- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-296-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02465-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Laima Kriaučiūnaitė, Anita Sereikienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės, Anitos Sereikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarė L. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. sausio 17 d. sudarytą žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį; taikyti restituciją ir grąžinti Z. B. nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinius pastatus, stogine, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė ieškovės motina Z. B.. Ieškovė, 2020 m. liepos 20 d. priėmusi palikimą pagal testamentą, sužinojo, kad žemės sklypas su pastatais, kurie testamentu buvo palikti ieškovei, 2020 m. sausio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleisti atsakovui. Dovanojimo sutartis yra neteisėta, negaliojanti, neatitinka palikėjos valios, sudaryta palikėjai sergant sunkia nepagydoma liga, dėl kurios ji negalėjo pareikšti savo tikrosios valios. Tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek ir po jo, lankantis pas motiną ir artimai bendraujant su ja, motina nekalbėjo apie jos pasikeitusią valią dovanoti nekilnojamąjį turtą atsakovui, buvo įsibaiminusi. Notarė neįsitikino asmens veiksnumu, neįvertino jos galėjimo sudaryti sandorį.
3. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad notarė, prieš pasirašant dovanojimo sutartį, išaiškino Z. B., koks notarinis veiksmas bus atliekamas ir kokios bus jo pasekmės. Jos sveikatos būklė nekėlė jokių abejonių.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarė L. P. nurodė, kad Z. B. dovanojimo sutartį pasirašė savo valia, ją perskaitė. Asmuo buvo sąmoningas, todėl sutartį patvirtino.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 17 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartį (reg. Nr. LP-104), patvirtintą notarės L. P., sudarytą tarp Z. B. ir A. B.; taikė restituciją ir grąžino iš atsakovo A. B. Z. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei S. J. 2 131,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, o Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 386,50 Eur išlaidas, susijusias su pomirtine teismo psichiatrijos ekspertize.
7. Teismas iš 2021 m. gegužės 31 d. / birželio 16 d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-295/2021 nustatė, kad Z. B., sudarant 2020 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartį, konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), Z. B., sudarydama 2020 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartį, dėl savo ligos pobūdžio negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti (tinkamai išreikšti savo valią).
8. Nors dalis liudytojų parodymų yra skirtingi, šie asmenys neturi specialių žinių konstatuoti asmens psichinę būklę. Notarė taip pat nėra asmuo, galintis pateikti išvadą, priešingai, ji turi teisinį suinteresuotumą dėl dovanojimo sutarties, nes šioje byloje sprendžiamas ir jos atlikto notarinio veiksmo klausimas. Po pateikto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto ir ekspertės teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos nei vienas iš proceso dalyvių šios ekspertizės nekvestionavo, nepateikti jokie argumentai, įrodymai, kurie keltų abejones dėl jos išvados. Priešingai, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palikėja vartojo ir vaistus, susijusius su palikėjos psichika. Byloje nėra jokių duomenų, kurie prieštarautų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktui Nr. 83TPK-295/2021.
9. Ginčijamos 2020 m. sausio 17 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu pagal detaliai ekspertizės akte aprašytą ligos istoriją nustatyta Z. B. (duomenys neskelbtini). Po šių diagnozių Z. B. pasirašė dovanojimo sutartį. Po dovanojimo sutarties sudarymo asmeniui ir toliau diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tokia asmens psichologinė būsena koreliuoja ir su dalimi liudytojų parodymų. Dovanojimo sutarties sudarymo metu Z. B. negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, išreikšti savo tikrąją valią ir suvokti sudaromą sandorį patvirtino ekspertizės aktas.
10. Teismas konstatavo, kad 2020 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta Z. B. negalėjus suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti, todėl laikytina negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu. Ieškovės ieškinio dalį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinus, taikytina restitucija. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas grąžinti Z. B. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, viralinę, ūkinius pastatus, stoginę bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
11. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos: 2 131,55 Eur ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, 386,50 Eur Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimą.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas A. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
13. Apeliaciniame skunde teigė, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino įrodymus ir liudytojų parodymus. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvada prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams. Ekspertei nebuvo pateikta visa reikiama medžiaga, ji vadovavosi tik ieškovės subjektyviais paaiškinimais. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo skirti komisijinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai prieštarauja vieni kitiems. Notarė patvirtino, kad Z. B. sveikatos būklė nekėlė abejonių, ir tinkamai atliko savo pareigas. Ieškovė neginčijo vėliau sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Z. B. turėjo sveikatos problemų, tačiau jos netrukdė jai išreikšti savo valią. Dovanojimo sutartis sudaryta teisėtai, Z. B. suvokiant jos esmę ir reikšmę.
Atsiliepimas
14. Ieškovė S. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai ištyrė ir vertino bylos įrodymus. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė savo prašymo skirti komisijinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Be to, ekspertė davė paaiškinimus teismo posėdyje. Apie sudarytą testamentą buvo žinoma visiems artimiesiems. Atsakovas neįrodinėjo pasikeitusios Z. B. valios dėl sudaryto testamento. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas nepatvirtina Z. B. gebėjimo tinkamai išreikšti savo valią. Vėliau sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ieškovės teisių nepažeidžia, todėl ji neturėjo pagrindo ją ginčyti.
16. Trečiasis asmuo Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarė L. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
19. Apeliantas A. B. apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Visgi, CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostata numato ir bendrosios taisyklės išimtį – apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, jei yra CPK 322 straipsnyje nurodyta išimtis, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
21. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad šalis, teikdama prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, turi tokį prašymą pagrįsti, nurodant būtinybę (išimtines aplinkybes), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien proceso šalies prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kai apeliacine tvarka revizuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas savaime nelemia žodinio proceso, vykstančiame teisminiame ginče aukštesnės instancijos teisme, būtinumo.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors atsakovas ir suformulavo prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo neargumentavo, neįrodinėjo išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti rengiamas žodinis procesas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti apie būtinumą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinio proceso tikslai gali būti pasiekti ir analizuojant rašytinę bylos medžiagą, taip pat žodinius šalių bei liudytojų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme.
Dėl ginčo esmės
23. Byloje sprendžiama dėl 2020 m. sausio 17 d. sudarytos žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl dovanotojos negalėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.).
24. Byloje nustatyta, kad Z. B. buvo ieškovės S. J. ir atsakovo A. B. motina, mirusi (duomenys neskelbtini) d.
25. Z. B. 2020 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartimi (reg. Nr. LP-104), patvirtinta notarės L. P., 0,1930 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius (šulinys, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovui A. B.. Šis turtas pagal Z. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. S-6505) buvo paliktas ieškovei S. J..
26. Apylinkės teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl dovanotojos valios 2021 m. vasario 10 d. nutartimi paskyrė pomirtinę dokumentinę teismo psichiatrinę ekspertizę Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini) d. psichinei būklei nustatyti. Teisme 2021 m. birželio 21 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 83TPK-295/2021, kuriame nurodyta, kad: 1. Z. B. sudarant 2020 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartį konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); 2. Z. B., sudarydama 2020 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartį dėl savo ligos (ligų) pobūdžio negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti (tinkamai išreikšti savo valią).
27. Vienas iš esminių sandorių elementų yra sandorio šalių valia (CK 1.64 str.). Dėl vienos iš šalių valios trūkumų sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.89 – 1.91 str.).
28. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti (CK 6.465 str. 1 d.). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sudarant dovanojimo sutartį svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
29. Ieškovė prašė dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu, kurio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį.
30. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).
31. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl sandorio negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad sandorio sudarymo metu asmuo buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).
32. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Teismo išvada, kad sandorio sudarymo metu asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3453/2012).
33. Kaip matyti iš byloje pateikto pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų, jose aiškiai nurodyta, kad suformuluojama kategorišką išvadą nustatant, kad pagal savo psichikos būklę Z. B. dovanojimo sutarties sudarymo metu (2020 m. sausio 17 d.) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, pasekmes ir negalėjo juos valdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio išvada, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką yra pripažįstama tiesioginiu įrodymu ir yra reikšmingas įrodymas vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Nors šis įrodymas ir neužkerta kelio ieškovui įrodinėti, o teismui – pagrįsti sandorį sudariusio asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų kitais įrodymais (pvz., liudytojų parodymais), tačiau nulemti priešingą, nei teismo ekspertizės akte nurodyta, išvadą galėtų tik ypač svarių įrodymų visuma.
34. Be to, pažymėtina, kad pakartotinė ekspertizė skiriama tik tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Nekilus abejonių dėl paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų aiškumo, išsamumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas spręsti dėl pakartotinės ekspertizės pagrindo neturėjo. Ieškovas būtinybės skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę nepagrindė ir apeliaciniame skunde, tad spręsti, kad teismas šiuo aspektu pažeidė CPK nuostatas, nėra pagrindo.
35. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atlikęs savarankišką byloje esančių medicininių dokumentų ir liudytojų Br. M., A. M., V. C., E. J., I. B., M. B. ir teismo ekspertės S. Š. parodymų analizę, konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad dovanotoja Z. B., sudarydama ginčijamą sandorį, negalėjo suprasti savo patvarkymų esmę, turinį, išreikšti savo valią. Taigi, pirmosios instancijos teismui nenustačius jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad testatorės Z. B. būsena (jos sveikata, psichikos būklė ir kitos svarbios aplinkybes) leido jai visiškai suprasti savo veiksmų, susijusių su dovanojimo sutarties turiniu (jos naudingumas, pagrįstumas, protingumas ir kita) ir jos sudarymo aplinkybėmis, esmę, leido daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.
36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Ieškovė pateikė įrodymus (2022 m. sausio 4 d. PVM sąskaitos faktūros APB Nr. 22-01-01 už teisines paslaugas ir 2022 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 1101799, ataskaitos kopijas), kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytų ribų, todėl priteisiama iš atsakovo.
38. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo atidėtas 200 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo valstybei priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 200 Eur (du šimtus eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.