- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- II-162-549/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00073-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. K. (J. K.), jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,
nutarimą priėmusios institucijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Mariui Uksui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Slengiuose, Klaipėdos raj. sav., atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2024-02-08 nutarimo Nr. 30-ANR_N-1392-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024-02-08 nutarimu Nr. 30-ANR_N-1392-2024 J. K. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta subendrinta 145,00 Eur bauda, už tai, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą nustatyta, kad jis 2023-08-16, 17.50 val., Dubysos g. Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 81,8 km/h greičiu, kai didžiausias leistinas greitis Klaipėdos mieste 50 km/h, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, 31,8 km/h viršijo leistiną greitį, dėl ko neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu „Mercedes-Benz“. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, dėl įvykusio eismo įvykio pripažinta abipusė kaltė. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 130 punktus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. (toliau ir pareiškėjas) atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-02-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANRN-1392-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną J. K. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo, nutraukti.
Skunde nurodoma, kad šiuo atveju 2024-02-08 nutarime nėra nurodyta buvusi reali faktinė situacija, nėra išsamiai išdėstoma veiksmų kvalifikacija, teisiniai argumentai bei įrodymai, kuriais remiantis padarytos išvados. Nutarime tik lakoniškai bei abstrakčiai nurodoma, jog J. K. 2023-08-16, 17.50 val., vairuodamas transporto priemonę 81,8 km/h greičiu, kai didžiausias leistinas greitis Klaipėdos mieste 50 km/h, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, 31,8 km/h viršijo leistiną greitį, dėl ko neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu „Mercedes-Benz“. Tačiau grindžiant atsakomybę pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį bei 417 straipsnio 7 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, kiti subjektyvieji bei objektyvieji teisės pažeidimo požymiai. Tuo tarpu minėtame nutarime visiškai nėra nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė, t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Pagal skundą, akivaizdu, jog teisės taikymo aktas, kuriame nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir išvados nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu procesiniu sprendimu.
Skunde pažymima, jog šiuo atveju pareigūnai net nerinko duomenų dėl tariamo administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudami vien tik savo subjektyviu manymu, jog padarytas administracinis nusižengimas. Atkreipiamas dėmesys, jog itin netinkamą pareigūnų atliktą eismo įvykio tyrimą įrodo ir tai, kad atsakymas iš Klaipėdos „Švyturio arenos“ išreikalautas tik 2023-09-07, nors eismo įvykio data – 2023-08-16, 2023-09-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog netinkamai surinkti duomenys apie eismo įvykio aplinkybes. Pareigūnai (o taip pat ir ekspertas) tirdami eismo įvykio aplinkybes remiasi ir Mercedes-Benz Sprinter, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojo Y. K. 2023-09-17 paaiškinimu, kuris surašytas lietuvių kalba, nors pareigūnų tarnybiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog minėtas vairuotojas nemoka nei lietuvių, nei anglų kalbos.
Skunde taip pat nurodoma, kad teisingo ir pagrįsto procesinio tyrimo sprendimo priėmimui šiame tyrime yra svarbu nustatyti vienas ar abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles. Nei tyrimo medžiagoje, nei nutarime į šį svarbų klausimą neatsakyta. administracinėn atsakomybėn traukiamas remiantis iš esmės tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-11-15 akto Nr. 11K-286(23), 11K-322(13, 11K-323(23) išvadomis, kuri negali būti pripažįstama tinkamu įrodymu sprendžiant šią bylą. Jau pati tyrimą atliekanti policijos pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė, jog „Pagal reagavimo skyriaus pareigūnų surinktą eismo įvykio medžiagą, nėra aiškios eismo įvykio aplinkybės, nepažymėta smūgio vieta, neužfiksuotas matomumo laukas, neišmatuotos bei nepažymėtos stabdymo žymės“. Nepaisant minėtų aplinkybių, medžiaga išsiųsta ekspertams išvados pateikimui. Atkreipiamas dėmesys, jog ekspertai ekspertinį tyrimą atliko remdamiesi netikslia įvykio pirmine schema, kurioje neteisingai užfiksuotas transporto priemonių judėjimas iki ir po susidūrimo, neteisingai nurodyta smūgio vieta, visiškai neteisingai nurodyta transporto priemonių BMWX6, valstybinis numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes-Benz Sprinter, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjimo trajektorija, transporto priemonės BMW X6, valstybinis numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo kelias bei jo ilgis (nurodoma, jog stabdymo žymių ilgis 8,70 m, o tai reiškia, jog neva po susidūrimo minėta transporto priemonė dar stabdė apie 6 metrus), schemose nurodomi skirtingi išmatavimai (pavyzdžiui, vienoje schemoje 7,60 m, kitoje, 7,40 m), visiškai neišmatuotas bei neįvertintas matomumo laukas (tai ypatingai svarbu vertinant transporto priemonės Mercedes-Benz Sprinter, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmus) ir kt. Tikėtinos eksperto išvados pilnai neatskleidė įvykio aplinkybių, neatskleidė įvykio mechanizmo, tikrojo abiejų vairuotojų elgesio bei jų veiksmų įtakos padariniams, todėl Ekspertizės akto išvados negali būti laikomos patikimu įrodymu.
Taip pat pažymima, kad skundžiamame nutarime visiškai neanalizuoti ir motyvuotai neįvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. parodymai. Šiuo atveju, byloje iš esmės remiamasi tik Ekspertizės akto išvadomis, kurios negali būti teisingos, nes išvados padarytos remiantis klaidingais pirminiais duomenimis, t. y. nėra patikimų ir neginčijamų duomenų, įrodančių kad J. K. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Skunde pažymima, jog teisiškai ydinga tokia praktika, kai remiamasi ne visu įrodymu, o tik atitinkamu įrodymo fragmentu, epizodu ar pan. Taip yra iškreipiami nustatyti duomenys bei pateikiama klaidinga informacija, kuri neatspindi atlikto tyrimo rezultatų. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, pareigūnas vertindamas įrodymus turi laikytis įstatymo reikalavimų, būti nešališkas bei objektyvus ir vertinti bei analizuoti ne įrodymų dalis, fragmentus, epizodus, o visą įrodymą/įrodymus bei įrodymų visumą. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinu to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Taip pat, nesant bent vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu nusižengimu. Šiuo konkrečiu atveju J. K. veiksmuose nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės, o šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atstovo nuomone galima daryti išvadą, jog skundžiamas nutarimas priimtas nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, be to, nėra grindžiamas įrodytais faktais, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodoma, kad J. K. skundas yra nepagrįstas, o nutarimas paliktinas nepakeistas, nes priimtas nutarimas yra pagrįstas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-11-15 aktų Nr. 11K-286(23), 11K322(13), 11K-323(23) išvadomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas J. K. ir jo atstovas advokatas Darius Kurpavičius prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad įvykis buvo 2023-08-16. Jis važiavo ramiai su vaiku į treniruotę Dubysos gatve, šalia Švyturio arenos, pagrindiniu keliu, savo kelio eismo juosta, automobiliu BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai privažiavo sankryžą, jau beveik į ją įvažiavus, iš kairės pusės šalutinio kelio prieš pat jį iššoko automobilis „Mercedes-Benz“. Jis stabdė, tačiau po sekundės įvyko smūgis. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu, nes važiuodamas su vaiku greičio niekada neviršija. „Mercedes-Benz“ vairuotojas įvažiuodamas į sankryžą nesidarė, o matomumas toje vietoje yra labai blogas, jis to automobilio nematė iki pat įvažiavimo į sankryžą. Jis atsitrenkė automobiliui „Mercedes-Benz“ į galą. Eismo įvykio schema yra netiksli – schemoje neteisingai pažymėta, kad jis važiavo priešinga eismo juosta, padangų žymės pažymėtos Nr. 4, tačiau jos yra ne jo automobilio, blogai pažymėta susidūrimo vieta. Nesutinka dėl abipusės kaltės, nes kaltas tik „Mercedes-Benz“ vairuotojas. Jis yra pakankamai drausmingas vairuotojas, už greičio viršijimą yra baustas tik 3-4 kartus.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas atstovas Marius Uksas prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytas motyvais. Policija išvadas dėl eismo įvykio padarė pagal ekspertų išvadas ir buvo priimti du nutarimai dėl abiejų vairuotojų kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Ekspertas V. P. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Automobilis BMW X6 artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos važiavo lanku, manevruodamas iš kairės kelio pusės į dešinę. Tai nustatyta pagal automobilio paliktą pėdsaką, kuris buvo pateiktas policijai apžiūrint įvykio vietą. Rėmėsi įvykio schema ir papildomai surinkta informacija perfotografuojant įvykio vietą dronu. Mercedes-Benz Sprinter greitis nustatytas modeliuojant susidūrimą tam skirta programa. Protokole nuodyti visi duomenys, kurie buvo įvertinti – automobilių modeliai, svoriai, atsižvelgta į tarpusavio kontaktą, pėdsakų padėtį įvykio vietoje. Duomenys aprašyti akto 4 lapo paskutinėje pastraipoje. Mercedes-Benz Sprinter greitis tiriamas ieškant susidūrimo greičio ribose nuo 0 iki 40 km/h, o BMW – nuo 20 iki 80 km/h. Su mažiausia paklaida greičio reikšmės buvo nustatytos Mercedes-Benz – 11 km/h. Dėl BMW buvo padaryta 2000 modeliavimų. 10 pav. (7 l.) parodyta, kaip reikšmės pasiskirsčiusios. Visi modeliavimo parametrai pateikti lentelėje Nr. 1 ir galutinis rezultatas buvo gautas, kad BMW susidūrimo metu judėjo 66 km/h. Stabdymo kelias yra 8,70 m stabdant bet koks išorinis poveikis keičia automobilio judėjimo kryptį. Šiuo atveju BMW priekine dalimi atsitrenkė į skersiai judančio automobilio šoną. Pėdsakas neturi lūžių, susidūrimo vieta yra pėdsakų pabaiga, nes tada atsirado jėgos, veikiančios automobilį ir vertikaliai, ir skersine kryptimi. Ratas nebuvo visiškai blokuojamas, nes veikė ABS, todėl yra praslydimas, kuris paliko pėdsaką. Tai matyti iš fotografijų įvykio vietoje. Praslydimo pagrindinė sąlyga – kad dėl staigaus manevro į dešinę įvyko ratų apkrovos persiskirstymas. Kairė pusė buvo daugiau apkrauta, o dešinė – mažesnė. BMW judėjimo trajektorija nepasikeitė dėl smūgio pobūdžio, kuris neleido iškarto keisti krypties. Stabdymo kelias užfiksuotas nuo BMW priekinio dešinio rato. Fotografijose iš įvykio vietos dviejų pėdsakų nebuvo matyti. Susidūrimo vieta nustatyta – automobilio BMW priekinis dešinys ratas yra ties pėdsako pabaiga, jam skersai pagal sugadinimo išsidėstymą yra Mercedes-Benz Sprinter. Tokia automobilių padėtis užfiksuota susidūrimo metu. Vieta kelyje nustatyta pagal pėdsakų galą, kur tik buvo galima pastatyti automobilį. Pėdsakas matomas fotonuotraukoje. Jeigu būtų kairės pusės stabdymo pėdsakas, automobilio padėtis būtų kitokia.
Ekspertas K. G. paaiškino, kad jis atliko tik ortomozaiką, kuri buvo padaryta policijos surinktais duomenimis. Ekspertizei buvo teikiami papildomi duomenys – dronu buvo fiksuotos nuotraukos, kurios buvo sudėtas į vieną vaizdą, kuris yra mastelinis ir neturi paklaidos. Tai tik paaiškino detales, kurių neapėmė ekspertas, atlikęs pagrindinę ekspertizę, panaudojant ortomozaiką. Jokių vertinimų jis pats neatliko, tik techninį darbą.
Liudytojas D. J. parodė, kad atliko papildomą įvykio vietos apžiūrą dronu. Dronu apskraidė įvykio vietą. Medžiaga buvo reikalinga ekspertizei atlikti. Papildomai veiksmai atlikti, nes įvyko nesusipratimas su vaizdo įrašais. Akte pažymėta, kad papildoma įvykio vietos apžiūra atlikta spalio 2 d. (2 l., 2 pastraipa, 43 b. l.). prieš važiuojant į įvykio vietą, susipažino, kokie pėdsakai buvo užfiksuoti ir juo aptiko. Juos pažymėjo dažais, kad geriau matytųsi iš drono. Dronu darytose nuotraukose ir įvykio vietose darytose nuotraukose pėdsakai vizualiai sutapo. Nors laiko nuo įvykio jau buvo šiek tiek praėję, tačiau šiuo atveju pėdsakų išsidėstymas, konfigūracija, įbrėžimai į asfaltą atitiko matomus nuotraukose ir nekėlė abejonių, kad jie susidarė šio įvykio metu. Tikimybė, kad analogiški pėdsakai susidarytų ir kito įvykio metu yra neįtikėtina. Jis turi eksperto autotechniko kvalifikaciją, todėl galėjo įvertinti duomenis. Mastelinę orto mozaiką formuoja ekspertai, o jis tik teikė medžiagą. Automobilių greitis buvo nustatytas modeliavimo programa. Nustačius greitį susidūrimo metu, pagal pėdsakų ilgį, buvo nustatytas važiavimo greitis prieš įvykį. Prieš stabdymą greitis buvo didesnis. Eksperto nustatytas lėtėjimo pagreitis – kokiu intensyvumu stabdytas automobilis BMW – yra palankesnis vairuotojui, tačiau eksperto išvada teisinga. Iš eksperto schemų matyti, kad pažymėti pėdsakai „a“ ir „b“, kurie nekėlė abejonių. Pėdsakas „a“ yra BMW dešinės pusės rato, pagal jo padėtį po eismo įvykio. „a“ pėdsako ilgis 8,7 m užfiksuotas policijos pareigūnų. Jo apžiūroje nėra užfiksuota visų duomenų, kadangi nebebuvo duženų, pėdsakas galėjo sutrumpėti, tačiau šiuo atveju jis visiškai nesunyko. Antro panašaus pėdsako įvykio vietoje nematė.
Teismo posėdyje apžiūrėta fotonuotrauka 182431.jpg. Liudytojas D. J. paaiškino, kad joje nėra užfiksuota lygiagrečių pėdsakų – nuotraukoje gali būti optinė apgaulė. Atstumas tarp pėdsakų per mažas, kad būtų dešinės ir kairės pusės BMW ratų pėdsakai.
Šalies argumentai
J. K. 2023-08-16 paaiškinime nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu Dubysos g, kai iš kairės pusės iš šalutinio kelio staigiai prieš pat mašinos priekį išvažiavo autotralas Mercedes Sprinter ir jo nepraleido, jis važiavo su mažu vaiku leidžiamu greičiu, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko dėl kito automobilio vairuotojo veiksmų (b. l. 16).
Y. K. 2023-08-17 paaiškinime nurodė, kad jis automobiliu MB Sprinter važiavo stovėjimo aikštelėje prie „Švyturio“ arenos 20 km/h greičiu, ne pagrindiniu keliu. Įvažiuodamas į sankryžą mažu greičiu, įsitikino, kad nei iš dešinės, nei iš kairės pravažiuojančių automobilių nėra. Bebaigiant manevrą, t. y. pervažiavus sankryžą, į galinę puspriekabės dalį įsirėžė automobilis BMW X6, (duomenys neskelbtini), kuris važiavo labai dideliu greičiu. Be to, šis automobilis važiavo ne savo eismo juosta, lyg būtų po lenkimo manevro (b. l. 17-18).
Žemesnės instancijos teismas
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad jame užfiksuota automobilių BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po eismo įvykio ir automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 19-20, 21).
Tyrėjos G. D. 2023-09-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal reagavimo skyriaus pareigūnų surinktą eismo įvykio medžiagą, nėra aiškios eismo įvykio aplinkybės, nepažymėta smūgio vieta, neužfiksuotas matomumo laukas, neišmatuotos bei nepažymėtos stabdymo žymės. Prie bylos medžiagos nėra pridėti Ukrainos piliečio vairuojamo automobilio dokumentai. Esant šioms aplinkybėms, medžiaga siunčiama į Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyrių (b. l. 27).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-11-15 ekspertizės akte Nr. 11K-322 (13), 11K-323(23) padarytos išvados, kad automobilių „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai susidarė: 1,2. automobiliui „BMW X6“ priekine dalimi visu pločiu atsitrenkus į skersai jo judėjimo krypties iš kairės į dešinę važiavusio automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ dešiniojo šono galinį ratą ir jo aplinkoje esančias detales bei mazgus. 3, 4. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo Y. K. veiksmai, – nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio, pervažiuodamas per pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniu požiūriu automobilio „BMW X6“ vairuotojo J. K. veiksmai, – važiavo apie 81,8 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 42-54).
2023-08-17 nutarimu Y. K. pripažintas nukentėjusiu (b. l. 38).
2023-08-17 nutarimu J. K. pripažintas nukentėjusiu (b. l. 39).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023-12-04 pažyma dėl 2023-08-16, 17.50 val. eismo įvykio Dubysos g. 10, Klaipėdoje, pripažinta abipusė kaltė (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Šiuo atveju J. K. nesutinka su nutarimu, argumentuodamas tuo, kad byloj nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, netiksliai nurodyta, kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus jis pažeidė, nutarime nėra nurodyta buvusi reali faktinė situacija, nėra išsamiai išdėstoma veiksmų kvalifikacija, teisiniai argumentai bei įrodymai, kuriais remiantis padarytos išvados.
Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato įrodymų pakankamumo kriterijų bei nenustato, koks kiekis ir kokių duomenų privalo būti surinkta, kad būtų pagrįsta asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą. Tačiau įrodymų rinkimas neturi būti ir begalinis. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz. LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).
Padarytas administracinis pažeidimas yra įrodinėjamas tokiais įrodymais, kaip administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, pranešimai, aktai ar kiti dokumentai, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai ir paaiškinimai, ekspertizės aktas, specialisto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas ir kitokie dokumentai (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Nepaisant to, ekspertizės aktas teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).
Ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga. Šiuo atveju pareiškėjas ir jo atstovas tvirtino, kad eismo įvykio vieta buvo užfiksuota netinkamai, schema nubraižyta neteisingai, joje neteisingai užfiksuotas transporto priemonių judėjimas iki ir po susidūrimo, neteisingai nurodyta smūgio vieta, visiškai neteisingai nurodyta transporto priemonių BMWX6, valstybinis numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes-Benz Sprinter, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjimo trajektorija, transporto priemonės BMW X6, valstybinis numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo kelias bei jo ilgis, schemose nurodomi skirtingi išmatavimai, visiškai neišmatuotas bei neįvertintas matomumo laukas.
Byloje yra dvi eismo įvykio schemos (b. l. 19 ir 21), ir iš esmės jos yra analogiškos, tik viena atlikta ant specialios formos (b. l. 19) ir pasirašyta ją sudariusio pareigūno, tik nėra įvykyje dalyvavusių vairuotojų parašų, kita gi sudaryta ant paprasto lapo ir joje nėra nurodyta, nei kada ji sudaryta, nei kas ją sudarė, nes ji pasirašyta įvykyje dalyvavusių vairuotojų, tačiau nėra policijos pareigūno parašo. Kita vertus, tiek vienoje, tiek kitoje schemoje įvykio automobilių padėtis ir kiti duomenys užfiksuoti vienodai, išskyrus atstumą nuo automobilio BMW iki kelio sankirtos.
Ekspertams buvo pateikta būtent ant specialios formos (b. l. 19) sudaryta eismo įvykio schema. Schemoje yra pažymėtas automobilių išsidėstymas po įvykio, dėl ko pareiškėjas neprieštaravo, taip pat užfiksuotos padangos žymės, kurios matomos ir skaitmeniniame atvaizde 182431.jpg ir 182055.jpg. Liudytojas D. J. patvirtino, kad papildomai įvykio vietą apžiūrėjus dronu, juo darytose nuotraukose ir įvykio vietose darytose nuotraukose pėdsakai vizualiai sutapo. Nors įvykio vietoje nėra pažymėta transporto priemonių susidūrimo vieta, tačiau tai nėra eismo įvykio įforminimo trūkumas, nes ekspertai, atlikę autotechninę ekspertizę, remdamiesi eismo įvykio vietos schema ir joje užfiksuotais duomenimis, nustatė eismo įvykio mechanizmą, sumodeliuojant susidūrimą, taip pat ir transporto priemonių susidūrimo vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-11-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2023).
Be to, teisme apklausti ekspertai V. P. ir K. G. patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino atliktų tyrimų metodus, kokiu būdu buvo nustatytas eismo įvykio mechanizmas, apskaičiuotas transporto priemonių greitis, judėjimo trajektorija. Atliekant ekspertizę buvo įvertinti ne tik pateikta policijos surinkta medžiaga, bet ir 2023-10-02 papildomos įvykio vietos apžiūros metu suformuota orto mozaika. Ekspertai patvirtino, kad duomenų atlikti ekspertizę buvo pakankamai. Jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės akto išvadomis, pareiškėjas ir jo atstovas nepateikė, savo nesutikimą su išvadomis grįsdami vien tik subjektyviais vertinimais. Dėl to abejoti ekspertizės išvadomis nėra objektyvaus pagrindo.
J. K. nesutinka, kad jis viršijo leistiną važiavimo greitį, tačiau ekspertizės akte vienareikšmiškai nustatyta, kad prieš pat stabdymą automobiliu „BMW X6“ buvo važiuojama apie 81,8 km/h greičiu ir ši išvada pagrįsta išsamiais skaičiavimais, kuriuos ekspertas V. P. patvirtino ir teismo posėdyje. Kita vertus, pagal ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, tuo atveju, jeigu J. K. būtų važiavęs didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, jis būtų turėjęs galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį ir išvengti susidūrimo.
Ekspertizės akte buvo nustatyta, kad abiejų vairuotojų pažeidimai lėmė eismo įvykį, su kuo pareiškėjas ir nesutinka, teikdamas, kad dėl eismo įvykio kaltas tik automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“ vairuotojas.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu.
Šiuo atveju teismo ekspertizės akte nurodoma, jog techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo Y. K. veiksmai, – nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio, pervažiuodamas per pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o techniniu požiūriu automobilio „BMW X6“ vairuotojo J. K. veiksmai, – važiavo apie 81,8 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 42-54).
Atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, spręstina, kad ne tik Y. K., bet ir J. K. veiksmai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, nes kaip ir nurodyta išvadoje, jeigu J. K., kaip nurodo, būtų važiavęs didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, jis būtų turėjęs galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį neprivažiuodamas susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“ vietos, ir išvengti susidūrimo. Taigi, akivaizdu, kad J. K. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas – viršytas leistinas važiavimo greitis – buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – eismo įvykiu.
Pareiškėjas nesutinka, kad jo veika kvalifikuotina pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, numatančią atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, bei pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Tačiau byloje buvo nustatyta, kad J. K. vairavo transporto priemonę 81,8 km/h greičiu, kai didžiausias leistinas greitis Klaipėdos mieste 50 km/h, todėl akivaizdu, jog jis viršijo leistiną greitį 31,8 km/h. Be to, ANK atskirai nebėra numatyta atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą, todėl atsakomybė už KET reikalavimų pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, numatoma ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Be to, ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tiek ANK 416 straipsnio 4 dalyje, tiek ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus aptartus duomenis ir juos sujungiant į vientisą loginę grandinę nėra pagrindo išvadai, kad J. K. veiksmai buvo tyčiniai, todėl konstatuotina, kad jis dėl neatsargumo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, važiuoti neviršijant leistino greičio ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl jo veiksmai atitinka ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį.
Skunde teisingai pažymėta, kad nutarime nepagrįstai nurodyta, jog J. K. pažeidė KET 126 ir 130 punktus, kadangi šiuo atveju konstatuota, kad jis važiavo viršydamas leistiną greitį ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu „Mercedes-Benz“. Todėl darytina išvada, kad tokiais veiksmais, be KET 9 punkto, kuriame numatytos bendrosios eismo dalyvių elgesio taisykles, jis pažeidė ir specialiąsias taisykles, numatytas KET 127 ir 129 punktuose.
Pažymėtina, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą (ANK 635 straipsnio 4 dalis) (Šiaulių apygardos teismo 2024-03-26 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-744/2024).
Kadangi tiek 2023-12-04 administracinio nusižengimo protokole, tiek 2024-02-08 nutarime yra nuorodos į J. K. padarytus administracinius nusižengimus kvalifikuojančius ANK straipsnius (ANK 416 straipsnio 4 dalis, 417 straipsnio 7 dalis) bei išdėstyta padarytų nusižengimų esmė (nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryti šie administraciniai nusižengimai), tačiau iš dalies neteisingai nurodyti KET punktai, kuriuos J. K. pažeidė, patikslinant KET punktus J. K. teisė žinoti kaltinimo esmę ir teisė į tinkamą gynybą nebus pažeista, todėl šis netikslumas ištaisytinas, nurodant, kad jis pažeidė KET 9, 127 ir 129 punktų reikalavimus.
Kiti pareiškėjo atstovo skunde, pareiškėjo ir jo atstovo teismo posėdyje išdėstyti prašymai ir argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsni 3 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. (J. K.) atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-02-08 nutarimą Nr. 30-ANR_N-1392-2024 palikti nepakeistą.
Patikslinti 2024-02-08 nutarimą nurodant, kad J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 127, 129 punkto reikalavimus.
Pašalinti iš 2024-02-08 nutarimo, kad J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 126 ir 130 punktų reikalavimus.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.