Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M. prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto teisėtumo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundo nagrinėjimo metu R. M. nurodė, kad eismo įvykį įvykdė L. S., kuris jai priklausantį automobilį vairavo neteisėtai, be jos leidimo. Apie automobilio neteisėtą paėmimą ji telefonu pranešė policijai. Į eismo įvykio vietą ji pati atvyko, policijos pareigūnų prašė grąžinti jai priklausantį automobilį, po eismo įvykio aplinkybių nustatymo leisti jai apgadintą automobilį parsitemti į netoliese esančią jų šeimos sodybą, tačiau į jos prašymus policijos pareigūnai nereagavo, automobilis prieš jos valią nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę Šiauliuose.

Telšių apskrities Kelmės rajono PK atstovas nurodė, kad L. S., kuris vairavo R. M. priklausantį automobilį ir įvykdė eismo įvykį, administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., kurios sankcijoje yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Siekiant užtikrinti teismo galimo nutarimo dėl automobilio konfiskavimo vykdymą buvo taikytas priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Ši priemonė taikyta teisėtai ir pagrįstai, todėl R. M. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos ATPK 271 straipsnyje, kuriame įtvirtinta galimybė apskųsti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą, nėra sureglamentuoti tokio skundo pateikimo terminai, todėl pagal įstatymo analogiją taikytinas ATPK 293 straipsnis. Jis nustato, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata – jeigu įstatymai nenumato kitaip, skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Taigi, teisės aktai įtvirtina konkrečią termino skundui dėl procesinio sprendimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, paduoti eigos pradžią – jo priėmimo dieną. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kurį skundžia R. M., buvo priimtas 2012 m. birželio 27 d., taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtomis nuostatomis bei ABTĮ 66 straipsnio 4 dalimi, darytina išvada, jog paskutinė diena skundui dėl transporto priemonės priverstinio nuvešimo akto panaikinimo paduoti buvo 2012 m. liepos 9 d. (po nedarbo dienos einanti darbo diena). R. M. skundą padavė 2012 m. liepos 24 d., tai yra praleidusi terminą jam paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apribojant asmens laisvę ir nuosavybę egzistuoja būtinybė operatyviai patikrinti, ar valdžios institucijų veiksmais nėra neteisėtai ir nepagrįstai apribojamos tokios asmenų teisės kaip asmens laisvė, ar teisės nuosavybės srityje, ar nėra būtinybės teismui nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti, kol nėra ištirta ar išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-565/2006). Taigi, ATPK 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą. Kadangi L. S. administracinė byla, nagrinėjama Kelmės rajono apylinkės teisme (Nr. A2.6.-415-322/2012), kurioje taikytas priverstinis transporto priemonės nuvežimas, neišnagrinėta, t. y. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas nėra baigtas, jis tęsėsi, transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto kopija automobilio savininkei nebuvo įteikta, todėl tikslinga jo apskundimo terminą atnaujinti ir administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą išspręsti iš esmės.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. birželio 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 23, kurį surašė Kelmės rajono PK pareigūnas, automobilis NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 val. 40 min. iš Kelmės rajono, Karklėnalių kaimo priverstinai nuvežtas į aikštelę, esančią Šiauliuose, tuo pagrindu, kad šios transporto priemonės vairuotojas L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (12 b. l.).

Teismų praktika pripažįsta, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (LVAT 2011 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-280/2011). Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje, 124² straipsnyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę tik tuo atveju, kai asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų ir asmens vairuota transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Taigi, priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). Pažymėtina, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.

ATPK 271 straipsnis numato, kad priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kaip ir kitas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, organas (pareigūnas) ar apylinkės teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir spręsdamas, ar tokia priemonė konkrečiu atveju buvo taikyta teisėtai ir pagrįstai, turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad asmuo yra padaręs vieną iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, bet ir įvertinti, ar šiuo atveju transporto priemonė trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės.

Iš administracinės bylos medžiagos (22-39 b. l.) matyti, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį L. S. patrauktas už tai, kad jis 2012 m. birželio 26 d. 20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. M., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, jos nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į šalia kelio buvusį rąstą, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta transporto priemonė. Kaip matyti iš eismo įvykio schemos (24 b. l.), policijos pareigūno, tyrusio eismo įvykį, tarnybinio pranešimo (23 b. l.), R. M. paaiškinimų šio eismo įvykio metu jokia kita transporto priemonė, išskyrus L. S. vairuojamą automobilį, nebuvo apgadinta, kitokio turto apgadinimo faktas nenustatytas. Šių aplinkybių nepatvirtino ir Kelmės rajono PK atstovas bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš eismo įvykio schemos (24 b. l.), foto nuotraukų (38-39 b. l.), R. M. priklausantis automobilis po eismo įvykio stovėjo pievoje, nuvažiavęs nuo kelio sankasos, kas leidžia teigti, kad automobilio padėtis po eismo įvykio grėsmės nei eismo dalyviams, nei eismo saugumui nekėlė. Kaip matyti iš šio automobilio savininkės paaiškinimų teisme, ji pati buvo eismo įvykio vietoje, prašė policijos pareigūnų leisti jai savo lėšomis ir savo jėgomis parsigabenti apgadintą automobilį į netoliese esančią sodybą. Kaip matyti iš Kelmės rajono PK atstovo paaiškinimo, ši priverstinė priemonė buvo taikyta išimtinai siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, kitos aplinkybės, susijusios su šio įvykiu, nebuvo vertinamos, galimybė grąžinti automobilį teisėtam jo savininkui, taikyti švelnesnę administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę, tokią kaip dokumento paėmimą, nebuvo svarstoma. Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje.

Iš atartų įrodymų visumos darytina išvada, kad 2012 m. birželio 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nepagrįstai taikytas R. M. priklausančio automobilio NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinis nuvežimas, kadangi automobilis po eismo įvykio transporto ar pėsčiųjų eismui netrukdė, grėsmės eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei nekėlė, aplinkybių, kad kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės, nenustatyta. Taigi, šio automobilio priverstinis nuvežimas neatitiko ATPK 269 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Be to, šiai dienai nesant įrodymų, kad eismo įvykio metu padaryta žala kitai transporto priemonei ar kokiam nors kitam turtui, abejonių kelia ir L. S. įvykdyto pažeidimo kvalifikavimas.

Jeigu asmuo jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos taikant tokias užtikrinimo priemones, atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4 (14)). Tai reiškia, kad R. M. skundas dalyje dėl įpareigojimo atlyginti nuostolius bendrosios kompetencijos teismuose nenagrinėtinas, šia teise skundą padavęs asmuo dar gali pasinaudoti kreipdamasis į Šiaulių apygardos administracinį teismą, todėl skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 271, 293, 301 straipsniais, teismas

nutarė:

R. M. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo tenkinti, atnaujinti terminą skundui dėl 2012 m. birželio 27 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono PK transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 23 paduoti.

R. M. skundą tenkinti dalinai.

Pripažinti neteisėtu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono PK 2012 m. birželio 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 23.

R. M. skundą dalyje dėl įpareigojimo atlyginti nuostolius palikti nenagrinėtu.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė