Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rūtai Balčiūnaitei, Vidai Dambrauskienei, Ievai Čiulčinskaitei,

nukentėjusiojo nepilnamečio R. V. atstovui pagal įstatymą Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui V. I., įgaliotajai atstovei advokatei Angelei Fominienei,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiu teistas:

1) 2010 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį galutine 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2013 m. rugsėjo 5 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 10 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2014 m. liepos 25 d.;

3) 2014 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

4) 2017 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine 10 MGL (376,6 Er) dydžio bauda;

5) 2018 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda.

6) 2019 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 10 MGL (376,6 eur) bauda. 2020 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu.

7) 2020 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus. 2020 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi pakeista ir neatlikta 45 parų arešto bausme ir G. V. skirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant įpareigojimus. 2021 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, patikslinta 2021 m. liepos 16 d. nutartimi, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir G. V. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę (bausmę atlieka nuo 2021 m. liepos 15 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. 2020 m. lapkričio 22 d., apie 22.00 val., būdamas viešoje vietoje, t. y. daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, įžūliu elgesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo mažamečio R. V., gim. 2007 m., ir kitų asmenų akivaizdoje, kas pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, vieną kartą rankos delnu sudavė mažamečiui R. V., gim. 2007 m., į nosies sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui fizinį skausmą, be to, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.

Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino iš dalies. Nepripažino, kad sudavė smūgį, aiškino, kad tai buvo tik gestas ranka, taip pat nepripažino, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Parodė, kad 2020 m. lapkričio 22 d. apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), eidamas į tualetą bendrose patalpose sutiko du vaikus, kaimynus, t. y. R. V. ir dar vieną. Vaikai ginčijosi. Jis pašiepė (duomenys neskelbtini), kad šis mušė mažesnį vaiką ir tarp jo bei R. V. kilo žodinis konfliktas. (duomenys neskelbtini) jį vadino bedančiu, asilu, todėl norėdamas jam uždaryti burną – pakelti smakrą, dviem pirštais perbraukė nukentėjusiajam iš apačios nuo smakro link nosies. Taip perbraukė ir per nosį. Smūgio nebuvo. Nukentėjusysis meluoja, kad jis (G. V.) šiam trenkė. Žino, kad nukentėjusiajam tuo metu buvo dvylika metų, todėl jaučiasi kaltas, supranta, kad jam nereikėjo taip elgtis. Dėl tokio jo gesto nukentėjusiajam galėjo suskausti nosį, nes vaikui anksčiau buvo lūžusi nosis. Dėl šio įvykio atsiprašė R. V. ir jo mamos. Su vaikais kalbėjo pakeltu tonu, dėl to pradėjo rinktis kaimynai. Pokalbio su kaimyne metu vartojo necenzūrinius žodžius, prie vaikų necenzūrinių žodžių nevartojo. Pripažįsta, kad kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau viešosios tvarkos pažeidimo nepripažįsta. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Pats R. V. neatrodė, kad jam skaudėtų, jis tik buvo nustebęs.

Iš 2021 m. vasario 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė BPC apie įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), dėl mažamečio R. V. sužalojimo. Iš jo matyti, kad apie įvykį praneša motina J. V., kuri pageidauja pareigūnų pagalbos, nes bendrose daugiabučio patalpose kaimynas G. V. sudavė jos mažamečiui sūnui į nosies sritį (1 t., b. l. 109).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). BK 284 straipsnyje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-397-895/2015), tačiau jie gali būti vertinami nustatant kaltininkų tyčią. Dominuojančių motyvų nustatymas (asmeniniai, chuliganiški ar kiti) kiekvienu atveju yra svarbus kaltininko tyčios kryptingumo nustatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-467-976/2015).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai G. V. rankos delnu sudavus mažamečiui į nosies sritį ir taip sukėlus jam fizinį skausmą bei šiais veiksmais ir necenzūrinių žodžių vartojimu viešoje vietoje sutrikdžius visuomenės rimtį pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamų veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nepilnamečių nukentėjusiojo R. V., liudytojo L. N. parodymais, liudytojų R. B., G. D., D. R., S. V., J. V. parodymais, vaizdo įrašų apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis G. V. neneigė, kad 2020 m. lapkričio 22 d., apie 22.00 val., būdamas bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), namo bendro naudojimo patalpose vartojo necenzūrinius žodžius, konfliktavo su mažamečiu nukentėjusiuoju R. V. ir konflikto metu rankos delnu keldamas nukentėjusiojo smakrą į viršų ranka perbraukė pastarajam per nosį. Tai, kad įvykio metu kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, konfliktavo su nepilnamečiu, patvirtina nukentėjusiojo R. V. bei liudytojo L. N. parodymai, liudytojų G. D., R. B., D. R., J. V. parodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. R. V. parodė, kad tarp jo ir G. V. įvykio metu kilo žodinis konfliktas, kurį išprovokavo G. V., kuris tiek jo, tiek ir jo mamos atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius ir kitus negražius žodžius. L. N. taip pat patvirtino, kad į jo pokalbį su R. V. įsikišęs G. V., pradėjo keiktis, įžeidinėti R. V., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Liudytoja R. B. patvirtino, jog tai G. V. pristojo prie R. V., įžeidinėjo jo mamą, vartojo necenzūrinius žodžius, po to girdėjo kaip jie toliau konfliktavo bendro naudojimo patalpose, o po kiek laiko išgirdusi kaimynę (duomenys neskelbtini) ir nuėjusi į bendro naudojimo patalpas prie prausyklos pamatė R. V., užsiėmusį nosį, G. V. toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytoja G. D. taip pat patvirtino, kad apie 22 val. girdėjo kaip kaltinamasis šūkavo, rėkavo, o ji nuėjusi jį drausmino. D. R. būdama virtuvėje girdėjo triukšmą – garsų kalbėjimą, pakeltą toną, keiksmažodžius. J. V. patvirtino, kad sūnus jai sakė, jog G. V. be jokios priežasties pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais, po to sudavė smūgį į nosį. Vis šie įrodymai patvirtina, kad G. V. įvykio metus sukėlė žodinį konfliktą su R. V., kurio metu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo jį patį ir jo mamą.

Šių asmenų parodymais bei kitais įrodymais taip pat nustatyta, kad šio konflikto metu G. V. R. V. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą – sudavė rankos delnu jam į nosį ir tuo sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusysis R. V. ir liudytojas L. N. parodė, jog žodinio konflikto tarp G. V. ir R. V. metu G. V. sudavė ranka nukentėjusiajam į nosį, jam skaudėjo. R. B. parodė, jog atbėgusi iki dušo matė, kad (duomenys neskelbtini) buvo šoke, užsidengęs nosį, o kitas vaikas pasakė, kad (duomenys neskelbtini) trenkė (duomenys neskelbtini)i į nosį. Liudytoja G. D. taip pat parodė, kad norėjo sudrausminti G. V., kad šis netriukšmautų, matė, kad (duomenys neskelbtini) verkė, jį buvo apsikabinusi kaimynė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuri pasakė, kad (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini) į veidą. Liudytoja D. R. taip pat patvirtino, kad atėjusi pasižiūrėti dėl triukšmo, matė, kad (duomenys neskelbtini) buvo apsikabinusi (duomenys neskelbtini), suprato, kad (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini) į nosį, bėgo kraujas. Liudytoja J. V. parodė, kad sūnus jai sakė, jog žodinio konflikto su G. V. metu (duomenys neskelbtini) dešine ranka vieną kartą sudavė jam į nosį ir taip sukėlė fizinį skausmą. S. V. taip pat patvirtino, jog tiek mama, tiek ir pats brolis R. V. sakė jai, kad (duomenys neskelbtini) trenkė (duomenys neskelbtini) į nosį. Matė, kad broliui skaudėjo, nosis buvo ištinusi. Iš apžiūrėtų policijos pareigūnų kūno kameros įrašų matyti, kad tas pačias aplinkybes dėl konflikto ir fizinio smurto naudojimo, skausmo sukėlimo, nukentėjusysis ir liudytojos nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, R. V. ranka parodė, kaip G. V. ja sudavė. Kaip matyti šie liudytojų parodymai iš esmė sutampa tarpusavyje, vienas kitą papildo, vieni kitiems neprieštarauja, todėl abejoti jų patikimumu teismas neturi pagrindo.

Paties nukentėjusiojo parodymais, o taip pat ir liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis buvo šoke, verkė, buvo pasirodę kraujo, nosis buvo patinusi. Liudytoja S. V., nukentėjusiojo sesuo, betarpiškai po įvykio bendravusi su broliu, tiek ir L. N. patvirtino, jog R. V. jautė fizinį skausmą. Tai, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patvirtina ir liudytojų nurodytos aplinkybės, kad jis verkė, buvo šoke, jį guodė viena iš liudytojų. Visi šie įrodymai ne tik patvirtina, kad mažametis jautė fizinį skausmą, bet ir paneigia kaltinamojo aiškinimą, jog tai nebuvo smūgis, o tik perbraukimas ranka per nosį. Įvertinus tai, kad buvo pasirodę kraujo, nosis po įvykio patino, darytina išvada, kad smūgis buvo pakankami stiprus, kas patvirtina fizinio smurto vartojimo faktą ir tai, kad sukeltas fizinis skausmas buvo būtent kaltinamojo G. V. veiksmo – sudavimo ranka į nosies sritį pasekmė.

Liudytojų parodymais nustatyta, kad G. V. ne tik triukšmavo, vartojo fizinį smurtą mažamečio atžvilgiu viešoje vietoje, matant kitiems asmenims (nepilnamečiui L. N.), bet ir tai, kad toks elgesys sukėlė gyventojų padidintą dėmesį, pasipiktinimą, sukėlė jiems neigiamas emocijas. R. B., G. D., D. R. patvirtino, kad triukšmas atkreipė jų dėmesį, jos ėjo pažiūrėti, kas atsitiko, kas vyksta, G. D. ėjo raminti, nes trukdė jos sūnui miegoti. Liudytoja S. V. taip pat patvirtino, jog tai nebuvo eilinė situacija jų namo gyventojams, jiems tai sukėlė neigiamas emocijas. Tai, kad šis įvykis sukėlė gyventojams neigiamas emocijas, atitraukė juos nuo įprastos vakaro veiklos, patvirtina ir pareigūnų kameros vaizdo įrašai, kur matoma susirinkę asmenys, emocingai su pasipiktinimu pasakojantys apie įvykį. Visa tai patvirtina, jog kaltinamojo elgesys – necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių vartojimas vakaro metu bendro naudojimo patalpose, bei fizinio smurto mažamečio atžvilgiu naudojimas sutrikdė gyventojų poilsį, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį. Tai patvirtina ir faktas, jog buvo iškviesta policija.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad G. V. 2020 m. lapkričio 22 d., apie 22.00 val., būdamas viešoje vietoje, t. y. daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo mažamečio R. V., gim. 2007 m., ir kitų asmenų akivaizdoje, kas pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, vieną kartą rankos delnu sudavė mažamečiui R. V., gim. 2007 m., į nosies sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui fizinį skausmą. Tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors faktines veikos aplinkybes kaltinamasis pripažino iš dalies – pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius, buvo fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju, tačiau nepripažino kad fizinis kontaktas buvo toks, kuris galėtų sukelti fizinį skausmą, taip pat nepripažino, kad dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, menkino savo vaidmenį, būdamas suaugęs vyras teisino save teigdamas, kad jį išprovokavo mažamečio netinkamas elgesys. Tai rodo, kad kaltinamasis nuoširdžios atgailos nejaučia. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, t. y. naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

BK 140 straipsnio 3 dalis numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

BK 284 straipsnis numato viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, vienu iš jų kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą, kitu – į viešąją tvarką ir rimtį. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, į Respublikinės priklausomybės ligų Kauno filialo įskaitą neįtrauktas, dirbo. Esant šioms aplinkybėms, G. V. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje teistas 7 kartus, taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už grasinimą nužudyti, vykdymo atidėjimo metu, daug kartų baustas administracine tvarka. Visa tai rodo, jog G. V. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o anksčiau taikytos švelnesnės poveikio priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bausmės paskirties neužtikrino, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir neapsaugojo visuomenės nuo neigiamų tokio asmens nusikalstamo elgesio pasekmių. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad nusikalstamiems polinkiams pakeisti G. V. skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kiek mažesnės nei sankcijų vidurkiai – už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – laivės atėmimas 9 mėnesiams, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Kadangi veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos neatlikus 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirta neatlikta bausme, prie neatliktos bausmės dalies, kuri yra kiek daugiau nei 11 mėnesių, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Nukentėjusiojo mažamečio įgaliotoji atstovė pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 192–194). Ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų R. V. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, emocinį sukrėtimą. Smūgis į nosį sukėlė didelius nepatogumus, nes dėl iš anksčiau esančių nosies pertvaros pažeidimo ir nosies patinimo įvykio metu, ilgą laiką negalėjo kvėpuoti per nosį. Be to, bijojo naudotis bendro naudojimo patalpomis, iki šiol vengia susitikti kaltinamąjį G. V.. Teigiama, kad tokie besitęsiantys nerimo, baimės jausmas yra destruktyvūs ir daro mažamečiui neturtinę žalą.

Pagal baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Be to, BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Byloje paties mažamečio nukentėjusiojo R. V. parodymais, liudytojo L. N. parodymais, liudytojų S. V., J. V., R. B., G. D. parodymais nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs vyras, smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis buvo šoke, išsigandęs, verkė, buvo pasirodę kraujo, jį apsikabinusi guodė viena iš kaimynių, kurį laiką buvo patinusi nosis. Tai patvirtina, jog nukentėjusysis, įvertinus ir tai, kad turi nosies pertvaros problemų, iš tiesų dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų sukeltų pasekmių – sumuštos ir patinusios nosies, kurį laiką negalėjo kvėpuoti per nosį ir tai neabejotinai kėlė diskomfortą bei nepatogumus. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad po įvykio nukentėjusysis jautė baimę, nesaugumo jausmą, bijojo naudotis bendro naudojimo patalpomis, kas, gyvenant bendrabučio tipo name, yra neišvengiama. Tačiau, kaip matyti iš liudytojų parodymų, šie nepatogumai nebuvo ilgalaikiai. Pats R. V. parodė, kad kitą dieną po įvykio nosies jau neskaudėjo, tačiau vis dar negalėjo prakvėpuoti, nosis patinusi buvo porą dienų. Jis taip pat yra nurodęs, kad negali prakvėpuoti ir dėl anksčiau buvusios nosies traumos. Todėl įvertinus šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgus į tai, kad fizinis smurtas, jėga buvo panaudota prieš mažametį vaiką, taip jį pažeminant kitų asmenų, draugo, akivaizdoje, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu, teismo vertinimu dėl nusikaltimo patirtam skausmui bei neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajam priteistina 700 eurų dydžio suma.

Nukentėjusiojo mažamečio interesus baudžiamojoje byloje atstovavo įgaliotasis atstovas advokatė Angelė Fominienė. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog teisinės pagalbos išlaidos, atstovaujant mažametį nukentėjusįjį, sudaro 354, 98 Eur (2 t., b. l. 80–83).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama teismo nutartimi, ją teikė Valstybė garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Iš pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokatės Angelės Fominienės suteiktas antrinės paslaugas išlaidas sudaro 354, 98 Eur suma (2 t., b. l. 80–83). Kaltinamasis yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti ar būtų kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negalėtų atlyginti šių išlaidų, nėra, todėl iš kaltinamojo G. V. valstybės naudai išieškotina 354, 98 Eur suma už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymas Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų, iš kurių matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už G. V. šioje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 377,05 Eur (2 t., b. l. 75–78).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų kokio nors turto šiuo metu, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis yra darbingo amžiaus ir ateityje turės realią galimybę šias išlaidas atlyginti, todėl iš G. V. išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios šioje byloje dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kaltinamajam G. V. kardomoji priemonė nepaskirta. Kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys byloje, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo.

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią subendrintą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti G. V. galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo R. V. įgaliotosios atstovės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. V. iš G. V. 700 eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. V. valstybės naudai išieškoti 354, 98 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 98 centus) už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš G. V. valstybės naudai išieškoti 377,05 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 5 centus) už jam suteiktą teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.