- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- I-1643-609/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00010-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovams S. S., A. V.
2018 m. liepos 4 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), jam priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (I t., b. l. 3 – 11) nurodė, jog 2016 m. gruodžio 5 d. jis buvo sulaikytas ir patalpintas į Klaipėdos AVPK areštinę. Teigia, jog siekiant daryti psichologinį spaudimą ir neturint teismo leidimo, Klaipėdos AVPK areštinėje buvo vykdomas nepertraukiamas jo vaizdo stebėjimas ir garso įrašymas. Pažymi, kad kameroje sumontuota vaizdo stebėjimo įranga sudarė galimybę stebėti visą kameros plotą, įskaitant ir sanitarinį mazgą. Nurodo, jog kaip buvęs policijos pareigūnas, kameroje buvo laikomas vienas, todėl nebuvo teisėto pagrindo jį filmuoti ir daryti garso įrašus. Atkreipia dėmesį, jog atlikusi tyrimą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. 3R-424 (2.13-1.) konstatavo, jog Klaipėdos AVPK areštinėje vykdomas nepertraukiamas vaizdo stebėjimas ir garso įrašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) reikalavimams, todėl Klaipėdos AVPK įpareigojo nedelsiant nutraukti garso įrašymą ir sunaikinti surinktus balso duomenis.
Pareiškėjas teigia, jog dėl minėtų neteisėtų Klaipėdos AVPK administracijos veiksmų jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, neturėjo galimybės laikytis įprastų higienos reikalavimų, jautėsi pažemintas. Pažymi, jog dėl patirto streso ir psichologinio spaudimo sutriko jo sveikata – padidėjo arterinis kraujospūdis, jis susirgo prostatitu. Minėti neigiami išgyvenimai ir sveikatos sutrikimai, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. J. nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK atsiliepime skundą nurodė, prašo pripažinti, jog pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.8(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ Klaipėdos AVPK areštinės kamerose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Jos įrengtos laikantis ADTAĮ 19 straipsnio reikalavimų ir sanitarinio mazgo patalpos nėra stebimos.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjusi S. J. 2017 m. liepos 17 d. skundą dalyje dėl jo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos AVPK areštinėje, Inspekcija konstatavo, jog vaizdo duomenų tvarkymą Klaipėdos AVPK areštinėje reglamentuoja Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtintas Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis fiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkos aprašas, kuriame nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis. Tyrimo metu Inspekcija padarė išvadą, jog balso duomenys, gauti vykdant vaizdo stebėjimą patalpose įrengtomis vaizdo kameromis, nėra tvarkomi remiantis teisės aktų reikalavimais, taip pažeidžiant ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir Klaipėdos AVPK įpareigojo minėtu viršininko įsakymų patvirtintą aprašą atnaujinti ir sunaikinti surinktus garso įrašus. Klaipėdos AVPK pabrėžia, kad Inspekcijos suformuluoti reikalavimai buvo įvykdyti nedelsiant, apie tai informuojant Inspekciją ir pareiškėją. Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose padaryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas pareiškėjas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo peržiūrimi, kopijuojami ar kitaip platinami.
Klaipėdos AVPK pažymi, jog teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog tam tikras pažeidimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Mano, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl skunde nurodytų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų. Teigia, jog civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. patyrusiam žalą asmeniui privalo būti atlyginta realiai padaryta žala, o ne būdas pasipelnyti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumui pagrįsti pareiškėjas remiasi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 3R-424 (2.13-1.) „Dėl S. J. 2017-07-14 skundo dalyje dėl jo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje“, priimtu išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. liepos 14 d. skundą. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė stresu, dvasiniais išgyvenimais, sveikatos sutrikimais, pažeminimo jausmu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo pratęsiamas ir atsižvelgiant į 2018 m. gegužės 4 d. teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, įvertinus tai, kad neišnyko kardomosios priemonės taikymo sąlygos iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtina kardomoji priemonė suėmimas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 įsakymo Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 80 punkte pažymėta, jog Klaipėdos AVPK areštinėje įrengiama nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo (areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe) ir ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo sistemos. Areštinės kamerose esančios vaizdo stebėjimo kameros.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktuose yra numatyta galimybė suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą.
Remiantis ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalimi, duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtu: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; 2) tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; 3) tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; 4) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; 5) saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; 6) tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus.
ADTAĮ 16 straipsnyje nurodyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam duomenų tvarkymui, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis.
ADTAĮ 19 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtu vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtu renkama ne daugiau duomenų, negu tai yra būtina. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.).
Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas , būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija: 1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą; 2) duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas, pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris) ( ADTĮ 20 straipsnio 1 dalis).
Administracinės bylos duomenys (I t., b. l. 74 – 75) patvirtina, jog siekiant sudaryti galimybę Klaipėdos AVPK sėkmingai užtikrinti sulaikytų asmens sveikatos ir gyvybės apsaugą, 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos AVPK kreipėsi į Inspekciją, prašydama atnaujinti Klaipėdos AVPK Asmenų duomenų valdytojų registre esančią informaciją. Prašyme nurodyta, jog Klaipėdos AVPK areštinėje esančiose kamerose planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, siekiant užtikrinti jose laikomų asmenų saugumą t. y. apsaugoti jų sveikatą ir gyvybę tiek nuo kitų asmenų, tiek ir savęs žalojimo atvejais, operatyviai reaguoti ir tam užkirsti kelią.
Inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (I t., b. l. 73) Klaipėdos AVPK prašymas buvo patenkintas.
Aukščiau nurodyta informacija patvirtina, jog nuolatinė Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra techninių priemonių pagalba buvo vykdoma teisėtai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. liepos 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su skundu, kuris 2017 m. liepos 18 d. buvo priimtas dalyje dėl pareiškėjo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos AVPK areštinėje.
Inspekcijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendime Nr. 3R-424 (2.13-1.) „Dėl S. J. 2017-07-14 skundo dalyje dėl jo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje“ (1 t., b. l. 16 – 22) konstatuota, jog Klaipėdos AVPK areštinės patalpose vykdomas vaizdo stebėjimas nepažeidžia ADTAĮ 16 straipsnio reikalavimų, tačiau Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtintose Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate tvarkos apraše nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, todėl vaizdo stebėjimas atliekamas, nesilaikant ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų (vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. Nurodyta, jog tyrimo metu Klaipėdos AVPK nepateikė informacijos, kuri leistų teigti, jog Klaipėdos AVPK areštinėje vykdomas garso įrašymas yra būtinas, vykdomas vadovaujantis teisės reikalavimais ir siekiant teisėtų, aiškiai nustatytų ir suprantama forma išreikštų tikslų, todėl įpareigojo Klaipėdos AVPK nedelsiant nutraukti balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą, tvarkymą ir sunaikinti surinktus garso įrašus.
Inspekcijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 3R-424 (2.13-1.) „Dėl S. J. 2017-07-14 skundo dalyje dėl jo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje“ nėra nuginčytas ir yra įvykdytas. Iš Inspekcijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 3R-424 (2.13-1.) „Dėl S. J. 2017-07-14 skundo dalyje dėl jo vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje“ turinio matyti, jog pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. skundo nagrinėjimo metu skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl skundas dalyje buvo atmestas, o dalyje skundo tyrimas buvo nutrauktas.
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. skundo nagrinėjimo metu nustatyti pažeidimai neturėjo įtakos jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje kokybei, jais nebuvo siekiama pareiškėją pažeminti, todėl jie negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurios pareiškėją galėjo paveikti su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu.
Kadangi neįrodyta, jog Klaipėdos AVPK neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjo patirta žala, skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 – 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.