Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, buvo nubaustas administracine nuobauda – 75 eurų dydžio bauda. V. S. buvo nubaustas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 10 d. 17.20 val., vairuodamas transporto priemonę „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ko pasekmėje pastarosios transporto priemonės vairuotoja, atsiradus kliūčiai, stengdamasi išvengti susidūrimo su automobiliu „BMW“, keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Renault“ ir kelio ženklas. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 101, 154 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą, kuriuo jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamoje byloje V. S. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn už šio administracinio nusižengimo padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai. Todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

8. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 102 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

9. Nagrinėjamu atveju V. S. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę ir išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, ko pasekmėje, pastarosios transporto priemonės vairuotoja, atsiradus kliūčiai, stengdamasi išvengti susidūrimo su V. S. vairuojamu automobiliu, keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą. Nors V. S. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius šį administracinį nusižengimą, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog V. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjos R. P. 2022 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo, D. S. 2022 m. gruodžio 10 d. ir 2023 m. balandžio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, P. B. 2023 m. balandžio 4 d. rašytiniame paaiškinime, 2022 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio vietos schemoje ir fotolentelėje, 2023 m. spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuotos aplinkybės užfiksuotos aplinkybės, paties V. S. paaiškinimai apylinkės teisme.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas V. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apylinkės teismas išklausė paties V. S. ir jo atstovo A. S. paaiškinimus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo D. M. paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, peržiūrėjo byloje esančius vaizdo įrašus ir nuotraukas, kurių visumos analizės pagrindu V. S. veiksmuose konstatavo ANK 417 straipsnio 3 dalies sudėtį. Apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, V. S. palankiai dėstomi argumentai, kurie nėra nauji ir skundžiama teismo nutartimi argumentuotai įvertinti, jie teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl V. S. kaltės nekeičia. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

11. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas bei jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei V. S., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

13. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolui įstatymas suteikė specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos bylai (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Taigi, administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taip pat svarbu užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-40-303/2020).

14. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų apeliacinio skundo argumentų, V. S. mano, kad anuliuojant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei surašant naują administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iš esmės pakeista jam inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė ir nurodytas naujas teisės akto punktas, kurį jis pažeidė, tačiau apie pakeistą kaltinimą jis nebuvo informuotas iš anksto ir priimant nutarimą neturėjo galimybės gintis nuo jam naujai pareikšto kaltinimo. Tačiau tokius pačius argumentus V. S. buvo išdėstęs savo skunde, pateiktame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2023 m. vasario 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (priimto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. surašyto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) panaikinimo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. M., išnagrinėjęs šį V. S. skundą, 2023 m. kovo 9 d. nutarimu panaikino minėtą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2023 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeista įtariamojo administracinio nusižengimo padarymu teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisė į tinkamą gynybą, be to, administracinio nusižengimo byloje buvo atlikti ne visi tyrimo veiksmai, kuriuos atlikus, tikėtina būtų gauta reikšmingų duomenų pagrįstam ir teisėtam procesiniam sprendimui priimti. Taigi apelianto V. S. minimi administracinio nusižengimo protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikinti, todėl apylinkės teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad visi procesiniai veiksmai, atlikti iki Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2023 m. kovo 9 d. nutarimo priėmimo, nagrinėjamu atveju nagrinėjant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą ir teisėtumą, neturi teisinės reikšmės, nes po minėto 2023 m. kovo 9 d. nutarimo priėmimo administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas iš naujo ir 2023 m. spalio 24 d. priimtas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu, kurio neįvykdžius, 2023 m. lapkričio 10 d. ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuris ir yra šios bylos nagrinėjimo objektas.

15. Apeliaciniame skunde V. S. nesutinka su teismo argumentu, kad jis, prieš išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nesustojo ir neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad pagrindiniu keliu nėra atvažiuojančių transporto priemonių ir kad jis, niekam nekliudydamas, spės tinkamai išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią. Apelianto teigimu, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią jis įsitikino, kad tai daryti saugu, kad netrukdys pagrindiniu keliu jam iš kairės atvažiuojantiems automobiliams, nes pagrindiniu keliu atvažiuojantis automobilis buvo pakankamai toli, kad jis spėtų jam netrukdydamas išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančiame vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kaip V. S. išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis nepristabdydamas savo vairuojamos transporto priemonės „BMW 320D“ išvažiavo į gatvę dešinio posūkio kreive, kur staiga sustojo skersai juostos, automobilio priekis buvo ties priešinga eismo juosta, V. S. šiek tiek pavažiavo atbuline eiga ir vėl sustojo ir po to, kai „Renault Megane Scenic“ automobilis atsitrenkė į kelio ženklą, V. S. nuvažiavo gatve. Šių aplinkybių neginčijo ir pats V. S., apylinkės teisme nurodęs, kad, išsukdamas į pagrindinį kelią, slydo, todėl privalėjo sustoti, kad nesusidurtų su priešinga kryptimi atvažiuojančia transporto priemone. Akivaizdu, kad V. S., planuojantis įvažiuoti į kelią iš esančios šalia jo automobilių stovėjimo aikštelės, privalėjo būti ypatingai atidus ir įsitikinti, jog tai daryti yra saugu, atsižvelgiant į tai, kad kelio danga buvo padengta suvažinėtu sniegu. Tačiau, kaip matyti, V. S. to nepadarė ir tokiu būdu sudarė pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančiam bei link jo artėjančiam automobiliui „Renault Megane Scenic“ netikėtą kliūtį. Šių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad būtent šie V. S. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežasčių, nepaisant to, jog automobilio „Renault Megane Scenic“ vairuotoja D. S. turėjo techninę galimybę laiku stabdydama savo vairuojamą automobilį sustoti. Būtent tokia išvada padaryta šioje byloje atlikus ekspertinį tyrimą.

16. Pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, kai nagrinėjamoje byloje reikalingos specialiosios žinios tam tikroje srityje, pavyzdžiui, gamtos, techninių, ekonominių bei kitų mokslų srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad specialios žinios neapima teisinių žinių, o teisinė veikų kvalifikacija, faktinių bylos aplinkybių vertinimas ir nustatymas, ar buvo laikomasi visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių, yra teismo prerogatyva. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Nepaisant to, ekspertizės aktas teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes, buvo pasitelktas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių, tai yra eismo įvykio teismo eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas, kuris atliko ekspertinį tyrimą. 2023 m. spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „BMW 320D“ vairuotojo V. S. veiksmai, kadangi jis išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę bei joje sustodamas, sudarė kliūtį (duomenys neskelbtini) gatve jam iš kairės artėjusio automobilio „Renault Megane Scenic“ judėjimui.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad „Renault Megane Scenic“ automobilio vairuotoja D. S. pažeidė KET reikalavimus ir atsiradus kliūčiai kelyje laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio. Kita vertus, nors automobilio „Renault Megane Scenic“ vairuotoja ir padarė KET 128 punkto pažeidimą, jos veiksmai nelaikytini pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Kaip nurodė apylinkės teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas D. M., šie D. S. veiksmai yra įvertinti ir už juos ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. S. kaltei konstatuoti pakanka byloje esančių įrodymų ir nėra abejonių, kad nagrinėjamoje situacijoje būtent V. S. pagrįstai pripažintas kilusio eismo įvykio kaltininku.

20. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. S. savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 154 punktų reikalavimus. Tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. S. skundą dėl minėto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo, nustatė, kad V. S. byloje nagrinėjamo įvykio metu savo veiksmais pažeidė KET 9, 102 punktų reikalavimus ir kad V. S. padaryti veiksmai – išvažiavimas iš teritorijos į kelią pažeidžiant KET 9, 102 punktų reikalavimus ir taip sudarant kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, įeina į ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Nustačius, kad nepagrįstai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarime buvo nurodyta, jog buvo pažeisti KET 101 ir 154 punktų reikalavimai, apylinkės teismas skundžiama nutartimi ištaisė minėtą 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą, nurodant pažeistus KET punktus.

21. V. S. teigimu, teismas visiškai nieko nepasisakė, kokią reikšmę tai turėjo jo teisės į tinkamą gynybą užtikrinimui, nes viso proceso metu jis turėjo įrodinėti, kad nepažeidė KET 101 ir 154 punktų reikalavimų. Jeigu administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime būtų buvę įrašyti tinkami KET punktai, jis būtų pasirinkęs kitokią gynybos strategiją, todėl buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą.

22. Apygardos teismas pažymi, kad pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos aiškinimas reiškia, kad: 1) teismas gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Kartu teismas pažymi, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-40-303/2020).

23. Taigi, remiantis ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti teismas. Bylos grąžinimas Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. V. S. skundą nagrinėjantis apylinkės teismas nenustatė nei vieno procesinio veiksmo, kurį turėtų atlikti Institucija, grąžinus jai iš naujo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, todėl pats apylinkės teismas, turėdamas teisę ir galimybę pateikti savąjį nagrinėjamos situacijos vertinimą, pagrįstai nustatė, kad V. S. byloje nagrinėjamo įvykio metu savo veiksmais pažeidė KET 9, 102 punktų reikalavimus ir esant teisiniam pagrindui skundžiama nutartimi ištaisė minėtą 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą, nurodant pažeistus KET punktus. Kadangi tiek 2023 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuorodos į V. S. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuojantį ANK straipsnį (ANK 417 straipsnio 3 dalis) bei išdėstyta padaryto nusižengimo esmė (nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas šis administracinis nusižengimas), nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju, apylinkės teismui patikslinus V. S. pažeistus KET punktus, buvo pažeista jo teisė žinoti kaltinimo esmę ir teisė į tinkamą gynybą.

24. V. S. pažymi, kad skundo nagrinėjimo metu apylinkės teismas detaliai analizavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, bei nustatė naujas aplinkybes, kurios, teismo nuomone, turi reikšmės nusižengimo kvalifikavimui bei jo kaltės nustatymui, tai yra, kad jam išvažiuojant iš automobilių aikštelės, į ją įsuko mikroautobusiukas, kuris akivaizdžiai jam užstojo pagrindinio kelio vaizdą, ir kad jis iki galo neįvažiavęs į kelią sustojo ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Renault Megane Scenic“. Apelianto teigimu, šios aplinkybes nebuvo tirtos nei Institucijos atlikto administracinio tyrimo metu, nei skundo teisminio nagrinėjimo metu, todėl jis neturėjo jokios galimybės apsiginti nuo šių teismo argumentų ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Tačiau apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. V. S. dalyvavo apylinkės teismo posėdyje ir peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą teikė paaiškinimus dėl byloje nagrinėjamo įvykio. Taip pat apylinkės teismo posėdyje dalyvavo ir jo atstovas A. S., kuris taip pat teikė paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad V. S. negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą.

25. V. S. kaltė dėl kelio nedavimo bei kliūties sudarymo pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, yra įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas. Taigi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

26. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 75 eurų dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju V. S. administracinė nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą (ANK 417 straipsnio 3 dalis) ribose. V. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinė nuobauda – 75 eurų dydžio bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl keisti apylinkės teismo nutartį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

27. Apeliantas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja K. G. 2023 m. vasario 14 d. jau buvo priėmusi nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bei jam paskirta 60 Eur bauda, tačiau šis nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Institucijai tirti iš naujo. Tačiau 2023 m. lapkričio 10 d. priimant šioje byloje naują nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. Š. jį vis tiek pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bet jam už tą patį nusižengimą skyrė didesnę administracinę nuobaudą – 75 Eur baudą. Apelianto nuomone, tokiu būdu buvo pažeistas vienas iš administracinių nusižengimų teisenos principų, nurodytų ANK 566 straipsnio 1 dalyje, tai yra asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principas.

28. ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai, tai yra nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (lot. non reformatio in peius). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atsakydamas į analogiškus V. S. skundo argumentus pažymėjo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. ne nagrinėjo V. S. skundą, o priėmė naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Priimant naują nutarimą, pareigūnas nėra saistomas prieš tai priimtame ir panaikintame nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ar padarytomis išvadomis dėl nusižengimo esmės ar nuobaudos paskyrimo, todėl V. S. visiškai nepagrįstai, vadovaudamasis ANK 566 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad priimant 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą buvo pabloginta jo padėtis. Apygardos teismas visiškai sutinka su tokiais apylinkės teismo argumentais. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2023 m. vasario 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bei jam paskirta 60 Eur bauda, buvo panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2023 m. kovo 9 d. nutarimu ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriui tirti iš naujo. Nors Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje, kurioje pirmesnis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2023 m. vasario 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo priimamas, vadovaujantis ANK 618 straipsnio nuostatomis. Taigi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nėra saistomas panaikintame nutarime nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų.

29. Apeliaciniame skunde V. S. nurodo, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime yra nurodyti du nukentėję asmenys – automobilio „Renault Megane Scenic“ vairuotoja bei stulpo, į kurį atsitrenkė „Renault Megane Scenic“ vairuotoja, savininkas. Tačiau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarime visiškai nieko nėra pasisakyta dėl padarytos turtinės žalos ir jos dydžio, teismas tuo klausimu taip pat visiškai nieko nepasisakė, todėl turtinės žalos kausimas liko neišspęstas. Tačiau apygardos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad eismo įvykio metu tiek V. S. vairuota transporto priemonė „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiek D. S. vairuota transporto priemonė „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi pareiga atlyginti žalą nagrinėjamu atveju priklauso draudimo bendrovėms, todėl dėl patirtos žalos atlyginimo tiek automobilio „Renault Megane Scenic“ vairuotoja D. S., tiek stulpo, į kurį atsitrenkė „Renault Megane Scenic“ vairuotoja D. S., savininkas turi kreiptis į draudimo bendroves. Pažymėtina, kad draudikas (draudimo bendrovė) įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis.

30. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.