.

2012-06-27 tarnybiniame pranešime jis nurodė, kad atvykus L. S. aiškino, jog savininko kieme kartu gėrė alų ir klausėsi a/m grojančios muzikos, A. M. paprašė leisti pasivažinėti ir gavęs žodinį sutikimą išvažiavo, o A. M. aiškino, kad L. S. a/m pasiėmė savavališkai / 1 t. 19 l. /.

2012-09-06 apklausoje jis parodė, kad paklausus, ar leido L. S. pasivažinėti jo automobiliu, A. M. abejojo ir nei patvirtino, nei paneigė atsakymo, o pasiteiravus, kodėl iš karto nekvietė policijos, atsakė galvojęs, kad pasivažinės ir sugrįš / parašymas negrįš vertinamas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas /, todėl ar leido L. S. pasivažinėti, tiksliai neatsakė. A. M. pretenzijų dėl vagystės neturėjo ir pretenzijas reiškė tik dėl sugadinto automobilio / 1 t. 177 l. /.

Liudytoja R. V. parodė, kad įvykio dieną ji su nepilnamečiais vaikais A. M. vairuojama a/m atvažiavo į Mušeckų sodybą ir su valtimi plaukiojo tvenkinyje. Pradėjus temti grįžo į sodybą, tačiau joje nei žmonių, nei automobilio nebuvo, todėl pėsti grįžo į namus. Sodyboje nei L. S., nei kitų žmonių / A. K., kt. / nematė, prie stalo su jais nesėdėjo ir jokių kalbų negirdėjo, tik plaukiodama girdėjo nuo sodybos sklindančią muziką.

Apklausta 2012-08-02 ji įvykio tyrimui reikšmingų aplinkybių nenurodė / 1 t. 62 l. /.

2012m. birželio 29d. R. ir A. M. kreipėsi su pareiškimu į Kelmės rajono prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio pagrobimo / 1 t. 2-4 l. / ir pagal šį pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas / 1 t. 10-13 l. /.

2012m. birželio 26d. 20val. 28min. Kelmės rajono PK buvo gautas A. M. telefoninis pranešimas, kad „prieš pusvalandį pažįstamo vyro sūnus paėmė iš sodybos a/m raktus ir išvažiavo“ / 1 t. 15-17 l. /.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad nukentėjusiosios R. M. vardu įregistruotas priklausantis automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / 1 t. 14, 33 l. / rastas Karklėnalių kame, pievoje už 8,4m. nuo vietinės reikšmės kelio / 1 t. 20 l. /. Techninės apžiūros akte / 1 t. 29 l. /, fotonuotraukose / 1 t. 36 l. / ir apžiūros protokole / 1 t. 119-126 l. / užfiksuoti jo apgadinimai; automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę / 1 t. 30 l. /. Kelmės apylinkės teismo teisėjo 2012-08-27 nutartimi šis aktas pripažintas neteisėtu, nes automobilis po eismo įvykio eismui netrukdė ir grėsmės asmenims nekėlė, o pagal esančius įrodymus kyla abejonių dėl L. S. įvykdyto pažeidimo kvalifikavimo / administracinės bylos Nr. II-10-446/2012 43-46 l. /.

22val. 36min. L. S. nustatytas 2,02 promilės girtumas / 1 t. 21 l. /, jis nušalintas nuo vairavimo / 1 t. 23 l. / ir sulaikytas / 1 t. 24 l. /; 22val. 49min. A. M. nustatytas 2,22 promilės girtumas / 1 t. 22 l. /.

2012-06-27 L. S. buvo surašytas ATP protokolas pagal Lietuvos ATPK 127str. 3d. už tai, kad jis 06-26d. apie 20val. Karklėnalių kaime neblaivus ir neturėdamas šios teisės vairuodamas automobilį jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino transporto priemonę / 1 t. 18 l. /. Įsiteisėjusiu Kelmės apylinkės teismo teisėjo 2012-09-17 nutarimu L. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos ATPK 129str. Nutarime konstatuota pagal tolimesnę įvykių eigą esant pagrindo manyti, kad leidimas L. S. važiuoti buvo duotas, todėl jo veika perkvalifikuota į Lietuvos ATPK 129str. / administracinės bylos Nr. A2.6.-415-322/2012 63-65 l. /.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. M. pareiškė civilinį ieškinį 23000 lt. turtinei ir 3000 lt. neturtinei žalai atlyginti / 1 t. 47-50 l. /; bylą nagrinėjant teisme ji pateikė patikslintą ieškinį dėl 6530,95 lt. turtinės ir 3000 lt. neturtinės žalos atlyginimo / 1 t. 166-169 l. / ir apteikė automobilio vertinimo ataskaitą / 1 t. 170-200 l. / bei papildomus dokumentus / 1 t. 229-233 l. /.

L. S. kaltinamas pagal Lietuvos BK 178str. 2d. dėl vagystės - nukentėjusiajai R. M. priklausančio automobilio pagrobimo. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodomo įvykio metu automobilio bendrasavininkiui ar teisėtam valdytojui / ši aplinkybė neturi įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui / A. M., A. K. ir L. S. A. ir R. M. sodybos kieme bendraujant ir kartu vartojant alkoholinius gėrimus kaltinamasis L. S. apie 18val. išvažiavo su kieme stovėjusiu automobiliu, važiuodamas jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir jį apgadino; A. M. 20val. 28min. telefonu dėl įvykio kreipėsi į policiją / 1 t. 15 l. /, o A. ir R. M. birželio 29d. – į prokuratūrą dėl a/m vagystės / 1 t. 2 l. /.

Pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais Lietuvos BK 178str. ir 180str. / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 7p. /.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y., kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas / minėto nutarimo 14p. /. Vagystė visuomet padaroma tik turtą paimant prieš savininko ar valdytojo valią. Objektyviosios pusės požymiui – veikai – būdinga tai, kad : a) svetimas turtas neteisėtai slaptai arba atvirai paimamas; b) šis turtas neatlygintinai pasisavinamas. Turto pasisavinimas – neteisėtas paimto daikto fizinis užvaldymas, turint tikslą jį valdyti kaip nuosavą. Vagystės atveju kaltininkas jam nepriklausantį turtą pasiima savininkui nežinant arba žinant, bet prieš jo valią.

Subjektyvioji vagystės pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tik tyčinis nusikaltimas – kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti suprasdamas, kad savininkui ar teisėtam valdytojui bus padaryta materialinė žala. Vagystė nuo neteisėto pasinaudojimo daiktu atskiriama pagal veikos tikslą ir motyvą. Vagystės kaip nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko tyčia turi apimti ne tik pačią veiką, bet ir jos sukeltus padarinius. Jei kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai / be pasisavinimo požymio /, jo veika negali būti kvalifikuojama kaip vagystė. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką automobilio nuvarymas gali būti kvalifikuojamas kaip vagystė nustačius, kad kaltininkas tyčia neteisėtai, neatlygintinai užvaldė svetimą automobilį, nes tikslas / pavyzdžiui, pasivažinėti / nėra būtinas Lietuvos BK 178str. numatytos veikos požymis.

Šioje byloje esminis ginčas kyla dėl dviejų aplinkybių : 1) ar teisėtas valdytojas – A. M. – leido kaltinamajam L. S. pasiimti automobilį pasivažinėti / t.y. pasinaudoti /, o jei ne, tai 2) ar toks pasiėmimas be leidimo kvalifikuotinas kaip vagystė.

Jau minėta, kad L. S. su svetimu automobiliu išvažiavo, kai su teisėtu jo valdytoju ir kitu asmeniu A. M. pakviestas lankėsi šio sodyboje, kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdėjo automobilyje, kurio variklio užvedimo rakteliai buvo palikti spynelėje, ką pripažįsta visi apklausti įvykio dalyviai. Tokia situacija neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados buvus ar nebuvus leidimo išvažiuoti / skirtingai nei, pavyzdžiui, užvaldant nepažįstamo asmens turtą ar jam nesat akivaizdoje /. Įvertintina, kad tiek kaltinamasis, tiek liudytojas A. M. akivaizdžiai yra suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko gali duoti neobjektyvius parodymus / kaltinamasis L. S. – siekdamas išvengti atsakomybės, jei įvykdyta vagystė; liudytojas A. M. – siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir neigiamų turtinių pasekmių, jei leido vairuoti neblaiviam ir neturinčiam šios teisės asmeniui, kuris patikėtą automobilį apgadino /.

Kaltinamasis L. S. teigia, jog pasivažinėti automobiliu A. M. jam leido. 2012m. birželio 27d. paaiškinime / 1 t. 25-26 l. /, 2012-09-27 papildomoje įtariamojo apklausoje / 1 t. 130-131 l. /, akistatos su A. M. metu / 1 t. 133 l. /, apklaustas administracinėje byloje Nr. A2.6.-415-322/2012 / nurodomos bylos 52-53 l. / ir apklausiamas teisme jis teigė analogiškai.

2012-07-17 apklaustas įtariamuoju jis prisipažino įvykdęs vagystę ir nurodė, kad A. M. neprašė leisti pavažiuoti, išvažiavo niekam nesakęs ir nieko neklausęs / 1 t. 72 l. /. Įprastai įtariamųjų pirminiai parodymai vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją reikšmę / Lietuvos BPK 20str. 5d. /, kadangi proceso eigoje, ypač pasinaudojus kvalifikuota gynėjų pagalba, atsiranda galimybės keisti parodymus, siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Tačiau konkrečiu atveju šie parodymai taip nevertinami dėl sekančių priežasčių. L. S. parodymus davė apklaustas nedalyvaujant advokatui. Nors protokole jis nurodė, kad advokatas nereikalingas / 1 t. 69 l. /, iš apklausą vykdžiusios pareigūnės tarnybinio pranešimo / 1 t. 42 l. / matyti, kad apklausos metu jau buvo žinoma apie kaltinamojo susitarimą su gynėja, ką patvirtina tos pačios dienos advokato orderis / 1 t. 73 l. /. Todėl kaltinamojo atsisakymas gynėjo vertintinas kaip akivaizdžiai neatitinkantis jo tikrosios valios. Be to, L. S. parodymus davė būdamas sulaikytas / 1 t. 65, 66 l. / ir iš karto po prisipažinimo buvo paleistas / po 1 valandos - 1 t. 67, 72 l. /. Todėl nėra pagrindo netikėti kaltinamojo versija, kad jis, sulaikytas ir apklausiamas be gynėjo, apkalbėjo save prisipažindamas įvykdęs vagystę, bijodamas būti suimtas. Taip pat įvertintina, kad šie parodymai nors ir yra pirmieji atliekant ikiteisminį tyrimą, tačiau dar anksčiau / sekančią dieną po įvykio – 1 t. 25-26 l. / paaiškinime jis kaltės nepripažino. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Todėl aukščiau aptartas kaltinamojo prisipažinimas, nors ir nesant pagrindo jį nelaikyti įrodymu / kaip prašo gynėja – Lietuvos BPK 20str. 2d. /, nevertinamas kaip patikimas L. S. kaltės įrodymas.

Liudytojas A. M. 2012-06-26 paaiškinime nurodė, kad L. S. išvažiavo besikalbant; jis nieko blogo nepagalvojo, pasivažinės ir grįš atgal, todėl neprieštaravo, kad vaikinas pasivažinėtų ir tik L. S. kokią valandą negrįžtant paskambino į policiją / 1 t. 28 l. /. Šį paaiškinimą jis pateikė į įvykio vietą atvykusiems policininkams, todėl yra pagrindo jį vertinti kaip turintį didesnę įrodomąją reikšmę / Lietuvos BPK 20str. 5d. /. Pažymėtina, kad nors A. M. paaiškinimą pateikė būdamas neblaivus / 1 t. 22 l. /, nei vienas asmuo, tame tarpe jis pats, nenurodė, kad girtumas būtų kilęs abejonių dėl A. M. orientavimosi situacijoje, todėl pats savaime jo girtumas nepripažįstamas aplinkybe, duodančia pagrindą šį paaiškinimą vertinti kritiškai. Iš esmės analogiškai jis paaiškino apklausiamas liudytoju administracinėje byloje Nr. A2.6.-415-322/2012 – teigė L. S. apie 18val. išvažiavus pagalvojęs, kad grįš, o negrįžus apie 20val. pradėjęs skambinti tel. 112 / nurodomos bylos 55-56 l. /.

Apklaustas liudytoju 2012-07-13 / 1 t. 52 l. /, 2012-07-19 / 1 t. 53 l. /, 2012-09-27 / 1 t. 128 l. /, nagrinėjant šią bylą teisme bei akistatos su kaltinamuoju metu / 1 t. 133 l. / jis parodė, kad L. S. išvažiavo be leidimo. Jis iš pradžių šaukė sustoti, vijosi su dviračiu, po to pagalvojo, kad greitai grįš ir tik vėliau, L. S. ilgai negrįžus, paskambino į policiją.

Visi įvykio dalyviai pripažįsta, kad L. S. iš M. sodybos kiemo su automobiliu išvažiavo apie 18val.; kieme buvęs A. M. tai matė, tačiau į policiją paskambino 20val. 28min. / 1 t. 15 l. /. A. M. pirmoje apklausoje / paaiškinime – 1 t. 28 l. / nurodė neprieštaravęs dėl pasivažinėjimo ir nenurodė ėmęsis jokių veiksmų iki paskambinant į policiją. Vėlesnėse apklausose, jau po kreipimosi į prokuratūrą dėl a/m vagystės / 1 t. 2 l. /, jis nurodė naujas aplinkybes / jog vijosi išvažiuojantį automobilį šaukdamas sustoti, bandė jį pasivyti su dviračiu; be to, teko pūsti dviračio padangas, skambino policijai, tačiau nebuvo ryšio ir t.t. /, kurios turėtų patvirtinti, kad kaltinamasis išvažiavo prieš jo valią ir jis ėmėsi aktyvių veiksmų kaltinamajam sulaikyti ir surasti. Liudytoja A. J. 2012-06-26 paaiškinime taip pat nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių vagystės versiją / 1 t. 27 l. / ir tik vėlesnėse apklausose / 1 t. 57, 58 l., adm. byloje, teisme / nurodė naujas aplinkybes / jog R. M. telefonu pasiskundė dėl nuvaryto automobilio, jog sodyboje A. M. barė L. S. dėl nuvaryto automobilio, o šis atsiklaupęs atsiprašinėjo ir t.t. /. Liudytojas A. K., kuris tiesiogiai patvirtino A. M. parodymus, pirmą kartą apklaustas tik 2012-07-11 / 1 t. 59 l. /, t.y. jau po M. kreipimosi dėl vagystės. Tačiau ir jis, pirmoje apklausoje teigęs, kad L. S. pasakė padaręs avariją, apgadinęs automobilį ir prašė atleisti, vėlesnėse apklausose jau teigė, kad kaltinamasis atsiprašinėjo nuvaręs automobilį / 1 t. 60-61 l., apklausiamas teisme /. Įvertintina, kad liudytojas A. K. yra A. M. jaunystės draugas, liudytoja A. J. – M. pažįstama ir visų jų / šių liudytojų ir A. M. / parodymuose tyrimo eigoje atsirado vis naujų detalių, kurios galėtų būti vertinamos kaip patvirtinančios L. S. kaltę dėl vagystės.

Pats A. M. visose apklausose pripažino L. S. išvažiavus pagalvojęs, kad šis greitai grįš ir tik kaltinamajam ilgai negrįžtant paskambinęs į policiją. Jokių objektyvių įrodymų / išskyrus jo ir aukščiau nurodomų liudytojų parodymus apie šaukimą, vijimąsi dviračiu, bandymą prisiskambinti į policiją /, kad jis L. S. išvažiavus per ilgą laiką / nuo 18val. iki 20.30val. / būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, įprastų vagystės atvejais, nėra. Priešingai, jis teigia L. S. išvažiuojant buvęs labai mažai apgirtęs, tačiau vėliau atvykę policininkai jam nustatė 2,22 promilių girtumą / 1 t. 22 l. /. Darytina išvada, kad jis kaltinamajam išvažiavus toliau vartojo alkoholinius gėrimus, kas laikytina sunkiai tikėtinu, jei jis išvažiavimą būtų suvokęs kaip automobilio vagystę. Apklausiamas teisme A. M. patikslino, kad sutuoktinei paskambino anksčiau, nei į policiją. Pati R. M. pirmose apklausose parodė, kad paskambinęs ir pasakęs apie L. S. išvažiavimą sutuoktinis taip pat pasakė, jog automobilis jau yra surastas / 1 t. 44, 46 l. /. Todėl negalima atmesti versijos, kad į policiją A. M. paskambino jau žinodamas, kad L. S. besivažinėdamas padarė avariją.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės nurodo, kad A. M. kaltinamojo L. S. veiksmus suvokė ir į juos reagavo kaip į išvažiavimą pasivažinėti, o ne į vagystę. Visuose pirminiuose įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimuose ir kitoje tyrimo medžiagoje / 1 t. 18-37 l. / nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų įvykdyta a/m vagystė. Abu pirminį tyrimą įvykio vietoje atlikę liudytojai – policijos pareigūnai, kurių parodymų objektyvumu abejoti nėra pagrindo - kategoriškai patvirtino, kad tą vakarą niekas nereiškė pretenzijų dėl a/m vagystės, o tik dėl jo grąžinimo savininkams ir apgadinimu padarytų nuostolių atlyginimo, todėl tyrimas buvo atliekamas dėl KET pažeidimų.

Nustatyta įvykių eiga ir aplinkybės - keleto asmenų, tame tarpe L. S., pasikvietimas į svečius, bendras alkoholio vartojimas, leidimas kaltinamajam sėdėti automobilyje, užvedimo raktelių palikimas spynelėje ir t.t. – savaime neleidžia daryti išvados, jog automobilį kaltinamasis užvaldė tikrai prieš A. M. valią / ką pvz., leistų konstatuoti užvedimo raktelių paėmimas be leidimo, durų spynelės išlaužimas, paėmimas nepažįstamo asmens automobilio ir t.t. /. Liudytojo A. M. parodymai viso tyrimo metu / jog jis pagalvojo, kad kaltinamasis pasivažinės ir grįš, todėl laukė / ir nustatyti veiksmai po L. S. išvažiavimo – tolesnis alkoholio vartojimas, paskambinimas į policiją maždaug po 2,5 val., galimai jau sužinojus apie avariją, nebuvimas objektyvių įrodymų, jog visą šį laiką jis ėmėsi aktyvių veiksmų, įprastų vagystės atveju, nesiskundimas atvykusiems policininkams dėl vagystės – patvirtina, kad įvykio metu A. M. kaltinamojo veiksmų nevertino ir į juos nereagavo kaip į vagystę. Tolesnė įvykio tyrimo eiga, apklaustų asmenų parodymų kaita / pirminiuose parodymuose nepateikiant jokių duomenų apie vagystę, vėlesniuose jų vis daugėjant / taip pat patvirtina, kad visi kaltinimai L. S. dėl vagystės prasidėjo ne po jo išvažiavimo iš M. sodybos kiemo, o tik po M. kreipimosi į prokuratūrą. Kaip jau minėta, A. M. yra suinteresuotas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimu kaip vagystės, nes priešingu atveju jam grėstų atsakomybė už automobilio perdavimą vairuoti neblaiviam ir neturinčiam šios teisės asmeniui, kas turėtų įtakos ir žalos atlyginimo klausimo sprendimui / Lietuvos CK 6.282str. 1d., kt. /, į ką būtina atsižvelgti vertinant jo parodymus ir jam pažįstamų asmenų – liudytojų A. K. bei A. J. - parodymus.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados / Lietuvos BPK 20str. 5d. /, kad kaltinamasis L. S. su automobiliu išvažiavo prieš A. M. valią, o leidimo išvažiuoti forma / žodžiai, linktelėjimas galva ar tiesiog neprieštaravimas konkrečioje situacijoje / laikytina neturinčia esminės reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui. Atskirai pažymėtina, kad net L. S. išvažiavus be leidimo / kaip teigia A. M. /, visos aukščiau aptartos bei papildomos aplinkybės / tai, kad A. M. L. S. pažinojo, šis išvažiavo jam ir liudytojui matant ir t.t. / rodo, jog ne tik kaltinamasis neturėjo tikslo automobilio pasisavinti, bet ir pats A. M. į jo veiksmus nereagavo kaip į vagystę. Tik L. S. ilgai negrįžtant ir išaiškėjus, jog jis automobilį apgadino, tą patį vakarą buvo pradėtos reikšti turtinės pretenzijos / dėl žalos atlyginimo, automobilio grąžinimo / ir tik praėjus keletui dienų / birželio 29d. – 1 t. 2 l. / - kaltinimai dėl vagystės.

Lietuvos (duomenys neskelbtini). numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu / Lietuvos BPK 20str. 5d. /. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003m. birželio 20d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiškiantis tai, kad abejones reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Šioje byloje nustatytos veikos aplinkybės, įvykių seka ir apklaustų asmenų parodymai / įvertinus jų kitimą / neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis L. S. nukentėjusiajai R. M. priklausantį automobilį pagrobė. Pažymėtina, kad analogišką išvadą padarė teismas administracinėje byloje Nr. A2.6.-415-322/2012, nors ji ir neturi prejudicinės galios šioje byloje / nurodomos adm. bylos 65 l. /.

Nukentėjusiosios nurodomos padangų žymės kieme / 1 t. 55, 56 l. / tik patvirtina, kad automobilis iš kiemo išvažiavo prasisukant ratams, tačiau nereiškia, kad automobilis buvo vagiamas / kaip vertina nukentėjusioji /. L. S. buvo neblaivus, jis neturi vairuotojo pažymėjimo / dėl ko preziumuotina – ir reikiamų vairavimo įgūdžių /, todėl natūralu, kad jis nesugebėjo važiuoti nepalinkdamas ratų pėdsakų ant trinkelių. Galimai kaltinamojo motinos siųstoje SMS žinutėje / 1 t. 5 l. / užfiksuota tik jos nuomonė, kurios teismas nepripažįsta įrodymu / Lietuvos BPK 20str. 2d. /. Tas faktas, kad L. S. nei iki įvykio dienos, nei tą dieną nebuvo vairavęs nukentėjusiosios automobilio, nepatvirtina, kad ilgiau pabendravus ir kartu vartojant alkoholinius gėrimus A. M. negalėjo leisti kaltinamajam pasivažinėti su automobiliu. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių vagystės faktą, byloje nenustatyta. Todėl pagal pareikštą kaltinimą L. S. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių / Lietuvos BPK 303str. 5d. 1p. /. Priimant išteisinamąjį nuosprendį nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas / Lietuvos BPK 115str. 3d. 2p. /, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 74-75 l. / kaltinamajam L. S. panaikinama.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. S. pagal Lietuvos BK 178str. 2d. išteisinti vadovaujantis Lietuvos BPK 303str. 5d. 1p. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti L. S. panaikinti.

Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.