Marijampolės apylinkės teismo papildoma nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo PP P. B. KG prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovui PP P. B. KG dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugsėjo 8 d. teisme gautas (išsiųstas 2021 m. rugsėjo 7 d.) atsakovo PP P. B. KG prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovui PP P. B. KG dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo atsakovas prašo priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ patirtas 3196,81 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

CPK 277 straipsnyje įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas sietinas su konkrečių įstatyme tiesiogiai įvardintų teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigiamas bylos nagrinėjimas, trūkumų šalinimu. CPK 277 straipsnis reglamentuoja papildomo sprendimo galimybę, jei neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, išsprendus bylą iš esmės priimant sprendimą.

Byla išnagrinėta iš esmės, priimant nutartį bylą nutraukti. CPK nereglamentuoja galimybės priimti papildomą nutartį byloje, kurioje teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Tačiau kadangi galutinis teismo procesinis dokumentas yra nutartis, darytina išvada, kad taikytinas CPK 100 straipsnis, taikant pagal analogiją ir CPK 94 straipsnį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 277 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1945-301/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovui PP P. B. KG dėl 2511,21 Eur skolos, 1195,24 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2021 m. gegužės 19 d. teisme buvo gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas prašė atmesti ieškovės ieškinį ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti CPK nustatyta tvarka ir terminais.

2021 m. gegužės 21 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. birželio 21 d. 10 val.

2021 m. birželio 18 d. teisme buvo gautas ieškovės ir atsakovo atstovų pasirašytas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriuo šalių atstovai prašė atidėti paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, nes ieškovė ir atsakovas svarsto taikaus ginčo sprendimo galimybes, tačiau šalims yra reikalingas ilgesnis laiko tarpas, jog galėtų susitarti dėl taikaus ginčo sprendimo.

2021 m. birželio 18 d. teisėjos rezoliucija tenkintas prašymas dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo. Kitas parengiamasis posėdis paskirtas 2021 m. rugsėjo 2 d. 10 val.

Teisme 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuriuo ieškovė atsisakė ieškinio atsakovui PP P. B. KG ir prašė bylą nutraukti.

2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartimi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovui PP P. B. KG dėl 2511,21 Eur skolos, 1195,24 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutraukta, tačiau šia nutartimi nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kadangi teismui nebuvo pateikti turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai.

Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.

Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nė vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys. Teismas turi įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir paduodant ieškinį, atsižvelgti į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010).

Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

Šiuo atveju byla yra išnagrinėta iš esmės, priimant galutinį procesinį sprendimą bylą nutraukti, tačiau ginčas iš esmės nebuvo nagrinėtas.

Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Nors ieškovė savo prašyme nenurodė, dėl kokių priežasčių ji atsisako ieškinio, tačiau pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pareikštas po to, kai šalių prašymu teismas atidėjo bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje ir šalys derėjosi dėl taikaus ginčo išsprendimo. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad ieškovė klaidingai (dėl nesusipratimo) pateikė teismui ieškinį ir tokiu būdu įtraukė atsakovą į teisminį procesą Lietuvoje (jurisdikciją, kurioje klientas nevykdo veiklos ir kuri jam yra svetima). Atsakovas neturėjo pasirinkimo ir buvo priverstas gintis bei dėl to patyrė būtinąsias bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas būtų sutikęs bylą užbaigti taikiai, jei ieškovė būtų atsisakiusi ieškinio ir visiškai atlyginusi bylinėjimosi išlaidas. Tokiu atveju atsakovas įsipareigojo nereikšti prašymo taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nepagrįsto ieškinio pareiškimą). Tačiau ieškovė pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio, nenurodydama visiškai jokių priežasčių, kodėl atsisako ieškinio.

Sutiktina su atsakovo argumentu, kad jis nesitikėjo, kad procesas bus pabaigtas ieškovei pateikus teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, todėl jis neturėjo pareigos ir galimybės iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant dėl atsakovės prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas vertina tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl būtinybės gintis nuo pareikšto ieškinio bei įgyvendinant CPK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir atliekant kitus procesinius veiksmus.

Kartu su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovas pateikė patirtų išlaidų detalizaciją, kur nurodo, jog iš viso patyrė 3196,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas sudaro:

2829,58 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal (duomenys neskelbtini) advokatų profesinės bendrijos išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-1945-301/2021: 2021-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 097,81 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 255,37 Eur sumai, 2021-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 476,40 Eur sumai ir 367,23 Eur dydžio advokato Vokietijoje išlaidos pagal 2021-04-23 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitų apmokėjimą patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai.

Nurodytos išlaidos buvo būtinos, nes atsakovas buvo priverstas kreiptis į savo teisininką Vokietijoje ir gauti jo konsultaciją, su teisininko Vokietijoje pagalba turėjo rasti patikimus atstovus Lietuvoje, kurie bendrautų vokiečių kalba su klientu, atsakovas turėjo derinti procesinius veiksmus su atstovais Lietuvoje, parengti prašymą teismui pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, byloje buvo būtina ieškoti, išversti iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą korespondenciją, ją peržiūrėti, analizuoti, išrinkti aktualius elektroninius laiškus, išsiaiškinti aplinkybes, aktualias atsikertant į ieškinį, byloje reikėjo rengti atsiliepimą, byloje vyko derybos dėl taikos sutarties telefonu ir elektroniniais laiškais, byloje parengtas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Atsakovo nurodytos išlaidos dėl teisinių paslaugų neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių.

Atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus teismui pateikė po 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla, priėmimo, į bylos pobūdį, į tai, jog ieškovas ieškinio atsisakė nenurodydamas priežasčių ir tuomet, kai atsakovas jau buvo atlikęs tam tikrus procesinius veiksmus ir patyręs bylinėjimosi išlaidas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, atsakovei iš ieškovo priteistina 3196,81 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 277 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsakovo prašymą tenkinti.

Priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo PP P. – B. KG, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3196,81 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 81 centą) bylinėjimosi išlaidas.

Ši papildoma nutartis yra neatsiejama 2021 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.

Papildoma nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.