Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2021-03-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-447-2021 (ROIK: 21128356785) B. G. pripažinta kalta ir nubausta 50 Eur dydžio bauda įpareigojant ją iki 2021-04-20 atlyginti R. G. padarytą 24,99 Eur turtinę žalą už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 115 straipsnyje, dėl to, kad ji 2020-12-04, 15.50 val., Plungės rajone, (duomenys neskelbtini), apgadino R. G. priklausančią pašto dėžutę (sulaužė spynelę) taip padarydama 24,99 Eur dydžio turtinę žalą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

3.6. Apeliantė pažymi, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu išdėstyti reikalavimai buvo nepaisyti. Pagal ANK 615 straipsnio 3 dalį administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. „Kadangi Plungės rajono PK vyresnysis tyrėjas D. P., ne teismo tvarka išnagrinėjęs mano administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs 2020-10-28 nutarimą, nėra Plungės rajono policijos komisariato vadovas, pirmos instancijos teismas turėjo pareikalauti jo įgalinimus patvirtinančius dokumentus. Tačiau pirmos instancijos teismas sprendė, kad ši byla išnagrinėta teisingai, neįsitikinęs, kad ją išnagrinėjo tam įgaliotas asmuo“.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta B. G. neigia, jog padarė jai inkriminuotą ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2021-02-24 administracinio nusižengimo protokolu ir 2021-03-16 nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog B. G. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl B. G. kaltės yra iš esmės motyvuotos, paremtos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės nors ir lakoniškai, tačiau pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl B. G. kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Apygardos teismas nenustatė jokių apeliantės nurodomų akivaizdžių skundžiamos nutarties trūkumų, kurie galėtų turėti įtakos administracinės bylos nutraukimui. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad B. G. kaltė, padarius ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

8. ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

10. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis R. G. parodė, kad aptariama pašto dėžutė, kaip ir visas kitas toje sodyboje esantis turtas, yra jo nuosavybė. Tvarkant tvorą jis pakeitė seną pašto dėžutę į naują, davė vieną raktą B. G. ir leido dėžute naudotis, jokios kalbos apie sutikimą dėžutei pakeisti nebuvo. Kai maždaug nuo 2020 m. vasario mėnesio prasidėjo teisminis procesas dėl B. G. iškeldinimo iš jo namų, jis nebeleido (uždraudė) B. G. naudotis savo pašto dėžute, kadangi jam buvo siunčiami teismo šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai, pakeitė dėžutės spynelę, siūlė B. G. pasikabinti savo dėžutę. Radę dėžutėje B. G. laikraščius ar kitokią korespondenciją, nunešdavo jai. Kai kada paštininkai jos laikraščius užkišdavo už jos automobilio valytuvų. Įvykio dieną, kai buvo gadinama pašto dėžutė, tai pastebėjo nukentėjusiojo žmona S. G. ir B. G. perspėjo to nedaryti, tačiau B. G. elgėsi agresyviai ir kažkokiu metaliniu daiktu sugadino dėžutės užraktą bei subraižė pačią dėžutę, padarydama jam 24,99 Eur turtinę žalą, nes tiek kainuoja tokia nauja pašto dėžutė (b. l. 37–38). Byloje yra Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Ligitos Barauskienės 2021-01-13 raštas, siųstas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, kuriame nurodoma, jog 2021-01-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje išnagrinėjus S. G. skundą reg. Nr. AP-34622, medžiagoje Nr. M-1-01-174756-20 nustatyta, kad B. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, tačiau galimai yra ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis ir prašoma spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo B. G.. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės L. Barauskienės 2021-01-12 nutarime nurodyta, kad susipažinus su S. G. pateiktais kiemo vaizdą fiksuojančių kamerų įrašais matyti, kaip B. G. išeina iš namo, eina tiesiai prie kiemo vartų, prie ten kabančios pašto dėžutės, pirmiausia bando ją rakinti atsineštu raktu, tačiau to padaryti jai nepavyksta, tada matyti, kaip ją kažkas užkalbina nuo filmavimo kameros pusės, galbūt iš namo balkono, matyti, kaip B. G. rankomis rodo į pašto dėžutę, akivaizdu, kad pokalbis vyksta būtent apie ją, pokalbis trunka iki vienos minutės. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip B. G. bando atsineštu įrankiu (galbūt metaliniu strypu) atidaryti pašto dėžutę, vis žvilgčiodama į jos vidų per viršutinę angą. Pateikti vaizdo įrašai yra be garso, todėl nėra galimybės girdėti, ką B. G. pasakė ją kalbinusiam žmogui, tačiau kitame vaizdo įraše matyti, kaip ji po dėžutės atidarymo ramiai vaikštinėja po kiemą aplink automobilį, jį atsirakina, rankose laikydama galimai iš dėžutės išimtus laikraščius, tuo metu su niekuo nebendrauja. Taip pat susipažinus su pateiktomis S. G. fotonuotraukomis nustatyta, kad B. G. rankose laiko nenustatytą įrankį, kuriuo ir atidarė pašto dėžutę. Ant pašto dėžutės užfiksuoti sugadinimai leidžia tvirtinti, kad įrankis galimai buvo metalinis, nes dėžutėje matyti stiprūs įbrėžimai. Tiriant S. G. skundą buvo išreikalauta papildoma medžiaga apie B. G. deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav. registrų duomenys. Nustatyta, kad B. G. 1984 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav. ir ten gyveno aptariamo nusižengimo padarymo metu. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamasis namas šiuo adresu pastatytas 1984 m., o nuo 2005 m. nuosavybės teisę į jį pirkimo-pardavimo sutarties, turto pasidalijimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo R. G.. Tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad gyvenamasis pastatas ir jo priklausiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Plungės r., nuosavybės teise priklauso R. G.. Liudytoja S. G. patvirtino, kad ir pašto dėžutę nupirko ir pakabino jos sutuoktinis, todėl ji nepriklauso B. G.. Atsižvelgiant į tai matyti, kad B. G. veiksmai, t. y. pašto dėžutės atidarymas naudojant jėgą ir jos apgadinimas, galimai panaudojant metalinį strypą, taip padarant turtinę žalą R. G. ir S. G., sudaro ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Byloje esančiuose objektyviuose įrodymuose – vaizdo įrašuose ir fotonuotraukose užfiksuotos minėtame prokurorės L. Barauskienės 2021-01-12 nutarime nurodytos 2020-12-04 pašto dėžutės sugadinimo aplinkybės. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog be prokurorės nutarime nurodytų aplinkybių byloje esančiame vaizdo įraše D01_20201204162037_001 taip pat užfiksuota, kad 2020-12-04 nuo 16.21 val. B. G. naudodama pailgą metalinį įrankį staigiais ir pakankamai agresyviais fiziniais veiksmais (šį įrankį užkišdama ties durelių užraktu, o po to ir ne kartą kumščiais trankydama į įvairias pašto dėžutės durelių vietas) visaip bando jėga uždaryti neužsidarančią pašto dėžutę. Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti aiškiai matomi, stiprūs aptariamos pašto dėžutės durelių subraižymai, kurių vieta (ties užraktu) visiškai atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotus B. G. veiksmus, taip pat užfiksuotas kyšantis užrakto liežuvėlis. Sugadintos pašto dėžutės vertei pagrįsti nukentėjusysis į bylą pateikė internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) užfiksuotą parduodamos analogiško modelio pašto dėžutės „Glori ir KO PD92M“ kainą – 24,99 Eur.

11. Aptarti įrodymai patvirtina, jog B. G. 2020-12-04, 15.50 val., Plungės rajone, (duomenys neskelbtini), apgadino R. G. priklausančią pašto dėžutę (sulaužė spynelę) taip padarydama 24,99 Eur dydžio turtinę žalą. Bylos įrodymų visuma paneigia apeliantės teiginius, jog nagrinėjamu atveju byloje apskritai nėra nustatyta, jog ji apgadino pašto dėžutę. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje esančiose fotonuotraukose yra aiškiai, iš arti užfiksuoti pašto dėžutės pažeidimai (įbrėžimai). Aptartų įrodymų visuma taip pat patvirtina, jog B. G. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

12. Atmestinas apeliantės teiginys, jog šioje byloje neįrodyta, kad buvo sugadintas svetimas turtas, nes nėra nustatyta, kam priklausė sugadinta pašto dėžutė. Nors administracinio nusižengimo padarymo metu B. G. gyveno viename name su R. G., tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju aptartais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad gyvenamasis pastatas ir jo priklausiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Plungės r., (taigi, ir aptariama pašto dėžutė) nuosavybės teise priklauso R. G.. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-205-669/2021 buvo visiškai tenkintas patikslintas ieškovo R. G. ieškinys ir atsakovė B. G. su visais jos daiktais iškeldinta iš gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) į R. G. ir sutuoktinei S. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), suteikiant atsakovei B. G. teisę naudotis šiuo butu uzufrukto teise iki gyvos galvos. Šio Plungės apylinkės teismo 2021-03-25 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2021-07-29 nutartimi atmetus atsakovės B. G. apeliacinį skundą. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose taip pat buvo konstatuota, jog R. G. asmenine nuosavybės teise priklauso 0,3978 ha žemės sklypas, pastatas gyvenamasis namas ir kiti papildomi ūkio – kiemo statiniai, esantys Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantė apygardos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti jos keliamą versiją, kad apgadinta pašto dėžutė priklausė būtent jai.

13. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog byloje nėra nustatytas R. G. patirtos turtinės žalos dydis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sugadinto turto vertę grindė analogiškos pašto dėžutės rinkos verte, o šiuo atveju dėžutės likutinė vertė yra artima ar lygi nuliui. Pažymėtina, jog Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog <...> kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016).??? ANK 115 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kuriuo nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių dydžių, o BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla šią žalos ribą viršijus. Vadovaujantis logine šios teisės normos analize, analogija su BK 187 straipsnio sudėtimi ir turto vertės nustatymo klausimu suformuota teismų praktika, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju sugadinta pašto dėžutė neabejotinai yra kasdieninio vartojimo daiktas, todėl jos vertė visiškai pagrįstai buvo nustatyta pagal nukentėjusiojo R. G. nurodytą analogiško modelio pašto dėžutės rinkos kainą aptariamo nusižengimo padarymo metu – 24,99 Eur. Tokią pašto dėžutės vertę jis nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pažymėtina, jog šiuo metu naujos analogiško modelio pašto dėžutės kaina internetinėse parduotuvėse siekia 26,99 Eur, todėl nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių dėl būtent tokios R. G. nurodytos sugadintos pašto dėžutės vertės administracinio nusižengimo padarymo metu. Priešingai nei mano apeliantė, vien tai, kad nukentėjusysis pasikeitė sugadintos pašto dėžutės užraktą ir naudojasi ja toliau, savaime negali patvirtinti, kad jis dėl jos tyčiniais neteisėtais veiksmais padaryto turto sugadinimo 24,99 Eur dydžio žalos nepatyrė.

14. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog apeliantė mano, kad nagrinėjant jos administracinio nusižengimo bylą buvo padaryti ANK 615 straipsnio 3 dalies pažeidimai, nes Plungės rajono PK vyresnysis tyrėjas D. P., ne teismo tvarka išnagrinėjęs B. G. administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs 2020-10-28 (turėtų būti – 2021-03-16) nutarimą, nėra Plungės rajono policijos komisariato vadovas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti jo įgaliojimus patvirtinančių dokumentų. Šie apeliantės teiginiai yra visiškai teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini. ANK 615 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ANK 615 straipsnio 3 dalyje išdėstytų reikalavimų buvo tinkamai laikytasi ir proceso pažeidimų nebuvo padaryta. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2021-02-24 administracinio nusižengimo protokolą surašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas T. L., o 2021-03-16 nutarimą priėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. P.. Nėra pagrindo išvadai, jog minėti Institucijos pareigūnai nebuvo įgalioti ne teismo tvarka nagrinėti B. G. administracinio nusižengimo bylos vien todėl, kad nėra Institucijos vadovai, juo labiau nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo reikalauti jų įgaliojimus patvirtinančių dokumentų.

15. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-07-27 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patrauktos B. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos B. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.