- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-899-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00673-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- E. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės E. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3646-588/2022 pagal pareiškėjos E. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iki ieškinio teismui pateikimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki ieškinio teismui pateikimo dienos nustatyti dukros A. G. ir sūnaus M. G. nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje kartu su jų mama (pareiškėja); 2) iki ieškinio teismui pateikimo dienos laikinai uždrausti nepilnamečiams vaikams – dukrai A. G. ir sūnui M. G. be rašytinio vaikų mamos (pareiškėjos) sutikimo išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir bet kurią Europos Sąjungos ar bet kurią kitą užsienio valstybę su lydinčiu asmeniu – vaikų tėvu S. G., Rusijos Federacijos piliečiu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymo pagrindas:
2. Pareiškėja nurodo, kad ji ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tačiau jai reikia laiko tam pasiruošti ir surinkti visus reikiamus įrodymus. Su vaikų tėvu S. G. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką (duomenys neskelbtini), santuokos faktas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Santuokos metu jiems gimė du vaikai – A. G. ir M. G., kurie šiuo metu yra su ja Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)). Santuoka su S. G. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo faktas įregistruotas Lietuvos Respublikoje). Pagal Rusijos Federacijos teisinį reglamentavimą po santuokos nutraukimo vaikai lieka gyventi su motina, jeigu nėra sudaryta kitokia sutartis, tačiau kitokia sutartis sudaryta nebuvo, todėl šiuo metu ji su savo nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaikų tėvas, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, 2022 m. liepos 15 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir reikalauja leisti vaikams išvykti į Rusijos Federaciją. Dėl šio S. G. reikalavimo tarp jų kilo konfliktas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kadangi vaikų tėvas be jos sutikimo ketina išvežti bendrus nepilnamečius vaikus į Rusijos Federaciją. Mano, kad išvežus vaikus būtų šiurkščiai pažeistos vaikų teisės gyventi kartu su mama Lietuvos Respublikoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakyta priimti analogišką prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Pareiškėja šiuo atveju pateikė pakartotinį tapatų prašymą neišnykus pagrindams atsisakyti priimti prašymą pagal 2022 m. liepos 27 d. nutartį, todėl tapatus pakartotinis prašymas tuo pačiu pagrindu nepriimtinas.
Šalies argumentai
5. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, kuria pareiškėja įpareigota ištaisyti trūkumus civilinėje byloje pagal analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio. Teismas konstatavo, jog šių aplinkybių visuma patvirtina, kad iki šiol nėra pasibaigęs procesas pagal analogišką pareiškėjos prašymą ir pareiškėja teikia analogišką prašymą pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3-5 dalimis nutarė pareiškėjos prašymą atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos 2022 m. liepos 27 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantė teigia, kad CPK 137 straipsnyje nėra reglamentuota teismo teisė atsisakyti priimti asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ši teisės norma reglamentuoja tik ieškinio priėmimo taisykles. Teigia, kad šioje byloje pateikto prašymo skaičius nėra ribojamas. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos nėra ieškinys ir negali būti prilyginamas ieškiniui, kadangi tokių prašymų turinį ir prašymų nagrinėjimo taisykles reglamentuoja atskiros teisės normos.
6.2. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. liepos 27 d. nutartimis, kurios nėra įsiteisėjusios, todėl teismas nebuvo saistomas minėtų nutarčių. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad šiuo atveju šalių nepilnametis vaikas nuo 2022 m. liepos 28 d. yra išvežtas į Baltarusijos Respubliką. Teigia, jog teismas privalėjo imtis priemonių apginti nepilnamečio vaiko teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
9. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymui negalėjo taikyti CPK 137 straipsnio taisyklių, nes šiomis įstatymo nuostatomis reglamentuojamos tik ieškinio priėmimo taisykles ir jos negali būti taikomos pareiškėjos prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Teigia, kad prašymų skaičius nėra ribojamas. Pažymi, jog teismas taip pat vadovavosi neįsiteisėjusiomis teismų nutartimis, neatsižvelgė į naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog šalių nepilnametis vaikas yra išvežtas į Baltarusijos Respubliką.
10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškiant ieškinį priėmimo klausimą tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.
11. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kuriais grindžiamas proceso teisės normų pažeidimo faktas, tuo aspektu, jog teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo.
12. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantė ne kartą Plungės apylinkės teismui teikė identiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Pareiškėjos prašymų pagrindu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui Plungės apylinkės teisme buvo užvestos civilinės bylos Nr. 2-3449-999/2022; Nr. 2-3610-588/2022; Nr. 2-3646-588/2022; Nr. 2-3782-995/2022.
13. Nors CPK 144 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, o tokių prašymų pateikimo skaičius nėra ribojamas, tačiau pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant papildomų aplinkybių, lemiančių tokio prašymo naują svarstymą. Šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Šalis, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-844/2013).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė ne tik teikė tapatų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, tačiau kaip matyti iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jos iš esmės analogiškas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3782-995/2022 buvo atmestas. Pažymėtina, jog dėl minėtos nutarties apeliantė pateikė atskirąjį skundą. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė terminą minėto atskirojo skundo trūkumams šalinti, kuri taip pat yra apskųsta apeliantės 2022 m. spalio 3 d. atskiruoju skundu, kuris yra priimtas, todėl šiuo atveju nėra priimta galutinė ir įsiteisėjusi nutartis dėl apeliantės pareikštų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Pažymėtina ir tai, jog 2022 m. rugpjūčio 1 d. skundžiamos nutarties priėmimo metu, Plungės apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3449-999/2022 apeliantė 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat pateikė papildomus motyvus ir įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų (Nr. DOK-18352), nurodydama, kad atsakovas S. G. išvežė vaiką į Baltarusijos Respubliką. Minėti įrodymai pateikti tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-3449-999/2022, pateikiant tą patį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui adresuotą 2022 m. liepos 29 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarptautinės paieškos paskelbimo, todėl pirmosios instancijos teismas pareikštus prašymus pagrįstai vertino iš esmės kaip analogiškus. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjo ir naujos aplinkybės – apeliantė civilinėje byloje Nr. 2-3449-999/2022 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su analogiškomis aplinkybėmis papildant jį motyvais dėl vaiko išvežimo į Baltarusijos Respubliką, kuris Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmestas.
16. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Plungės apylinkės teismas jau išnagrinėjo iš esmės analogišką apeliantės prašymą, dėl tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi, ji apskųsta apeliacine tvarka, tai yra dėl iš esmės analogiško apeliantės prašymo šiuo metu vyksta teisminis procesas. Be to, įvertinus minėtose keturiose bylose (nutarties 12 punktas) pateiktus apeliantės prašymus, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jie iš esmės yra analogiško turinio, nenurodant naujų ir reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl kurių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas tarp tų pačių šalių turėtų būti nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, todėl daroma išvada, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti apeliantės prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
17. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus ir atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, apeliantė turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių prašymų priėmimo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.