- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-98-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00010-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Klaipėdos miesto policijos komisariatas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariate gautas V. P. pareiškimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tvoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gadinimo. Pareiškėja nurodė, kad dėl apgadintos tvoros ji patyrė 200 Eur turtinę žalą, prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną. 2020 m. rugpjūčio 3 d. gautas V. P. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomos informacijos pateikimo. Prašyme nurodė, kad 2020 m. birželio 7 ir 11 dienomis vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo kaimyną D. Z., kuris nuplėšė ir pasisavino V. P. priklausančios tvoros lentą.
2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla nutraukta nustačius, kad D. Z. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje, požymių. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, pareiškėja V. P. jį apskundė Klaipėdos apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos V. P. skundas netenkintas ir Institucijos 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, paliktas galioti nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog Institucijos pareigūnai, tirdami V. P. pareiškimą dėl turto sugadinimo, surinko pakankamą visumą aktualių įrodymų, leido pasisakyti abiem ginčo šalims, priėmė ir įvertino abiejų šalių pateiktus dokumentus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, kad ginčo šalys savo nesutarimus turi aiškintis civilinio proceso tvarka.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėja V. P. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą; 2) priimti naują nutarimą ir D. Z. patraukti administracinėn atsakomybėn arba grąžinti bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 3 ) priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1 Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neištyrus visų bylos aplinkybių, pažeidžiant objektyvumo ir teisėtumo principus. Įrodymai šioje byloje buvo tiriami vienpusiškai ir priimant sprendimą vadovautasi išimtinai D. Z. parodymais. Teismas visiškai nepagrįstai nepripažino D. Z. veiksmų tyčiniais, nes iš pareiškėjos žemės sklypo nuomojamos dalies buvo nuimtos trys prikaltos tvoros lentos, taip sugadinta tvora. D. Z., neturėdamas V. P. sutikimo, nuimtas tvoros lentas panaudojo savo tikslams. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 115 straipsnio sudėtį. Be to, esant prieštaringiems pareiškėjos ir D. Z. parodymams, šie prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nebuvo pašalinti. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad D. Z. neneigia aplinkybės, jog jis savavališkai nuėmė tris lentas nuo paaukštintos tvoros iš pareiškėjos V. P. žemės sklypo pusės.
4.2. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, kaimynų prašymu, dėl V. P. tvoros atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2017 m. birželio 15 d. surašė aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad M. P. išnuomotoje valstybinėje žemėje pastatė I nesudėtingų statinių grupei priskirtiną atitvarą / tvorą, kurios statybai, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (duomenys neskelbtini), statybos leidimas ir atitinkamai statinio projektas nėra privalomi. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, statytojas M. P. turi dalies žemės sklypo valdymo teisę patvirtinantį dokumentą – 2017 m. gegužės 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios 4 punkte yra numatyta statinių statybos žemės sklype galimybė. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pareiškėjos paminėta žemės nuomos sutartis su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) skyriumi dėl 0,0225 ha žemės nuomos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įregistruota VĮ Registrų centre. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas padarė išvadą, kad nurodytos aklinos tvoros žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybai kaimyno sutikimas nebuvo privalomas. Šis priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
4.3. Pareiškėja savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad D. Z. tvoros iš savo pusės niekada nėra remontavęs ir nėra daręs tvoros paaukštinimo. Taigi D. Z. teismo posėdžio metu nurodytas argumentas apie tvoros remontą yra neteisingas. Iš pateikiamos prie apeliacinio skundo nuotraukos, darytos 2021 m. vasario 24 d., aiškiai matyti, jog prie pareiškėjos įrengtos tvoros iš kaimyno pusės yra prisišlieję augalai, todėl priėjimas prie tvoros, o tuo labiau tvoros remonto darbų atlikimas iš kaimyno pusės yra faktiškai neįmanomas. Kaimyno pusėje suaugę augalai yra beveik tvoros aukščio, todėl pareiškėjos tvoros įrengimas negali pakenkti šviesos patekimui į D. Z. priklausančios valstybinės žemės sklypo dalį.
4.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos išviešintą žemės nuomos sutartį ir jos sąlygas, jog renovuota tvora iš pareiškėjos pusės yra jos išsinuomotame žemės sklype, už kurį ji moka valstybei žemės nuomos mokestį. Tai, kad įrengta tvora pareiškėjos žemės sklype nėra įregistruota nuosavybės teise, nekeičia šios bylos esmės. D. Z. pripažįsta aplinkybę, jog tvora iš pareiškėjos pusės yra įrengta jos iniciatyva, panaudojant jos medžiagas ir lėšas. D. Z. lentas plėšė palaipsniui, tuo metu, kai V. P. būdavo darbe. Pareiškėja kelia klausimą, kaip teismas D. Z., kuris savavališkai pasisavino pareiškėjos prikaltas tris lentas ir panaudojo jas saviems tikslams, veikoje neįžvelgė administracinio nusižengimo požymių. Pažymėta, kad, jeigu dėl pareiškėjos pastatytos tvoros kaimynas D. Z. patyrė nepatogumų, jis privalėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą ir teisinėmis priemonėmis spręsti iškilusią problemą, o ne savavališkai ardyti tvorą. Apeliaciniame skunde konstatuota, jog nagrinėjamu atveju D. Z. be pareiškėjos sutikimo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.
4.5. Pareiškėjai su sutuoktiniu įsigijus gyvenamąjį namą, su kaimynais nuolat kyla konfliktai. Kaimynai juos be teisėto pagrindo fotografuoja, filmuoja, stebi kiekvieną pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiksmą, tyčiojasi bei įžeidinėja. Tvoros įrengimas tarp V. P. ir D. Z. sklypų buvo būtinas, siekiant išvengti ginčų ir apsaugoti pareiškėjos šeimos privatumą. Bendraturtis D. Z. be pareiškėjos sutikimo neturėjo teisėto pagrindo jos teisėtai įrengtą tvorą išardyti / apgadinti, kai faktiškai šalių susitarimu kiekvienas bendraturtis tvorą privalo taisyti ir remontuoti iš savo pusės. D. Z., nesilaikydamas bendraturčių nuosavybės valdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, išgriaudamas dalį tvoros ir pasisavindamas tris lentas, padarė žalą pareiškėjos teisėms ir interesams. Šią išvadą įrodė (duomenys neskelbtini) draudimo pateikta pažyma, jog nuostolių suma yra 137,29 Eur, o galutinė draudimo išmoka – 87,29 Eur.
4.6. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad bet kokie savavališki tvoros griovimo / pasisavinimo darbai yra prilyginami savavaldžiavimui ir atitinka ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismui patenkinus pareiškėjos skundą, prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. B. prašo pareiškėjos V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, jog byloje surinkta rašytinė medžiaga įrodo, kad ginčo žemės sklypas yra bendra dalinė pareiškėjos V. P. ir D. Z. nuosavybė, kurioje įregistruotų kurio nors iš jų vardu statinių nėra. Medinė segmentinė tvora, skirianti jų namui priskirtą ir jų abiejų po vieną antrąją dalį naudojamą valstybinės žemės sklypą, yra parduota ir perduota abiem šiems asmenims tuo pat metu, kai jie įsigijo atitinkamas gyvenamojo namo dalis su teise nuomotis prie šio namo esantį valstybinės žemės sklypą. Nei pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai ir motyvai, nei rašytinė bylos medžiaga, nei kiti surinkti įrodymai nepatvirtina asmeninės V. P. nuosavybės teisės į šią tvorą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis objektas yra svetimas D. Z. turtas, už kurio sugadinimą jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. Z. prašo V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą. Taip pat prašo neprijungti papildomų dokumentų ir nepriteisti V. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
6.1. V. P., siekdama jai palankaus sprendimo, Institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, pateikė žemės nuomos sutartį, bet nuslėpė kadastrinį sklypo planą ir nuosavybės dokumentus. Tyrėjams tikslinant duomenis Nekilnojamojo turto registre, buvo nustatyta, jog sklypas yra bendraturčių nuosavybė ir nė viena pusė išskirtinių teisių į tam tikras jo dalis neturi. V. P., teigdama, jog D. Z. pasisavino dalį tvoros lentų, pateikė nuotraukas, iškirptas iš apsaugos kameros vaizdo įrašo. Tik visapusiškai ištyrus ir įvertinus abiejų tvoros pusių vaizdus, buvo nustatyta, jog nė viena lenta nėra dingusi ar sugadinta, o iš pačios V. P. pateiktų nuotraukų matyti, kad jokie veiksmai jos tvoros pusėje nebuvo vykdomi. Renovacija atlikta tik D. Z. sklypo pusėje, pagal pačios V. P. deklaruojamą jai priimtiną šio turto valdymo formą – kiekvienas bendraturtis be papildomo atsiklausimo gali tvarkyti tvorą iš savo pusės. V. P. jokių pretenzijų D. Z. dėl darbų nepareiškė, o tik vėliau pateikė pareiškimą, jog buvo pavogtos trys lentos, nors tuo metu jos visos buvo perdažytos ir prisuktos toje pačioje tvoros pusėje, iš kurios ir nuimtos.
6.2. V. P. turi dalies žemės sklypo valdymo teisę ir galimybę statyti statinius, tačiau ši teisė turi būti suderinta su kitu žemės sklypo bendraturčiu. Sklypas nėra atidalytas ir paskirstytas realiosiomis dalimis. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymoje nurodyta, kad sutikimo nereikia iš asmenų, kurie nėra žemės sklypo savininkai ar valdytojai. Jeigu pareiškėja mano, kad jos indėlis į objekto priežiūrą yra didesnis ar kažkuri bendro statinio dalis jai priklauso labiau nei kitiems bendraturčiams, ji gali pasinaudoti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teise reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
6.3. D. Z. sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tvoros lentas dėl sužėlusių augalų sudėtinga perdažyti. Dėl šios priežasties jis lentas nuėmė, perdažė ir prisuko atgal. Gautuose sklypo planuose iš Nekilnojamo turto registro matyti, kad jokių dviejų sklypų nėra. Duomenų apie atskirai suformuotus žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) – nėra. 0,0450 ha sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas lygiomis idealiosiomis dalimis po 0,0225 ha kiekvienai šaliai. Vadovaujantis V. P. ir D. Z. parodymais, abi šalys ne kartą remontavo tvorą. Remonto darbai buvo atliekami pagal iš anksto sutartą scenarijų, todėl nei CK 4.75 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nei ANK 518 straipsnyje numatyto savavaldžiavimo požymių D. Z. veikoje nėra.
Šalies argumentai
6.4. V. P. teismui pateikė tik draudimo išmokos pažymą, o apeliaciniame skunde prašo prie bylos pridėti sąmatą. Nė vienas iš šių dokumentų nėra objektyvus D. Z. padarytos žalos įrodymas. Pareiškėja sąmoningai neprideda kitų su draudžiamuoju įvykiu susijusių dokumentų – nėra pačios pareiškėjos prašymo dėl draudžiamojo įvykio, nėra draudžiamojo įvykio bylos lydraščio, iš kurio matytųsi, koks tai įvykis, kas yra įvykio kaltininkas ir kitos bylai svarbios aplinkybės. Į sąmatą buvo įtraukti nauji tvoros elementai ir jų dažymas, nors, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tyrimo medžiagos, niekas nėra dingę ar sugadinta, todėl nei naujos lentos, nei jų dažymas nereikalingi. Jei objektas yra bendraturčių nuosavybė, išmokos dydis dalijamas lygiomis dalimis visiems bendraturčiams. Atsiliepime padaryta išvada, kad V. P., pateikusi klaidingus duomenis apie įvykį, galbūt iš to pasipelnė, o ne patyrė žalą.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja V. P. pateikė atsiliepimą į D. Z. atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti jos apeliacinį skundą.
7.1. Atsiliepime nurodoma, jog pareigūnai tikslino duomenis, remdamiesi 2005 m. nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos informacija. V. P. turi žemės nuomos sutartį, sudarytą 2017 m. gegužės 5 d., todėl jai nereikia papildomai teikti kadastrinių matavimų. Nuo 2008 m. V. P. prašant įteisinti kartu visą kotedžą, D. Z. atsisakė tai daryti, todėl pareiškėja 2016 m. įteisino jai priklausančią dalį. Sklypas buvo daug kartų matuojamas ir vienintelė kliūtis – D. Z. sklypo dalyje esantys pažeidimai, t. y. neteisėtai pasisavinta valstybinės žemės dalis. Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojo kaimyną panaikinti želdinius, kurie buvo įrėminę savavališkai nukeltą ribą. Sklypas nėra bendraturčių nuosavybė nuo tada, kai V. P. su sutuoktiniu įsiteisino žemės nuomos sutartį ir savo kotedžo dalį.
7.2. Atsiliepime pažymima, jog kaimynas ardo tvorą tuo metu, kai V. P. dirba (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties V. P. neturi galimybės pareikšti jam pretenzijų žodžiu.
7.3. Atsiliepime keliamas klausimas, kokiu pagrindu V. K., nebūdama kotedžo dalies savininkė, lankėsi Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, domėjosi tvoros paaukštinimo statymo teisėtumu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išvadą, kad aklinos tvoros statybai sutikimas nebuvo privalomas. Tvoros remontas buvo atliktas 2020 m. gegužės 21 d., prieš tai gavus žodinį paaiškinimą, kad kaimynų sutikimo nereikia, tačiau, iškilus konfliktui, 2017 m. gegužės 25 d. buvo kreiptasi į inspekciją, siekiant gauti raštišką atsakymą.
7.4. Kaimynas D. Z. iš V. P. ir jos sutuoktinio statyto paaukštinimo nusiėmė tris lentas ir prisisuko jas savo tvoros apačioje, tokiu būdu šiomis lentomis restauruodamas savo senas. Anot pareiškėjos, tvirtinimas, kad nuėmęs lentas jis jas restauravo ir prisuko atgal, yra klaidingas, nes ir šiandien tvoroje likę tarpai. D. Z. ne tik pasididino savo sklypo ribas, bet ir pasisavino bendrą namo numerį. Be to, atsiliepime nurodoma, kad D. Z. buvo nubaustas ir dėl keliamo triukšmo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Pareiškėjos V. P. apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar D. Z. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visuma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta visiškai pagrįstai, kadangi Institucija, taip pat vėliau ir pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog D. Z. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, sudėties visų būtinųjų požymių. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
10. ANK 115 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kuriuo nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vadovaujantis logine šios teisės normos analize, analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio sudėtimi ir tuo klausimu suformuota teismų praktika, administracinė atsakomybė kyla tik už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, kuris turi būti įrodytas pakankama byloje surinktų įrodymų visuma. Iš šioje byloje surinktų duomenų paaiškėjo, kad pareiškėjos V. P. nurodytas kaip sugadintas jai priklausantis turtas yra medinė segmentinė tvora, stovinti nuomos teisės pagrindu jai ir asmeniui, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, perduotoje naudotis valstybinėje žemėje – sklype prie gyvenamojo namo. Ne tik prašomo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, bet ir visa byloje surinkta rašytinė medžiaga įrodo, kad šis žemės sklypas yra bendra dalinė pareiškėjos V. P. ir D. Z. nuosavybė, kurioje įregistruotų kurio nors iš jų vardu statinių nėra, o medinė segmentinė tvora, skirianti jų namui priskirtą ir jų abiejų po ½ dalį naudojamą valstybinės žemės sklypą, yra parduota ir perduota abiem šiems asmenims tuo pat metu, kai jie įsigijo atitinkamas gyvenamojo namo dalis su teise nuomotis prie šio namo esantį valstybinės žemės sklypą. Nei pareiškėjos V. P. skunde išdėstyti argumentai ir motyvai, nei rašytinė bylos medžiaga, nei kiti joje surinkti įrodymai nepatvirtina asmeninės V. P. nuosavybės teisės į šią tvorą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis objektas yra svetimas D. Z. turtas, už kurio sugadinimą jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.
11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendime (b. l. 9–17), kuriuo baigta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-772-328/2018, pažymėta, kad V. K. (D. Z. sugyventinė) 2017 m. gegužės 21 d. kvietėsi policijos pareigūnus, nes V. P. su sutuoktiniu be bendraturčių sutikimo statė šalių sklypus skiriančią aukštą (2 m aukščio) tvorą ir dėl to kilo ginčas. Ginčo kilimą patvirtina ir V. K. bei D. Z., kaip nurodyta sprendime, reikalavęs, kad V. P. ir jos sutuoktinis nutrauktų nesuderinto aukščio tvoros įrengimo darbus, parodytų jo sutikimą tokiems tvoros pakeitimams atlikti, įspėjo, kad, jei to nebus paisoma, jis be sutikimo pastatytą tvorą nugriaus. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje (b. l. 18–25) toje pačioje byloje nurodė tas pačias konflikto dėl aukštos tvoros statymo aplinkybes. Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad V. K. tuoj po šio įvykio, 2017 m. gegužės 25 d., kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl tvoros atstatymo darbų, atliekamų V. P. išsinuomotame sklype. Iš šios institucijos atsakymo, kurio kopija yra V. P. pateikta, matyti, kad 0,0450 ha ploto žemės sklypas prie dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 0,0225 ha šio sklypo dalis nuomos sutarties pagrindu yra išnuomota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto savininkui M. P. Duomenų apie atskirai suformuotus žemės sklypus adresais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra. Šiame sklype pastatytas (atstatytas) I nesudėtingų statinių grupei priskirtinas atitvaras / tvora, kurios statybai statybos leidimas ir statinio projektas nėra privalomi. Pagal žemės sklypo dalies nuomos sutartį M. P. turi teisę statyti šiame sklype statinius teisės aktų nustatyta tvarka ir pastato bendraturčių, kurie nėra žemės sklypo savininkai ar valdytojai, sutikimo statyti statinius suformuotame valstybinės žemės sklype teisės aktai nenumato (b. l. 27–28).
12. Iš 2005 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopijos (b. l. 51–55) nustatyta, kad UAB „A.“ šia sutartimi pardavė D. Z. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butą, (duomenys neskelbtini) m., o šis namas stovi 0,0450 ha ploto žemės sklype, kuris yra išnuomotas UAB „A.“ pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamiesiems objektams statyti ir eksploatuoti. Pardavėjas šia sutartimi perleido pirkėjui nuomos teisę į ½ šio žemės sklypo dalį, o pirkėjas perėmė proporcingai jam perleidžiamam žemės sklypo plotui visas nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš anksčiau minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant nuompinigių sumokėjimu, žemės ir kitais mokesčiais bei rinkliavomis. Nurodyta, kad šios sutarties pagrindu pirkėjui kartu su nuosavybės teise į turtą pereina ir nuomos teisė į 0,0450 ha ploto žemės sklypo, kuriame stovi namas, ½ dalį. Pridėti žemės sklypo planai (b. l. 56–58). Pareiškėjos į bylą pateikti dokumentai, kuriais ji įrodinėjo savo teisę statyti šiame sklype prie namo tvorą, ir tai, kad tam jai nereikėjo gauti namo bendraturčio sutikimo, dėl skirtingų sąvokų vartojimo ir visų situacijos aplinkybių neatskleidimo galbūt yra suklaidinę pačią pareiškėją, tačiau nepaneigia iš pirkimo–pardavimo sutarčių ir jų priedų – žemės sklypo planų – nustatytos aplinkybės, kad ši tvora, dėl kurios paaukštinimo tarp šalių vyksta kol kas neteisminis ginčas, nėra statinys, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nes yra laikino pobūdžio, be pamatų ir jos statymui ar remontavimui išties nereikalingi statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti leidimai, kaimynų sutikimai ir pan. Šis atitvaras bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V. P. ir D. Z.
13. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi klausimas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia namo tvora, esančia adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra civilinės teisės objektas, todėl turi būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendraturčiai veikia, vykdo sprendimus savo nuožiūra, galbūt pažeisdami vienas kito kaip bendro turto savininkų interesus. Aplinkybė, kad bendro naudojimo daiktas – tvora – yra naudojama bendru sutarimu, yra patvirtinta, tačiau nepatvirtinta, kad bendraturčiai susitarė dėl pareiškime minėtų darbų vykdymo, tai galbūt nebuvo atlikta bendru pareiškėjos V. P. ir D. Z. susitarimu, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškime minėtus veiksmus ir sprendimus atlikus abiejų bendraturčių pritarimu, ginčas, tikėtina, nagrinėjamu atveju nebūtų kilęs. Jei šio sutarimo nėra, visus su tuo susijusius klausimus galima spręsti teisme, taip pat galimas ir bendraturčių atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet, kaip matyti iš pareiškėjos ir D. Z. paaiškinimų bei į bylą pateiktų dokumentų, tokių sprendimų dėl šio atitvaro (tvoros) ir apskritai dėl jų bendros dalinės nuosavybės priimta nėra, todėl pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo vien savo nuožiūra valdyti minimą objektą ir reikšti kitam bendraturčiui pretenzijas dėl jo valdymo.
14. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog tai, kad pareiškėja savo lėšomis yra pakeitusi šį objektą (tvorą) nuo jos įsigijimo momento, kaip pati pripažįsta, įrengusi jos dalies paaukštinimą ir iš savo, ir iš D. Z. naudojamos sklypo dalies pusės, nesukūrė pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisės nei į visą šią tvorą, nei į paaukštintąją jos dalį ir D. Z., turėdamas tokias pat bendraturčio teises ir disponuodamas jomis pagal anksčiau buvusį bendraturčių susitarimą, kad kiekvienas tvarko šią tvorą iš savo pusės savo nuožiūra, nepadarė jokio pažeidimo, perkeldamas dalį jos lentų į kiek žemesnes pozicijas ir taip užtikrindamas jam aktualų šviesos patekimą į savo sklypo dalį. Jokie bylos medžiagoje esantys dokumentai ar nustatyti juridiniai faktai nesuteikė pareiškėjai teisės remontuoti aptariamą tvorą iš kaimyno pusės, už jį nusprendžiant, kokio aukščio ir aklinumo ji turi būti. Pareiškėjos pateikti į bylą teismų sprendimai civilinėje byloje tik įrodo, kad D. Z. nuo pat tokio paaukštinimo įrengimo momento su tuo nesutiko, nurodė savo argumentus ir reikalavo nutraukti jo teisių pažeidimą. Į tai pareiškėja ir jos sutuoktinis nekreipė dėmesio, todėl neturėtų tikėtis, kad dėl tokio jų elgesio atsiras teisėtas pagrindas vėliau reikšti pretenzijas, susijusias su šio objekto naudojimu. Iš byloje esančių fotografijų ir D. Z. paaiškinimų buvo nustatyta, kad jis, nuardęs tris lentas iš V. P. ir jos sutuoktinio įrengto bendros tvoros paaukštinimo, jų neišmetė, nesulaužė, kitaip nesugadino, o prikalė atgal prie tos pačios tvoros iš savo naudojamo sklypo pusės, vienoje iš tų lentų įrengęs jam aktualų apšvietimą. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos V. P. tvirtinimą, kad tvora buvo sugadinta. Pertvarkydamas ją iš savo sklypo pusės pagal savo nuožiūrą, D. Z. realizavo savo kaip bendraturčio teises ir šie jo veiksmai neatitinka ANK 115 straipsnio sudėties būtinojo objektyvaus požymio (daikto sugadinimo). Tai, kad pareiškėja siekė turėti bendrą tvorą akliną, o D. Z. padarė ją su tarpais, rodo skirtingus jų poreikius, bet nesuteikia nė vienam iš bendraturčių teisės be antrojo sutikimo ar teismo sprendimo vienasmeniškai įgyvendinti savo pageidavimus, nepaisant kito.
15. Iš pateiktos bei surinktos medžiagos akivaizdu, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendraturčiai veikia, vykdo sprendimus savo nuožiūra, galbūt pažeisdami vienas kito kaip bendro turto savininkų interesus. Taigi įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai, šiuo atveju klausimas dėl tvoros, skiriančios nekilnojamojo turto savininkų naudojamus žemės sklypus, negali būti dirbtinai kriminalizuojami, kreipiantis į teisėsaugos institucijas, kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu ar turto gadinimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo, atkuriant galbūt pažeistas teises. Institucijos pareigūnai, tirdami V. P. pareiškimą dėl tvoros sugadinimo, surinko pakankamą visumą aktualių šiuo klausimu įrodymų, leido pasisakyti abiem ginčo šalims, priėmė ir įvertino abiejų jų pateiktus į bylą dokumentus, išsireikalavo papildomą medžiagą ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kad šalys savo nesutarimus nagrinėjamu atveju turi aiškintis civilinio proceso tvarka.
16. Vertinant D. Z. veiką kaip galbūt įvykdytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, buvo pagrįstai konstatuota, jog, neanalizuojant žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirties, nuosavybės teisės ar kitų įgaliojimų, valdant bei naudojantis šiomis sklypo dalimis, abu – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) – savininkai naudojasi šiomis žemės sklypo dalimis, pritaikydami jas savo poreikiams. Įsigyjant minėtą nekilnojamąjį turtą, pardavėjas, perduodamas naudotis, jį taip pat pritaikė pirkėjo poreikiams: įrengė privažiavimus, stogines, šaligatvio trinkelėmis išgrindė aikšteles, įrengė atitvarus – tvoras, apšvietimą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad D. Z. veikoje, nuėmus lentas nuo tvoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra įžvelgiamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnio 1 dalyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas). Taigi, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena D. Z. buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
17. Apibendrinant visa tai, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi ANK 569 straipsnio reikalavimų, t. y., remdamasis įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų visetu, nustatė bylai svarbias aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Tai, kad teismo išvados netenkina pareiškėjos, savaime nereiškia materialiosios ar proceso teisės pažeidimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
18. Pareiškėja V. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. kovo 1 d. prašymą priteisti iš D. Z. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 114). Prijungti prie bylos medžiagos taip pat pateikė 2021 m. vasario 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 115), ir pinigų priėmimo kvitą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 116), iš kurių matyti, kad pareiškėja V. P. advokatei O. G. už suteiktas teisines paslaugas ir apeliacinio skundo paruošimą sumokėjo 400 Eur (keturis šimtus eurų). ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena D. Z. buvo nutraukta, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartimi toks sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas nutarimas lieka galioti, kadangi apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą atmeta, prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš D. Z. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Atmesti pareiškėjos V. P. prašymą priteisti iš D. Z. 400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nutartis neskundžiama.