Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Linai Gudaitei, atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovui A. P. D. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų O. D., V. D., L. Š., A. M. (A. M.), I. Ž., G. L. ieškinį atsakovui VĮ „Registrų centras“, tretiesiems asmenims G. M., V. M., V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“, notarei Gražinai Kazlaučiūnienei, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, G. K., M. J., T. K. dėl daiktinių teisių įregistravimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis Aleksandras Selezniovas, notarė Gražina Kazlaučiūnienė, M. J., T. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai į teikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė ieškinį palaikė. Prašė įpareigoti G. M. kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisės įregistravimo VĮ Registrų centras. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog skolininkė iš dalies teisę įgyvendino, tačiau ieškovai turi teisę prašyti įpareigoti patį asmenį bei atsakovą atlikti veiksmus. Nurodė, jog pagrindinė problema – daiktinės teisės nėra įregistruotos registre. Paaiškino, jog V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ nėra iškelta nei restruktūrizavimo, nei bankroto byla. Atsakovas turėtų įregistruoti nekilnojamąjį turtą G. M. ir G. K. vardu. Papildomai pabrėžė, jog reikalavimas yra pareikštas tinkamai, teismų praktika jį pilnai įrodo. Vienintelis kelias kreditoriams – priverstinai įgyvendinti skolininkės teisę. Tai nėra administracinis ginčas, todėl klausimas gali būti sprendžiamas netiesioginio ieškinio tvarka. Prašė ieškinį tenkinti.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. M., V. M., V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“, notarė Gražina Kazlaučiūnienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, G. K., T. K., M. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Trečiųjų asmenų nedalyvavimas teismo posėdyje nesudaro kliūčių civilinės bylos nagrinėjimui, todėl byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2014-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (c.b. Nr. 2-596-618/2014) iš atsakovės V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“, ir subsidiariai iš atsakovų V. M., G. M. teismas priteisė ieškovui V. D. 20403,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6000,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, L. Š. – 15796,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6000,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, G. L. – 22380,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6000,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, I. Ž. – 11503,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6000,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, A. M. – 12962,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6000,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, bylinėjimosi išlaidas po 1359,91 Lt kiekvienam, reikalavimų įvykdymui užtikrinti 2013-08-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 9-10, 13-23). 2013-11-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių ieškovei O. D. solidariai iš atsakovų V. M., G. M. priteista 28000,00 Lt skola, 372,05 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2013-08-22 iki sprendimo įvykdymo (b.l. 11-12). Testamentų registro duomenimis G. M. 2013-03-18 pareiškimu, pateiktu palikimo atsiradimo vietos notarui, priėmė palikimą, atsiradusį po S. K. mirties (b.l. 31,32), po palikėjos mirties palikimą taip pat priėmė T. K., G. K. ir M. J.. Paveldimą turtą sudaro laivas (duomenys neskelbtini) (b.l. 34), nekilnojamasis turtas: gyvenamasis pastatas su priklausiniais, žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-40). Palikimo atsiradimo vietos notaras, tvarkantis paveldėjimo bylą po S. K. mirties, pateikė duomenis, jog paveldėjimo teisės liudijimas G. M. nėra išduotas (b.l. 33). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis palikimą sudarantis nekilnojamasis turtas įregistruotas palikėjos vardu (b.l. 50-54).

Ieškovai pareiškė netiesioginį ieškinį.

Civilinio kodekso 6.68 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas kreditorių interesų gynimas pareiškiant netiesioginį ieškinį, nuostatos numato, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys) (Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 1 dalis). Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu (Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 4 dalis numato, jog asmuo, kuriam kreditorius pareiškia netiesioginį ieškinį, gali panaudoti prieš kreditorių visus prieštaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galėjo naudoti prieš skolininką. Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 5 dalis).

Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, civilinėje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovams (išskyrus O. D.) įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimu (c.b. Nr. 2-596-618/2014) iš V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“, ir subsidiariai iš V. M., G. M. priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos. Prievolės subsidiarumas reiškia, jog išieškojimas iš skolininkų V. M. ir G. M. yra galimas tik tada, kai prievolei įvykdyti nepakanka V. M. gamybinės – komercinės įmonės ,,Stilma“ turto. Savo ruožtu kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį skolininko vardu trečiajam asmeniui prievolės vykdymo terminas jau turi būti suėjęs, t. y. kreditorius, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, tik turėdamas teisę reikalauti įvykdyti prievolę iš savo skolininko gali reikšti netiesioginį ieškinį trečiajam asmeniui (skolininko skolininkui). Byloje nėra duomenų apie tai, jog išieškojimas pagal įsiteisėjusį teismo 2014-03-17 sprendimą yra nukreiptas į subsidiarių skolininkų turtą, t. y. V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ turto nepakanka prievolėms įvykdyti. Byloje yra pateiktas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ turtas – žvejybos kvotos (b.l. 28-30) nėra pakankamas išvadai, jog kreditoriai turi teisę reikšti reikalavimą ir subsidiariems skolininkams V. M. ir G. M..

Be to kita netiesioginio ieškinio pateikimo sąlyga - skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Tai reiškia, kad skolininkas turi turtinį reikalavimą į trečiąjį asmenį – savo skolininką, tačiau delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Nagrinėjamu atveju skolininkės G. M. ir atsakovo VĮ ,,Registrų centras“ nesieja jokie turtiniai teisiniai santykiai, atsakovas neturi turtinės prievolės G. M. atžvilgiu, todėl negali būti traktuojamas kaip skolininkės G. M. skolininkas.

Ieškovai atsakovu byloje traukdami VĮ Registrų centras remiasi kasacinio teismo praktika ir išaiškinimu civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2007 bei Nr. 3K-3-312/2008. Nurodytose kasacinio teismo nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino kreditoriui teisę reikšti netiesioginį ieškinį dėl skolininko teisės priimti paveldimą turtą nustatymo, šiose bylose skolininkai, siekdami išvengti prievolės kreditoriams įvykdymo atsisakė priimti palikimą arba neatliko veiksmų palikimui įstatymo nustatyta tvarka priimti, t.y. neįgyvendino savo turtinių teisių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skolininkė G. M. savo teisę priimti palikimą įgyvendino – per įstatymo nustatytą teminą pateikė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui išreikšdama valią priimti palikimą, t.y. palikimą priėmė. Tokiu būdu ieškovų nurodytų bylų ratio decidendi nesutampa su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl šia kasacinio teismo praktika remtis nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai, reikšdami netiesioginį ieškinį, atsakovu byloje patraukė VĮ Registrų centras. Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje parengiamojo teismo posėdžio metu teismas ieškovams siūlė patikslinti ieškinį, pakeisti atsakovą, tačiau ieškovai atsisakė, nurodė, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Tokia ieškovų pozicija nepagrįsta dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Civilinio kodekso 4 knygos XV skyrius, reglamentuojantis daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimą, numato, jog daiktai, teisės į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai turi būti registruojami viešame registre (Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalis). Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas) (NTRĮ 5 straipsnio 1 dalis); teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (NTRĮ 8 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro tvarkymas yra vykdomosios valdžios funkcija, o ją vykdantis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas yra viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 17 dalis), VĮ Registrų centras priimti sprendimai skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (NTRĮ 30 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti tokių civilinių santykių dalyvis. Kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra civilinių paveldėjimo teisinių santykių dalyvis, jis savo veiksmais nesukuria ir nepakeičia susiklosčiusių teisinių santykių turinio, nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centras nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Be to kaip matyti iš ieškovų reikalavimų turinio, VĮ Registrų centras atžvilgiu jokie tiesioginiai reikalavimai nėra reiškiami. Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia ir nenagrinėja ginčų, kylančių iš viešojo administravimo, ir apskirtai iš administracinių teisinių santykių.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nėra nustatytos visos būtinos sąlygos, reikalingos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, be to ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, VĮ Registrų centras nagrinėjamu atveju nėra civilinių teisinių santykių dalyvis, jam nėra reiškiami reikalavimai byloje, VĮ Registrų centras atlikdamas daiktinių teisių registravimo viešame registre veiksmus, įgyvendina viešąjį administravimą, o ne sukuria ar pakeičia civilinius teisinius santykius, savo ruožtu bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia klausimų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, tokiu būdu įvertinus byloje esančius duomenis bei remiantis teisiniu reglamentavimu, ieškinys, kaip neįrodytas, bei pateiktas netinkamam atsakovui, atmestinas (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis, 45 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.