Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės, Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 242 str. ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. G. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta 2016-04-28 nuosprendžiu paskirta bausmė ir E. G. paskirta galutinę subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016-04-28.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad jis, būdamas teistas 2012 m. lapkričio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, žinodamas, kad 2013 m. birželio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi šios bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikintas ir jis yra pasiųstas atlikti jam paskirtos ir neatliktos bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose, minėtai nutarčiai įsiteisėjus 2013 m. liepos 11 d., būdamas nesuimtas, vengė atlikti jam paskirtą bausmę – slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2016 m. sausio 15 d., kol buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikoje ir 2016 m. sausio 20 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams pagal Europos arešto orderį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad 2015-12-31 buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikoje, 2016-01-20 buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams, nuo 2016-01-28 atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Teigia, kad sulaikytas yra nuo 2015-12-31 ir iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo yra atlikęs 4 mėnesius minimu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl prašo aukštesnės instancijos teismo įskaityti į atliktos bausmės laiką jo sulaikymo laiką nuo 2015-12-31 iki 2016-04-28, t. y. iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžio.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Apeliantas savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, kadangi, jo teigimu, apylinkės teismas, bendrindamas jam 2012-11-08 ir 2016-04-28 nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 64 str. nepaisė jame įtvirtintų bausmių bendrinimo taisyklių, t. y. skirdamas jam galutinę subendrintą bausmę neįskaitė jo suėmime išbūto laiko.

Apeliaciniame skunde E. G. tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis 2015-12-31 buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikoje, 2016-01-20 pervežtas į Lietuvą ir iki 2016-04-28, kuomet buvo paskelbtas apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo nuteistas už nusikalstamą veiką pagal BK 242 str., įkalinimo įstaigoje praleido apie 4 mėnesius, o šio laiko, apelianto teigimu, teismas neįskaitė kaip 2012-11-08 teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalies. Aukštesnės instancijos teismas šį nuteistojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šiuo atveju apylinkės teismas 2016-04-28 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies prideda 2016-04-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskiriant E. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams. Nors apylinkės teismas konkrečiai ir nenurodė, kad 2016-04-28 nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę iš dalies prideda būtent prie 2012-11-08 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos dalies, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvų bei rezoliucinės dalies turinio akivaizdžiai matyti, kad teismas bausmes bendrino būtent taip, kaip ir reglamentuoja BK 64 str. 3 d., kurioje nurodoma, kad tuo atveju, kai neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Baudžiamojoje byloje nėra tikslių duomenų apie E. G. sulaikymo Prancūzijos Respublikoje pagal EAO datą – tik iš 2016-01-15 Lietuvos Kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad Prancūzijos Respublikos kompetetinga institucija priėmė sprendimą perduoti Lietuvai ieškomą E. G.. Tačiau net ir pripažinus nuteistojo teiginį apie jo sulaikymą Prancūzijos Respublikoje 2015-12-31, neatliktoji 2012-11-08 nuosprendžiu jam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalis skundžiamo 2016-04-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu buvo vieneri metai septyni mėnesiai ir viena diena. Taigi, paskirdamas nuteistajam E. G. subendrintą laisvės atėmimo 2 metams ir 2 mėnesiams bausmę teismas neviršijo šiuo atveju galimos maksimalios subendrintos bausmės. Bendrinant bausmes BK 64 str. numatytu pagrindu atliktoji bausmės dalis į subendrintąją bausmę nėra įskaitoma.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir BK 64 str. reikalavimų nepažeidė. Keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria: