- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- e2-3397-892/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00711-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Laimonas Šileris
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 812,05 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas už teisines paslaugas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties. 2017 m. lapkričio 21 d. atlikę patikrinimą ieškovės atstovai nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), buitinių ir paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai prijungti prie ieškovo nuotekų infrastruktūros. Ieškovė, vadovaudamasi užfiksuotais duomenimis, taip pat teisės aktų nuostatomis, apskaičiavo bei pateikė atsakovui apmokėti sąskaitą, esant savavališkam (neteisėtam) prisijungimui. Apskaičiuota mokėtina suma yra baudinio pobūdžio. Nepaisant nustatyto savavališko prisijungimo prie ieškovo nuotekų tinklų bei už tai apskaičiuotos mokėtinos sumos, atsakovas nesutiko jos apmokėti. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė, įvertinusi, kad atsakovo paviršinių nuotekų tinklai yra atjungti nuo ieškovės nuotakyno, sudarė su atsakovu nuotekų tvarkymo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui nuotekų tvarkymo paslaugas objekte, o atsakovas – atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Ieškovė teigė, kad atsakovas neatsiskaitė pagal 2020 m. lapkričio 30 d. Mokėjimo pranešimą už laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. suteiktas paslaugas bei už neteisėtą nuotekų ir paviršinių nuotekų prijungimą prie miesto nuotekų tinklų ir liko skolingas 3 812,05 Eur. Ieškovė nurodė, kad savavališko prisijungimo nustatymo dieną rašytinė sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausantys nuotekų išleidimo įrenginiai buvo prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 28 punkto nuostatomis, laikoma, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atitinkamai, priimamų nuotekų kiekis nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta tvarka. Užfiksavus savavališką prisijungimą prie ieškovės nuotekų tinklų, buvo apskaičiuota mokėtina suma už buitinių nuotekų savavališką išleidimą bei paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimą. Ieškovė prašė atlyginti pagal formulę apskaičiuotą sumą: įvado skersmuo 110 mm * 110 mm * ? konstanta / 4 * 30 d. * 24 val. * 3600 * 0,35 m/s * 0,65 = 5604 m3 * 0,67 Eur = 3754,68 Eur. Atitinkamai papildomai priskaičiuota mokėtina suma už 30 m3 (0,67 Eur už m3) apskaičiuotų paviršinių (lietaus) nuotekų kiekį. Likusi ieškinio dalis susideda iš einamųjų mokėjimų nepadengimo atsakovui jau sudarius sutartį su ieškovu dėl nuotekų tvarkymo. Ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovo gauti mokėjimai, visų pirma, dengia seniausias skolas, todėl patikslintu ieškiniu yra reikalaujama 3 812,05 Eur suma.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė jau buvo pateikusi ieškinį teismui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo skolą pagal tą pačią 2018 m. rugpjūčio 21 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV103252. Ši byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-5449-566/2019). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Bylos nagrinėjimo metu UAB "Vilniaus vandenys“ atsisakė nuo ieškinio ir teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. CPK 293 straipsnio 3 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą arba patvirtinti taikos sutartį. Atsakovas teigė, kad sulyginus šią suvestinę su vandens suvartojimo ir įmokų suvestine, kurią ieškovė pateikė kartu su ieškiniu šioje civilinėje byloje matosi, kad visi ieškovės atlikti atsakovo mokėtinų mokesčių bei atsakovo atliktų mokėjimų paskaičiavimai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. visiškai sutampa. Taigi, ieškovė skaičiuodama tariamą atsakovo skolą vėl įtraukia laikotarpį, dėl kurio šalių ginčas dėl atsiskaitymo jau yra išspręstas. Nors ieškovė šioje civilinėje byloje pateikia paaiškinimus, kad skola susidarė dėl to, kad atsakovas atsisakė apmokėti sumas, kurios buvo paskaičiuotos už neteisėtą prisijungimą prie ieškovės tinklų, tačiau šios sumos buvo paskaičiuotos 2018 m. sausio mėnesį, t.y. tuo laikotarpiu, dėl kurio šalių ginčas jau yra išspręstas. Ieškovė galėtų teikti ieškinį tik dėl šalių atsiskaitymo santykių už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Iš prie šio ieškinio pridedamos suvestinės matosi, kad už laikotarpį 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovui priskaičiuota 53,34 Eur mokesčių, o atsakovas už šį laikotarpį sumokėjo 52,01 Eur. Iš esmės jokios atsakovo skolos neturėtų būti, nes į suvestinę yra įtraukti mokesčiai už 2020 m. lapkričio mėnesį, o atsakovas už šį mėnesį turėjo atsiskaityti kitą mėnesį (2020 m. gruodžio mėnesį). Tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė visiškai nepagrįstai remiasi CK 6.54 straipsniu nurodydama, kad iš atsakovo gautais mokėjimais, visų pirma, buvo dengiamos seniausios skolos. Ieškovė, atsisakydama nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-5449-566/2019, pripažino, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovei nėra skolingas, todėl nesuprantama, kokios „seniausios skolos“ buvo dengiamos atsakovo mokėjimais. Prie pradinio ieškinio šioje civilinėje byloje ieškovė pridėjo 2017 m. lapkričio 21 d. aktą bei 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. kovo 1 d. raštus. Patikslintame ieškinyje ieškovė jau pateikia paaiškinimus, kuriais siekia įrodyti kad atsakovo vidaus nuotekų tinklai neva buvo neteisėtai prijungti prie ieškovės valdomų tinklų. Nors šių įrodymų ieškovė ir nebuvo pateikusi civilinėje byloje Nr. e2-5449-566/2019, o taip pat pateikia paaiškinimus dėl baudos paskaičiavimo, tačiau skaičiavimai už neva neteisėtą prisijungimą buvo įtraukti į ieškinio kainą civilinėje byloje Nr. e2-5449-566/2019, todėl darytina išvada, kad šioje dalyje šalių ginčas jau yra išspręstas, nes papildomų paaiškinimų pateikimas nelaikytinas naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. aktas buvo surašytas dalyvaujant tik ieškovės atstovams, kurie net nebuvo užėję į atsakovui priklausantį žemės sklypą, o atsakovas apie atliekamą patikrinimą net nebuvo informuotas. Be to, akte net nėra užfiksuotas atsakovo nuotekų neteisėto prisijungimo faktas. Akte yra rašoma tik apie atsakovo lietaus nuotekų neva neteisėtą prijungimą prie ieškovės tinklų. Kaip ieškovės atstovai nustatė neteisėtą nuotekų prisijungimo faktą, nėra aišku. Akte, išskyrus pažymėjimą varnele prie langelio apie nuotekas, nėra jokio aprašymo, kaip šis faktas buvo nustatytas. Atsakovui pradėjus reikšti pretenzijas dėl netinkamai surašyto akto, vėliau jau dalyvaujant atsakovui buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio metu buvo surašytas naujas aktas, kuriuo buvo patvirtinta, kad atsakovo lietaus nuotekos nėra prijungtos prie ieškovės valdomų nuotekų tinklų. Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nenurodė, kaip ji nustatė (kokiais bandymais, metodais ir pan.) atsakovo vidaus nuotekų tinklų neteisėto prijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų faktą. Atsakovas nurodė, kad nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo komunikacijos iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio iš viso nebuvo prijungtos prie ieškovės valdomos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Nuo pat gyvenamojo namo statybos užbaigimo šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausančiam namui geriamasis vanduo buvo ir yra tiekiamas iš namų valdoje įrengto artezinio šulinio, kuriuo taip pat naudojasi dar keletas greta esančių namų savininkų. Iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsakovo gyvenamojo namo nuotekos buvo prijungtos prie vietinio nuotekų šalinimo įrenginio. Tik po 2018 m. rugpjūčio 21 d. sutarties pasirašymo atsakovo nuotekų šalinimo komunikacijos buvo prijungtos prie ieškovės valdomų nuotekų šalinimo tinklų. Po šios sutarties sudarymo už nuotekų šalinimą atsakovas ir pradėjo vykdyti mokėjimus ieškovui. Faktą, kad atsakovo gyvenamojo namo geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo komunikacijos nebuvo prijungtos prie viešųjų tinklų patvirtina ir ieškovo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovo valdomame gyvenamajame name yra įrengtas vietinis vandentiekis ir vietinis nuotekų šalinimas, nes po 2018 m. rugpjūčio 21 d. sutarties pasirašymo registro duomenys nebuvo pakeisti.
4. Ieškovė dublike nurodė, kad skolą didžiąja dalimi sudaro vadinamoji bauda dėl neteisėto atsakovo prisijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų. Atsakovas atliko jo objekto nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus ir kreipėsi į ieškovę, kad ji tai įvertintų bei užfiksuotų. Atsakovas neakcentuoja savo atsiliepime į ieškinį, kad nuo pažeidimo užfiksavimo momento iki neteisėto prisijungimo fakto pašalinimo praėjo pakankamas laiko tarpas per kurį atsakovas atliko nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus, taip pat paprašė sudaryti sutartį su ieškove dėl paslaugų teikimo. Tačiau visa tai jokia apimtimi nepaneigia ieškovės prieš tai užfiksuoto fakto, susijusio su savavališku prisijungimu prie ieškovo nuotakyno.
Atsiliepimas
5. Atsakovas triplike nurodė, kad dublike ieškovės nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų teiginių, priešingai, tik juos patvirtina. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo teiginius, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo jau buvo išspręstas ankstesnėje byloje, nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju skolą didžiąja dalimi sudaro vadinamoji bauda dėl neteisėto atsakovo prisijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų. Tai neva patvirtina ieškovės pridedama reikalaujamą priteisti sumą detalizuojanti išklotinė. Tiek iš anksčiau ieškovės pateiktų dokumentų, tiek iš naujai pateikiamos išklotinės matosi, kad ieškovės nurodyta bauda buvo įskaičiuota į mokėjimus už 2018 m. sausio mėnesį. Vadinasi, atsakovo skola ieškovės nurodytai baudos sumai atsirado nuo 2018 m. sausio mėnesio. Civilinėje byloje Nr. e2-5449-566/2019 ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė nuo ieškinio ir teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Taigi, ieškovės naujai pateikta išklotinė ne tik, kad nepaneigia atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų teiginių ir argumentų, bet ir patvirtina faktą, kad pagrindinė skolos dalis yra paskaičiuota už 2018 m. sausio mėnesį, t.y. už laikotarpį, už kurį šalių ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymų jau yra išspręstas teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Dubliko teiginiai, kad atsakovas atliko vidaus tinklų pertvarkymo darbus tik patvirtina faktą, jog 2017 m. lapkričio 21 d. akto surašymo metu atsakovo vidaus nuotekų tinklai nebuvo prijungti prie ieškovės tinklų. Jei atsakovo akto surašymo metu būtų prijungti prie ieškovės tinklų, tai atsakovui jokių vidaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbų nebūtų reikėję atlikti. Būtent po atsakovo atliktų pertvarkymo darbų, kai atsakovo tinklai buvo prijungti prie ieškovės tinklų, tarp šalių ir buvo pasirašyta 2018 m. rugpjūčio 21 d. sutartis. 2018 m. rugpjūčio 1 d. akte yra pasisakyta tik apie tai, kad atsakovo lietaus nuotekų tinklai nėra prijungti prie ieškovės nuotekų tinklų, apie atsakovo vidaus nuotekų tinklus 2018 m. rugpjūčio 1 d. akte iš viso nieko nėra rašoma. Dublike ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų dėl atsikirtimų į atsakovo procesiniuose dokumentuose išsakytus teiginius apie tai, kad 2017 m. lapkričio 21 d. akte, išskyrus pažymėjimą varnele prie langelio apie nuotekas, nėra jokio aprašymo, kuris paaiškintų neva neteisėto atsakovo vidaus nuotekų tinklų prijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų faktą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prašomos priteisti dalis skolos yra baudinio pobūdžio. Ankstesnis ginčas buvo kitu pagrindu, buvo prašoma priteisti įprastą skolą už nuotekų šalinimo paslaugas.
Atsiliepimas
7. Atsakovo atstovas prašė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčas tarp šalių išspręstas, iškėlus bylą buvo aišku, kad nurodyta suma paskaičiuota akto pagrindu. Prašė taikyti senatį ieškovės prašomai priteisti baudinio pobūdžio skolai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, kad namo nuotekų šalinimas yra vietinis. 2017 m. lapkričio 21 d. atlikęs patikrinimą ieškovės atstovas surašė Neteisėto vandens vartojimo ir/ar nuotekų tvarkymo fakto nustatymo aktą, kuriame konstatavo atsakovui priklausančio namo neteisėtą prijungimą prie nuotekų tinklų, paviršinių nuotekų prijungimą prie tinklų. Pastabose nurodyta, kad patikros metu (dūmų generatoriaus) nustatytas lietaus nuvedimo į KF, pagal GIS duomenis nesimato, kad (duomenys neskelbtini)vandenys vartotojas.
9. 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo surašytas geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo, užplombavimo, nuplombavimo ir vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad paviršinės (lietaus) nuotekos patikrinimo dūmų detektoriumi metu į miesto nuotekų tinklus nepatenka.
10. 2018 m. rugsėjo 20 d. šalys sudarė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartį. Joje nurodyta, kad paslaugų teikimo pradžia – 2018 m. rugsėjo 1 d. Skiltyje „kita informacija“ ranka įrašyta sąlyga „už lietaus nuotekas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. mokėti nuo 195 kv. m. ploto“ yra užbraukta.
11. Remiantis į bylą pateiktais ir Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo A. V. atžvilgiu. Priėmus teismo įsakymą ir skolininkui pateikus prieštaravimus, UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovo 3 809,72 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė tiekia A. V. nuo 2011 m. gegužės 9 d. nuosavybės teise priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas, atsakovas neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingas 3 809,72 Eur. Iš prie ieškinio pridėtų priedų matyti, kad ieškovė reikalavimą dėl 3 809,72 Eur skolos priteisimo grindė mokėjimo sąskaitų, vandens suvartojimo ir įmokų suvestinėmis. Jų pirmoje eilutėje nurodoma 3 780,05 Eur skolos suma už 2018 metų sausio mėnesį, iš vandens suvartojimo ir įmokų suvestinės matyti, kad likusią skolos dalį sudaro einamosios įmokos už atitinkamą mėnesį. Liteko duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, Vilniaus miesto civilinė byla Nr. e2-5449-566/2019 buvo nutraukta.
12. Prie šioje byloje pateikto ieškinio ieškovas pridėjo mokėjimo pranešimą už 2018 m. sausio mėnesio suteiktas paslaugas, kuriame nurodyta mokėtina suma – 3 780,05 Eur, kurią reikia sumokėti iki 2018 m. vasario 28 d. Tokia pati mokėtina suma už 2018 metų sausio mėnesį nurodyta ir šioje byloje pateiktoje vandens suvartojimo ir įmokų išklotinės 1 a eilutėje. Minėta suma taip pat nurodyta prie patikslinto ieškinio pateiktoje 2021 m. birželio 15 d. suteiktų paslaugų ir įmokų išklotinėje, tik papildomai joje nurodoma, kaip paskaičiuota suma.
13. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-5449-566/2019 pateiktoje vandens vartojimo ir įmokų išklotinėje paskaičiavimai, kuriais grindžiama prašoma priteisti skola už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d., yra identiški šioje byloje pateiktose vandens suvartojimo ir įmokų suvestinėje (pateikta kartu su ieškiniu) bei iš esmės sutampa su suteiktų paslaugų ir įmokų išklotinėje (pateikta kartu su dubliku) už tapatų laikotarpį nurodytiems paskaičiavimams.
14. Remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
15. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktą). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas). Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas). Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019).
16. Šioje byloje esantys duomenys (ieškiniuose nurodytos aplinkybėms, reikalavimams pagrįsti pridėti paskaičiavimai) pakankami konstatuoti, kad reikalavimas dalyje dėl skolos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. priteisimo yra tapatus nagrinėtam Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5449-566/2019. Iš prie šioje byloje pridėtų skolos išklotinių, mokėjimo pranešimų bei ankstesnėje byloje pridėtos išklotinės matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo priskaičiuoti įsiskolinimai yra identiški. Šioje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje ieškovas prašė priteisti iš to paties atsakovo tokio pačio dydžio skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d., vadinasi, sutampa abiejų bylų šalys ir dalykas. Šioje byloje patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad prašo priteisti skolą už laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. suteiktas paslaugas bei neteisėtą nuotekų ir paviršinių nuotekų prijungimą prie miesto nuotekų tinklų. Ankstesnėje byloje ieškovė nurodė, kad prašo priteisti skolą už suteiktas paslaugas, tačiau iš prie ankstesnės bylos pridėtų dokumentų matyti, kad į skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. buvo įtraukta už savavališką buitinių nuotekų ir paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimą priskaičiuota mokėtina suma. Iš esmės ieškovės atstovas šios aplinkybės neginčijo, tik nurodė, kad praeitoje byloje ieškinyje buvo nurodyta, kad prašoma priteisti skolą už suteiktas paslaugas. Tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės, ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Taigi, nepaisant to, kad ieškovė ankstesniame ieškinyje nurodė, kad prašė priteisti skolą už suteiktas paslaugas, iš prie ieškinio pridėtų priedų, tai yra prašomos priteisti skolos paskaičiavimo aišku, kad buvo prašoma priteisti skolą, susidariusią iš paskaičiuotos sumos už neteisėtą nuotekų prijungimą bei einamaisiais mėnesiais suteiktas paslaugas. Netikslus faktinio pagrindo nurodymas ieškinyje nekeičia bylos esmės, nes iš prie ieškinių pridėtų priedų aišku, kad abiejose bylose reikalavimas dėl skolos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. buvo grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Vertinant, ar ieškinių ir (ar) skundų dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007 ir kt.). Nors ieškovė ankstesnėje byloje netiksliai suformulavo reikalavimą, nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovui prieštaraujant dėl ieškinio, ieškovas turėjo tikslinti faktines aplinkybes, papildomai pagrįsti pateiktą paskaičiavimą, tačiau tai nereiškia, kad kistų reikalavimo esmė. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas niekaip neįrodė, kad ankstesnėje byloje prašytos priteisti sumos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. buvo paskaičiuotos remiantis kitais juridiniais faktais nei šioje. Aplinkybė, kad ankstesniame ieškinyje tuo pačiu pagrindu (už neteisėtą prisijungimą prie tinklų) paskaičiuotą sumą ieškovė įvardijo skola, šiame ieškinyje – mokėtina suma (bauda) už neteisėtą prisijungimą prie tinklų nekeičia ginčo esmės ir jo tapatumo vertinimo, juolab, kad tiek šioje, tiek ankstesnėje byloje ieškovė teikė reikalavimą dėl skolos priteisimo.
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla dalyje reikalavimo dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
18. Papildomai pažymėtina, kad ieškovės atstovas tinkamai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovui buvo paskaičiuota mokėtina suma už buitinių nuotekų savavališką išleidimą, nors 2017 m. lapkričio 21 d. akte nurodyta, kad patikros metu (dūmų generatoriaus) nustatytas lietaus nuvedimo į KF. Teismo posėdyje į atsakovo atstovo klausimą, kaip nustatė, kad bendros nuotekos patenka į ieškovės tinklus, ieškovės atstovas atsakė, jog mano, kad taip yra. Tokie paaiškinimai nėra pakankami paneigti VĮ „Registrų centras“ nurodytų duomenų, kad atsakovui priklausančio namo nuotekų šalinimas yra vietinis (CPK 178, 185 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovės atstovas pripažino, kad ieškovė administracine tvarka buvo pradėjusi teiseną dėl atsakovo neteisėto prisijungimo prie nuotekų tinklų, tačiau joks sprendimas atsakovo atžvilgiu joje nebuvo priimtas. Minėtų duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą sutikti su atsakovo argumentu, kad reikalavimas dėl mokesčio už neteisėtą prisijungimą prie bendrų nuotekų šalinimo tinklų negali būti patenkintas visiškai, jei nebūtų konstatuotas reikalavimo tapatumas. Taip pat pažymėtina, kad teisiškai nereikšmingos ieškovės atstovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas prie ieškovės nuotekų tinkų prisijungė nederinęs sąlygų, neturėjęs projekto, nes šioje byloje nekilo ginčo dėl ieškovės teikiamo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugų pagal 2018 m. rugsėjo 20 d geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartį pagrįstumo.
19. Analizuojant ieškovės prie dubliko pateiktos lentelės Suteiktos paslaugos ir įmokos skiltis „mokėtina suma“ ir „sumokėta suma“ matyti, kad už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovas nesumokėjo 2,33 Eur priskaičiuotų įmokų. Tačiau, sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad priskaičiuotos sumos už atitinkamą mėnesį pagal sutartį turi būti sumokamos kitą mėnesį (sutarties 3.5 punktas), todėl jos negali būti priteistos kaip privalomos mokėti, jei įmokos terminas nėra praleistas. Iš prie dubliko pateiktos suvestinės matyti, kad po 2020 m. lapkričio 30 d., tai yra 2020 m. gruodžio mėnesį, atsakovas sumokėjo 2,35 Eur. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio pateikimo metu 2021 m. kovo 15 d. atsakovas buvo skolingas už laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartį priskaičiuotas mokėti sumas.
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas dalyje dėl skolos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (300 Eur už atsiliepimą į ieškinį (2021 m. balandžio 7 d. mokėjimas), 120 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2021 m. gegužės 27 d. mokėjimas), 120 Eur už tripliką (2021 m. liepos 21 d. mokėjimas), 60 Eur už atstovavimą teisme (2021 m. rugsėjo 24 d.)). Teismas pažymi, kad bylą dalyje nutraukus ir likusioje dalyje ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. nutraukti remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. V. (gim. 1963 m. gruodžio 4 d.) iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“, į. k. 120545849, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.