Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalys, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2021 m. rugsėjo 6 d., pabaiga – 2025 m. vasario 5 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 8 mėnesių 24 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. gegužės 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pastaruoju metu stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos siekiant minėtą riziką valdyti. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos - drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas. Nuteistasis dalyvauja pozityvioje veikloje. Nuteistasis rodo aukštą darbinę motyvaciją, darbo pobūdžiui nėra išrankus, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ valgyklos darbininku, dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Taip pat yra stebimos pastangos „mąstymas ir elgesys“ srityje, kadangi nuteistasis lankė Elgesio keitimo terapijos kurso programą. Asmuo terapijos metu pagerino savianalizės įgūdžius. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą bei netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, kad Komisija taikydama pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių - nuteistojo A. K. asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo ir kt. Prokuroro vertinimu, Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. Pažymėtina, jog nuteistąjį A. K. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra (1 kartą skatintas ir kt.), tačiau, prokuroro vertinimu, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog A. K. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už įvykdytus du apysunkius nusikaltimus (plėšimus). Pažymėtina, jog A. K. prieš tai buvo teistas 9 kartus, jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimo, arešto ir kitos bausmės, taikytas BK 75 straipsnyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, buvo lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų), tačiau teismo išreikšto pasitikėjimo nepateisindavo, padarydavo naujus nusikaltimus arba taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos buvo naikinamas ir A. K. siunčiamas atlikti likusią bausmės dalį, t. y. tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė - jis vėl nusikalto ir buvo nuteistas už 2 apysunkių nusikaltimų padarymą. Prokuroro vertinimu, nuteistojo A. K. likusi neatlikta bausmės, kuri paskirta už du apysunkius nusikaltimus, dalis yra dar pakankamai didelė, todėl, atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, prokuroro įsitikinimu, Komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta. Komisijos nutarimas taikyti A. K. lygtinį paleidimą, prokuroro įsitikinimu, nebus efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Nuteistojo A. K. atveju, įvertinus nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, prokuroro vertinimu, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Prokuroro įsitikinimu, Komisijos nuteistajam A. K. skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (bausmės sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes (jei nutarimas įsiteisės) į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Laisvės atėmimo vietų įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priimti laisvės atėmimo vietų direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių lygtinio paleidimo komisijos (BVK 84 straipsnio 1 dalis). Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau - Įsakymas) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. BVK 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš nemažiau kaip septynių narių. Pagal Įsakymo 227 punktą, kai lygtinio paleidimo komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Pagal Įsakymo 236 punktą, Lygtinio paleidimo komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Iš 2023 m. gegužės 11 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo keturi nariai, tarp jų ir komisijos pirmininkas, tai daugiau nei pusę komisijos narių, todėl priimti sprendimai yra teisėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš 4 balsavusių komisijos narių, 3 balsavo už, 1 – prieš, t. y. sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai.

Nuteistasis A. K. ankščiau teistas, atlieka ne pirmą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal subendrintą nuosprendį už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą (plėšimas), nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, nevykdė Probacijos tarnybos įpareigojimų ir buvo pasiųstas atlikti likusios neatliktos bausmės dalies, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam A. K. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; savivaizdis pagristas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Atvykęs į įstaigą dirbti sutiko, rodo aukštą darbinę motyvaciją, darbo pobūdžiui nėra išrankus. Po bausmės atlikimo savo įsidarbinimo galimybių nėra patvirtinęs. Stebima, kad pastaruoju metu nuteistasis turėjo oficialų darbą, tačiau jo teigimu, gaunamų pinigų neužteko jo pagrindiniams poreikiams patenkinti, todėl vėl vykdydavo naujas finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, nesusiduria su dideliais sunkumais susijusiais su lėšų tvarkymo ir pajamų paskirstymo kompetencijos stokos. Visgi, nuteistojo nusikalstamas elgesys ne kartą turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas pripažįsta, jog kai kurias įiš jų įvykdė kartu su kitais asmenimis, kai kurias būdamas vienas. Paskutinė nusikalstama veika įvykdyta taip pat veikiant kartu su kitu asmeniu. Stebima, jog didžiąją gyvenimo dalį asmuo stokojo socialiai priimtinų laisvalaikio praleidimo būdų, neturėjo mėgstamų užsiėmimų. Nuteistasis pripažįsta, jog dažnai pasitaiko situacijų, kuomet jis pasiduoda kitų asmenų įtakai, ypač psichologiškai tvirtesnių. Anksčiau nuteistasis turėjo narkotinių medžiagų vartojimo problemų, tačiau pastaroji nusikalstama veika su jomis nėra siejama. Nuteistojo nusikaltimų istorijoje yra faktų kai jis naudojo smurtą kitų asmenų atžvilgiu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vertinimo metu išreiškia motyvaciją lankyti alkoholio vartojimo prevencijos programas. Nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (tiek alkoholio, tiek ir narkotikų) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju.

Taip socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų (nuteistojo požiūris į save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis). Nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Pokalbio metu nurodo, kad reikėtų susitvarkyti gyvenimą „nevartoti alkoholio, padėti šeimai“, tačiau negeba įvardinti konkrečių veiksmų, kuriais tai darytų. Įvertinimo metu stebima tolygi emocinė būsena, nerimo nei dėl bausmės atlikimo, nei dėl išėjimo į laisvę neišsako, tačiau pats pripažįsta, jog tam tikrų situacijų metu sunkiai geba valdyti emocijas ir nusikalsta jų vedamas. Nuteistasis pripažįsta, jog teikia pirmenybę veiksmui, o ne planavimui, nusikalsdavo visada impulsyviai, nusikaltimai dažniausiai buvo neplanuoti, tačiau susiklosčius tam tikroms situacijoms (kai staiga prireikdavo pajamų) - tiksliniai. Pokalbio metu save apibūdina kaip „nekonfliktišką“ asmenį, tačiau pripažįsta, kad kai būna apsvaigęs nuo alkoholio renkasi smurtą kaip konfliktų sprendimo būdų. Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje yra užfiksuota atvejų kuomet nusikaltimo metu buvo naudotas smurtas ir instrumentinė agresija. Nuteistasis iš dalies geba identifikuoti problemas kurios veda prie nusikaltimų vykdymo, tačiau gilesne analize neužsiima, jaučiamas abejingumas problemų identifikavimui. Nuteistasis teigia, kad vagystės jam problemų sprendimo būdas. Neįvertina savo tokio elgesio pasekmių - įkalinimų, santykių su artimaisiais praradimo. Nuteistasis nesiekia analizuoti ir vertinti savo nusikalstamo elgesio, nors prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau gailesčio dėl jų neišsako. Spręsdamas turimas problemas dažnai renkasi netinkamas jų sprendimo strategijas, t. y. nusikalsta (pavyzdžiui, spręsdamas finansinio pobūdžio sunkumus - vagia). Asmuo negeba išlaikyti pusiausvyros taip neigiamų ir teigiamų savo elgesio pasekmių. Vertindamas nusikaltimus mato tik žalą sau (neigiamos teistumo pasekmes). Kuria ateities planus - po bausmės atlikimo dirbti, auginti dukrą, nevartoti alkoholio. Atsižvelgiant į asmens istoriją, stebima, jog nepaisant to, kad jis geba išsikelti ateities tikslus, tačiau ne visuomet geba jų kryptingai siekti. Negali paaiškinti savo elgesio motyvų, pats sau prieštarauja. Linkęs kaltinti aplinkinius „aplinkybės kaltos“. Nuteistajam ne kartą buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurių metu jis nusikalsdavo pakartotinai, taip pat pats nurodo, jog yra pažeidęs priežiūros visuomenėje sąlygas, nes nevykdė teismo įpareigojimų. Šiuo metu jo atžvilgiu taikomos priežiūros vertina teigiamai, tačiau mano, kad tai procesas be jokios naudos jam. Asmuo nesupranta, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų, taip pat praeityje nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl naudos kitiems. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš pažymos apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose matyti, kad nuteistasis nuo 2021 m. balandžio 5 d. dalyvavo 16 veiklų. Iš pažymos apie gautus vykdomuosius raštus matyti, kad nuteistasis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 604,00 Eur, išieškota 262,00 Eur, savanoriškai dengė 0,00 Eur. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Darbinės veiklos organizavimo skyriaus sprendimo dėl atleidimo nuo darbinės veiklos matyti, kad nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 22 d. atleidžiamas iš užimamų pareigų.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo pažeidęs nustatytas vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų tris kartus, nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas vieną kartą, tačiau jo polinkis minimalizuoti savo elgesį, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (3 metus 5 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį A. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (vienas paskatinimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas, motyvacija darbui, gyvenamosios vietos turėjimas) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.