- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2-772-328/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11424-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei V. P. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, jog ieškovė ir atsakovė yra kaimynės. 2017 m. gegužės 21 d. ieškovė bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kadangi atsakovė su sutuoktiniu be sutikimo statė šalių sklypus skiriančią aukštą tvorą. Atvykus policijai atsakovė su sutuoktiniu policijos pareigūnų akivaizdoje pradėjo įžeidinėti ieškovę, vadino psichine ligone, teikė įžeidžiančius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovės išsilavinimą, neva ji yra baigusi tik tris klases, vadino ieškove ,,varna“, ,,ryža karve“. Nurodė, jog yra visos Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytos sąlygos, apie ieškovę buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, šios žinios žemina ieškovės garbę ir orumą. Pažymėjo, jog epitetų ,,varna“ ir ,,karvė“ apskritai net nereikia vertinti pagal paskleistų duomenų tikrumui keliamus reikalavimus, jie atsakovės pavartoti vieninteliu tikslu – tyčia įžeisti garbę ir kitų asmenų akivaizdoje pažeminti ieškovę. Ieškovė nurodė, jog atsakovė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovę paskleidė ir ieškovę įžeidinėjo tyčia, viešoje erdvėje, įžūliai – policijos pareigūnų akivaizdoje, t. y. tuo pat metu atsakovei padarius Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnyje numatytą nusižengimą. Ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų kreipėsi į policiją. Ieškovė taip pat nurodė, jog dėl neteisėtų veiksmų viešai pažeminus ieškovę jai sukelti neigiami išgyvenimai, stresas, sąlygojo sveikatos būklės pablogėjimą, buvo reikalingas medikamentinis gydymas. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė buvo viešai pažeminta, patyrė dvasinį sukrėtimą, pergyvenimų, patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, jog ieškinyje nurodyti faktai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Nurodė, jog ieškinyje nurodytų ieškovę įžeidžiančių žodžių konflikto metu atsakovė nevartojo, išskyrus atsakovės pavartotus žodžius, kad ,,ieškovė šitaip šaukdama elgiasi taip, lyg žmogus būtų baigęs kokias tris klases“. Šitoks atsakovės pasakymas/palyginimas buvo subjektyvus nuomonės išreiškimas apie ieškovės elgesį, todėl nebuvo siekiama ją sumenkinti/įžeisti ar pažeminti jos išsilavinimą, o išsakyta atsakovės nuomonė apie šitokį nekorektišką ir neetišką ieškovės elgesį – šaukimą ant atsakovės ir jos sutuoktinio. Nurodė, jog ieškovė pareikštu ieškiniu bando interpretuoti atsakovės pasakytą konflikto metu nuomonę/palyginimą apie netoleruotiną ieškovės elgesį –šaukimą sau palankia linkme, išimdama tam tikrus teiginius iš įvykusio konflikto ir aiškindama kaip atskiras dalis. Nurodė, jog ieškovė nutyli aplinkybę, dėl ko prasidėjo konfliktas ir kas buvo jo iniciatorius. Pažymėjo, jog ieškovės ir jos draugo išpuolis prieš atsakovę ir jos sutuoktinį buvo akivaizdžiai provokacinio pobūdžio, kad išprovokuoti konfliktinę situaciją. Akivaizdu, jog atsakovės pasakymas yra subjektyvi jos nuomonė apie nepagarbų ieškovės elgesį su atsakove. Ieškinyje ieškovės teiginiai, kad atsakovė pažeidė jos garbę ir orumą yra deklaratyvaus pobūdžio bei išgalvoti, todėl, atsakovės nuomone, šitokio pobūdžio nepagrįstai pareikštu ieškiniu ieškovė tik siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atkreipė dėmesį, jog atvykus policijos pareigūnams atsakovė jokių įžeidžiančių žodžių apie ieškovę viešoje erdvėje nevartojo, nes konfliktinė situacija tarp šalių vyko prie jų namų valdos. Pažymėjo, jog dėl atsakovės elgesio policijos pareigūnai neįžvelgė jokių administracinių nusižengimo kodekse nurodytų pažeidimų, nes joks administracinių nusižengimų protokolas atsakovei nebuvo surašytas ir atsakovė nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Mano, jog šiuo atveju nėra nė vienos iš būtinųjų sąlygų ginti ieškovės garbę ir orumą. Nenustačius vienos iš Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, nėra pagrindo taikyti ir šiame straipsnyje numatytos teisinės atsakomybės.
Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, jog tai nebuvo pirmas kartas, kai ji buvo įžeidinėjama, tačiau pirmas kartas, kai ji buvo įžeidinėjama oficialių asmenų akivaizdoje. Įvykio dieną pareigūnus kvietė tam, kad pareigūnai užfiksuotų įvykį, jog atsakovė pastatė 2 metrų tvorą dėl ko ir kilo ginčas. Mano, kad kiekvienas privalo atsakyti už savo žodžius, niekas negali būti žeminamas, įžeidinėjamas, nepagrįstai šmeižiamas. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nė vienas liudytojas konkrečiai neįvardijo, kaip ji įžeidinėjo atsakovę, buvo abstrakčiai liudijama. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašo ieškinį tenkinti.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, jog pagal Konstituciją yra draudžiama žeminti žmonų. Su žmogumi elgtis oriai, jį gerbti būtina visais atvejais. Nurodė, jog atsakovė atsiliepdama apie ieškovę, pateikė šmeižikiškus teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Tokie teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą, daro žalą. Mano, jog asmens garbė ir orumas yra absoliuti vertybė ir jos pažeidimas negalėtų būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Įsitikinęs, jog šiuo atveju jokios įtakos neturi aplinkybės, kad tarp šalių anksčiau vyko konfliktai, nesutarimai. Nurodė, jog atsakovė save charakterizuojančių savybių nepagrindė, įrodymų nepateikė. Akivaizdi neteisybė, jog dalį teiginių atsakovė išsakė ne ieškovei. Tą paneigia vaizdo medžiaga. Atsakovės pavartoti žodžiai buvo skirti ieškovei. Šmeižikiški pasakymai dėl išsilavinimo paneigti bylos medžiaga. Žodžiai, kuriais siekiama pažeminti, buvo išsakyti sąmoningai, suprantant, kad taip bus įžeidžiamas žmogus. Mano, jog ieškinys visiškai įrodytas. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog su ieškove kaimynystėje gyvena dvylika metų, ir niekada nerasdavo bendros kalbos. Buvo daug priežasčių, dėl kurių jie buvo niekinami. Nuolat buvo įžeidinėjami, pasireikšdavo agresyvumo požymiai. Paaiškino, jog įvyko dieną buvo ramiai dirbama kieme. Jos kieme nebuvo, sutuoktinis sėdėjo kieme, giminaitis tvarkė tvorą. Tvorą tvarkė iš savo pusės, pakeitė visas lentas, paaukštinimas buvo suderintas su statybos inspekcija, žinoma, kiek buvo galima paaukštinti. Paaukštinimo tikslas – turėti privatumo. Paaiškino, jog išbėgęs ieškovės draugas labai grubiai pareiškė reikalavimą, ar darbams turimas jo sutikimas. Sutuoktinis atsakė, jog leidimas nėra reikalingas. Tada buvo ištrauktas fotoaparatas ir jis buvo nufotografuotas du kartus. Toliau vyko apsižodžiavimas, sutuoktiniui buvo pasakyti negražūs žodžiai. Po kurio laiko atvyko policija. Tada ji išėjo į kiemą. Ji buvo šokiruota. Nustebo, jog dėl neaiškios priežasties kviečiama policija. Nurodė, jog nesuprato policijos iškvietimo priežasties, paaiškino, jog taip elgtis galėjo asmuo, baigęs tik tris klases. Nurodė, jog kitus žodžius pavartojo eidama link savo durų, nusisukusi nuo ieškovės, net nežiūrėdama į ją. Galbūt jos žodžiai pavartoti ,,išsikraunant“. Pažymėjo, jog incidentas buvo išprovokuotas. Paaiškino, jog kiekvienas asmuo turi tam tikras ribas. Nurodė, jog ieškovė teikė skundus, paaiškino, jog statybos inspekcija tikrino sutvarkytą tvorą, pažeidimų nenustatyta. Papildomai paaiškino, jog žodžius ištarė impulsyviai, nusisukusi, nurodė, jog įžeisti ar pažeminti ieškovės nenorėjo. Prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog pavartoti žodžiai negali būti vertinami atskirai, o turi būti vertinamas kontekstas. Nurodė, jog vaizdo įrašas yra tik atskiras konflikto fragmentas. Atkreipė dėmesį, jog paneigimo fakto neprašoma, o prašoma tik neturtines žalos atlyginimo. Mano, jog atsakovės išsakyti keli žodžiai nebuvo teigimo, fakto žinios formoje išsakyti, todėl reikia skirti, ar tai yra paskleistos žinios, ar tai nuomonė apie atliktus veiksmus, išprovokavusius šią situaciją. Asmens teisės ginamos tik kai yra paskleidžiamos žinios. Ne kiekvienas išsakytas žodis gali būti laikomas įžeidimu. Net ir pašaipia forma išsakytos tam tikros asmens savybės nėra laikomos ir negali būti laikomos įžeidimu, kaip bandoma interpretuoti šioje byloje. Mano, jog kiemas nėra viešoji erdvė. Pažymėjo, jog jei būtų pažeista viešoji tvarka, atsakovė būtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Papildomai paaiškino, jog policijos pareigūnai nelaikytini trečiaisiais asmenimis, kuriems paskleisti duomenys. Mano, jog byloje nėra duomenų paskleidimo fakto, kad atsakovė paskleidė žinias, faktus ar duomenis, kurie žemina garbę ir orumą. Atvirkščiai, įraše matyti, jog ieškovė įžeidė atsakovę. Tačiau šių žodžių jie nelaiko kitų asmenų įžeidimu. Nurodė, jog ieškovės sveikatos sutrikimai nėra iššaukti atsakovės pasakytų žodžių. Nemano, jog byloje išsakyta atsakovės nuomonė, privedė prie to, kad pašlijo ieškovės sveikata. Mano, jog ieškinys nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog 2017 m. gegužės 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės vyko konfliktas, kurio metu buvo iškviesti policijos pareigūnai, byloje yra pateikta vaizdo medžiaga, užfiksuota į įvykį atvykusių policijos pareigūnų. Ieškovė 2017 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą policijai ištirti atsakovės elgesį dėl ieškovės įžeidinėjimo ir patraukti administracinėn atsakomybėn (b. l. 5). Ieškovė byloje pateikė medicininę pažymą apie jos sveikatos būklę, kurioje nurodoma, jog ieškovė turi sveikatos sutrikimų (b. l. 8), be to, nurodoma jog dėl pastovaus streso ir įtampos namuose (teigia, dėl kaimynų elgesio), paskirti vaistai mažai efektyvūs, teko keisti gydymą (b. l. 11). Ieškovė dirba dviejų privačių juridinių asmenų vyr. buhaltere (b. l. 9, 10). Atsakovė byloje pateikė duomenis iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apie išnagrinėtą skundą dėl atsakovės statomos tvoros, Inspekcija nurodė, jog aklinos tvoros žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybai sutikimas nebuvo privalomas (b. l. 38, 39-40).
Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, todėl kitas CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis apibrėžia, jog nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. To paties straipsnio 84 dalis numato, jog žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. gegužės 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės kilo konfliktas, kurio metu buvo ištartos frazės ,,tris klases baigusi“, ,,varna“, ,,ryža karvė“, šiuos žodžius pavartojo atsakovė. Iš byloje pateiktos policijos pareigūnų fiksuotos vaizdo medžiagos matyti, jog konflikto metu kieme be ieškovės ir atsakovės taip pat buvo atsakovės sutuoktinis, liudytojas T. Ž., kuris tuo metu tvarkė atsakovės tvorą bei ieškovės draugas, ir du policijos pareigūnai. Iš vaizdo medžiagos turinio matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovės vyko konfliktas, šalys apsižodžiavo, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė viena kitos atžvilgiu išsakė tam tikro pobūdžio teiginius, komentarus; vaizdo medžiaga užfiksuota kiekvienos iš šalių reakcija į pasakytus žodžius, iš kurios matyti, jog atsakovė buvo emocionali, atvirai reiškė pasipiktinimą ieškovės elgesiu, pasisakymais ir kt. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, jog atsakovę savo elgesiu provokavo ieškovė (vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip ieškovė juokiasi iš atsakovės pasakytų frazių, kartoja kai kuriuos jos išsakytus žodžius, pati teikia komentarus dėl ,,sovietinio“ atsakovės išsilavinimo, siūlo skaityti komentarus apie atsakovę ir pan.). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę konfliktiški santykiai, kurie trunka ilgą laiką. Šalys šių aplinkybių neneigė, byloje liudytoja apklausta šalių kaimynė J. S. paaiškino, jog šalys nesutaria, nurodė, jog atsakovė gerai sutaria su visais kaimynais, papildomai paaiškino, jog su ieškove nebendrauja, jokių santykių nepalaiko, nesisveikina. Byloje liudytoju apklaustas T. Ž. paaiškino, jog įvykio metu tvarkė atsakovės ir jos sutuoktinio kieme tvorą, nurodė, jog ieškovė jį įžeidinėjo, paaiškino, jog vaizdo medžiaga buvo užfiksuota konflikto pabaiga. Taip pat nurodė, kad, ieškovės draugas agresyviai reikalavimo pateikti jo sutikimą tvoros statymui. Teismo posėdžio metu liudytojas D. Z. (ieškovės draugas) paaiškino, jog pamatęs, jog atsakovės kieme yra tvarkoma tvora, paklausė, ar turi sutikimą, nurodė, jog fotografavo tvorą, paaiškino, jog policiją kvietė tam, kad būtų nustatytas faktas, kad yra statoma tvora, nurodė, jog negirdėjo, kad ieškovė būtų įžeidusi atsakovę, nurodė, jog jos nebendrauja, tačiau kokia forma buvo pareikalautas jo sutikimas tvoros tvarkymo darbams nepaaiškino, nurodė, jog tuo metu konflikto nebuvo. Tokiu būdu byloje pateikti įrodymai bei liudytojų paaiškinimai patvirtina konfliktiškus šalių santykius, bei aplinkybes, jog pagrindiniai nesutarimai įvykio dieną vyko dėl tvoros. Liudytojų paaiškinimai dėl kiekvienos iš šalių išsakytų frazių ar elgesio vertintini kritiškai, kadangi byloje liudytojais apklausti D. Z., T. Ž. ir M. P. yra susiję su bylos šalimis, turi tam tikrą suinteresuotumą nagrinėjama civiline byla (D. Z. yra ieškovės draugas, M. P. – atsakovės sutuoktinis, o T. Ž. atsakovė įvardino giminaičiu).
Teismų praktikoje pažymima, kad, vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės pasakytas frazes, jų pateikimo būdą (padriki šūksniai), teismas sprendžia, jog atsakovė išsakytais teiginiais išreiškė neigiamą nuomonę apie ieškovę, susiklosčiusią situaciją, o ne pateikė žinią (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą, ypač tais atvejais, kai pasisakymas tėra išreikštas pyktis, nepasitenkinimas, nenurodant susierzinimo priežasties. Demokratinėje visuomenėje teisės laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, Nr. 28871/95).
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei kontekstą, kuriame buvo išsakytos atsakovės frazės ,,varna“, ,,ryža karvė“, ,,tris klases baigusi“, darytina išvada, jog atsakovė tokiu būdu išreiškė frustraciją, kurią sukėlė ieškovė. Atsakovės pavartotas žodis ,,varna“ per se (savaime) neturi neigiamo konteksto, nors antroji šio žodžio reikšmė lietuvių kalbos žodyne apibrėžiama kaip ,,žioplys, išsižiojėlis“ (http://www.lkz.lt), taigi gali turėti asmenį menkinančią reikšmę. Žodžio ,,karvė“ viena iš reikšmių, pateikiamų lietuvių kalbos žodyne, taip pat gali turėti asmenį charakterizuojančią reikšmę, šiuo žodžiu gali būti apibūdinamas nevikrus asmuo (http://www.lkz.lt). Savo ruožtu ,,ryžas“ reikšmė lietuvių kalbos žodyne - ,,kuris rudais plaukais“ (http://www.lkz.lt). Ieškovės byloje pateikti duomenys iš lietuvių kalbos išteklių sistemos (b. l. 93-102) apie palyginimus šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovės išsakytos frazės nebuvo vartojamos palyginimui išreikšti, nepateikti tokia forma, kuri nurodyta palyginimų sąraše (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės išsakyta paskutinioji frazė šios bylos kontekste taip pat vertintina, kaip atsakovės nuomonė. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog nurodyta fraze (,,tris klases baigusi“) atsakovė taip pat išreiškė neigiamą požiūrį apie ieškovę, tačiau neteigė, jog būtent toks yra atsakovės išsilavinimas, t. y. šio teiginio nepateikė kaip žinios (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus apie ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykius, darytina išvada, jog tokiu būdu atsakovė išreiškė pyktį, neigiamą nuomonę tiek dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų, tiek dėl paskutinio įvykio.
Faktą, kad dėl atsakovės pasakytų žodžių buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovės išsakytų frazių jai buvo sukelti neigiami išgyvenimai, stresas, tai sąlygojo sveikatos būklės pablogėjimą, buvo reikalingas medikamentinis gydymas, patyrė dvasinį sukrėtimą. Tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovės pateikta medicininė pažyma apie jos sveikatos būklę patvirtina, jog ieškovė turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, kurių simptomams palengvinti paskirtas medikamentinis gydymas nepadėjo, todėl buvo keičiamas. Ieškovės sveikatos būklės pablogėjimo priežastis pažymoje nurodoma tik iš ieškovės žodžių, t. y. pažymoje nurodoma, jog dėl pastovaus streso ir įtampos namuose (teigia, dėl kaimynų elgesio) ieškovei paskirtas medikamentinis gydymas nepadėjo, todėl pakeistas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės sveikatos būklės pakitimui galėjo turėti įtakos ne tik nesutarimai su kaimynais, be ir netinkamas medikamentinis gydymas. Tokiu būdu akivaizdaus priežastinio ryšio tarp ieškovės sveikatos būklės bei atsakovės veiksmų (bendravimo su ieškove būdo) nėra. Be to, byloje pateikti įrodymai (vaizdo medžiaga ir kt.) paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė patyrusi šoką, kas pasireiškė juoku, tačiau iš byloje pateiktos vaizdo medžiagos turinio matyti, jog pati ieškovė savo komentarais bei pastabomis aštrino susiklosčiusią situaciją, juokėsi ir prieš ir po atsakovės pasakytų žodžių, komentavo, jog atsakovei ir sutuoktiniui pastačius tvorą, ją nugriaus, o policijos pareigūnams nurodė, jog pretenzijų atsakovei neturi. Ieškovės argumentai, jog ji buvo įžeista tyčia, viešojoje erdvėje, įžūliai – policijos pareigūnų akivaizdoje, t. y. atsakovei padarius administracinį nusižengimą, nėra pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Todėl aplinkybė, jog atsakovės pasisakymą girdėjo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė pati ieškovė, pati savaime nereiškia, jog atsakovės veiksmai gali būti vertinami kaip itin įžūlūs, be to, byloje nėra pateikti įrodymai, jog atsakovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Duomenų, jog atsakovės išsakytus žodžius girdėjo kiti, ne vaizdo medžiagoje užfiksuoti asmenys, byloje nėra. Nors šalių kivirčas vyko atviroje erdvėje (kieme), tačiau patekimas į ją yra ribojamas (kiemas aptvertas tvora), šalių kivirčas nebuvo itin garsus, todėl įvertinus atsakovės paskleistos nuomonės mastą bei įvykio vietą, pripažinti, jog atsakovės nuomonė buvo paskleista viešojoje erdvėje, nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, pripažintina, jog ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės elgesio patyrė ieškinyje įvardijamus išgyvenimus, jai sutriko sveikata, ieškovės paaiškinimai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, pačios ieškovės elgesiui konflikto metu. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė patyrė ilgalaikių nepatogumų dėl atsakovės išsakytų frazių. Teismų praktikoje pažymėta, jog teisės norma, ginanti asmens teisę į orumą, gali orientuotis tik į normaliai jautraus asmens orumo gynimą. Hiperjautraus asmens orumo gynimas faktiškai reikštų privačios cenzūros įvedimą, nes leistų taikyti civilinę atsakomybę ir kitus civilinių teisių gynimo būdus esant menkiausiam informacijos netikslumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-979). Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės išsakytos frazės galėjo sukelti ieškovei tam tikrus neigiamus išgyvenimus, trumpalaikius nepatogumus, tačiau ieškovė nepatyrė tokių pasekmių, kaip kad nurodo ieškinyje ir paaiškino teismo posėdyje. Pažymėtina, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovės išsakytos frazės privertė bendruomenės narius pakeisti nuomonę apie ieškovę, kad tai turėjo įtakos ieškovės darbinei ar kitai veiklai, jai kilo kitos neigiamos pasekmės. Byloje liudytoja apklausta šalių kaimynė J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su ieškove nebendrauja, ieškovė su ja nesisveikina, tačiau duomenų, jog dėl atsakovės išsakytų frazių jos nuomonė apie ieškovę pakito, taip pat nenurodė.
Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė vienos būtinųjų sąlygų, kad atsakovės paskleisti žodžiai, frazės, žemina ieškovės garbę ir orumą. Tik asmenis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie informacijos paskleidimo, kaip asmens garbę ir orumą žeminančio, pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas kitos šalies žodžių, nors atsakovės elgesys ir buvo nesuderinamas su visuomenėje nusistovėjusiomis bendro gyvenimo taisyklėmis.
Nenustačius, jog atsakovės išsakytomis frazėmis buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas, t. y. nenustačius visų būtinųjų sąlygų pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbės ir orumo gynimui, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).
Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog byloje patyrė 1150 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui netenkinus ieškinio, atsakovei iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidas 1150 Eur sumai(Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovės V. K. ieškinį.
Priteisti iš ieškovės V. K. 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei V. P..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.