Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų O. D., V. D., L. Š., A. M. (A. M.), G. L., I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. D., V. D., L. Š., A. M., I. Ž., G. L. ieškinį atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl daiktinių teisių įregistravimo, tretieji asmenys - G. M., V. M., V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“, notarė G. K., antstolis A. S., G. K., M. J., T. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti skolininkę G. M. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą: sodybą, esančią Duomenys neskelbtini (žemės sklypą su statiniais), ir žvejybinį laivą Duomenys neskelbtini; skolininkei G. M. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytus terminus, suteikti kreditoriams teisę už atsakovę pateikti notarui prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti daiktines teises į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą; priteisti iš skolininkės pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad G. M., V. M. ir V. M. gamybinė – komercinė firma ,,Stilma“ yra ieškovų skolininkai solidariai. G. M. po jos motinos mirties yra paveldėtoja, kuri nors ir valdo turtą, tačiau neįgyvendina savo teisės įregistruoti palikimą VĮ Registrų centre ir taip pažeidžia ieškovų interesus. Ieškovai teikia netiesioginį ieškinį už skolininkę VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių įregistravimo bei prašo suteikti jiems teisę kreiptis į valstybės įmonę VĮ Registrų centrą dėl sodybos, esančios Duomenys neskelbtini ir žvejybinio laivo Duomenys neskelbtini nuosavybės teisių įregistravimo G. M. vardu VĮ Registrų centre. Nurodė, jog turi neabejotiną ir pagrįstą teisę įpareigoti G. M. pateikti prašymą notarei dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, tuo labiau, jog skolininkė G. M. priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti savo ir savo verslo tikslais. Nors G. M. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.Atsakovė VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nėra suformuluota jokio reikalavimo atsakovei, todėl prašė pakeisti VĮ Registrų centro padėtį iš atsakovės pakeičiant trečiuoju asmeniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovams (išskyrus O. D.) įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimu (c. b. Nr. 2-596-618/2014) iš V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“, ir subsidiariai iš V. M. bei G. M. priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos. Nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog išieškojimas pagal įsiteisėjusį teismo 2014-03-17 sprendimą yra nukreiptas į subsidiarių skolininkų turtą, t. y. V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ turto nepakanka prievolėms įvykdyti. Padarė išvadą, jog byloje pateiktas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ turtas – žvejybos kvotos, nėra pakankamas išvadai, jog kreditoriai turi teisę reikšti reikalavimą ir subsidiariems skolininkams - V. M. ir G. M..Nurodė, kad skolininkės G. M. ir atsakovės VĮ Registrų centro nesieja jokie turtiniai teisiniai santykiai, atsakovė neturi turtinės prievolės G. M. atžvilgiu, todėl negali būti traktuojama kaip skolininkės G. M. skolininkė, o tai reiškia, kad nėra netiesioginio ieškinio sąlygos, kur skolininkas turi turtinį reikalavimą į trečiąjį asmenį – savo skolininką, tačiau delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti.Teismas nustatė, kad skolininkė G. M. savo teisę priimti palikimą įgyvendino – per įstatymo nustatytą terminą pateikė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, išreikšdama valią priimti palikimą, t. y. palikimą priėmė. Teismas pažymėjo, kad ieškovų nurodytų bylų, kuriomis vadovaudamiesi jie pareiškė netiesioginį ieškinį, aplinkybės ratio decidendi nesutampa su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl šia kasacinio teismo praktika remtis nėra teisinio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatytos visos būtinos sąlygos, reikalingos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, be to, ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei - VĮ Registrų centrui, kuri nagrinėjamu atveju nėra civilinių teisinių santykių dalyvė, jai nėra reiškiami reikalavimai byloje, VĮ Registrų centras, atlikdama daiktinių teisių registravimo viešame registre veiksmus įgyvendina viešąjį administravimą, o ne sukuria ar pakeičia civilinius teisinius santykius, savo ruožtu bendrosios kompetencijos teismas nesprendžia klausimų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovai yra G. M. kreditoriai, turintys aiškiai apibrėžtą ir vykdytiną teisę, o skolininkė sąmoningai vengia teismų sprendimų vykdymo. V. M. gamybinei - komercinei firmai „Stilma“ yra iškelta bankroto byla, tad teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ turto nepakanka prievolėms įvykdyti.G. M. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikėjos S. K., mirusios 2013-02-09, palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai neišduotas, kadangi G. M. piktybiškai neregistruoja daiktinių teisių į palikimą, nors faktiškai naudojasi palikimu, tad manytina, jog G. M. daiktinės teisės registruotinos VĮ Registrų centre. G. M. iki šiol nėra įregistravusi minėto turto nuosavybės teisės ir tai pažeidžia kreditorių interesus, kadangi antstolis be minėto turto negali užtikrinti kreditorių reikalavimų įvykdymo. Kitokio turto, kuriuo būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, skolininkai neturi. Vienintelis turtas, kurį realizavus būtų patenkinti ieškovų reikalavimai, yra palikėjos S. K. palikimas, priklausantis skolininkei. Taigi tikėtina, kad skolininkė G. M., suvokdama pasekmes, sąmoningai ir tyčia vengia įforminti palikimo priėmimą.Būtent G. M. teisės kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl turto įregistravimo nerealizavimas pažeidžia kreditorių interesus, nes antstolis negali nukreipti skolos išieškojimo į minėtą turtą. Nesant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir juridinio fakto apie priimtą palikimą neįregistravus viešame registre įpėdinis gali naudotis turtu, tačiau išvengia patikėjo ir (arba) savo prievolių vykdymo iš to turto, ko pasėkoje pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai ir teisėti lūkesčiai. Neįpareigojus skolininkės įvykdyti faktinio palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys netenka teisės ginti pažeistus interesus.VĮ Regisrų centras yra vienintelė galima atsakovė, kadangi teismas gali suteikti kreditoriams teisę už skolininkę G. M. VĮ Registrų centre įregistruoti skolininkės paveldėtą turtą. Tokias teises reikšti notarui arba notaro įpareigoti teismas negalėtų, nes notaro veiksmai yra išimtinai susiję su asmens teisėmis, nes tik palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, ir priešingai, teismas gali suteikti teisę kreditoriams įregistruoti skolininkės paveldėtą turtą VĮ Registrų centre. Atsakovei VĮ Registrų centrui pareikštas netiesioginis ieškinys jokių materialinių prievolių ar neigiamų pasekmių nesukels, o tiks leis ieškovams įgyvendinti savo pažeistas teises - pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą.Atsakovė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra suformuluotas joks reikalavimas atsakovei valstybės įmonės Registrų centrui. Pažymi, kad atsakovė yra proceso šalis, į kurią yra nukreiptas ieškinio reikalavimas, ir kadangi apeliantai nereiškia jokio reikalavimo valstybės įmonės Registrų centrui, prašo šioje civilinėje byloje valstybės įmonės Registrų centro procesinę padėtį iš atsakovės pakeisti į trečiąjį asmenį.

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Šioje byloje keliami CK 6.68 straipsnyje nustatytų normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Šiuo institutu nustatyta kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinė priemonė tuo atveju, kai skolininkas yra nesąžiningas. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pažymėtina, kad pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. skolininko skolininkui.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui. Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui, tačiau jo nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negali būti pareikštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (c. b. Nr. 2-596-618/2014) iš atsakovės V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ ir subsidiariai iš atsakovų V. M., G. M. teismas priteisė ieškovui V. D. 20 403,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6 000,00 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, L. Š. – 15 796,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6 000,00 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, G. L. – 22 380,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6 000,00 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, I. Ž. – 11 503,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6 000,00 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, A. M. – 12 962,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 6 000,00 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, bylinėjimosi išlaidas po 1 359,91 Lt kiekvienam. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti 2013-08-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 9-10, 13-23). 2013-11-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių ieškovei O. D. solidariai iš atsakovų V. M., G. M. priteista 28 000,00 Lt skola, 372,05 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2013-08-22 iki sprendimo įvykdymo (b. l. 11-12).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovams (išskyrus O. D.) įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimu (c. b. Nr. 2-596-618/2014) iš V. M. gamybinės – komercinės firmos ,,Stilma“ ir subsidiariai iš V. M., G. M. priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog prievolės subsidiarumas reiškia, jog išieškojimas iš skolininkų V. M. ir G. M. yra galimas tik tada, kai prievolei įvykdyti nepakanka V. M. gamybinės – komercinės įmonės ,,Stilma“ turto. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-449-826/2016 V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-12 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-23 nutartį paliko nepakeistą. Iš nurodytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovų netiesioginis ieškinys atitinka CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Įmonių bankroto įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta, kad reikalavimus bankroto byloje gali pareikšti ne tik pačios individualios įmonės kreditoriai, bet ir individualios įmonės savininko kreditoriai, tačiau, atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės bankroto procese specifiką, Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus – bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais (ĮBĮ 32 str.). Bankroto proceso metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą. Kadangi skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, tai Įmonių bankroto įstatyme papildomai reglamentuoti tam tikri bankroto klausimai, nustatant šių subjektų bankroto ypatumus. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.), šių įmonių bankroto procesas turi tam tikrų specifinių bruožų. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir nurodytas aplinkybes išaiškintina, kad ieškovai turi teisę Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į V. M. gamybinės – komercinės įmonės ,,Stilma“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Pažymėtina, kad kita būtina netiesioginio ieškinio pateikimo sąlyga yra ta, kad skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Tai reiškia, kad skolininkas turi turtinį reikalavimą į trečiąjį asmenį – savo skolininką, tačiau delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Nagrinėjamu atveju skolininkės G. M. ir atsakovės VĮ Registrų centro nesieja jokie turtiniai teisiniai santykiai, atsakovė neturi turtinės prievolės G. M. atžvilgiu, todėl negali būti traktuojama kaip skolininkės G. M. skolininkė.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VĮ Registrų centras šioje byloje negali būti atsakove. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išaiškino ir nurodė pagrįstus argumentus dėl ieškovų netinkamos atsakovės pasirinkimo šioje byloje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovams parengiamojo teismo posėdžio metu teismas siūlė patikslinti ieškinį, pakeisti atsakovę, tačiau ieškovai atsisakė, nurodė, jog ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis teismų praktika konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje VĮ Registrų centras negali būti atsakove (Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1287-601/2009; Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-128-123/2010). Pažymėtina, jog ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą: sodybą, esančią Duomenys neskelbtini (žemės sklypą su statiniais), ir žvejybinį laivą Duomenys neskelbtini, neturi savarankiško pagrindo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymo pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisnių santykių turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius santykius, patvirtinančius juridinius faktus pagal pateiktus dokumentus, tačiau pats nėra tokių civilinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2006). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, bei už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad byloje nėra nustatytos visos būtinos sąlygos, reikalingos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, taip pat netiesioginis ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.