- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-547-642/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- R. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties kuria buvo išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio atsakovui R. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir daiktinių teisių įregistravimo priėmimo klausimas, tretieji asmenys antstolė B. T., notaras D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti R. G. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti prašymą atitinkamam notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. G. mirties, ir per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ įregistruoti daiktines teises į palikimą (negyvenamąją patalpą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)); 2) R. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytus terminus, suteikti teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti atitinkamam notarui prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir VĮ „Registrų centras“ įregistruoti daiktines teises į palikimą (negyvenamąją patalpą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)) pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, R. G. lėšomis, iš R. G. išieškant visas su tokiu prašymo pateikimu ir registravimu susijusias išlaidas; 3) nukreipti 651,71 Eur išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai į palikimą (negyvenamąją patalpą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti iš R. G. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo; 5) priteisti iš R. G. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai šio patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir daiktinių teisių įregistravimo, tretieji asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, notaras D. P..
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nustatyta, jog V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi yra ženkliai praleistas terminas, per kurį galima kreiptis priimti palikimą. Tokiu būdu net tenkinus ieškovės ieškinį, teismo priimtas sprendimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Todėl teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4. Teismas pažymėjo, kad tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika numato, kad kreditorius bendrąja prasme turi teisę reikšti reikalavimą savo skolininkui, pastarajam atsisakius įgyvendinti teisę priimti palikimą, tačiau šios teisės ginamos ne įpareigojant skolininką kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet leidžiant nukreipti išieškojimą į paveldimą turtą.
5. Teismas ieškovei išaiškino, kad atsisakymas priimti ieškinį, nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (pvz. išspręstas klausimas dėl termino palikimui priimti, pasirinktas kitas pažeistų teisių gynimo būdas; CPK 137 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovė pažymėjo, kad nei įstatymo normose, nei kasacinio teismo praktikoje nėra aptariama, kad ieškovo teisė kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu yra susijusi ar įtakojama sąlygos – ar skolininkas po palikėjo mirties atitinkamu terminu kreipėsi į notarą ir ar terminas nebuvo praleistas. CK 5.50 straipsnio nuostatos ir jose įtvirtinti terminai taikytini būtent paveldėtojui, siekiančiam priimti palikimą.
6.2. Akcentuojama, kad tas pats teismas kitoje analogiškoje byloje (Nr. e2-799-980/2023), kurioje ieškovas yra tas pats asmuo, situaciją vertino visiškai priešingai, t. y. taip, kaip nurodė ieškovė. Teismas minėtoje byloje nusprendė: 1) atnaujinti ieškovei, už atsakovą (skolininką vykdymo procese), terminą priimti palikimą; 2) įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre į turtą <...>; 3) neįvykdžius teismo sprendime nurodyto įpareigojimo, suteikti kreditoriui (ieškovei) teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovo vardu į turtą <...> ir atsakovo vardu įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atsakovo lėšomis, šias lėšas išieškant iš atsakovo.
6.3. Pažymima, kad formuojamoje teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-588-856/2020, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. e2-192-328/2016 ir kt.) pripažįstama, kad kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį skolininkui dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir daiktinių teisių įregistravimo šiam neįgyvendinant turimos teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą (priimtą palikimą) ir šias turtines teises įregistruoti neįgyvendina pakankamai ilgą laiką. Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-588-856/2020 (22 p.) apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiu būdu ilgą laiką nerealizuodamas savo paveldėjimo teisių, atsakovas iš esmės pažeidžia ieškovo turtines teises ir teisėtus interesus, užkirsdamas kelią vykdymo procese išsiieškoti priteistą skolą iš atsakovo paveldėto turto, kas esant CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytoms sąlygoms, sudaro pagrįstą pagrindą tenkinti tokius kreditoriaus pareikšto netiesioginio ieškinio reikalavimus visa apimtimi.
6.4. Ieškovės nuomone, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio priėmimo stadiją, galėjo ir turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, o ne tiesiog nesuprantama ir nemotyvuota bei savo ankstesnei praktikai prieštaraujančia nutartimi ieškinio apskritai nepriimti. Teismas net nenustatęs visų bylos aplinkybių, neištyręs ir neįvertinus bylos įrodymų, nutartį motyvavęs vien paveldėtojui taikomo termino kreiptis dėl palikimo priėmimo praleidimu, nurodė, jog ieškovui sprendimas nesukels teisinių padarinių, o ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018), o būtent: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
11. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
12. CK 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 111-114, 135 straipsniuose nustatyti formalūs reikalavimai procesinio dokumento turiniui – turi būti nurodomas ieškinio (pareiškimo) dalykas ir ieškinio pagrindas, pridedant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo įpareigoti atsakovą pateikti prašymą atitinkamam notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. G. mirties, bei įregistruoti turtą savo vardu VĮ Registrų centre.
14. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo priimtas sprendimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Teismas pažymėjo, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Taigi yra ženkliai praleistas terminas, per kurį galima kreiptis priimti palikimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to, pažymima, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė. Teisės priimti palikimą įgyvendinimą lemia konkretaus įpėdinio valia – jis gali nuspręsti, priimti ar ne palikimą. Palikimo priėmimo veiksmai yra asmeninio pobūdžio, kitas asmuo negali išreikšti ar pakeisti įpėdinio valios, priimti palikimą ar jo nepriimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2011).
16. Nagrinėjamu atveju akcentuotina yra tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas po tėvo V. G. mirties nesikreipė į notarą ir neišreiškė valios į tėvo palikimą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, po V. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) praėjo ilgas laiko tarpas ir terminas, per kurį galima kreiptis palikimą priimti yra praleistas daugiau nei 22 metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, esant susiklosčiusiai situacijai, kuomet atsakovas nėra išreiškęs valios palikimui priimti ir kai terminas šiam veiksmui atlikti yra ženkliai praleistas, reikalaudama įpareigoti atsakovą pateikti prašymą atitinkamam notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimui priimti, reiškia materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantį reikalavimą. Net ir tenkinus ieškinio reikalavimą, paveldėjimo teisės liudijimas negalės būti išduotas, atsakovui nepriėmus palikimo (pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo).
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad tai, ar teismas taikys ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tiesiogiai priklauso nuo byloje susiklosčiusios procesinės situacijos. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti, o iš karto atsisakydamas priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, esminio procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė, nes skundžiama nutartimi neužkirto ieškovei kelio ateityje efektyviai realizuoti teisę į teisminę gynybą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirajame skunde ieškovė nepagrįstai suabsoliutina teisės į teisminę gynybą principą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus.
19. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kreditorius bendrąja prasme turi teisę reikšti reikalavimą savo skolininkui, pastarajam atsisakius įgyvendinti teisę priimti palikimą, tačiau šios teisės ginamos ne įpareigojant skolininką kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet leidžiant nukreipti išieškojimą į paveldimą turtą. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, kylanti iš CK 5.50 ir 5.60 straipsnių nuostatų turinio, yra negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisako ar nepriima palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta / nepriimta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą.
20. Atskirajame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas be teisinio pagrindo ignoravo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-799-980/2023 priimtoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išaiškinimus. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-799-980/2023 ieškovas buvo pareiškęs iš esmės identiškus reikalavimus, tačiau šioje civilinėje byloje teismas nusprendė net nepriimti ieškinio, kuomet civilinėje byloje Nr. e2-799-980/2023 tas pats teismas ieškovo pakoreguotus reikalavimus patenkino visiškai.
21. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas ieškovės minimoje civilinėje byloje Nr. e2-799-980/2023 nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl aplinkybė, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo vadovautasi tos pačios pakopos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiama pirmosios instancijos instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta.
23. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-588-856/2020. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, pažymėdamas, kad minėtoje byloje faktinės bylos aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių, t. y. civilinėje byloje Nr. e2A-588-856/2020 atsakovas buvo kreipęsis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir palikimo priėmimo faktas viešajame registre taip pat buvo įregistruotas. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, atsakovas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vadovautis minėtoje Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-588-856/2020 nurodytais motyvais ir išvadomis.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.