Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-131-1117/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-14
Bylos Nr.: e2-131-1117/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01689-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aida Stulpinienė
Ieškovas: V. Č.
Atsakovas: A. R., V. V., D. B., A. B., V. B., L. B., D. G., K. K., L. K., E. K., S. K.
Advokatai: Saulena Gasiūnienė, Gediminas Juknevičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-131-1117/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01689-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 14 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant ieškovui V. Č., jo atstovei advokatei Saulenai Gasiūnienei,atsakovų atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovams A. R., A. R., V. V., D. B., A. B., V. B., L. B., D. G., K. K., L. K., E. K., S. K. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo:

1) nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 29 m² ploto kelio servitutą pagal 2022 m. liepos 25 d. UAB „Žemaitijos projektai“ parengtą žemės sklype numatomo servituto nustatymo planą, plane pažymėtą indeksu S1, suteikiant teisę keliu važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus ir naudotis pėsčiųjų taku;

2) nustatyti kelio servituto mokestį, mokamą vienkartine įmoka, kurios dydis – 300 Eur, ją paskirstant taip: E. K. ir S. K. už 239/2181 dalis žemės sklypo – 32,87 Eur, V. V. už 81/727 dalis žemės sklypo 33,42 Eur, L. B. už 40/727 dalis žemės sklypo – 16,51 Eur, V. B. už 40/727 dalis žemės sklypo – 16,51 Eur, K. K. ir L. K. už 82/727 dalis žemės sklypo – 33,84 Eur, A. R. ir A. R. už 81/727 dalis žemės sklypo 33,43 Eur, D. G. už 1/3 dalį žemės sklypo 100 Eur, D. B. ir A. B. už 81/727 dalis žemės sklypo 33,42 Eur; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad jis, ieškovas V. Č., nuosavybės teise valdo 2,4972 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovai bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo 0,0727 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Atsakovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su keliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kelio per atsakovų žemės sklypą suformuota nuovaža patekimui į (duomenys neskelbtini) ir toliau esančius sklypus. Atsakovams priklausantis žemės sklypas anksčiau buvo D. D. nuosavybė. Ji 2011 metais rengė Detalųjį planą dėl jai priklausančio sklypo padalijimo į 12 žemės sklypų, 9 iš jų formuojant kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos paskirties sklypus ir 3 inžinerinės infrastruktūros žemės sklypus. Rengiant Detalųjį planą D. D. ir V. Č. susitarė dėl servituto nustatymo, nes abiem žemės sklypų savininkams jis buvo reikalingas patekimui nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į jiems priklausančius žemės sklypus. 2011 m. lapkričio 18 d. D. D. ir V. Č. pasirašė servituto sutartį, kuria jis suteikė teisę naudotis savo žemės sklypo dalimi patekimui prie D. D. formuojamų žemės sklypų. Tuo metu, kai buvo ruošiama servituto sutartis, D. D. leido ieškovui važiuoti per savo žemės sklypą nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), santykiai su D. D. buvo draugiški, todėl jokio ginčo dėl patekimo į žemės sklypą nebuvo. D. D. žadėjo pasirašyti servituto sutartį, bet to nepadarė, Detaliuoju planu suformuotus žemės sklypus pardavė. Be to, tuo metu, kai jis su D. D. tarėsi dėl privažiavimo prie žemės sklypų, dar nebuvo atliktas kelio Nr. (duomenys neskelbtini) remontas, nuovaža nuo kelio į jo bei atsakovų sklypus buvo platesnė ir jis netrukdomai galėjo privažiuoti prie savo žemės sklypo nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug 2021 m. buvo atliktas kelio Nr. (duomenys neskelbtini) remontas, kurio metu buvo pakeistas nuovažos kampas, jis pasuktas į atsakovų žemės sklypo pusę, patiestas trumpas perlaidos vamzdis, susiaurinta nuovaža, dėl ko jis nebegali patekti į savo žemės sklypą. Jis savo žemės sklypui pradėjo rengti Žemės sklypų formavimo projektą, kuriuo sklypas dalijamas į 24 žemės sklypus, kurių paskirtis mažaaukščių namų statyba bei susisiekimo teritorijos. Prie naujai formuojamų žemės sklypų būtina suformuoti privažiavimus. Formuojant naują gyvenamųjų namų kvartalą, privažiavimas prie sklypų numatomas nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), nes kitos alternatyvos nėra. Tam, kad būtų galima nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) patekti į ieškovo formuojamus žemės sklypus, reikia pervažiuoti atsakovams priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų teritorijos, dalį, kuri sudaro 29 m² ploto. Ieškovas ne kartą kalbėjo su atsakovais dėl galimybės susitarti dėl servituto nustatymo, tačiau jie nesutiko. Atsakovams 2022 m. rugpjūčio 11 d. išsiųsti prašymai dėl servituto nustatymo, kartu su prašymu buvo pateiktas Žemės sklype numatomo servituto nustatymo planas, atsakovams buvo siūloma pasirašyti servituto sutartį, tačiau jie su juo nesusisiekė, raštiško atsakymo neatsiuntė. Su jo atstove susisiekė atsakovų atstovas, buvo bandoma kalbėtis servituto tema, tačiau atsakovai jokio konkretaus atsakymo nepateikė. Jis suprato, kad atsakovai nori atlyginimo dėl servituto nustatymo, tačiau konkrečių sumų nenurodo, vilkina laiką, dėl to jis negali toliau atlikti veiksmų dėl sklypo padalijimo, negali naujai suformuotų sklypų parduoti. Klausimas dėl privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo buvo nagrinėjamas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Jis gavo 2022 m. gegužės 31 d. raštą Nr. ISS-807-(5.59E), kuriame nurodyta, kad buvusios atsakovų žemės sklypo savininkės rengto Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Kvartalo susisiekimo komunikacijų įrengimui formuojamas inžinerinės infrastruktūros žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatoma įrengti D2 kategorijos gatvės dalis iki ašinės linijos. Kitos gatvės dalies įrengimui nustatomas kelio servitutas 700 m² plotui kaimyniniame žemės sklype k. Nr. (duomenys neskelbtini). Sklype Nr. 11 nustatomas kelio servitutas, tarnaujantis visiems planuojamo kvartalo sklypams ir minėtam kaimyniniam sklypui. Sklypas Nr. 12 suformuotas atsižvelgiant į Vakarinės intensyvaus eismo gatvės specialiojo plano sprendinius. Vystant Bendrajame plane numatytą susisiekimo komunikacijų tinklą, šis sklypas gali būti išperkamas visuomenės poreikiams“. Taigi, pagal Detaliojo plano sprendinius, kelias yra suprojektuotas besiribojančiuose žemės sklypuose ir yra siūloma nustatyti kelio servitutą ne tik formuojamo gyvenamųjų namų kvartalo valdytojams, bet ir V. Č. žemės sklypui. Nacionalinė žemės tarnyba laikosi nuostatos, kad formuojant nuovažą 2002 – 2005 m. nebuvo kompleksiškai sprendžiami abiejų žemės sklypų savininkų interesai, sukuriant kuo mažiau konfliktinių situacijų. Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos nuovažos 2002 – 2005 m. laikotarpyje įrengimo aplinkybės, tačiau Detaliojo plano sprendiniai aiškiai rodo, kad Detaliojo plano objekto teritorijoje numatyta kompleksiškai išspręsti nuovažos naudojimo klausimą. H. D. užsakymu 2005 m. spalio 13 d. buvo parengtas atsakovams priklausančio žemės sklypo Topografinis planas, kuriame matyti, kad privažiavimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo suformuotas nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nuovažos. Topografinis planas suderintas su Telšių rajono savivaldybės turto valdymo skyriumi. 2006 m. rengtas D. D. priklausančio žemės sklypo planas, kuriame taip pat privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo nurodytas nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus visas susiklosčiusias aplinkybes, žemės sklypo planus, projektus, dokumentus, kuriais buvo bandomas spręsti privažiavimo prie jo žemės sklypo klausimas, problemos sprendimo būdas yra tik vienas – nustatyti kelio servitutą, nes kitokio būdo patekti į ieškovo žemės sklypą nėra. 2022 m. liepos 25 d. Žemės sklype numatomo servituto nustatymo plane matyti, kaip yra suformuoti atsakovams priklausantys sklypai ir kaip formuojamas ieškovo žemės sklypo padalijimas į 24 žemės sklypus. Pagal parengtą planą kelio servitutas būtų nustatomas ties kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nuovaža, ribotųsi su ieškovo žemės sklypu ir apimtų tik 29 m² ploto atsakovams priklausančio sklypo. Tokiu servitutu būtų išlaikytas tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumas. Servitutas būtų nustatomas žemės sklype, kurio paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Dėl servituto nustatymo atsakovų teisės į žemės sklypą nebūtų apribotos, nesikeistų žemės sklypo paskirtis, nereikėtų atlikti jokių papildomų veiksmų įrengiant kelią, nes nuovaža ir kelias jau yra įrengti. Ieškovas, patekęs per nustatytą servitutą iki savo žemės sklypo, toliau iki formuojamų žemės sklypų patektų važinėdamas savo sklypo pakraščiu. Toks servitutas atitiktų 2005 m. spalio 13 d. žemės sklypo Topografinį planą, 2006 m. žemės sklypo planą. Kelias nuo nuovažos iki jo žemės sklypo yra susiformavęs jau seniai, dar nuo kolūkio laikų. Nuo šios nuovažos kolūkio žemės ūkio technika važinėjo į ieškovui ir atsakovams priklausančius žemės sklypus atlikti lauko darbų, kelias ir nuovaža naudojama pagal paskirtį, todėl jokie papildomi nepatogumai, ribojimai atsakovams nebus nustatyti. Jis neprašo nustatyti neatlygintino servituto, nors jo žemės sklypo dalimi, kurioje nustatytas servitutas, atsakovai naudojasi neatlygintinai. Jis sutinka sumokėti 300 Eur vienkartinę įmoką atsakovams, šią sumą paskirstant proporcingai kiekvieno atsakovo valdomai sklypo daliai. Atsakovai naudojasi 0,07 ha ploto servitutu, nustatytu jo žemės sklypui, o jis naudotųsi tik 0,0029 ha ploto servitutu, nustatytu atsakovų žemės sklypui. Jo sklype esantis servitutas nustatytas žemės ūkio paskirties žemėje, o atsakovų sklype servitutas būtų nustatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos paskirties žemėje. Tokia proporcija yra jo nenaudai, jo sklypo naudojimą ženkliai apriboja, tačiau vis tiek sutinka sumokėti 300 Eur kompensaciją už servituto nustatymą. Tai yra optimali suma, kurią jis gali sumokėti už 29 m² ploto servitutą. Šiuo metu namų valdos žemės sklypų vidutinė rinkos kaina yra apie 1000 Eur už 1 arą, o susisiekimo ir inžinerinių tinklų teritorijos sklypo rinkos kaina yra ženkliai mažesnė. Kadangi servitutas prašomas nustatyti tik 0,29 aro ploto sklypo ribose, tai siūloma 300 Eur suma yra adekvati prašomam nustatyti servitutui.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad savo žemės sklypą valdo nuo 2002 m., įvažiavimas į sklypą buvo nuo kelio (duomenys neskelbtini) ties beržu (beržas buvo riba tarp jo ir D. D. sklypų). Jis yra ūkininkas, tame žemės sklype ūkininkavo, augino javus, žolę, ganė karvę. Su buvusia žemės sklypo kaimyne D. D. gerai sutarė, sudarė servituto sutartį, kuria jis suteikė teisę naudotis savo žemės sklypo dalimi patekimui prie D. D. formuojamų žemės sklypų. D. D. sau servitutą susitvarkė, o jo patekimo į sklypą klausimas liko neišspręstas. Suformavusi žemės sklypus D. D. juos pardavė atsakovams, nuo tada jo sklypas ribojasi su atsakovų sklypais. Dėl sveikatos būklės nebeūkininkauja, nutarė pakeisti žemės sklypo paskirtį, išdalinti žemės sklypą į dalis privačių namų statybai. Tuomet (2019 m.) ir prasidėjo konfliktai su atsakovais dėl pateikimo į jo žemės sklypą. Šiuo metu jam atsakovai į savo sklypą patekti netrukdo, jis pavažiuoja atsakovų sklypu apie 3 metrus ir iš karto nusuka į savo sklypą. Atsakovai yra išsiasfaltavę (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su jo sklypu. Su atsakovais nepavyko taikiai susitarti, nes už servituto nustatymą yra prašoma 9000 Eur arba išasfaltuoti jo žemės sklypo dalį (jo keliuką), besiribojančią su 9duomenys neskelbtini), tam, kad gautųsi platus asfaltuotas kelias. Toks būdas jam nepriimtinas, mano, kad, kuomet žemės sklypas bus padalintas į sklypus, naujieji savininkai, pasistatę gyvenamuosius namus, patys išsispręs tą klausimą, galbūt išsiasfaltuos kelio dalį, besiribojančią su (duomenys neskelbtini). Šiuo metu projektas dėl žemės sklypo padalinimo yra patvirtintas dalyje dėl 5 sklypų palei (duomenys neskelbtini) suformavimo. Tų 5 sklypų savininkai ir spręstų, ką jiems daryti su šiuo metu esančia neasfaltuota kelio dalimi. Kažkokiame Telšių rajono savivaldybės rašte buvo nurodyta, kad į jo sklypą patekti yra ir kita galimybė, važiuojant iki (duomenys neskelbtini), tuomet nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant per laukus, bet jis tokio kelio tiksliai net nežino. Anksčiau dar buvo 4 metrų kelias nuo miškų ūkio, tuo keliu jis varydavo gyvulius, bet dabar ten išdalino sklypus, pastatė namus, užtvėrė tvoras ir jokio keliuko neliko. Jis servituto nori tik įvažiavimui, vos tik įvažiavęs nuo nuovažos, jis iškart įsuks į savo sklypo dalį ir važiuos ties išasfaltuotos (duomenys neskelbtini) pakraščiu esančia savo sklypo dalimi, (duomenys neskelbtini) nesinaudos. Kai D. D. sprendė patekimo į savo formuojamus sklypus klausimą, jis galvojo, kad bus užtikrintas ir jo patekimas. Anksčiau nuovaža nuo kelio (duomenys neskelbtini) buvo platesnė, jis sukdavo prie beržo į kairę, savo pažvyruotą keliuką ir nuvažiuodavo į savo sklypą. Po kelio rekonstrukcijos nuovaža pasislinko į atsakovų sklypo pusę, beržas yra nupjautas, tačiau beržo buvusioje vietoje į savo sklypą pasukti negali, nes yra suformuotas griovys. Gauti leidimo platesnės nuovažos įrengimui jam nepavyko, nors nuo 2019 m. teikė projektus, dokumentus, pataisymus, atsižvelgiant į Kelių direkcijos pastabas. Atsakovės D. G. sutuoktinis T. G. pasakė, kad leidimo platesnei nuovažai jis negaus, nes Kelių direkcijoje dirba T. G. draugai. Jis yra bendravęs su atsakovais L. B., A. B., atsakovės D. G. vyru T. G., kuris ten viskam vadovauja ir kliudo patekti į sklypą, šiuo metu su atsakovais yra priešai. Atsakovas A. B. jam buvo prasitaręs, kad už leidimą važinėti reikėtų duoti T. G. vieną iš jo formuojamų sklypų ir tada ginčo nebūtų. A. Katarskienė parengė servituto nustatymo planą, jame pažymėtų 3 taškų visiškai pakanka jo patekimui į sklypą. Nuo 2019 m., kuomet baigė ūkininkauti, jis į tą sklypą atvažiuoja retai, tik nušienauja ir viskas. Prašomo nustatyti servituto plotas yra asfaltuotas, iš to ploto nusukama į jo neasfaltuotą to paties kelio dalį. Nemato jokios problemos dėl eismo saugumo, tiek atvažiuojantys iš kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tiek išvažiuojantys iš (duomenys neskelbtini) į kelią Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliai servituto plote gali prasilenkti, vienas kitą praleisti. Nuovaža yra 9 metrų pločio, kelias yra 8 metrų pločio, kurį sudaro 4 metrų asfaltuota (duomenys neskelbtini), ir šalia (duomenys neskelbtini) palei jo sklypo pakraštį, jo 4 metrų neasfaltuoto kelio dalis. Būtent į tą savo neasfaltuotą kelio dalį, jis nori įsukti per prašomo nustatyti servituto (duomenys neskelbtini) plotą ir ja važinėti. Nustačius servitutą, nuovaža galėtų būti praplatinama 0,5-1 metro, o praplatinti tiek, kad jis galėtų iš karto per nuovažą patekti į savo neasfaltuoto kelio dalį Kelių direkcija neleidžia, kadangi toks praplatinimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsakovai neturi jokios teisės jam priklausančiame žemės sklype atlikti statybos darbus, todėl teikė skundą Valstybinei statybos inspekcijai, nes atsakovai, klodami asfaltą savo žemės sklypo dalyje, nederino su juo veiksmų, be jo sutikimo asfaltu užklojo ir dalį jam priklausančio kelio.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad, ieškovas nuosavybės teise valdydamas žemės sklypą, neturi jam suformuoto privažiavimo į sklypą ir taip yra apribotos jo teisės patekti į žemės sklypą. Gretimo žemės sklypo savininkė D. D. ruošė Detalųjį planą, tuomet ieškovas buvo patikintas, kad bus užtikrintas įvažiavimas į jo sklypą. Ieškovas su D. D. sudarė servituto nustatymo sutartį, pagal kurią D. D. įgijo teisę naudotis jo sklypo dalimi. Dėl ieškovui nežinomų priežasčių nebuvo priimti sprendiniai, garantuojantys jam patekimą į savo sklypą. Įsipareigojimą įrengti kelią pagal Detaliojo plano sprendinius buvo įsipareigojusi D. D., kuriai pardavus sklypus, ši pareiga perėjo atsakovams. Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta, kad šiuo metu kelias nėra įrengtas pagal Detalųjį planą, atsakovai turėjo įrengti visą kelią, t. y. ir tą dalį, kuri priklauso ieškovui. Ieškovas bandė spręsti susidariusią situaciją kreipdamasis į A. Katarskienę dėl servituto plano parengimo, į UAB „Projkelva“ dėl nuovažos projekto parengimo, tačiau, nepatvirtinus nuovažos įrengimo projekto, nesusitarus su atsakovais dėl servituto, liko tik galimybė servitutą nustatyti teismo sprendimu. Prašomas nustatyti servitutas atitinka žemės sklypo dokumentus, toks įvažiavimas nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuojant pro D. D. sklypo kampą, buvo numatytas 2005 m., 2006 m., 2011 m. dokumentuose. Toks įvažiavimas yra faktiškai susiklostęs. Servituto nustatymas nepažeis atsakovų interesų, nes jų sklypu bus važiuojamas tik 29 m² plotas ir yra numatyta išmokėti vienkartinę kompensaciją. Tokio servituto ploto pakaks ieškovo patekimui į sklypą. Yra parengta projektinė medžiaga dėl projektuojamų žemės sklypų, tačiau tai nėra galutinis variantas, kuris gali būti keičiamas. Toks servitutas nesukels neigiamų pasekmių, išspręs ilgus metus trunkančią konfliktinę situaciją.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko su sąlyga, kad ieškovas teisingai kompensuos atsakovams už kelio servituto nustatymą bei padengs visas su šio kelio servituto nustatymu susijusias išlaidas. Nurodė, kad atsakovams kyla abejonių dėl ieškinio pagrįstumo bei teisinės galimybės nustatyti ieškiniu prašomą kelio servitutą. Atsakovai yra žemės sklypų bei gyvenamųjų namų esančių (duomenys neskelbtini) savininkai ir gyventojai. Atsakovams nuosavybės teise taip pat priklauso sklypas, esantis rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kelio apsaugos zonoje. Greta atsakovams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, yra ieškovo žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia savo sklypą padalinti į 24 žemės sklypus bei įkurti gyvenamųjų namų kvartalą. Šio itin didelio kvartalo visų gyvenamųjų namų susisiekimą su rajoniniu keliu ieškovas siekia nustatyti per (duomenys neskelbtini) bei atsakovų sklypą, todėl prašo nustatyti kelio servitutą atsakovų sklype. Ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas sukels nepatogumų atsakovams bei kitiems atsakovų gyvenamuosiuose namuose gyvenantiems asmenims, kadangi visas net su 24 žemės sklypais susijęs tiek keleivinis, tiek statybinis transportas važinės per (duomenys neskelbtini), iki tol buvusią ramiu įvažiavimu į atsakovų gyvenamuosius namus ir privačius kiemus. Nustačius servitutą ir įkūrus gyvenamųjų namų kvartalą ieškovo sklype, pro atsakovų gyvenamųjų namų langus ir į kiemą reguliariai pateks automobilių išmetamieji dūmai, kelio dulkės bei triukšmas, atsakovai neteks privatumo. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodo, jog atsakovai atsisako tartis dėl servituto. Atsakovai, bendraudami su ieškovu nuo pat pradžių kėlė teisingos kompensacijos už prašomą kelio servitutą klausimą. Ieškovas vengė siūlyti kompensaciją, siekė neatlygintinio servituto. Ieškinyje siūloma 300 Eur kompensacija už servitutą nepagrįsta jokiais dokumentais, pagrindžiančiais jos apskaičiavimą, yra per maža, kadangi ja, neatsižvelgiama į atsakovų neturtinius netekimus dėl prašomo kelio servituto nustatymo. Atsakovai kėlė kompensavimo už servitutą klausimą, tačiau ieškovas jam tenkančią pareigą kelti kompensacijos dydžio klausimą perkėlė išimtinai vien tik atsakovams. Ieškinyje minimas ieškovo sklype nustatytas kelio servitutas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kompensavimo atsakovams už ieškovo prašomą nustatyti kelio servitutą atsakovų sklype. Žemės sklypo ploto vertė yra tik vienas iš kriterijų, nustatant kompensacijos už servitutą dydį. Ieškovo ieškinyje neatsižvelgiama į atsakovų neturtinius netekimus. Ieškovas taip pat turi padengti visas su servitutinio kelio per atsakovų sklypą įrengimu bei jo priežiūra ir sutvarkymu susijusias išlaidas. Už ieškovo prašomo kelio servituto nustatymą teismas turėtų nustatyti kompensaciją, kurios dydį, be kita ko, turi sudaryti: atsakovų sklypo ploto, kurį užims kelio servitutas vertė; dėl servituto nustatymo ieškovo įgyjama nauda bei atsirasiantys atsakovams neturtiniai netekimai dėl atsakovų privatumo netekimo bei kitų didelių nepatogumų (pvz.: viso naujai įkuriamo gyvenamųjų namų kvartalo autotransporto keliamo triukšmo ir oro taršos prie pat atsakovų gyvenamųjų namų langų ir kiemų); atsižvelgiant į tai, kad kelio servitutas atsakovams yra visiškai nereikalingas, todėl visas su servitutinio kelio per atsakovų sklypą įrengimu bei jo nuolatine priežiūra susijusias išlaidas turi padengti ieškovas. Teismas taip pat turėtų įpareigoti ieškovą savo lėšomis neterminuotai prižiūrėti servitutinį kelią. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog negali įvažiuoti į savo sklypą per esamą atsakovų sklype nuovažą. Dėl šios priežasties ieškovas atsakovams yra nurodęs, jog, nustačius servitutą, sieks praplėsti nuovažą, t. y. sieks atlikti žemės darbus. Atsakovų sklypas yra rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje, šio kelio valdytojas yra VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Valstybinės reikšmės keliuose nuovažų įrengimui būtina turėti kelio valdytojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos leidimą (sutikimą). Ieškovas pateikė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutikimo (leidimo) nurodytų darbų atlikimui. Atsakovų sklype esantis įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) į rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) yra nelygiareikšmių kelių sankryžos teritorijoje, kitoje rajoninio kelio pusėje esant (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia praktiškai sankryžos teritorijoje praplėsti vieną iš sankryžos kelių, t. y. (duomenys neskelbtini), tuo sukuriant įvažiavimą į ieškovo sklype faktiškai išvažinėtą kelią. Nurodyto įvažiavimo ir tuo pačiu sankryžos kelio praplėtimo darbai galimai iškreiptų sankryžos simetriją ir galimai sukurtų kelių eismo saugumui pavojingą situaciją. Ieškovo prašomas kelio servitutas yra netikslingas ir negalėtų būti nustatomas dėl įvažos į ieškovo sklypą negalimumo bei negavimo iš rajoninio kelio valdytojo leidimo (sutikimo) tokiems darbams. Ieškovo prašomas servitutas nėra vienintelis objektyviai įmanomas būdas užtikrinti ieškovo sklypo susisiekimą su rajoniniu keliu. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte nurodoma, kad, pavyzdžiui, 2002 m. privažiavimas prie ieškovo sklypo buvo numatytas 4 m pločio keliu, esančiu ties pietine ieškovo sklypo riba. Kelias, jungiantis rajoninį kelią ir ieškovo sklypą, per ieškovo sklypo pietinę pusę taip pat yra nurodytas ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame D. D. žemės sklypo detaliajame plane.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir iš ieškovo priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Ieškovo teiginiai apie atsakovės D. G. sutuoktinį T. G., reikalavimus mokėti 9000 Eur, yra netiesa, jokio atsakovų nuteikinėjimo prieš ieškovą nėra. Būtent ieškovas nori tokio patekimo į savo sklypą būdo, kuris yra jam patogiausias, tačiau neatitinka Detaliojo plano sprendinių, Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nustačius prašomą servitutą, nebūtų atkurta taika, teisingumas, o kaip tik būtų sukurta dar daugiau konfliktinių situacijų. Ieškovo žemės sklypų, kurie susidarys po žemės sklypo pertvarkymo, savininkai neturės privažiavimo iki savo sklypų; eismas ties (duomenys neskelbtini) ir keliu Nr. (duomenys neskelbtini) taps komplikuotas, nebus įmanoma pagal Kelių eismo taisykles prasilenkti, nesudarant avarinių situacijų. Siūlytų ieškovui elgtis pagal Detaliojo plano sprendinius, aiškinamuosius raštus, Nacionalinės žemės tarnybos raštus, kuriuose yra atsakymai, kokiu būdu ieškovas galėtų patekti į savo sklypą. Būtent Nacionalinės žemės tarnybos rašte yra nurodyta, kaip turėtų būti organizuojamas susisiekimas ieškovo ir atsakovų žemės sklypuose. Numatyta, kad kelias turėtų būti 8 metrų pločio, t. y. 4 metai ieškovo sklype, 4 metrai atsakovų sklypuose. Atsakovai savo dalį, 4 metrų pločio kelią įsirengė. Ieškovo atstovės teiginiai, kad atsakovai turėjo įrengti ir ieškovo 4 metrų pločio kelio dalį yra nepagrįsti, pats ieškovas nurodė, jog atsakovai be jo sutikimo jokių kelių statybos darbų jo sklype atlikti negalėjo, o tokio sutikimo jis nedavė. Atsakovai dėjo pastangas taikiam ginčo sprendimo būdui, siūlė elgtis pagal Detalųjį planą, o būtent: atsakovai yra išasfaltavę savo (duomenys neskelbtini) kelio pusę (4 metrų pločio), ieškovas turėtų išasfaltuoti savo to paties kelio pusę ir tuomet visi turėtų patogų, gerą asfaltuotą kelią ir galėtų važinėti į savo sklypus. Ieškinio reikalavimas nustatyti servitutą „trikampiui“ yra pigesnis sprendimas, o būtent ieškovas kuo mažesnėmis sąnaudomis siekia sau priimtino rezultato. Pagal Kelių direkcijos atsiliepimo į ieškinį 11 punkte išdėstytą poziciją, nustačius servitutą, praktiškai veiktų dvi nuovažos, kas nesuderinama saugaus eismo požiūriu. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat yra pateikusi sprendimo būdų, tačiau ieškovas to nepaiso. Ieškovas į situaciją žiūri ūkiškai, tačiau esmė tokia, kad žemės sklype nebeplanuojama vien tik ieškovui važinėti ir retkarčiais ūkio veiklą vykdyti, o norima išdalinti žemės sklypą, kas lems naujos gyvenamosios zonos su daug automobilių susiformavimą. Dėl to itin svarbus eismo saugumo klausimas. Be to, gali būti, kad yra numatytas privažiavimas į ieškovo žemės sklypą ir iš kitos pusės, tačiau, šiuo atveju tai esminės reikšmės neturi. Laikantis Detaliojo plano sprendinių, servitutas turėtų būti nustatomas toks, kad atitiktų šį planą ir juo būtų užtikrinamas saugus eismas; dabar pareikštas ieškinio reikalavimas Detaliojo plano neatitinka. Pagal ieškovo prašymą nuovažą buvo atsisakyta leisti praplatinti, nes tai neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Įvykio vietos apžiūros metu būtent ieškovas pademonstravo, koks nesaugus ir pavojingas gali tapti eismo organizavimas ties (duomenys neskelbtini), jeigu būtų nustatytas prašomas servitutas. Nustačius tokį servitutą, variantai galimi du: 1) važiavimas, nepaisant servituto, visa atsakovų įrengto kelio dalimi, kuriai nenustatytas servitutas ir tai niekaip neišsprendžia ginčo; arba 2) yra važinėjama priešpriešine eismo juosta, palei griovį, sukeliant avarines situacijas, grėsmę eismo dalyviams. Ieškovo žemės sklype yra ketinama suformuoti apie 20 žemės sklypų, todėl ten iš 20 namų ūkių būtų mažiausiai 20 automobilių, kurie važinėtų servitutu ir tai padarytų eismą (duomenys neskelbtini) ir kelio (duomenys neskelbtini) susikirtime neįmanomu. Jeigu ieškovo reikalavimas atitiktų Detaliojo plano sprendinius, ginčo jokio net nebūtų. Į bylą pateiktame 2011 metų plane jokių duomenų, kad „trikampiu“ numatomas ieškovo patekimas į žemės sklypą nėra, tai yra D. D. sklypo planas ir jame numatytas D. D. patekimas į sklypą. Dėl servituto atlyginimo dydžio nepasisako, kategoriškai nesutinka su tokio reikalavimo, koks pareikštas ieškiniu, tenkinimu. 2022 m. liepos 25 d. servituto nustatymo planas neatitinka Kadastro taisyklių nuostatų, tokio plano nebūtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas renkasi tokį sprendimą, kuris yra laikinas ir pigiausias, bet nesąžiningas atsakovų atžvilgiu.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau ir – Kelių direkcija), atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į ieškinį prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Kelių direkciją su prašymu leisti savo lėšomis įsirengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Kelių direkcija, atsakydama į ieškovo prašymą nurodė, kad kelio kadastro byloje jau yra užregistruota nuovaža ties 0,22 km į (duomenys neskelbtini) gatvę ir žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio panaudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Kelių direkcija paaiškino, kad nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai" (toliau - Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Pagal Reglamento 164 punkto reikalavimus, rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Dėl to ieškovui nurodė, kad privažiavimo prie jo žemės sklypo klausimas turėtų būti sprendžiamas per esamą nuovažą nuo rajoninio kelio ties 0,22 km kairėje pusėje arba vystant sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaimyniniuose sklypuose. Ieškovas 2020 m. spalio 19 d. į Kelių direkciją kreipėsi pakartotinai su prašymu leisti savo lėšomis išplatinti esamą nuovažą nuo kelio į jo žemės sklypą, pagal rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Kelių direkcija savo atsakyme į ieškovo prašymą dėl esamos nuovažos išplatinimo nurodė, kad Kelių direkcija neprieštarautų dėl esamos ir rajoninio kelio kadastro duomenų byloje registruotos nuovažos kairėje kelio pusėje ties 0,22 km remontui privačiomis lėšomis, jeigu būtų laikomasi tam tikrų sąlygų, nurodytų tame pačiame atsakyme. 2021 m. gruodžio 23 d. buvo pasirašyta Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti esamos nuovažos paprastąjį remontą. Ieškovas Kelių direkcijai yra pateikęs atliktą projektą, pagal Kelių direkcijos išduotą techninę užduotį derinimui su kelio valdytoja - Keliu direkcija. Pateiktam Projektui yra pateiktos pastabos. Esminė pastaba pateiktame dokumente nurodyta punkte Nr. 3; „Projekte remontuojamos nuovažos parametrai turi atitikti statybos rekomendacijų R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos" reikalavimus, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 9 ir kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus". Ieškovo sprendinyje galimybė privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo sprendžiama numatant remontuoti (praplatinti) įrengtą nuovažą ties atsakovams priklausančio žemės sklypo riba. Praplatinus tokią nuovažą, per ją būtų įvažiuojama ir išvažiuojama į du skirtingus objektus (žemės sklypus), todėl ir eismas šioje nuovažoje praktiškai būtų organizuojamas kaip per dvi ypač arti viena kitos esančias nuovažas. Toks sprendinys yra nepriimtinas saugaus eismo požiūriu. Be to, nuovažos parametrai neatitiktų statybos rekomendacijų R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos" reikalavimų. Ši pastaba reiškia, kad projekte esama nuovaža neleistinai išplatinama, tokia (išplatinta nuovaža) eismo saugos požiūriu tampa nesaugi ir toks projektas negalės būti suderintas. Nagrinėjamos bylos ginčo objektu yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Kelių įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, jungia miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad, nagrinėjamu atveju, negali būti įrengta nauja nuovaža nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio į ieškovui priklausantį žemės sklypą, nes nurodytų atstumų ir juos įtvirtinančio teisinio reglamentavimo ieškovas neginčija. Tačiau, egzistuoja kitos sąlygos - galimybė atlikti esamos, kadastro byloje registruotos nuovažos paprastąjį remontą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, 0,0727 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams (1 failas, e. b. l. 8-10; 2 failas, e. b. l. 34-36).

Ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,4972 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (toliau ir - ieškovo žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 failas, e. b. l. 11-12).

2011 m. lapkričio 18 d. servituto sutartimi, sudaryta tarp servituto davėjo V. Č. ir servituto gavėjos D. D., nustatyti kelio servitutai, pagal kuriuos ieškovas suteikė teisę neatlygintinai naudotis jo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojams (1 failas, e. b. l. 18-24).

2022 m. liepos 25 d. UAB „Žemaitijos projektai“ parengė žemės sklype numatomo servituto nustatymo planą, kuriame ženklu S1 žymimas 29 m² prašomo nustatyti kelio servituto plotas (1 failas, e. b. l. 25).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 31 d. rašte išdėstė poziciją dėl kelio servituto nustatymo (1 failas, e. b. l. 26-32).

2011 m. patvirtintas Detalusis planas, kuriuo D. D. priklausiusio žemės sklypo paskirtis pakeista iš žemės ūkio į kitos paskirties žemės; dalijant esamą žemės sklypą suformuoti 9 gyvenamosios teritorijos žemės sklypai, nustatant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį ir 3 inžinerinės infrastruktūros žemės sklypai (1 failas, e. b. l. 42-49). V. Č. žemės sklypo 4 metrų pločio dalis, besiribojanti su atsakovų sklypais, patenka į Detaliojo plano galiojimo ribą.

Iš žemės sklypų formavimo projekto matyti, kad ketinama keisti ieškovo žemės sklypo paskirtį ir suformuoti 23 sklypus (1 failas, e. b. l. 50-52).

2022 m. ieškovo atstovė informavo atsakovus, kad ieškovas rengia jam priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; tam, kad šis projektas būtų patvirtintas, reikalinga suformuoti privažiavimą į V. Č. sklypą nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini); pasiūlyta sudaryti servituto sutartį pagal žemės sklype numatomo servituto nustatymo planą (1 failas, e. b. l. 54-71).

Žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams (ankstesnė bendro sklypo savininkė D. D.) (1 failas, e. b. l. 125-157). Taip pat atsakovams priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (2 failas, e. b. l. 37-39).

Vaizdo įraše užfiksuotas ieškovo ir atsakovės D. G. sutuoktinio pokalbis dėl servituto nustatymo (2 failas, e. b. l. 14).

UAB „Projkelva“ pagal užsakovo V. Č. užsakymą rengė kelio Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, remontuojant esamą nuovažą kelio 0,22 km kairėje pusėje, projektą (2 failas, e. b. l. 144-183). UAB „Projkelva“ 2023 m. vasario 21 d. ieškovo atstovę informavo apie tai, kad nuovažos remonto projektas nebus derinamas, nes, išplatinus nuovažą iki reikiamo pločio, jos parametrai netelpa į norminių dokumentų nustatytus parametrus (2 failas, e. b. l. 42).

Bylos nagrinėjimo metu atlikta įvykio vietos apžiūra, jos metu nustatytos aplinkybės už-fiksuotos 2023 m. birželio 16 d. informacinėje pažymoje, fotonuotraukose, vaizdo įrašuose (3 failas, e. b. l. 37-58, 59-63, 64).

Liudytoja Alfruzina Katarskienė paaiškino, kad yra UAB „Žemaitijos projektai“ vadovė, parengė 2022 m. liepos 25 d. servituto nustatymo planą. Kadangi rengė ieškovo žemės sklypo pertvarkymo projektą, iškilo būtinybė spręsti privažiavimo į formuojamus sklypus klausimą. Iš pradžių ji paruošė servituto planą didesniam plotui, visam atsakovų žemės sklypui, kurio paskirtis susisiekimo teritorijos, siuntė jį atsakovams, tačiau iš jų atsakymo nesulaukė. Paskui ieškovo prašymu parengė 2022 m. liepos 25 d. servituto nustatymo planą, kuriame numatytas 29 m² servituto plotas, tiek, kiek būtina nusukimui. Rengiant planą naudojosi geodezinių matavimų duomenimis, V. Č. parodė kiek ploto jam užtektų įvažiavimui.

Liudytoja V. Č. paaiškino, kad D. D. sūnus primygtinai prašė servituto. Jie su V. Č. pasielgė žmogiškai, ji įtikino savo vyrą pasirašyti dėl servituto D. D., tačiau patys liko tokioje situacijoje, kad nebeturi privažiavimo į savo sklypą. Iki 2019 metų jiems į savo sklypą patekti nebuvo kliudoma, jie net nežinojo, kad neturi įvažiavimo. Kai atsakovai sužinojo apie A. Katarskienės ruošiamus projektus, pradėjo kelti reikalavimus dėl galimybės patekti į sklypą, įžeidinėti, filmuoti. Dėl tokio atsakovų elgesio nepavyko susitarti taikiai, nepavyko mediacija. Ji asmeniškai kalbėjo su Kelių direkcijos darbuotoja, buvo sakoma, kad nuovažą galima praplatinti, tačiau visgi nuovažos platinimo projektas buvo atmestas.

Dėl servituto nustatymo

Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Taigi servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 23 punktas).

Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 35 punktą). Dėl to ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36–37 punktai).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį detalusis planas yra urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis kelią, jo matmenis, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 26 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas savo žemės sklypą nuosavybės teise valdo nuo 2002 m. rugsėjo 11 d., žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos informaciją, šio žemės sklypo suformavimo metu (2002 metais) nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo numatyto bendro naudojimo kelio ar kelio servituto į ieškovo žemės sklypą. Tuo metu privažiavimas iki žemės sklypo numatytas 4 m pločio bendro naudojimo keliu, esančiu ties pietine žemės sklypo riba. 2005-2006 metais transporto priemonėms tinkama nuovaža nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) bei lauko keliukas, kuriuo patenkama į D. D. ir V. Č. žemės sklypus įrengtas, tačiau kadastrinių matavimų metu nei esama nuovaža, nei lauko kelias ieškovo žemės sklype nebuvo priskirti kelio naudmenoms. Nacionalinė žemės tarnyba padarė išvadą, kad privažiavimas nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) iki ieškovo žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo buvo sukurtas šių žemės sklypų savininkų iniciatyva po šių žemės sklypų perėmimo privačion nuosavybėn (1 failas, e.b. l. 26-32).

Oficialiai tokio privažiavimo į D. D. (šiuo metu atsakovų) žemės sklypą klausimas išspręstas Detaliuoju planu, patvirtintu Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Šiuo Detaliuoju planu (1 failas, e. b. l. 42-49) iš D. D. žemės sklypo suformuotas gyvenamųjų namų kvartalas su 12 žemės sklypų, o suformuotų žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ir ieškovo žemės sklypo dalyje numatytas gatvės įrengimas. Pagal Detaliojo plano sprendinius gatvės ašis suprojektuota ties žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (abu priklauso atsakovams) ir ieškovo žemės sklypo riba. Nacionalinė žemės tarnyba, aptardama Detaliojo plano aiškinamąjį raštą, nurodė, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) numatoma įrengti gatvės dalį iki ašinės linijos, o kitos gatvės dalies įrengimui nustatomas kelio servitutas V. Č. sklype. Taip pat nurodė, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatomas kelio servitutas, tarnaujantis visiems planuojamo kvartalo sklypams ir kaimyniniam sklypui.

Būtent dalis Detaliojo plano sprendinių, susijusių su gatvės įrengimu buvo realizuota 2011 m. lapkričio 18 d. servituto sutartimi, sudaryta tarp servituto davėjo V. Č. ir servituto gavėjos D. D., kuria nustatyti kelio servitutai, pagal kuriuos ieškovas suteikė teisę neatlygintinai naudotis jo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojams (1 failas, e. b. l. 18-24). Tačiau žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) tarnaujantis kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis nenustatytas ir neįregistruotas. Kelio servituto minėtame sklype nustatymo ieškovas siekia šiuo ieškiniu.

Pagal susiklosčiusią situaciją šiuo metu jokio privažiavimo į savo sklypą ieškovas neturi. Faktinė situacija yra tokia, jog šiuo metu ieškovui nėra trukdoma į savo žemės sklypą patekti važiuojant žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš šio žemės sklypo nusukant į jo sklype Detaliuoju planu numatytos gatvės dalį, esančią už ašinės linijos ties sklypų riba. Kolkas ieškovo žemės sklypo paskirtis yra - žemės ūkio, pastaruosius 3-4 metus jis jokios itin intensyvios žemės ūkio veiklos tame sklype nevykdo, todėl, atsakovų netrukdomas, patenka į savo sklypą. Tačiau ieškovas ketina keisti žemės sklypo paskirtį ir iš jo suformuoti 23 sklypus, skirtus gyvenamojo kvartalo įrengimui (1 failas, e. b. l. 50-52). Tam, kad šis projektas būtų patvirtintas, reikalinga suformuoti privažiavimą į V. Č. sklypą. Dėl to, ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl kelio servituto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymo, tačiau atsakovai su būtent tokiu prašomu nustatyti servitutu nesutiko.

Iš 2022 m. liepos 25 d. UAB „Žemaitijos projektai“ parengto žemės sklype numatomo servituto nustatymo plano matyti, kad prašomas nustatyti servituto plotas žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas ženklu S1 ir sudaro 29 m² plotą. Servituto nustatymo plane kelio servituto plotas apribotas taškais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, tačiau atstumai tarp šių taškų nėra nurodyti. 2023 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, kad taškai Nr. 2, Nr. 3 sutampa su V. Č. sklypo riba ties atsakovų sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo taško Nr. 1 iki Nr. 2 yra 5,16 m, atstumas nuo taško Nr. 2 iki Nr. 3 yra 14,20 m, atstumas nuo Nr. 1 iki Nr. 3 yra 11,79 m. Taip pat iš ieškovo, jo atstovės, atsakovų atstovo paaiškinimų, byloje esančių fotonuotraukų, įvykio vietos apžiūros metu atliktų matavimų, padarytų fotonuotraukų matyti, jog faktinė situacija yra tokia, jog atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra Detaliajame plane numatytos gatvės dalys, yra įrengę asfaltuotą kelią. Nuo pat sankirtos su keliu Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į gatvę ir visa (duomenys neskelbtini) yra asfaltuota atsakovų darbu ir lėšomis ((duomenys neskelbtini) = žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu ieškovui priklausanti pagal Detalųjį planą numatytos gatvės dalis nėra įrengta. Tokią aplinkybę patvirtina ir Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. gegužės 31 d. rašte (1 failas, e. b. l. 26-32), nurodydama, kad pagal 2018-2020 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis, kelias yra siauresnis nei numatyta Detaliuoju planu ir pastatytas tik žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, kelias pastatytas, neatsižvelgiant į sprendinius, nustatytus Detaliajame plane. Reali gatvės būklė nustatyta ir įvykio vietos apžiūros metu, kur užfiksuota, kad asfaltuotos (duomenys neskelbtini) plotis yra 4,10 m, o V. Č. sklype numatytos, tačiau neįrengtos gatvės dalies plotis yra 4,16 m. Fotonuotraukose užfiksuota, kaip realiai atrodo pagal Detalųjį planą turinti būti bendra įrengta gatvė, kurios ašis yra ties atsakovų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo žemės sklypo riba. Pvz. nuotraukoje (3 failas, e. b. l. 37) matyti, kur baigiasi atsakovų asfaltuota gatvės dalis (balta linija pažymėtas prašomo nustatyti servituto plotas „trikampis“, besibaigiantis ties dešinėje esančiu V. Č. sklypu), o nuotraukoje (3 failas, e.b. l. 41) matyti V. Č. sklypo dalis (matuojama), kurioje pagal Detalųjį planą turėjo būti įrengta kita pusė (duomenys neskelbtini) gatvės. Būtent šita neįrengta gatvės dalimi V. Č. pageidauja važinėti, patekęs į ją per (duomenys neskelbtini) pradžioje prašomą nustatyti servitutą „trikampį“. V. Č. žemės sklypo dalis (4 metrų pločio), besiribojanti su (duomenys neskelbtini) (žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri pagal Detalųjį planą ir 2011 m. lapkričio 18 d. servituto sutartį yra vientisos gatvės, skirtos aptarnauti tiek atsakovų, tiek V. Č. sklypus, yra neįrengta, tačiau, prašydamas nustatyti kelio servitutą ieškovas nurodo, kad jam reikalingas tik 29 m² plotas nusukimui į savo kelio dalį.

Šalys nesutaria dėl būtent tokio servituto, koks prašomas nustatyti ieškiniu, nustatymo, ieškovas oficialiai jam nustatyto privažiavimo prie savo sklypo neturi, dėl numatomo žemės sklypo pertvarkymo projekto įgyvendinimo toks privažiavimas yra būtinas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas, prašomo nustatyti kelio servituto pobūdis, jo vieta, plotas neatitinka Detaliojo plano sprendinių, prieštarauja atsakovų, paties ieškovo (ar būsimų pertvarkytų žemės sklypų savininkų) ir viešajam (saugaus kelių eismo) interesams. Priešingai nei teigia ieškovas toks jo įvažiavimo į savo sklypą būdas (29 m² ploto „trikampiu“, koks pažymėtas UAB „Žemaitijos projektai“ 2022 m. liepos 25 d. servituto nustatymo plane) nebuvo numatytas ir nustatytas jokiu žemės sklypų projektavimo, matavimo dokumentu. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė žemės sklypų planus 2005 m., 2006 m., 2011 m., tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, tokio patekimo į jo sklypą būdo numatyta nebuvo. Tą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gegužės 31 d. rašte išdėstyta informacija. 2011 m. D. D. žemės sklypo plane (3 failas, e.b. l. 68-69) numatytas atsakovų patekimas į jų žemės sklypą (žymimas juoda rodiklyte), jokio atskirai pažymėto „trikampio“, kurį būtų galima laikyti ieškovo patekimu į savo sklypą nėra užfiksuota. Kaip jau minėta Detaliuoju planu realiai buvo numatyta, jog nuovaža nuo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendra gatve, suformuota vienodai po 4 m pločio iš ieškovo žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypų turėtų naudotis tiek ieškovas, tiek atsakovai, tačiau realiai buvo įformintas ir nustatytas kelio servitutas tik ieškovo sklype atsakovų naudai. Tai, jog Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti nustatytas servitutas, skirtas ieškovui patekti į savo sklypą, nereiškia, jog būtina nustatyti būtent tokio dydžio (29 m²), konfigūracijos ir vietos servitutą.

Nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, teismas pirmiausia turi įsitikinti, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnių nepatogumų tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

Šioje byloje nėra ginčijamas šalių nesutarimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovams priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad tiesioginio kelio į ieškovui priklausantį žemės sklypą nėra. Esminis šioje byloje kylantis klausimas, ar yra pagrindas nustatyti prašomą kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą išbandė kitus būdus, galinčius užtikrinti jam privažiavimą į sklypą. Jis kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl nuovažos iš kelio Nr. (duomenys neskelbtini) praplatinimo, UAB „Projkelva“ parengė projektą kelio nuovažos remontui, ją praplatinant, tačiau šis projektas Kelių direkcijos buvo nepatvirtintas, kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams dėl tos priežasties, jog norimas atlikti nuovažos praplatinimas neatitinka imperatyviai nustatytų parametrų. Be to, iš liudytojos A. Katarskienės paaiškinimų galima spręsti, jog prieš rengiant 2022 m. liepos 25 d. servituto nustatymo planą, buvo parengtas kitas planas, kuriame numatytas servitutas visam atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotui (kas atitiktų Detalųjį planą), tačiau negavus atsakovų pritarimo, V. Č. persigalvojo ir būtent pagal V. Č. pageidavimus, jam nurodant kokio ploto servituto esą pakaktų patekimui į jo žemės sklypo dalį, buvo parengtas 2022 m. liepos 25 d. servituto nustatymo planas. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovas siekia kuo patogiausio ir naudingiausio (pigiausio) patekimo į savo sklypą būdo.

Iš įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog nustačius prašomo dydžio, trajektorijos ir vietos kelio servitutą, nebūtų užtikrintas tinkamas ir saugus gyvenamųjų kvartalų ((duomenys neskelbtini) ir planuojamo gyvenamojo kvartalo V. Č. sklype) gyventojų susisiekimas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo įvertintos galimybės naudotis prašomu nustatyti servitutu. Iš fotonuotraukų, vaizdo įrašo matyti, jog vienam automobiliui važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojus ties nuovaža praleisti keliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra intensyvus eismas, važiuojančių automobilių, patekimas į ieškovo žemės sklypą vien tik per prašomo nustatyti servituto plotą nėra įmanomas (nuotrauka 3 failas, e.b. l. 47). Tam, kad būtų galima per prašomo servituto plotą, nekertant jo ribų, patekti į ieškovo žemės sklypą, reikalinga, jog nebūtų nuo (duomenys neskelbtini) link kelio Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančių automobilių (3 failas, e.b. l. 52). Vaizdo įraše (padarytas eismo įvykio apžiūros metu) (3 failas, e. b. l. 58) užfiksuota, kaip keliu Nr. (duomenys neskelbtini) atvyksta V. Č. (automobilis Audi) ir realiai iš karto sukdamas ne nuovažos dešine puse, kerta priešpriešinę juostą ir realiai net nekirtęs servituto ploto, įsuka į savo sklypo dalį už išasfaltuotos (duomenys neskelbtini) ribos. Iš tokių įvykio vietos apžiūros metu nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog V. Č. kiekvienu atvykimo į savo sklypą atveju, esant nustatytam prašomo ploto ir trajektorijos servitutui, individualiai spręstų situaciją ir tai situacijai pritaikytu būdu patektų į savo sklypą. Realiai, nustačius prašomą servitutą, toje vietoje susidarytų 3-4 priešpriešinių eismo juostų gatvė: (duomenys neskelbtini) asfaltuota 4 metrų pločio atsakovams priklausančių sklypų dalimi ir pagal 2011 m. lapkričio 18 d. servituto sutartį naudojama V. Č. sklypo dalimi priešpriešais važinėtų atsakovai; o ieškovas (ar būsimi gyvenamojo kvartalo gyventojai po sklypo performavimo projekto įgyvendinimo) priešpriešais judėtų neasfaltuotu 4 metrų pločio V. Č. sklypo pakraščiu ir visi 3-4 eismo juostomis judantys automobiliai susitiktų ties nuovaža į kelią Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Tokį išvažiavimo iš jo sklypo būdą pademonstravo V. Č. (juodas automobilis Audi) ir įvykio vietos apžiūros metu atvažiavęs nuo (duomenys neskelbtini) kelkraščiu link kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ( 3 failas, e. b. l. 49). Toks transporto priemonių judėjimas dviejomis „gatvėmis“, kai Detaliajame plane numatyta viena gatvė, susidedanti iš atsakovų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo sklypo dalies, nėra galimas. Kelių direkcija savo atsiliepime į ieškinį pažymėjo ir UAB „Projkelva“ elektroniniame laiške nurodė, jog būtent dėl neatitikimo teisės aktų reikalavimams negali būti platinama nuovaža, kad ja V. Č. įvažiuotų į savo sklypo dalį ir važinėtų lyg atskiru keliu, nors jo 4 m pločio kelias turėtų būti vienos gatvės dalis. Pažymėtina ir tai, jog kelio servitutas turi būti nustatomas universalus, aiškus, suprantamas, tikslus ir galimas įgyvendinti ne tik pagal vien tik ieškovo supratimą bei vairavimo įgūdžius, bet ir paprastai įgyvendinamas kitų asmenų, važiuojančių į ieškovo sklypą, turint omenyje numatomą sklypo perplanavimą į gyvenamųjų namų kvartalą. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovo žemės sklypo pertvarkymo projektas dar nėra patvirtintas, tačiau jau iš Nacionalinės žemės tarnybos rašte pateiktų duomenų, matyti, kad ieškovo sklypas yra urbanizuoti numatytoje teritorijoje pagal Telšių miesto teritorijos Bendrąjį planą ir toks žemės sklypo performavimo klanas anksčiau ar vėliau bus parengtas. Vykstant statyboms ieškovo žemės sklype reikia numatyti ir tai, jog prašomu nustatyti kelio servitutu (29 m²) turėtų išlaviruoti ir stambiagabaritės transporto priemonės, kurios, pagal ieškovo įsivaizdavimą taip pat be jokių problemų įsitektų jo kelio dalyje. Įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad 29 m² ploto „trikampio“ servituto nustatymas dar labiau komplikuotų šalių santykius, jo naudojimas sukeltų grėsmę eismo saugumui (duomenys neskelbtini) ir šios gatvės sankirtoje su keliu Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos rašto matyti, kad pagal Detaliojo plano aiškinamąjį raštą, atsakovų sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu tai asfaltuota (duomenys neskelbtini) dalis) buvo suformuotas atsižvelgiant į Vakarinės intensyvaus eismo gatvės specialiojo plano sprendinius. Vystant Bendrajame plane numatytą susisiekimo komunikacijų tinklą, šis sklypas gali būti išperkamas visuomenės poreikiams. Ieškovo atstovė kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją su klausimais dėl (duomenys neskelbtini) dalies, priklausančios atsakovams, kelio statybos legalumo, taip pat kėlė klausimą dėl (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams (1 failas, b. l. 72-73), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovams priklausančius sklypus ketinama paimti visuomenės poreikiams (1 failas, e. b. l. 74). Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, siekiant įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl servitutų nustatymo atsakovų žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o ne tik mažai daliai žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina ir tai, jog atsakovai nesutiko su būtent tokio tipo servitutu, koks prašomas ieškiniu, nors pagal ieškovą, toks servitutas mažiausiai ribotų atsakovų teises. Viso teisminio nagrinėjimo metu atsakovai laikėsi nuoseklios pozicijos, jog turi būti įgyvendinami Detaliojo plano sprendiniai. Jiems įrengus savo gatvės dalį, analogiškai turėtų pasielgti ir ieškovas, tuomet visiškai įrengta gatve galėtų naudotis tiek atsakovai, tiek ieškovas (ar būsimi kiti savininkai) bendrai. Dar iki kreipimosi į teismą, ieškovas tokį variantą buvo svarstęs, su juo sutikęs, tai užfiksuota vaizdo įraše (2 failas, b. l. 14). Pasak atsakovų atstovo, tokie pasiūlymai buvo ir mediacijos procese, tačiau ieškovas iš mediacijos pasitraukė. Taigi, tokia atsakovų pozicija leidžia spręsti, jog yra galimas ir taikus sutarimas, atsakovai sutiktų, jog jų teisės būtų ribojamos ir didesne apimtimi, servitutas galėtų būti nustatytas atsakovų sklypams, jeigu ieškovas įrengtų bent dalį jam priklausančios gatvės dalies. Teismo vertinimu, ieškovas neišnaudojo kitų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis. Ieškovo teisė patekti į savo žemės sklypą būtų galima užtikrinti tinkamai įvykdžius Detaliojo plano sprendinius (pvz. nustatant servitutą atsakovų žemės sklypams (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui tinkamai įrengiant savo gatvės dalį nuo ašies), tačiau tokių priemonių ieškovas nesiėmė, reikalavimo nustatyti didesnius, tačiau realiai įmanomus ir reikalingus servitutus nereiškė. Teismas nenustatė sąlygų, būtinų servitutui pagal 2022 m. liepos 25 d. UAB „Žemaitijos projektai“ servituto nustatymo planą nustatyti, todėl ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai bendrai patyrė 3193,47 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (3 failas, e. b. l. 71-83), kas, įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, laikytina pagrįsta suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. Č. bylinėjimosi išlaidas: A. R. ir A. R. solidariai 456,21 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 21 ct); V. V. 456,21 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 21 ct); L. K. ir K. K. solidariai 456,21 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 21 ct); L. B. ir V. B. solidariai 456,21 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 21 ct); D. G. 456,21 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 21 ct); D. B. ir A. B. solidariai 456,21 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 21 ct), S. K. ir E. K. solidariai 456,21 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 21 ct).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė