- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-79-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16253-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- S. I.
- Kategorijos
- 2.6.39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko ir Andriaus Ignoto,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo ir 2023 m. spalio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei S. I. dėl kompensacijos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. prašė priteisti iš atsakovės S. I. 16 387,50 Eur kompensaciją ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas O. F. (O. F.), kuris nuo (duomenys neskelbtini) buvo susituokęs su atsakove. Esant sunkiai ieškovės tėvo sveikatos būklei ir jam nesugebant suvokti veiksmų, atsakovė, turėdama elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. vasario 27 d. iš ieškovės tėvo sąskaitos be teisinio pagrindo pervedė į savo ir savo motinos banko sąskaitas iš viso 21 850 Eur sumą. Nurodyta suma turėtų būti pripažinta kaip asmeninės O. F. lėšos (pinigai, gauti pardavus O. F. du asmeninius automobilius ir Sodros bei darbo pajamos), kurių 1/4 dalį turi teisę paveldėti atsakovė, o 3/4 dalis (16 387,50 Eur) ieškovė. Ieškovė sutiko su atsakovės atsikirtimais, kad ginčo lėšos atsakovės sąskaitoje yra įtrauktos į O. F. palikimą sudarantį turtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad O. F. ginčo laikotarpiu nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu; jo sveikatos būklė buvo sunkesnė tik po atliktos antros operacijos, tačiau ir tuo metu jis buvo sąmoningas. Santuokos sudarymo metu O. F. banko sąskaitoje buvo 123,42 Eur, todėl visoms vėliau į sąskaitą patekusioms lėšoms taikytina sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Atsakovės turėti O. F. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys nereiškia, kad ji vienasmeniškai naudojosi sąskaitoje buvusiais pinigais. Dalis ginčo pavedimų atlikta O. F. sveikatos priežiūrai, o kita dalis grąžinant paskolas atsakovei ir jos motinai. Ieškinio reikalavimai neapima 2020 m. liepos mėnesį atlikto pavedimo už O. F. parduotą automobilį (duomenys neskelbtini), kurį O. F. buvo įsigijęs dar iki santuokos sudarymo, be to, šis automobilis buvo prižiūrimas-remontuojamas bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl negali būti laikomas asmenine O. F. nuosavybe; ieškovė neįrodė, jog O. F. už šį automobilį gautus pinigus vertino kaip savo asmenine nuosavybę. 2021 m. sausio 26 d. į jos motinos sąskaitą buvo pervesta-grąžinta 8 000 Eur suma, kurią atsakovė 2017 m. lapkričio 9, 13 ir 17 d. buvo paskolinusi O. F.. Atsakovė pabrėžė, kad O. F. mirties dieną jos banko sąskaitose buvo 12 116,93 Eur suma (10 317,66 + 1 799,27) ir šių sąskaitų išrašų pažymos buvo pateiktos notarei tam, kad lėšos būtų įtraukiamos į paveldėtiną turtą. Šios lėšos ir toliau išliko bendroji jungtinė nuosavybė, tik ne O. F., o atsakovės banko sąskaitoje. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. pareiškė prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos išieškant atsakovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės 3 875,51 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei iš ieškovės 8,96 Eur išlaidas, susijusias procesinių dokumentų įteikimu. 2023 m. spalio 11 d. papildomu sprendimu atsakovei iš ieškovės priteisė 4 481,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Nustatė, kad ieškovė yra O. F., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė, o atsakovė buvo jo sutuoktinė. O. F. ir atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) priėmė O. F. palikimą.
6. Patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė ginčija (tik) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. vasario 27 d. iš O. F. banko sąskaitos atliktų pavedimų į atsakovės ir (arba) jos motinos V. I. sąskaitas teisėtumą-pagrįstumą. Teismas sutiko su atsakovės atsikirtimais, kad visos po atsakovės ir O. F. santuokos sudarymo 2017 m. gruodžio 30 d. O. F. gautos lėšos buvo ne asmeninė O. F., bet bendroji jungtinė atsakovės ir O. F. nuosavybė. Aplinkybė, kad iš O. F. banko sąskaitos nuo pat atsakovės ir O. F. santuokos sudarymo buvo reguliariai apmokamos sutuoktinių bendros išlaidos (įvairūs pirkiniai, ryšio bei komunaliniai mokesčiai), teismo vertinimu patvirtino atsakovės atsikirtimus, kad pats O. F. savo sąskaitoje buvusias lėšas nepriklausomai nuo šių lėšų kilmės – darbo pajamos, Sodros išmokos ar lėšos gautos realizavus iki santuokos sudarymo įgytą turtą (automobilį) – vertino kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, o ne kaip asmeninę nuosavybę.
7. Sutiko su atsakovės atsikirtimais, kad ieškovė nepaneigė įstatyme įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Priešingai, atsakovės atsikirtimai ir nurodomos aplinkybės (banko sąskaitų išrašai, sutuoktinių veiksmai bendrai tvarkant jiems priklausančias lėšas, be kita ko, ilgą laiką bendrai naudojantis O. F. banko sąskaitoje buvusiomis lėšomis) šią prezumpciją patvirtino (nors atsakovei ir neteko įrodinėjimo pareiga įrodinėti tokių aplinkybių, kurios pagal įstatymą yra preziumuojamos). Sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad O. F. banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis atsakovė būtų sužinojusi ir ilgą laiką naudojosi neteisėtai. Tai, kad O. F., žinodamas, jog jo sutuoktinė turi jo elektroninės bankininkystės prisijungimo-naudojimosi duomenis, nesiėmė šių duomenų (slaptažodžių) keisti, teismo vertinimu, tik patvirtino atsakovės argumentus, kad pats O. F. jo sąskaitoje buvusius pinigus vertino kaip bendrus šeimos pinigus, kuriais turi teisę naudotis ir atsakovė.
8. Teismo posėdžių metu atsakovė paaiškino, kad ieškovės nurodomus konkrečius ginčo pavedimus iš O. F. banko sąskaitos į atsakovės ir jos motinos V. I. banko sąskaitas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. vasario 27 d. atliko būtent atsakovė, o ne O. F., tačiau ieškovės pateiktuose O. F. medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad tokie simptomai, kaip sutrikusi kalba, motorika, pykinimas, O. F. atsirado 2021 m. sausio 26 d., o pagerėjo sausio 27 d.; 2021 m. sausio 29 d. vėl negali atsikelti, nekalba. Nors 2021 m. sausio 29 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime iš pradžių nurodoma, kad O. F. orientacija sutrikusi, atsako pavieniais žodžiais, tačiau vėliau tame pačiame išraše (jo antrame lape) jau nurodoma, kad orientacija nesutrikusi. Po skirto gydymo 2021 m. sausio 29 d. O. F. buvo tolimesniam gydymui išrašytas į namus. Ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose už ankstesnius laikotarpius nėra įrašų apie O. F. sutrikusią orientaciją, apsunkintą bendravimą su juo. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip pakankamai įrodytus atsakovės atsikirtimus, kad O. F. sveikatos būklė esmingai pablogėjo (ir jo bendravimo galimybės tapo apsunkintos) tik nuo 2021 m. vasario pradžios. Ieškovė ir teigė, kad O. F. motina negalėjo su juo bendrauti jau 2021 m. sausio mėnesį, tačiau šios aplinkybės neįrodė.
9. O. F. galėjo ir turėjo būti žinoma apie iki 2021 m. sausio pabaigos atliktus mokėjimus iš jo banko sąskaitos, įskaitant tiek 2020 m. liepos 23 d. gautą 11 500 Eur sumą (už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini), tiek ir 2020 m. liepos 24 d. atliktą 6000 Eur pavedimą į atsakovės motinos V. I. sąskaitą. Nesant duomenų apie O. F. prieštaravimus iš jo banko sąskaitos atliekamiems pavedimams iki 2021 m. sausio mėnesio pabaigos ir nesant įrodymų apie O. F. sunkią sveikatos būklę, dėl kurios jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad iš O. F. banko sąskaitos atlikinėti mokėjimai (bent jau laikotarpiu iki 2021 m. sausio mėnesio pabaigos) neatitiko O. F. valios. Net jeigu tam tikrus mokėjimų pavedimus aptariamu laikotarpiu atliko atsakovė, o ne pats O. F., tai tokių atsakovės veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtų (kaip atliktų neturint O. F. sutikimo ar pritarimo).
10. Tiek atsakovės paaiškinimai, tiek liudytojos V. I. (atsakovės motinos) parodymai patvirtino, kad atsakovės motina neretai skolindavo atsakovei ir (arba) jos šeimai (atsakovės sutuoktiniui O. F.) pinigų įvairioms reikmėms. Tokius žodinius įrodymus patvirtino ir O. F. banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 21 d. V. I. pervedė į O. F. sąskaitą 6000 Eur (1000 + 5000). Teismo vertinimu, pakankamai įprasta, kad motinos suteikiamos paskolos dukrai ir (arba) dukters šeimai, juolab dažnos paskolos palyginti nedidelėmis sumomis (tiek banko pavedimais, tiek grynaisiais pinigais), esant dideliam tarpusavio pasitikėjimui, paprastai neforminamos rašytinėmis ar juolab notarinėmis sutartimis. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip pakankamai įrodytas (vien tik atsakovės paaiškinimais ir liudytojos parodymais patvirtinamas) faktines aplinkybes, kad atsakovės motina V. I. ilgainiui buvo suteikusi atsakovei ir (arba) jos šeimai (sutuoktiniui O. F.) tam tikrų paskolų, kurios nebuvo įformintos raštu ar juolab notarine forma. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atsikirtimais, kad ieškovės ginčijamais 2021 m. sausio 26 d. ir vasario 16 d. pavedimais į atsakovės motinos sąskaitą buvo grąžintos jos anksčiau suteiktos paskolos ir (arba) pačios atsakovės suteiktos paskolos O. F..
11. Padarius išvadą, kad O. F. banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo bendroji jungtinė, o ne asmeninė O. F. nuosavybė, sprendė, kad atsakovė turėjo teisę šias bendras lėšas persivesti ir į savo banko sąskaitą, kurioje šias bendras lėšas atsakovei būtų patogiau tvarkyti, jomis naudotis (atsakovės elektroninė bankininkystė naudojama su mobiliuoju parašu, o O. F. bankininkystė – su kodų generatorius, t. y. palyginti sudėtingiau). Ieškovė neneigė ir neginčijo atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės, kad ginčijama į atsakovės sąskaitą pervesta lėšų suma buvo traktuojama kaip O. F. palikimo dalis, t. y. vis dar kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to ir šiuo aspektu teismas nenustatė pagrindo konstatuoti ieškovės teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.
12. Papildomame sprendime nurodė, kad 2023 m. spalio 9 d. sprendimu atsakovei priteista tik 3 875,51 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau į bylą buvo pateikta įrodymų, jog ir atitinkamų procesinių prašymų atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas 8 356,75 Eur sumai. Atsižvelgdamas į tai, teismas papildomai atsakovės naudai iš ieškovės priteisė 4 481,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Ieškovė pateikė du apeliacinius skundus – dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo ir dėl 2023 m. spalio 11 d. papildomo sprendimo.
14. Apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo apeliantė teismo prašo: skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas abiejų instancijų teismuose.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinis skundas dėl 2023 m. spalio 9 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo grindžiamas šiais argumentais:
15.1. 2020 m. birželio 15 d. O. F. parduoto lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) už 12 000,00 Eur, įsigijo iki santuokos, nurodyta suma yra asmeninės O. F. lėšos. Minėtos lėšos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė galėtų būti pripažinta tik esančiai sudarytai sutuoktinių turto pasidalijimo sutarčiai, o tokios byloje nėra.
15.2. Ieškovė neneigia to fakto, kad pajamos, gautos iš SODROS ir iš darbo santykių yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau tai nereiškia, kad visomis lėšomis gali disponuoti vienas iš sutuoktinių. Iš nurodytos normos, akivaizdu, kad ½ visų lėšų buvo O. F..
15.3. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad tėvo visos SODROS išmokos nuo 2019.02.06. iki 2021.02.16. – 8037,86 Eurai, visos darbo santykių išmokos nuo 2019.02.06. iki 2021.02.16. – 3136,78 Eurai. Viso lėšų buvo gauta 11174,64 Eurai, iš kurių 5587,32 Eurai yra asmeninės O. F. lėšos. 2020.06.15. sąskaitų išrašuose matosi, kad buvo gautas 15,500 Eurų pervedimas iš Baltijos Realizacijos Centro. Iš šios sumos buvo grąžinta paskola atsakovės mamai 6000,00 Eurų, todėl likusi suma 9500,00 Eurų buvo bendros lėšos, iš kurių 4750,00 Eurų sudarė asmenines mirusiojo lėšas. Taigi, O. F. banko sąskaitose turėjo būti 22337,32 Eurai asmeninių lėšų, kurias atsakovė be jokio teisinio pagrindo pervedė sau ir savo mamai.
15.4. Negalima sutikti su tuo, kad byloje būtų įrodyta, kad atsakovės mama paskolino šeimai 20000,00 Eur, nes byloje nėra nei paskolos sutarčių, nei kitokių objektyvių įrodymų.
15.5. Apeliantės tėvas objektyviai negalėjo kontroliuoti savo veiksmų ir išsakyti aiškios savo pozicijos. Medicininius dokumentus pasirašė atsakovė, nes pats ieškovės tėvas to jau negalėjo padaryti.
Atsiliepimas
15.6. Atsakovė teigė, kad pinigines lėšas ji pervedė į savo sąskaitą, nes neva buvo ketinama perkelti sutuoktinį į globos ligoninę, tačiau liudytoja šiuos argumentus paneigė. Vertinant byloje surinktus medicininius dokumentus, labiau tikėtina, kad O. F. apie paskutinius atliktus mokėjimus negalėjo žinoti.
15.7. Sutuoktinis kito sutuoktinio turtą gali panaudoti tik išskirtinai šeimos poreikiams, todėl, akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką atlikti dideli piniginių lėšų pervedimai, nieko bendro su šeimos interesais ir poreikių tenkinimu neturi.
15.8. Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suteikdamas atsakovės žodiniams paaiškinimams prioritetą prieš byloje esančius rašytinius įrodymus (banko sąskaitos išrašus, medicininius dokumentus).
16. Apeliacinis skundas dėl 2023 m. spalio 11 d. pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo grindžiamas šiais argumentais:
16.1. 2023-10-10 prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodyto 2022-12-07 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir patirtas išlaidas pridedamų dokumentų byloje nėra.
Šalies argumentai
16.2. 2023-09-14 atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuriuo prašė priteisti 3875,51 Eurą ir pateikė mokėjimo pavedimus: 2022-12-05 mokėjimas 907,50 Eur, 2023-08-07 907,50 Eurų ir 2023-09-13 mokėjimo pavedimas 1500,00 Eur - viso patvirtinančių dokumentų apie atliktus mokėjimus pateikta už 3315,00 Eurų
16.3. Dėl papildomų 833,09 Eurų priteisimo pažymėtina, kad baigiamosios kalbos rašymas nėra būtinas, juo labiau už jos parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame buvo išklausyta tik baigiamosios kalbos prašoma priteisti suma aiškiai neatitinka rekomendacijų maksimalaus dydžio.
16.4. Prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalys turi pateikti iki teismo posėdžio pabaigos. Kadangi atsakovės atstovas nepateikė tokio prašymo iki teismo posėdžio pabaigos, todėl teismas netinkamai vertino 2023-10-10 prašymą kaip prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nesiaiškino prašomų priteisti sumų pagrįstumo, tik formaliai nurodė, kad išlaidos yra pagrįstos, todėl papildomas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl 2023 m. spalio 9 d. sprendimo prašė jo netekinti ir priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
18. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantei teko pareiga įrodyti, kad O. F. banko sąskaitoje apskaitytos piniginės lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė. Įrodymų, kurie paneigtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją apeliantė nepateikė, todėl ieškinio teiginiai, kad O. F. banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė yra nepagrįsti.
18.2. Iš byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad jau kitą dieną po pinigų už automobilį (duomenys neskelbtini) gavimo, t. y. 2020-07-24 d., iš gautų piniginių lėšų O. F. grąžino atsakovės mamai V. I. 6000 Eur skolą (žr. T. II, b.l. 58), kurią pastaroji buvo pervedusi į O. F. sąskaitą 2018-06-21 d. (1000 Eur) ir 2018-06-21 d. (5000 Eur), žr. T. II, b.l. 104, 105. Jei O. F. pardavęs automobilį būtų norėjęs šias lėšas pasilikti asmenine nuosavybe, jis kartu su atsakove nebūtų naudojęs sąskaitoje esančių pinigų pragyvenimo ir kitoms bendroms išlaidoms padengti. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų ir paaiškinimų, kuriais remiantis matyti, kad O. F. sąskaitoje buvusias lėšas abu sutuoktiniai tvarkė kartu tenkindami vienas kito bendrus poreikius. Apeliantė, būdama O. F. dukra, tėvo nelankė ilgus metus, gyvena užsienyje, tėvo šeimos gyvenime ji absoliučiai nedalyvavo ir jai nebuvo žinoma, kaip šeima tvarko savo finansus.
Atsiliepimas
18.3. Atsakovė byloje teikdama procesinius dokumentus paaiškino, kam ar kokiu tikslu atlikti pavedimai - pirma, tai buvo skolintų lėšų grąžinimas jos motinai – V. I.; antra, Atsakovės S. I. asmeninės lėšos sudarė dalį O. F. sąskaitoje buvusių lėšų (Olego skolos grąžinimas); trečia, buvo disponuojama bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis, nesumažinant paveldimo turto masės (lėšų pervedimas į kito sutuoktinio banko sąskaitą nėra laikomas bendro turto sumažinimu).
18.4. 2021-02-16 d., Atsakovė, grąžindama skolą, atliko 2000 Eur sumos pavedimą į V. I. sąskaitą yra skolos grąžinimas, kadangi vien bankiniais pavedimais, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki 2020 m. gegužės mėnesio V. I. pervedė į O. F. sąskaitą daugiau nei 1200 Eur sumą. Tuo tarpu dar 800 Eur suma įvairiomis dalimis O. F. ir atsakovei buvo paskolinta grynaisiais pinigais. 2021-02-16 d. pavedimas į V. I. sąskaitą laikytinas per daugiau nei metus laiko susidariusios skolos grąžinimu. Pinigai buvo skolinti bendrai atsakovei ir O. F.. Visos šios aplinkybės patvirtintos ir posėdžio metu liudytojos V. I..
18.5. Piniginės lėšos esančios ir buvusios O. F. banko sąskaitoje yra/buvo bendroji jungtinė nuosavybė su atsakove. 2021-01-26 d. atsakovė pervedė į savo motinos sąskaitą 8000 Eur ir 2021-02-16 d. Atsakovė pervedė į savo sąskaitą 8000 Eur, viso 16 000 Eur. Vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu ½ dalis (8000 Eur) nurodytų lėšų priklausė O. F. ir ½ dalis šių lėšų priklausė Atsakovei (8000 Eur). Taigi, dalijant nurodytas lėšas O. F. asmeninės nuosavybės teise priklausytų 8000 Eur.
18.6. Atsakovė dalį lėšų pervesdama iš sutuoktinio sąskaitos į savo sąskaitą, nesumažino bendra jungtine nuosavybe esančio turto, o tik pasikeitė sąskaitos numeris, kurioje laikomos lėšos. Šalys byloje patvirtino aplinkybę, jog atsakovės banko sąskaitų išrašai su likučiais buvo pateikti paveldėjimo byloje. Atsakovė nesumažino bendra jungtine nuosavybe esančio turto, todėl Apeliantės argumentai dėl kompensacijos išmokėjimo pagal CK 3.98 str. 3 d. yra nepagrįsti.
18.7. Atsakovė sutinka, kad iš tiesų O. F. pasireikšdavo orientacijos sutrikimų, tačiau jie nebuvo nuolatiniai. Greitoji medicinos pagalba kviesta ir dėl to, kad kaip nurodyta medicinos išrašuose, O. F. būdavo apėmęs pykinimas, vėmimas ar sutrikusi kalba.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl 2023 m. spalio 11 d. papildomo sprendimo teismo prašė jo netekinti ir priteisi bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
20.1. Atsakovė 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas 2023 m. vasario 20 d. rezoliucija prašymą priėmė.
20.2. Atsakovė 2023-09-14 d. teismo posėdžio metu pateikė pažymą apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu su visais pastarąsias išlaidas patvirtinančiais įrodymais – sąskaitomis ir mokėjimo pavedimais
20.3. 2023-09-21 d. teismo posėdis, kurio metu buvo sakomos baigiamosios kalbos truko 1,5 valandos. Paskutiniajam posėdžiui, kaip ir įprastiems posėdžiams, reikėjo ruoštis, parengti baigiamąją kalbą, todėl 2023-09-21 prašymu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų rekomendacijų dėl atlyginimo už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas dydžio.
20.4. Procesinių veiksmų gausa priklausė tik nuo pačios ieškovės viso proceso metu keičiamos pozicijos.
20.5. Atsakovė 2022 m. gruodžio 7 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti 3 684,15 Eur, 2) 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu pateiktu prašymu prašė priteisti 3 875,51 Eur ir 3) 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymu prašė priteisti 833,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso atsakovė nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme patyrė 8 356,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visi trys prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikti savalaikiai, o tai, jog teismas išsprendė klausimą tik dėl vieno iš jų, t. y. klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendė tik iš dalies, neatima teisės iš Atsakovės kreiptis į teismą nepraleidus įstatymo nustatyto termino prašyti priimti papildomą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas dėl 2023 m. spalio 9 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo atmestinas, apeliacinis skundas dėl 2023 m. spalio 11 d. papildomo sprendimo tenkinamas iš dalies
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl 2023 m. spalio 9 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo
23. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip įpėdinės (mirusiojo O. F. sutuoktinės), prievolės sumokėti kompensaciją ieškovei (taip pat O. F. įpėdinei, dukrai) už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą, taip pat už dalies palikėjo asmenių lėšų pervedimą be teisinio pagrindo į atsakovės ir jos motinos sąskaitą.
24. Šios bylos specifiką sudaro tai, kad ieškovė reiškia reikalavimus kaip įpėdinė, todėl šioje byloje svarbu nustatyti kokia buvo šeimoje susiklosčiusi praktika disponuojant piniginėmis lėšomis, ar palikėjas prieštaravo dėl disponavimo ginčo piniginėmis lėšomis, ar jis vertino, kad jo teisės yra pažeistos, t.y. šioje byloje ieškovė siekia įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises.
25. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 punktas). Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
26. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Atsižvelgiant į CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, priėmęs palikimą įpėdinis laikomas įgijusiu nuosavybės teises į visą palikimą sudarantį turtą, o esant įpėdinių daugetui – į atitinkamą palikimą sudarančio turto dalį.
27. Iš byloje esančios paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad paveldėto turto pasidalijimas dar neįvyko. Taigi, šalys (įpėdinės) yra paveldėto turto bendraturtės.
28. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad iš O. F. į atsakovės S. I. sąskaitą buvo pervesta 2020-12-10 100,00 EUR, 2021-01-18 150,00 EUR, 2021-02-16 8000,00 EUR, 2021-02-25 2000,00 EUR, 2021-02-25 100,00 EUR, 2021-02-25 1500,00 EUR. Šiuos pinigų pervedimus (11850 Eur sumai) atliko atsakovė. Apeliantės teigimu, dalį lėšų buvo asmeninės palikėjo lėšos, gautos 2020-06-15 pardavus jam iki santuokos įgytą automobilį.
29. Pagal CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybė pripažįstamos lėšos, gautos realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
30. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad O. F. sąskaitoje buvusios lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad iš O. F. banko sąskaitos nuo pat atsakovės ir O. F. santuokos sudarymo buvo reguliariai apmokamos sutuoktinių bendros išlaidos (įvairūs pirkiniai, ryšio bei komunaliniai mokesčiai); teismo vertinimu, pats O. F. savo sąskaitoje buvusias lėšas, nepriklausomai nuo šių lėšų kilmės, vertino kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, o ne kaip asmeninę nuosavybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pats palikėjas aiškiai išreiškė valią gautas už automobilio pardavimą lėšas laikyti bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad O. F. atskirai apskaitė ir tvarkė savo asmenines lėšas. Priešingai, bylos duomenimis, sutuoktiniai tvarkė bendrą ūkį bendrai naudodamiesi O. F. sąskaitoje esančiomis lėšomis ir dėl to vienas kitam pretenzijų nereiškė.
31. Apeliantė nenurodė jokių nesutikimo argumentų, paneigiančių šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne vien atsakovės paaiškinimais, bet vertino visų byloje esančių įrodymų visumą, analizavo šeimoje susiklosčiusią naudojimosi lėšomis praktiką bei sutuoktinio valią dėl lėšų, gautų pardavus automobilį, pripažinimo bendromis lėšomis.
32. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 38 punktą).
33. Apeliantė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Dėl to, apeliantės argumentai, susiję su dalies palikėjo lėšų pripažinimo asmeninėmis palikėjo lėšomis, atmestini kaip nepagrįsti.
34. Sprendžiant dėl fakto, ar ieškovės teisės yra pažeistos atsakovei ginčo lėšas pervedus iš palikėjo į atsakovės sąskaitą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neneigė ir neginčijo, kad ginčijama į atsakovės sąskaitą pervesta lėšų suma traktuojama kaip O. F. palikimo dalis, dėl to ir šiuo aspektu teismas nenustatė pagrindo konstatuoti ieškovės teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Apeliantė šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija, nenurodė nesutikimo argumentų dėl fakto, jog paveldėjimo byloje atsakovė neprieštaravo išskirti lėšas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir pateikė savo vardu turimų banko sąskaitų likučius palikimo atsiradimo dienai, kad jie būtų įtraukti į palikimo sudėtį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl lėšų pervedimo į atsakovės sąskaitą, nes tokie atsakovės veiksmai ieškovės teisių nepažeidė.
35. Bylos duomenimis į atsakovės motinos V. I. sąskaitą iš O. F. sąskaitos atsakovė pervedė 2021-01-26 8000,00 EUR, 2021-02-16 2000,00 EUR.
36. Apeliantė nesutinka, kad tokie atsakovės veiksmai atitiko palikėjo (sutuoktinio) valią, nes, apeliantės teigimu, dėl sunkios sveikatos būklės jos tėvas negalėjo kontroliuoti savo veiksmų ir išsakyti savo pozicijos; byloje nėra įrodymų, kad jis apie ginčo mokėjimus žinojo; mokėjimai neturi nieko bendro su šeimos interesų ir poreikių tenkinimu, todėl atsakovė neturėjo teisės atlikti mokėjimų; atsakovė neturėjo teisės disponuoti visomis bendromis lėšomis.
37. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus apie tėvo sveikatos būklės įtaką jo valiai, išvadas išsamiai motyvavo byloje esančių medicininių dokumentų analize; kitais 2020 m. liepos 23 d., 24 d. atliktais mokėjimais į atsakovės motinos V. I. sąskaitą, dėl kurių O. F. neprieštaravo; sutuoktinių naudojimosi sąskaitoje esančiomis lėšomis praktika. Apeliantė neįrodė, kad šie teismo motyvai yra nepagrįsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės iš medicininių dokumentų cituoti epizodiniai sveikatos būklę apibudinantys duomenys neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms, nes byloje nebuvo ginčo, kad apeliantės tėvo sveikatos būklė ginčo laikotarpiu nebuvo stabili. Taigi, apeliantė nepaneigė teismo išvadų, kad O. F. sveikatos būklė esmingai pablogėjo (ir jo bendravimo galimybės tapo apsunkintos) tik nuo 2021 m. vasario pradžios, neįrodė, jog dėl sunkios sveikatos būklės O. F. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir dėl to negalėjo žinoti apie disponavimą jo sąskaitoje esančiomis lėšomis.
38. Bylos duomenimis šeimoje buvo įprasta abiem sutuoktiniams naudotis sąskaitoje esančiomis lėšomis, ieškovei buvo suteikti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, be to, ankščiau iš šių lėšų buvo gražinamos paskolos, nors rašytinių paskolos sutarčių byloje nėra (į atsakovės motinos V. I. sąskaitą iš O. F. sąskaitos atsakovė pervedė 2021-01-26 8000,00 EUR, 2021-02-16 2000,00 EUR) ir dėl to sutuoktinis prieštaravimų atsakovei nereiškė, taip pat byloje nėra duomenų apie jo nesutikimą dėl ginčo mokėjimų. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, net ir nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės atliktų mokėjimų į motinos sąskaitą paskirtį bei šių mokėjimų ryšį su šeimos poreikių tenkinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ginčo mokėjimai neatitiko O. F. valios ar pažeidė jo teises. Vien apeliantės argumentas apie jos tėvo sunkią sveikatos būklę nėra pakankamas spręsti, kad O. F. negalėjo žinoti apie naudojimąsi jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, kad atsakovės veiksmai pažeidė sutuoktinio teises. Kadangi byloje nustatyta, jog O. F. sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, todėl atsakovė šalių susitarimu turėjo teisę disponuoti šiomis lėšomis.
39. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl 2023 m. spalio 11 d. papildomo sprendimo
40. Priešingai nei nurodo apeliantas 2022-12-07 prašymas priteisti 3648,15 EUR bylinėjimosi išlaidas byloje buvo pateiktas ir teismo rezoliucija šis prašymas buvo priimtas 2023-02-23 (DOK-29524). Prie prašymo buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys prašomą priteisti išlaidų sumą.
41. 2023-09-14 prašymu atsakovė prašė priteisti 3875,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau mokėjimo dokumentai patvirtina, kad faktiškai ji patyrė 3315 Eur išlaidų sumą (907,50 Eur +907,50 Eur +1500 Eur). Kadangi atsakovė neįrodė, jog realiai patyrė visą prašomą priteisti išlaidų sumą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti 560,50 Eur išlaidų.
42. LITEKO sistemos duomenimis byla buvo išnagrinėta iš esmės 2023-09-14 teismo posėdyje ir iki 2023-09-21 buvo padaryta pertrauka. 2023-09-21 teismo posėdyje byla vėl buvo pradėta nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad 2023-09-14 teismo posėdyje ieškovės atstovas tikslino reikalavimo dydį. Taigi, atsakovės prašymas priteisti 833, 09 Eur išlaidų už atstovavimą ir baigiamųjų kalbų parengimą buvo pateiktas laiku – iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kaip numato CPK 98 str. 1 d. Šalys turi procesinę teisę parengti raštu baigiamąsias kalbas, todėl turi teisę į išlaidų, susijusių su šios procesinės teisės įgyvendinimu, atlyginimą. Kita vertus, baigiamojoje kalboje nėra pareikti nauji reikalavimai, atsikirtimai, prašymai, iš esmės tai yra dokumentas, susijęs su atstovavimu teismo posėdyje, todėl apeliantė pagrįstai teigia, jog už baigiamosios kalbos parengimą ir advokato padėjėjo atstovavimą 1,5 val. trukmės teismo posėdyje prašoma priteisti suma neatitinka Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (rekomendacijų 5, 8.17, 8,19 p.p.). Be to, ginčas teisiniu požiūriu nėra sudėtingas, byloje nėra duomenų, kad ieškovė aiškiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, šalių procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, todėl prašoma priteisti 833, 09 Eur išlaidų suma turėjo būti sumažinta iki 400 Eur (CPK 93 str., 98 str.).
43. Atsižvelgus į nežymiai mažinamą pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu iš esmės teisingai nustatė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių nebuvo išspręsta teismo sprendime (CPK 277 str. 1 d. 3 p.), todėl papildomo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama: iš ieškovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiama 3488 Eur bylinėjimosi išlaidų ( 4481,24-560,50-433 Eur).
44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
46. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (671,55 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo ir 346,67 Eur – už atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo) neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą. Atsižvelgus į iš dalies patenkintą apeliacinio skundo reikalavimų dalį dėl papildomo teismo sprendimo, bylinėjimosi išlaidos už šį atsiliepimą į apeliacinį skundą mažintinos iki 200 Eur sumos. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas rengiant apeliacinį skundą dėl priimto papildomo sprendimo byloje. Iš viso iš apeliantės atsakovės naudai priteisiama 871 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (671+200Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. papildomą sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant šio sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: “Prašymą tenkinti iš dalies ir priimti papildomą sprendimą: priteisti atsakovei S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3488 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti atsakovei S. I., iš apeliantės M. B., 871 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.