Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-1115-881/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: e2A-1115-881/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02303-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Eiresta“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nikista“
Trečiasis asmuo: I. A.

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-1115-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02303-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Mariaus Bajoro,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eiresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nikista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eiresta“ dėl nuostolių atlyginimo, netesybų priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl apmokėjimo už atliktus darbus, trečiasis asmuo I. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nikista“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB „Eiresta“ 154 229,27 Eur nuostolių, nepagrįstai gautus 6 274,08 Eur, 186,50 Eur palūkanų, 12 300 Eur netesybų; 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. NIK-30-2015-11-001 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Eiresta“ (rangovė) įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų pastatyti ir perduoti dviejų butų blokuotus gyvenamuosius namus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o UAB „Nikista“ (užsakovė) įsipareigojo organizuoti ir finansuoti statybą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovės statybos priežiūros teisę įgyvendino paskirtas techninis prižiūrėtojas I. A..

3. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. vienašališkai nutraukė sutartį dėl rangovės sutartyje numatyto galutinio statybos darbų atlikimo termino pažeidimo, taip pat eksperto S. Z. 2016 m. rugpjūčio 16 d. ekspertizės akte nustatytų ir kitų esminių atliktų statybos darbų trūkumų ir statybinio broko. Ieškovė dėl atsakovės netinkamai atliktų statybos darbų ir statybinio broko patyrė tiesioginių nuostolių, t. y. 147 817,23 Eur išlaidų, reikalingų defektų šalinimo darbams atlikti, kurių dydis apskaičiuotas vadovaujantis eksperto D. K. parengta 2016 m. spalio 14 d. objektine sąmata.

4. Vadovaujantis sutarties 3.1 punktu, atsakovė privalėjo atlikti vidaus ir lauko inžinerinių sistemų įrengimo ir reikalingų bandymų darbus. Vykdydama nurodytą įsipareigojimą, atsakovė 2016 m. birželio 2 d. pasirašė statybos rangos sutartį su rangove UAB „Skominta“ dėl dujotiekio įvadų iki pastato įrengimo. UAB „Skomina“ atliko sutartyje nurodytus darbus, tačiau atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė. UAB „Skominta“ reikalavimu ieškovė priėmė tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėjo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės už dujotiekio įvadų įrengimo darbus 3 740 Eur.

5. Ieškovė patyrė 920 Eur išlaidų už statybos darbų ekspertizę bei konsultacines paslaugas, nustatant UAB „Eiresta“ statybos darbų trūkumus; 500 Eur už geodezinių kontrolinių nuotraukų matavimą ir braižymą, 500 Eur už mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statybos inžineriniai sprendimai“ atliktą pastatų būtinų statybos trūkumų šalinimo darbų sąmatos parengimą, 235,95 Eur už UAB „Agvysta“ atliktą buitinės nuotekynės tinklų telediagnostiką, buitinės nuotekynės tinklų tarpusavio išpildomąją nuotrauką; 516,09 Eur nuostolių dėl atsiskaitymo su AB Energijos skirstymo operatorius pagal 2015 m. gruodžio 10 d. sutarties dėl elektros įrenginių iškėlimo pagrindu atliktus darbus.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad nepagrįstai sumokėjo atsakovei už 2016 m. balandžio 6 d. atliktų darbų akte S002-A001 nurodytus darbus, todėl atsakovė turi grąžinti gautus 6 274,08 Eur bei 186,50 Eur palūkanas.

7. Atsakovė už tęstinį sutarties 7.1 punkte nustatyto galutinio statybos darbų atlikimo termino pažeidimą privalo sumokėti ieškovei 7 500 Eur baudą. Atsakovei taip pat nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti visus ieškovės nurodytus statybos darbų trūkumus. Ieškovė 2016 m. spalio 20 d. raštu pareikalavo sumokėti jai 4 800 Eur baudą, skaičiuojamą nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. Atsakovė neįvykdė ieškovės reikalavimų, neorganizavo statybinio broko šalinimo darbų, atsisakė bendradarbiauti.

Šalies argumentai

8. Atsakovė UAB „Eiresta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; priteisti iš ieškovės atsakovei 61 931,39 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

9. Atsakovė nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, o statybos rangos sutartis nutraukta neteisėtai. Dėl kilusio konflikto ieškovė atsisakė sumokėti už atsakovės atliktus darbus 2016 m. liepos, rugpjūčio mėn., taip pat už papildomai užsakytus ir atliktus darbus. Ieškovė atsakovės atliktus statybos rangos darbus faktiškai priėmė ir jais naudojasi. Ieškovė taip pat yra nepagrįstai sulaikiusi 5 proc. mokėtinos sumos nuo PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašytos 2016 m. sausio–birželio mėn., t. y. 9 695,81 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – teismas priteisė ieškovei UAB „Nikista“ iš atsakovės UAB „Eiresta“ 12 300 Eur netesybų; 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 573 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų teismas netenkino.

11. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas ir priteisti nuo jų paskaičiuotas palūkanas, paliko nepakeistą; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienašališką Sutarties nutraukimą, panaikino ir priėmė naują sprendimą – šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmetė. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo dalį panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Apeliacinis instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino, o ieškovė nenurodė, ar nurodytu laikotarpiu atlikti statybos darbai (jų dalis) yra su paslėptais trūkumais, jei tokie paslėpti darbų trūkumai nustatyti šiame etape, kokia apimtimi ir verte. Kolegijos vertinimu, tam reikalingas papildomas tyrimas, kuriam atlikti reikalingos specialios ne teisinio pobūdžio žinios. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, padaręs nepagrįstą išvadą, kad ieškovei pakanka patirtiems trūkumų šalinimo nuostoliams padengti įsiskolinimo sumos atsakovei, iš esmės netyręs ir nepasisakęs dėl nustatytų trūkumų apimties, patirtų nuostolių dydžio ir kt. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti baudą negali būti išspręstas, kol neaiškus reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo teisinis likimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo dalies ieškovės reikalavimų: dėl 3 740 Eur žalos, kurią ji patyrė dėl atsakovės neapmokėtų lėšų subrangovei UAB „Skominta“ dėl dujotiekio įvadų įrengimo; dėl 920 Eur išlaidų už statybos darbų ekspertizę bei konsultacines paslaugas, nustatant UAB „Eiresta“ statybos darbų trūkumus; dėl 500 Eur išlaidų už geodezinių kontrolinių nuotraukų matavimą ir braižymą; dėl 500 Eur išlaidų už MB „Statybos inžineriniai sprendimai“ atliktą pastatų būtinų statybos trūkumų šalinimo darbų sąmatos parengimą; dėl 235,95 Eur išlaidų už UAB „Agvysta“ atliktą buitinės nuotekynės tinklų telediagnostiką, buitinės nuotekynės tinklų tarpusavio išpildomąją nuotrauką; dėl 516,09 Eur nuostolių dėl atsiskaitymo su AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal 2015 m. gruodžio 10 d. sutarties dėl elektros įrenginių iškėlimo pagrindu atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Nikista“ iš atsakovės UAB „Eiresta“ 14 972,04 Eur nuostolių, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei UAB „Eiresta“ iš ieškovės UAB „Nikista“ 16 914,56 Eur skolą, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 147 817,23 Eur nuostolių atlyginimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, parengtų specialias žinias turinčių asmenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie buvo paslėpti atliktų ir priduotų darbų trūkumai, taisytinų darbų kiekiai ir jų šalinimo išlaidos.

Šalies argumentai

15. Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškiniu prašo priteisti 61 931,39 Eur už atliktus statybos darbus, kuriuos ji atliko pasibaigus sutartyje numatytam galutiniam darbų atlikimo terminui (2016 m. birželio 10 d.). Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti jai pateiktus atliktų darbų aktus už 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. Nr. 6 ir Nr. 7 bei papildomą atliktų darbų aktą Nr. S003-A001, tuo pažeisdama Sutarties 9.1 ir 9.2 punktus. Teismas, įvertinęs byloje esantį ginčo šalių susirašinėjimą, susijusį su atsakovės siekiu perduoti atliktus darbus 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. Nr. 6 ir Nr. 7 bei papildomą atliktų darbų aktą Nr. S003-A001, nurodė, kad ieškovė reiškė pretenzijas atsakovei dėl šiuose aktuose įvardytų atliktų darbų kokybės, todėl atsisakymas priimti šiuos darbus buvo grindžiamas įstatyme ar Sutartyje nustatytais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

16. Byloje esantis teismo eksperto S. Z. atsakymas į papildomus klausimus (4 klausimas) patvirtina kokia apimtimi aktuose Nr. 6 ir Nr. 7 nurodyti darbai atitiko imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Ekspertas atliktų darbų akte Nr. 6 ir Nr. 7 raudonai pažymėjo priduodamus statybos darbus, kurių ieškovė turėjo teisę nepriimti tol, kol statybos darbų rangovas nepašalins atliktų darbų defektų/trūkumų pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. ekspertizės akte užfiksuotą faktinę darbų rezultatų būklę. Teismo vertinimu, nurodytas įrodymas bei kiti byloje esantys įrodymai – ieškovės pateikti defektiniai aktai patvirtina, kad ieškovė pagrįstai atsisakė priimti iš atsakovės darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 ir Nr. 7. Teismas sprendė, kad pripažinus, jog dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, ieškovei tenka pareiga atsiskaityti tik už kokybiškai atliktus darbus, kurių vertė yra 7 218,75 Eur.

17. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atliktus papildomus darbus atsakovė suderino su ieškove (Sutarties 6.2.23 punktas), todėl teismas sprendė, kad ieškovei nekyla pareiga atsiskaityti už 8 678,86 Eur vertės papildomus darbus, todėl šią atsakovės priešieškinio dalį teismas laikė nepagrįsta.

18. Teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieškovei 3 740 Eur nuostolių, nes nurodyti darbai buvo atlikti ieškovės naudai ir ieškovė už šią sumą atsakovei pagal rangos sutartį nebuvo sumokėjusi.

19. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš viso 2 672,04 Eur išlaidų už statybos darbų ekspertizę bei konsultacines paslaugas, geodezinių kontrolinių nuotraukų matavimą ir braižymą, pastatų būtinų statybos trūkumų šalinimo darbų sąmatos parengimą, buitinės nuotekynės tinklų telediagnostiką, buitinės nuotekynės tinklų tarpusavio išpildomąją nuotrauką, nuostolių dėl atsiskaitymo su AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal 2015 m. gruodžio 10 d. sutarties dėl elektros įrenginių iškėlimo pagrindu atliktus darbus. Teismas sprendė, kad šiuos nuostolius ieškovė patyrė, siekdama įvertinti atsakovės netinkamą sutarties vykdymą. Įvertinęs tai, kad nuostolių susidarymo pagrindas yra atsakovės nekokybiškų darbų atlikimas, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovės nurodytą sumą.

20. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė Sutarties 6.2.3.2 ir 7.1 punktų nuostatas, todėl remiantis Sutarties 10.4 punktu., 11.1 punktu ieškovei iš atsakovės priteistina 7 500 Eur bauda už Sutartyje nustatyto galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą. Atsakovės atsikirtimus, kad ieškovė nereiškė pretenzijos dėl vėlavimo, darbų apimtys buvo didelės, teismas atmetė, konstatavęs, kad sutartis nustato atsakovės kaip rangovės pareigas, už kurių pažeidimą jis privalo atsakyti, jeigu nepateikia pateisinančių pažeidimo priežasčių, o tokių nėra nustatyta.

21. Įvertinęs tai, kad atsakovės pagal priešieškinį atlikti darbai buvo atlikti su trūkumais, nukrypstant nuo rangos sutarties sąlygų, norminių teisės aktų, trūkumų atsakovė laiku nepašalino, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas remiantis Sutarties 10.6 punktu ieškovei iš atsakovės priteisti 4 800 Eur baudą. Teismas nenustatė pagrindų baudos sumažinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą – ieškovės UAB „Nikista“ patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Eiresta“ priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės UAB „Nikista“ atsakovės UAB „Eiresta“ naudai 61 931,39 Eur skolos ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2017 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės UAB „Niksita“ atsakovės UAB „Eiresta“ naudai 5 203 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 3 872 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir 3 638 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 45 016,83 Eur skolos priteisimo, kadangi netinkamai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išaiškinimais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė reiškė pretenzijas dėl atsakovės atliktų darbų kiekių ir kokybės pagal atliktų darbų aktus Nr. 6 ir Nr. 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovė atsakovei jokių pretenzijų dėl po 2016 m. birželio 10 d. atliktų darbų apimties nereiškė, ką patvirtina 2016 m. rugsėjo 2 d. ieškovės raštas.

22.2. Joks byloje esantis dokumentas, kurį būtų parengęs specialių žinių turintis asmuo, nepatvirtina, kad atsakovės po 2016 m. birželio 10 d. atlikti darbai būtų atlikti nekokybiškai. Iš 2016 m. rugpjūčio 16 d. S. Z. atlikto ekspertinio akto neįmanoma nustatyti ar atsakovės darbai, kurie buvo atlikti po 2016 m. birželio 10 d., buvo atlikti nekokybiškai, nes tokia užduotis jam nebuvo pavesta ir tokių klausimų S. Z. 2016 m. rugpjūčio 16 d. akte neanalizavo. Be to, S. Z. 2020 m. kovo mėn. atsakant į naujus klausimus (susijusius su atsakovės po 2016 m. birželio 10 d. atliktais darbais) nebuvo įmanoma nuvykti į vietą (objektą) ir šių darbų atlikimo kokybės įvertinti vietoje, nes visi kotedžai ieškovės buvo parduoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pirmąjį kartą).

22.3. Eksperto S. Z. 2020 m. kovo 25 d. akto papildymas, kuriame pasisakoma dėl po 2016 m. birželio 10 d. atliktų darbų, taip pat dėl to, ar šie darbai ieškovės galėjo būti priimami, vertintinas kritiškai. Privačiai atliktos ekspertizės papildymas naujais klausimais, kurie nebuvo vertinami 2016 m. rugpjūčio mėnesį, nebuvo galimas, o jeigu tokie klausimai ir buvo užduoti, vadovautis tokiu ekspertiniu aktu nebuvo galima kaip nepatikimu.

22.4. Ekspertas S. Z. byloje tiek žodžiu, tiek raštu patvirtino, kad 2016 m. atlikdamas ekspertinį tyrimą taisytinų darbų kiekių nevertino. Tačiau iš 2020 m. kovo 25 d. papildymo matyti, kad ekspertas nurodė, jog ieškovė turėjo teisę nepriimti atliktų darbų su konkrečiais kiekiais.

22.5. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti 8 678,86 Eur už atsakovės papildomai atliktus darbus. Jeigu šie darbai ieškovės nebūtų užsakyti ar būtų jai nereikalingi, akivaizdu, kad ieškovė ar techninės priežiūros vadovas būtų stabdęs tokių darbų atlikimą jų vykdymo metu, o jeigu tokie darbai būtų atlikti, pretenzijos būtų pateiktos nedelsiant. Į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kad šie darbai ieškovei nebuvo reikalingi ar buvo pertekliniai.

22.6. Ieškovės reikalavimas dėl 2 672,04 Eur išlaidų už tyrimų, kuriais ieškovė siekė įvertinti atsakovės atliktų darbų kokybę, priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės nuostolius dėl tariamo broko. Teismui konstatavus, kad ieškovės reikalavimas dėl tariamų trūkumų (broko) yra nepagrįstas ir jį atmetus, atitinkamai turėjo būti atmestas ir išvestinis reikalavimas, kuris yra susiję su tariamo broko nustatymu ir taisymu (ieškinio tenkinimu).

22.7. Atsakovė buvo pareiškusi reikalavimą mažinti ieškovės reikalaujamas priteisti netesybas dėl to, kad dalis prievolės buvo įvykdyta ir dėl to, kad prašomos priteisti netesybos yra per didelės, todėl pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turėjo pareigą pagrįsti netesybas, įrodinėdama realiai patirtus nuostolius. Tačiau ieškovė tokių įrodymų į bylą nepateikė.

22.8. Ieškovės reikalavimas dėl 4 800 Eur baudos priteisimo turėjo būti atmestas tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė defektų, kuriuos prašė ištaisyti 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime į atsakovės UAB „Eiresta“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Niksita“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

23.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo tinkamai ir visapusiškai įvertino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. pateiktus išaiškinimus. Teismas sudarė ginčo šalims galimybę suformuluoti papildomus klausimus ekspertui S. Z.. Atsakovė viso proceso metu nepagrįstai kritikavo eksperto S. Z. pateiktas išvadas, tačiau savo teise dėl ekspertizės skyrimo arba kvalifikuotos teismo eksperto išvados teikimo teismui nepasinaudojo.

23.2. Ekspertas S. Z., atakydamas į 4 klausimą, konkrečiai išskyrė, kurie atsakovės nurodomi bei priešieškinio pagrindą sudarantys statybos darbai (fiksuoti statybos darbų akte Nr. 6 ir Nr.7) yra su esminiais trūkumais ir negalėjo būti priimti. Taip pat ekspertas pabrėžė, kad visi statybos darbų aktuose Nr. 6 ir Nr.7 išvardinti statybos darbai prieš tai turi būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir perduoti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovui).

23.3. Ekspertas S. Z. viso šio teismo proceso metu yra įrašytas į praktikuojančių teismo ekspertų sąrašą. Tai, kad atsakovės netenkina eksperto S. Z. teismui pateikti 2020 m. kovo 25 d. papildomi rašytiniai atsakymai teismui (įskaitant ir 4 klausimą) nesudaro teisinio pagrindo jais nesiremti.

23.4. Atsakovė tyčia piktnaudžiavo rangovės teisėmis, teikdama formalius atsakymus į pagrįstus ieškovės reikalavimus dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų ir statybinio broko padarinių pašalinimo ir sąmoningai nesiėmė visiškai jokių veiksmų dėl statybos darbų trūkumų šalinimo. Ieškovė nėra priėmusi atsakovės nurodomų statybos darbų pagal pateiktus atliktų darbų aktus Nr. 6, Nr. 7 ir atliktų darbų aktą S003-A001 ir savo 2016 m. rugsėjo 2 d. rašte atsakovei yra nurodžiusi pastabas dėl nurodytų atliktų dabų esminių trūkumų.

23.5. Byloje neginčijamai įrodyti esminiai atsakovės sutartinių prievolių pažeidimai, o tyčinis ieškovės teisėtų interesų nepaisymas objektyviai galėjo nulemti net ieškovės bankrotą, todėl Sutartinių sankcijų taikymas atsakovės atžvilgiu yra objektyviai pagrįstas, teisingas ir jų mažinimas pažeistų teisėtumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

23.6. Teismas pagrįstai priteisė išlaidas už statybos darbų kokybės ir apimties vertinimą. Šioje byloje jau įsiteisėjusiu sprendimu yra konstatuotas pagrįstas vienašalis rangos sutarties nutraukimas dėl rangovės (t.y. atsakovės kaltės). Akivaizdu, kad užsakovė, nutraukusi sutartį ir perėmusi statybos objektą, turi objektyvų pagrindą įvertinti statybos darbų kokybę bei apimtį, pasinaudojant kvalifikuotų specialistų pagalba ir dėl to patiria išlaidų, kurios atsiranda dėl netinkamo rangovės prievolių vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 30 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį, kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų pastatyti ir perduoti dviejų butų blokuotus gyvenamuosius namus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo organizuoti ir finansuoti statybą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Sutarties 7.1 punktą rangos sutarties pabaiga – 2016 m. birželio 10 d., galimas darbų atlikimas etapais. Ieškovės statybos priežiūros teisę įgyvendino paskirtas techninis prižiūrėtojas I. A.. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį dėl rangovės kaltės ir reikalavo sumokėti sutartines netesybas.

26. Pranešime ieškovė be kita ko nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. dalyvaujant užsakovės bei rangovės atstovams, ekspertas S. Z. atliko ekspertizę ir nustatė, kad statybos darbai atlikti su esminiais trūkumais. Atsakovė, pažeisdama statybos techninius dokumentus bei projekto reikalavimus, netinkamai sumontavo namų vidines pertvaras, todėl buvo įpareigota savo sąskaita nugriauti ir pastatyti iš naujo, tačiau iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. šie trūkumai nebuvo pašalinti. Pranešime nurodė, kad be eksperto S. Z. akte nustatytų esminių statybos darbų pažeidimų, rangovė netinkamai įrengė pastato vidinius laiptus, pastato lauko sienų vertikalumo nuokrypiai viršija leistinus normatyvus; pastato pamatai užpilti moliu, o ne sutankinto smėlio mišiniu ir kt. Rangovė pažeisdama projektą, be užsakovės sutikimo, sumontavo metalines sijas ir ilginius pastato perdangos konstrukcijoje. Kaip nurodyta eksperto akte, rangovė įrengė 250 mm storio sieną tarp butų iš keramikinių blokelių, vietoje sutartyje numatytos 380 mm storio sienos iš pilnavidurių silikatinių plytų. Akte nurodyta, kad rangovės įrengta siena neatitinka garso izoliacinių normų reikalavimų. Vadovaujantis Sutarties 10.4 punktu, rangovė privalo sumokėti užsakovei 7 500 Eur baudą iki 2016 m. rugpjūčio 24 d.

27. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakyme su vienašališku sutarties nutraukimu nesutiko ir nurodė, kad užsakovė nėra atsiskaičiusi už atliktus darbus pagal rangos sutartį už 2016 m. liepos mėn. – 47 223,37 Eur su PVM, už papildomus darbus – 10 501,42 Eur su PVM; už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 5 480,26 Eur su PVM.

28. Bylą pirmą kartą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas ir šie pažeidimai laikyti esminiais (sutarties sąlygose nustatytais atvejais), padarė išvadą, kad ieškovė sutartį nutraukė teisėtai.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti skolą

29. Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti 61 931,39 Eur už atliktus statybos darbus, kuriuos ji atliko pasibaigus sutartyje numatytam galutiniam darbų atlikimo terminui (2016 m. birželio 10 d.). Nors ieškovė nėra pasirašiusi atsakovės pateiktų atliktų darbų aktų už 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesius Nr. 6 ir 7, bei papildomų darbų akto Nr. S003-A001, tačiau statybos rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo per nustatytą terminą priimti darbų rezultatus ir sumokėti sutartyje numatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal šalių pasirašytos Sutarties 9.1 punktą atsiskaitymas vykdomas nustatyta tvarka už užbaigtus darbus arba darbų dalis; atliktų darbų aktus užsakovė priima ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos ir privalo pasirašyti juos ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 10 dienų (Sutarties 9.2 punktas). Užsakovės patvirtintos sąskaitos apmokamos per 5 dienas po sąskaitos pasirašymo.

30. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo pareiga, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, nedelsiant pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Taigi, darbų priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Šis aktas yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

31. Bylą pirmą kartą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais ji įrodinėja atliktų darbų trūkumus, nesiaiškino ar atliktų darbų aktuose Nr. 6 ir 7 nurodyti darbai iš viso yra su trūkumais (įtraukti į S. Z. akto turinį, nurodyti defektų šalinimo aktuose ir pan.), apsiribojant deklaratyviu nurodymu, kad tokie trūkumai nustatyti, ir ieškovės patirtą nuostolių dėl jų šalinimo sumą padengia įsiskolinimo už atliktus darbus suma. Teismas nenustatęs, ar atlikti statybos darbai yra su trūkumais, kokie konkrečiai atlikti statybos darbai yra su trūkumais, kokia apimtimi, nenurodydamas faktinių aplinkybių, ar ieškovė iš viso patyrė nuostolius juos šalindama, kokie konkretūs duomenys įrodo ieškovės patirtos žalos faktą ir dydį, apsiribojo viso labo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo konstatavimu.

32. Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje apklause liudytojus ekspertizės aktą surašiusį S. Z. ir lokalinę sąmatą sudariusį D. K.. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi ekspertui S. Z. pasiūlė ekspertinį aktą papildyti ir patikslinti nutartyje nurodytais klausimais.

33. Gavęs eksperto S. Z. atsakymus į papildomus klausimus (4 klausimą), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jie patvirtina, kokia apimtimi Aktuose Nr. 6 ir Nr. 7 nurodyti darbai atitiko imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Iš eksperto pateikto atsakymo matyti, kad ekspertas atliktų darbų akte Nr. 6 ir Nr. 7 raudonai pažymėjo priduodamus statybos darbus, kurių ieškovė turėjo teisę nepriimti tol, kol statybos darbų rangovas nepašalins atliktų darbų defektų/trūkumų pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. ekspertizės akte užfiksuotą faktinę darbų rezultatų būklę, iš viso 36 337,95 Eur vertės darbų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtas eksperto atsakymas bei kiti byloje esantys įrodymai – ieškovės pateikti defektiniai aktai patvirtina, kad ieškovė pagrįstai atsisakė priimti iš atsakovės darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 ir Nr. 7. Konstatavęs, kad dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei tenka pareiga atsiskaityti tik už kokybiškai atliktus darbus, todėl priešieškinį tenkino iš dalies ir atsakovei iš ieškovės priteisė 7 218,75 Eur.

34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje rėmėsi eksperto S. Z. papildomais atsakymais, kadangi atliekant pirminę ekspertizę tokių klausimų S. Z.neanalizavo. Be to, apeliantės teigimu, atsakant į 4 klausimą nėra pateikiama jokia argumentacija, dėl kokių priežasčių raudona spalva pažymėti atlikti darbai turėtų būti laikomi netinkamais, taip pat nėra nurodyta kokiems techniniams reikalavimams jie prieštarauja.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju S. Z. išvada ir atsakymai į papildomus klausimus nebuvo vertinami kaip eksperto išvada, jiems nebuvo suteikta daugiau įrodomosios galios nei kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybes, kad aplinkybę, jog atliktų darbų aktuose Nr. 6 ir Nr. 7 nurodyti apeliantės atlikti darbai buvo su trūkumais patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ieškovės surašyti defektiniai aktai, kuriuos taip pat pasirašė ir statybų techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo I. A., 2016 m. rugpjūčio 23 d. I. A. apeliantei pateiktas raštas, kuriame nurodyti konkretūs atliktų darbų trūkumai ir neatitikimai normatyviniams ir Sutarties reikalavimams pagal atsakovo pateiktus pagal atliktų darbų aktus Nr. 6, Nr. 7. Šių įrodymų nepagrįstumą, kaip ir S. Z. pateiktų išvadų nepagrįstumą, apeliantė ginčija iš esmės tik deklaratyviais teiginiais. Vien aplinkybė, kad ekspertas dar kartą neturėjo galimybės apžiūrėti atliktų darbų, teisėjų kolegijos vertinimu, nelemia jo išvadų neteisingumo, atsakant į papildomus klausimus, susijusius su jo atliktu ekspertiniu tyrimu. Todėl esant visumai išvardintų ir nenuginčytų įrodymų, kurie patvirtina atliktų darbų trūkumus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pagrįstai atsisakė priimti iš atsakovės darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. 6 ir Nr. 7.

36. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo išaiškinimais. Priešingai, nei teigia apeliantė, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendime nekonstatavo, kad ieškovė atsakovei jokių pretenzijų dėl po 2016 m. birželio 10 d. atliktų darbų apimties nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas iš šalių susirašinėjimo nustatė, kad ieškovė neginčijo statybos darbų atlikimo fakto po 2016 m. birželio 10 d., neginčijo atliktų darbų apimties, tačiau atsisakė juos priimti ir apmokėti (2016 m. rugsėjo 2 d. raštas) dėl to, kad darbai atlikti su trūkumais ir ieškovės patirti nuostoliai yra didesni nei reikalaujama apmokėti skola. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu ieškovė reiškė apeliantei pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų.

Dėl papildomų darbų

37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti 8 678,86 Eur už atsakovės papildomai atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atliktus papildomus darbus atsakovas suderino su ieškove (Rangos sutarties 6.2.23 punktas), todėl ieškovei nekyla pareiga atsiskaityti už papildomus 8 678,86 Eur vertės darbus.

38. Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Pagal CK 6.684 straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.

39. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalies (taip pat CK 6.684 straipsnio 4 dalies) normas, pabrėžia esminę jų paskirtį – išankstiniu pranešimu užsakovą apsaugoti nuo siurprizinių sutarties kainos pakeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Kasacinis teismas pažymi, kad tokiais atvejais būtent užsakovas turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009, 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Kita vertus, kasacinis teismas pasisako ir dėl rangovo teisių apsaugos tokiose situacijose – pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties (žr. minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

40. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad apie papildomus darbus tinkamai informavo ieškovę. Vien apeliantės teiginiai, kad ieškovė neginčijo šių darbų atlikimo fakto, atliktų darbų kiekio, nepaneigia apeliantės pareigos informuoti apie šiuos darbus ieškovę. Apeliantė byloje neįrodinėjo, kad šie darbai buvo neatidėliotini, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei nekyla pareiga atsiskaityti už papildomus 8 678,86 Eur vertės darbus teisėjų kolegija neturi.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

41. Apeliantė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2 672,04 Eur išlaidų už tyrimų, kuriais ieškovė siekė įvertinti atsakovės atliktų darbų kokybę, priteisimo. Apeliantės teigimu, šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės nuostolius dėl tariamo broko. Teismui konstatavus, kad ieškovės reikalavimas dėl tariamų trūkumų (broko) yra nepagrįstas ir jį atmetus, pasak apeliantės, atitinkamai turėjo būti atmestas ir išvestinis reikalavimas, kuris yra susiję su tariamo broko nustatymu ir taisymu (ieškinio tenkinimu). Su tokia apeliantės pozicija sutikti nėra pagrindo.

42. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu šioje byloje konstatavo, kad ieškovės vienašalis rangos sutarties nutraukimas dėl rangovo (t. y. apeliantės kaltės) yra pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo minėtame sprendime pripažino, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl esminių jos sąlygų (termino praleidimo, civilinės atsakomybės draudimo nebuvimo, atliktų statybos darbų trūkumų) pažeidimo. Taigi, įsiteisėjusiu sprendimu yra konstatuota, kad ieškovė Rangos sutartį be kita ko nutraukė ir dėl apeliantės atliktų statybos darbų trūkumų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad išlaidos, kurias ieškovė patyrė nustatinėdama nekokybiškai apeliantės atliktų darbų trūkumus, nepagrįstai priteistos iš apeliantės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuostolių susidarymo pagrindas yra ir apeliantės nekokybiškų darbų atlikimas, pagrįstai sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti iš apeliantės nurodytas sumas, viso 2 672,04 Eur. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės patirti nuostoliai atsirado ir dėl apeliantės netinkamo sutarties vykdymo, t. y. yra priežastiniu ryšiu susiję su netinkamu veikimu (sutarties terminų pažeidimu, nekokybiškais darbais), o nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), lėmusius žalos atsiradimą, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl netesybų

43. Ieškovė taip pat pareiškė ir reikalavimą dėl 12 300 Eur netesybų priteisimo, kuris susideda iš 7 500 Eur baudos pagal Rangos sutarties 7.1, 6.2.3 punktus dėl nustatyto galutinio darbų atlikimo termino pažeidimo ir 4 800 Eur baudos pagal Sutarties 10.6 punktą dėl laiku nepašalintų atliktų statybos darbų trūkumų.

44. Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šalys, susitardamos dėl netesybų prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, įgyja poveikio priemonę, skatinančią skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, taip pat apibrėžia civilinės atsakomybės apimtį, sąlygas tuo atveju, jei šie įsipareigojimai vis dėlto nebus tinkamai vykdomi. Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, jei šis neįrodo, jog faktiškai patirti nuostoliai yra didesni už netesybas. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

45. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

46. Sprendžiant netesybų mažinimo klausimą vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

47. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantė laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir ginčo sutartis su apeliante nutraukta nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. dėl atlikto esminių sutarties sąlygų pažeidimo buvo nutraukta. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė laiku nepašalino pagal darbų aktus Nr. 6, Nr. 7 atliktų darbų trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės priskaičiuotų netesybų suma už praleistą darbų atlikimo terminą (7 500 Eur) ir laiku nepašalintus darbų trūkumus (4 800 Eur) nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga, atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta praėjus daugiau nei 75 dienoms nuo statybos darbų atlikimo termino pabaigos, taip pat į tai, kad apeliantė nepateikė duomenų, kad nurodytus trūkumus pašalino. Nurodytos netesybos yra apskaičiuotos vadovaujantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis ir atsižvelgiant į jų abiejų atsakomybę už termino praleidimą, yra adekvačios ieškovės atlikto pažeidimo mastui ir nesudaro pagrindo ieškovei nepagrįstai pasipelnyti apeliantės sąskaita. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyje nustatytos apeliantės kaip rangovės pareigos, už kurių pažeidimą ji privalo atsakyti, jeigu nepateikia pateisinančių pažeidimo priežasčių aplinkybė, o tokių byloje nėra nustatyta, todėl aplinkybė, kad ieškovė nereiškė pretenzijų dėl vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, darbų apimtys buvo didelės, šiuo atveju nėra reikšminga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

49. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

50. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgijo ieškovė. Ieškovė prašo priteisti 1 917 Eur bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.

51. Ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jos visa apimtimi priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eiresta“ (juridinio asmens kodas 174940999) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nikista“ (juridinio asmens kodas naudai 304028523) 1 917 (tūkstantį devynis šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Marius BajorasVilija MikuckienėGintaras Pečiulis