- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-22
- Bylos Nr.
- 3K-3-195/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Teodora Staugaitienė, Janina Januškienė, Antanas Simniškis
- Trečiasis asmuo
- J. P., A. R., J. V.
- Ieškovas
- I. V., N. V.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų J. P., A. R. ir J. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. V., N. V. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Eigulių topolis“, A. R., G. V., J. V., J. P., P. Ž., dėl palėpės pripažinimo buto priklausiniu ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė teismo pripažinti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), palėpės dalį (47,50 kv. m ploto) buto Nr. 4 priklausiniu; nurodyta palėpės dalis yra virš ieškovų buto ir susijusi su juo bendra funkcine paskirtimi – iš buto įrengtas tiesioginis įėjimas į palėpės patalpą. Ieškovai nurodė, kad šią palėpės dalį pirko kartu su butu, ją pradėjo įrenginėti buvusi buto savininkė, kuri ir perdavė ieškovams palėpės dalies rekonstrukcijos projektinę medžiagą; nusipirkę butą, ieškovai baigė palėpę įrengti; laiko, kad nurodyta palėpės dalis yra jų buto priklausinys, turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovų vardu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, ištyręs byloje esančius ieškovų nuosavybės teises į butą patvirtinančius dokumentus, palėpės planus ir projektinę dokumentaciją, buto archyvines bei technines apskaitos bylas, priėjo išvadą, kad palėpės dalis (47,50 kv. m) yra ieškovų buto Nr. 4 priklausinys, nes susijęs su butu funkcine paskirtimi. Kitų asmenų daiktinės teisės į palėpę neįregistruotos, ginčo dėl to nėra, todėl ieškovų reikalavimą laikė pagrįstu (CK 4.13 straipsnis, 4.14 straipsnio 1 dalis, 4.19, 4.47, 4.82 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiųjų asmenų apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad yra absoliutus pagrindas teismo sprendimui panaikinti dėl to, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nepranešęs tretiesiems asmenims apie posėdžio vietą ir laiką; kolegija nurodė, kad ieškinio nuorašai, teismo šaukimai apie teismo posėdžio vietą ir laiką šiems įteikti pasirašytinai; duomenų apie tai, kad trečiųjų asmenų parašai būtų suklastoti, byloje nėra ir apeliantai jų nepateikė. Kolegija taip pat argumentavo, kad nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą dėl to, kad teismas nepasisakė dėl ieškovų reikalavimo įregistruoti palėpę priklausiniu, nes, teismui pripažinus ginčo palėpę buto priklausiniu, atsakovui atsiranda pareiga ją įregistruoti ieškovų vardu. Apeliantai reikalavimus dėl jų teisių, nustatytų CK 4.83 straipsnyje, pažeidimo suformulavo tik apeliaciniame skunde, dėl to kolegija jų nenagrinėjo (CPK 312 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu tretieji asmenys prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Ieškovai 2003 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo butą su vieninteliu priklausiniu – rūsio patalpa. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius, kad 47,50 kv. m patalpa palėpėje yra jų buto priklausinys (CPK 178 straipsnis). 2005 m. vasario 22 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi įpareigojo ieškovus pateikti projektinę dokumentaciją patalpų rekonstrukcijai, palėpės įrengimui, leidimą rekonstrukcijai, namo bendraturčių sutikimus palėpei įrengti, tačiau ieškovai šių dokumentų nepateikė; teismas nepagrįstai savavališkai rengiamas patalpas palėpėje pripažino buto Nr. 4 priklausiniu.
2. Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi CK 4.82 straipsnio 5 dalimi, tačiau šios teisės normos taikymo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nes ieškovai nepateikė duomenų apie palėpės visą plotą, taip pat apie tai, kokią idealiąją dalį palėpėje sudaro 47,50 kv. m, į kuriuos pretenduoja ieškovai, kokio dydžio plotas jiems priklausytų pagal turimo buto idealiąją dalį. Buto ir kitų patalpų savininkas pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų; teismai netinkamai aiškino ir taikė nurodytas teisės normas, nesant įrodymų, pripažino ieškovams nuosavybės teises į bendrojo naudojimo objektą, taip pažeidė kitų savininkų teises ir teisėtus interesus.
3. Teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno ieškovų reikalavimo, nors buvo pareikšti du, dėl to pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
4. Daiktines teises į turtą registruoja VĮ Registrų centas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymu. Ieškovai kreipėsi į teismą, nesilaikę Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23, 26, 31 straipsniuose byloms nustatytos išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos; teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas – ieškinį patenkino, o turėjo palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodyto argumento, išdėstyto apeliaciniame skunde, nepasisakė, taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad tretiesiems asmenims nebuvo pranešta apie pirmosios instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką; tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Byloje esantys faktiniai duomenys leidžia teigti, kad tretiesiems asmenims procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai nebuvo įteikti dėl ieškovų kaltės, šiems sąmoningai siekiant nuslėpti apie bylą; tretieji asmenys negalėjo ginti savo teisių, pateikti procesinius dokumentus ir dalyvauti teismo posėdyje; priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta, nes padaryta, neįvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų. Bylos duomenimis, procesinius dokumentus tretiesiems asmenims įteikė ieškovė arba šios įgaliota atstovė. Kolegija neįsigilino į bylos medžiagą, nes nevertino aplinkybių, kad procesinių dokumentų įteikimo G. V. pažymoje yra žyma, jog dokumentai įteikti jai asmeniškai ir ji pasirašė, tačiau tokio asmens iš viso nėra, ji nurodytu adresu negyvena ir niekada negyveno; teismo šaukimo pažymoje nurodyta, kad šaukimas įteiktas asmeniškai G. V., tačiau ji šaukimo įteikimo metu buvo mirusi (mirė 2000 m. spalio 16 d.); procesinius dokumentus ir šaukimus J. V. ir A. R. įteikė ieškovė; procesinių dokumentų įteikimo pažymoje yra žyma, kad įteikti asmeniškai ir nurodyti asmenys pasirašė; tačiau šių dokumentų jie negavo, juose nepasirašė, parašai procesinių dokumentų įteikimo pažymoje ir teismo šaukimų įteikimų pažymoje yra skirtingi; procesinių dokumentų J. P. įteikimo pažymoje yra žyma, kad dokumentai įteikti ne jai, bet kam – neaišku; parašas suklastotas, nes dokumentai jai nebuvo įteikti; teismo šaukimo pažymoje nurodyta, kad šis įteiktas ir jame pasirašė J. P., tačiau ji šaukimo negavo, parašas yra ne jos; procesinių dokumentų P. Ž. įteikimo pažymoje yra žyma, kad šie įteikti jam asmeniškai ir kad yra jo parašas, teismo šaukimo pažymoje nurodyta, jog šis įteiktas P. Ž. asmeniškai, šaukimą įteikė ieškovės atstovė R. E., tačiau procesinių dokumentų ir šaukimo įteikimo metu P. Ž. buvo miręs (mirė 1997 m. sausio 14 d.); procesiniuose dokumentuose UAB „Eigulių topolis“ yra žyma, kad dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau parašas neįskaitomas, teismo šaukimo pažymoje nenurodytas bendrovės atstovas, kuriam įteiktas šaukimas, šaukimo bendrovė negavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad ieškovai valdo atitvertą palėpės dalį kaip savo buto priklausinį, ginčo su trečiaisiais asmenimis dėl to nebuvo, nurodyta palėpės dalis yra funkciškai susijusi su ieškovų butu, nes iš buto į palėpę yra tiesioginis įėjimas. Palėpė nebuvo įregistruota nei kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų priklausinys, nei kaip kitas savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jos plotas ir paskirtis nenustatyti, todėl nepagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo tirti ieškovų ir trečiųjų asmenų buto ir palėpės (jos dalies) plotų proporcijas; tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į ieškinį ir papildomų įrodymų su apeliaciniu skundu, dėl to nėra pagrindo teigti, kad, nagrinėjant bylą dėl daikto pripažinimo kito daikto priklausiniu, visais atvejais taikytinos CK 4.83 straipsnio normos. Pripažinimo priklausiniu faktas savaime suponuoja atsakovo pareigą, esant atitinkamam ieškovų prašymui, atlikti daikto ir daiktinių teisių į jį registraciją, dėl to kasacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl ieškinio antrojo reikalavimo, yra nepagrįstas. Nustatyti reikšmingas aplinkybes bei atlikti faktų teisinį įvertinimą gali tik teismas, dėl to ieškovai kreipėsi į teismą, nepažeidė išankstinės šios kategorijos byloms nustatytos neteisminio bylos sprendimo tvarkos. Kasacinio skundo argumentai dėl procesinių dokumentų ir teismo šaukimų įteikimo tretiesiems asmenims yra fakto klausimai, dėl to yra teisiškai nereikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pareikštu atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui ieškiniu prašė pripažinti palėpės dalį jiems nuosavybės teise priklausančio buto daugiabučiame gyvenamajame name priklausiniu. Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas, kad civilinė byla negalėjo būti teismo nagrinėjama iš esmės. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako šiuo klausimu.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti; nekilnojamojo turto registrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (5 straipsnio 1 dalis); teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (8 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro tvarkymas yra vykdomosios valdžios funkcija, o ją vykdantis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas yra viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti tokių civilinių santykių dalyvis.
Ieškovams nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu daugiabučiame gyvenamajame name. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Ieškovų teisė į konkrečią namo palėpės patalpą ar į tam tikrą palėpės plotą įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta; ieškovai, remdamiesi CK 1.138 straipsnio 1 punktu, tik siekia, kad jiems tokia teisė būtų pripažinta, tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal įstatyme nustatytus įgaliojimus neturi teisės tokio ieškovų reikalavimo dėl jų civilinių teisių gynimo nei pripažinti, nei nepripažinti; tai reiškia, kad šiuo atveju civilinės bylos nagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslų ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis); kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra civilinio teisinio santykio dėl teisių į palėpę dalyvis, jam iškelta byla neatitinka civilinių bylų priskirtinumo teismams kriterijų (CPK 22 straipsnis). Ieškinio priėmimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nebuvo įvertinti nurodyti įstatymų reikalavimai; teismai bylą išnagrinėjo ir, atsakovui ieškinį pripažinus, jį tenkino, nors tai nebuvo civilinio santykio dalyvių ginčas, nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija laiko pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad, priėmę procesinius sprendimus dėl pareikšto reikalavimo esmės, teismai pažeidė procesinės teisės normas. Konstatavus, kad byla pagal ieškovų ieškinį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui neatitinka CPK 22 straipsnyje nurodytų kriterijų, skundžiamų procesinių sprendimų negalima laikyti teisėtais – jie naikintini (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas); atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus argumentus, byla nutrauktina vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Teisėjų kolegijai nutarus bylą nutraukti, kitų kasacinio skundo argumentų nagrinėjimas nėra aktualus, todėl dėl jų nepasisakoma.
Pagal CPK 294 straipsnyje nustatytą reikalavimą teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CPK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovai keliamą palėpės klausimą turi įstatymų nustatyta tvarka, kilus ginčui – ir teisme spręsti su gyvenamojo namo kitų butų (patalpų) savininkais, o dėl civilinių teisinių santykių pasikeitimus patvirtinančių juridinių faktų registravimo kreiptis į Nekilnojamojo turto registro teritorinį registratorių; šio sprendimai skundžiami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniuose nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad, nutraukus nagrinėjamą civilinę bylą, nėra paneigiama ieškovų teisė kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką ir sąlygas nustato specialūs įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, todėl šią teisę būtina įgyvendinti, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti, bylą nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.