- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- I-1765-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00407-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. 2018 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K kameros buvo perpildytos, jam teko mažiau nei 1,5 m² ploto, dėl to tekdavo arba sėdėti, arba gulėti, sanitarinis mazgas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, be atskiros ventiliacijos, kamerose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, ventiliacija, nes kameros vėdinamos per langus, kurie iki galo neatsidaro dėl įmontuotų grotų, kamerose nebuvo nei spintelės, nei veidrodžio, iškvietimo mygtukai kamerose buvo sugadinti arba jų nebuvo, todėl nebuvo galimybės pakviesti pareigūnų.
Pasivaikščioti į kiemelį buvo vedamas tik 1 valandai per parą 6 valandą ryto, o dėl netinkamo užimtumo organizavimo jis nespėdavo pavalgyti ir susiruošti į lauką.
Teigia, kad dėl tokių sąlygų patyrė diskomfortą, psichologinę kančią, stresą, negatyvias emocijas, nuolatinę įtampą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–16).
Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. balandžio 21 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. buvo kameroje Nr. 282 (plotas – 7,82 m², 2 asmenys kameroje), nuo 2016 m. gegužės 10 d. buvo kameroje Nr. 340 (plotas – 8,17 m², 1 asmuo kameroje), o nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys, 2016 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 340 buvo 1 asmuo, o nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys, 2016 m. gegužės 17 d. buvo kameroje Nr. 324 (plotas – 7,68 m², 1 asmuo kameroje), o nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 324 buvo 2 asmenys, 2016 m. gegužės 30 d. išvyko į Ukmergės areštinę, 2016 m. birželio 3 d. buvo parvežtas iš Ukmergės areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m², 2 asmenys kameroje), nuo 2016 m. birželio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 108 (plotas – 7,38 m², 1 asmuo kameroje), o 2016 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 108 buvo 2 asmenys, nuo 2016 m. birželio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 127 (plotas – 7,94 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 127 buvo 2 asmenys, 2016 m. birželio 20 d. kameroje Nr. 127 buvo vienas, nuo 2016 m. birželio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 137 (plotas – 7,75 m², 1 asmuo kameroje), 2016 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 137 buvo 2 asmenys, nuo 2016 m. birželio 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 144 (plotas – 7,94 m², 1 asmuo kameroje), o nuo 2016 m. birželio 24 d. iki 2016 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys, 2016 m. liepos 8 d. kameroje Nr. 144 buvo vienas, o nuo 2016 m. liepos 9 d. iki 2016 m. liepos 13 d. kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys, nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 144 buvo vienas, o nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. kameroje Nr. 144 buvo 2 asmenys, nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 131 (plotas – 7,94 m², 2 asmenys kameroje), 2016 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 325 (plotas – 7,64 m², 2 asmenys kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 141 (plotas – 8,02 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 141 buvo 2 asmenys, 2016 m. spalio 17 d. kameroje Nr. 141 buvo 1 asmuo, nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 141 buvo 2 asmenys, nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. kameroje Nr. 141 buvo vienas, nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. kameroje Nr. 141 buvo 2 asmenys, 2016 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. 141 buvo vienas, nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 141 buvo 2 asmenys, nuo 2017 m. sausio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 310 (plotas – 7,77 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 310 buvo laikomi 2 asmenys, 2017 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 310 buvo vienas, nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 310 buvo 2 asmenys kameroje, 2017 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 310 buvo vienas, nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 310 buvo 2 asmenys, 2017 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 310 buvo vienas, 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 310 buvo 2 asmenys, 2017 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 310 buvo vienas, nuo 2017 m. kovo 19 d. iki 2017 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 310 buvo 2 asmenys, 2017 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 310 buvo vienas, nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 310 buvo 2 asmenys, 2017 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 310 buvo vienas, 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 9 d. kameroje Nr. 310 buvo 2 asmenys, 2017 m. balandžio 10 d. išvežtas į Marijampolės pataisos namus.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m² x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Pažymi, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams. Teigia, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Lukiškių TI-K kamerose langų angoje yra įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.
Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos kamerose nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.
Lukiškių TI-K kamerose yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, kamerose langai vėdinti pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atkreipia dėmesį, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės.
Nurodo, kad kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, kuriuos neretai piktybiškai gadina suimtieji ir nuteistieji. Esant būtinumui, kameroje esantis asmuo turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiūrintį budintį prižiūrėtoją. Pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuotas konkretus laikas, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros.
Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi etikos principų, suteikia informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais organizuoja individualius pokalbius, per kuriuos sprendžia esamas problemas bei užkerta kelią problemoms ilgalaikėje perspektyvoje.
Paaiškina, kad visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpinamas. Pasivaikščiojimo kiemuose yra rakinamos kameros, kuriose suimtieji gali pasislėpti nuo atmosferos kritulių.
Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl minimalaus ploto kamerose
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 7–16) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad 2016 m. gegužės 18–29 d., 2016 m. birželio 3, 5, 22 d., 2016 m. rugsėjo 24 d., iš viso 16 dienų, jis buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²). Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus, 2016 m. gegužės 30–birželio 2 d. jis Lukiškių TI-K nebuvo, o 2017 m. balandžio 10 d. jį išvežė į Marijampolės pataisos namus.
Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 16 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4000-561/2017 pagal pareiškėjo skundą, be kita ko, ir dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu 2016 m. balandžio 21 d.–2017 m. balandžio 10 d. Lukiškių TI-K ir pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Šis teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl dar nėra įsiteisėjęs.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad teisme yra priimtas sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (žalos atlyginimo neužtikrinant privatumo sanitariniame mazge) ir tuo pačiu pagrindu, tačiau minėtas teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, todėl teismas pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu 2016 m. balandžio 21 d.–2017 m. balandžio 10 d., palieka nenagrinėtą.
Toliau nagrinėtini pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos sanitariniame mazge.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.
Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 14 d. pranešime Nr. 24-1513 „Dėl G. K. skundo“ (b. l. 19–20) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, tam tikrų kamerų sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kitų kamerų sanitarinio mazgo patalpos atitvertos 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida.
Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atitinkamomis dienomis buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 108, 116, 127, 131, 137, 141, 144, 282, 310, 324, 325, 340, kuriose sanitarinio mazgo patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida.
Atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, įrengtas toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, sutiktina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl galimai nepakankamos ventiliacijos, tačiau ginčo laikotarpiu galiojantys teisės aktai Lukiškių TI-K nenustato pareigos įrengti atskirą ventiliacinę sistemą sanitarinio mazgo patalpoje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, o pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl kitų sąlygų kamerose
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).
Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).
Tų pačių taisyklių 14.7–14.8 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose, be kita ko, turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Eksploatavimo taisyklėse nenustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas veidrodis.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 14 d. pranešime Nr. 24-1513 „Dėl G. K. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjui nepateikus tai paneigiančių įrodymų, teismui nėra pagrindo šiuo pranešimu abejoti.
Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 25–35, 37–64), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.
Per 2016 m. vasario 2–8 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 116, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. balandžio 21 d., 2016 m. birželio 3 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 25–26). Šioje kameroje per 2016 m. spalio 20–26 d. atliktą patikrinimą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 27–30).
Per 2016 m. sausio 25–27 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 282, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. balandžio 22–gegužės 9 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 31–32).
Per 2016 m. balandžio 22–28 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. birželio 4–5 d. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 33–35). Kameroje patikrinimas atiliktas 2016 m. vasario 25–kovo 3 d. (b. l. 37–38), 2016 m. gegužės 24–birželio 6 d. (b. l. 39–42) ir 2016 m. birželio 3–10 d. (b. l. 43–46) Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų taip pat nenustatyta.
Per 2016 m. vasario 29–kovo 17 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 131, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. rugpjūčio 16–rugsėjo 23 d., ir kameroje Nr. 310, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sausio 17–balandžio 9 d., nustatyta pelėsių požymių kameroje Nr. 310 (b. l. 47–50). Iš Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 22 d. pateikto rašto Nr. 9-6256 matyti, kad kameroje Nr. 310 pašalinti pelėsių požymiai (b. l. 48). Atlikus pakartotinį patikrinimą 2016 m. gegužės 19– birželio 30 d., kameroje Nr. 310 pelėsių požymių nenustatyta (b. l. 51–54).
Per 2016 m. rugsėjo 29–spalio 6 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 325, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. rugsėjo 24 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 55–56, 57–64).
Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo atlikti patikrinimai.
Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. tarnybinio pranešimo Nr. 24-1349 „Apie G. K. korespondenciją“ matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui jokių prašymų 2016 m. nepateikė (b. l. 21), tačiau 2017 m. kovo 29 d. pateikė prašymą dėl etapavimo į Vilniaus pataisos namus (b. l. 24).
Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, o kameroje Nr. 310 nustatytas pažeidimas laikotarpiu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas, todėl tai nelaikytina jo kalinimo sąlygų bloginimu.
Taigi, pateikti patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl nepakankamos temperatūros, drėgmės, natūralios šviesos trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 69–76). Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant vabzdžių buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta parazitų, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Pareiškėjas teigia, kad langai neatsidaro, nes trukdo grotos, įmontuotos kameros viduje.
Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos.
Kadangi atsakovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščioti kiemelyje buvo vedamas tik 1 valandą per parą 6 valandą ryto, o dėl netinkamo užimtumo organizavimo jis nespėdavo pavalgyti ir susiruošti į lauką.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis.
Iš byloje pateiktų Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 1-109 (b. l. 65) ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 1-213 (b. l. 67) matyti, kad suimtieji yra supažindinami su dienotvarkės reikalavimais (b. l. 66, 68). Teismas neturi pagrindo abejoti dėl Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, vieną valandą per parą buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose nebuvo arba buvo sugadinti iškvietimo mygtukai, o pareigūnų dažnai neįmanoma prisikviesti.
Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis LVAT praktika (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017), laikytina, kad laisvės atėmimo vietose pareigūno iškvietimo sistema pagal teisės aktus turi būti įrengta.
Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 7–16) teigia, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti iškvietimo mygtukai, bet suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina signalizaciją.
Pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl galimai neveikiančių iškvietimo mygtukų kamerose.
Įvertinus pareiškėjo, atsakovės atstovo argumentus, taip pat tai, kad pareiškėjas dėl iškvietimo mygtukų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, laikytina, kad jo argumentai dėl galimai neveikiančių iškvietimo mygtukų yra abstraktūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 16 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui). Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė.
LVAT praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas tik 16 dienų, tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitą įstaigą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 160 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 105 straipsnio 4 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundo dalį, kurioje prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu 2016 m. balandžio 21 d.–2017 m. balandžio 10 d., palikti nenagrinėtą.
Likusią pareiškėjo skundo dalį patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.