Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės UAB „B2 Impact“ reikalavimas priteisti 426,81 Eur nuostolius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis iš savo duomenų bazės apie atliktus išieškojimo iš skolininkės S. M. veiksmus.

9. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

10. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka bylos dalyviams nedalyvaujant ir priėmus sprendimą už akių, kad pirmosios instancijos teismas motyvavo, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių ieškovė delsė daugiau nei 2 metus kreiptis į teismą, sprendžia, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti šiuos įrodymus, nurodytus šios nutarties 8 punkte, pirmosios instancijos teismui, todėl laikytina, kad objektyviam apeliacinio skundo išnagrinėjimui šie įrodymai yra reikšmingi. Spręstina, kad šio įrodymo priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima ir vertins jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė S. M. ir pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ 2021 m. balandžio 23 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 5049248, kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovei 1 000 Eur dydžio kredito limitą atsakovės asmeninėms reikmėms. Sutarties trukmė nurodoma neterminuota, o maksimalus kredito grąžinimo terminas 36 mėnesiai. Nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma – 1,99 proc. per mėnesį, metinė bendros vartojimo kredito kainos norma yra 27,09 proc.

13. Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti kredito grąžinimo įmokas, palūkanas, kitus mokėtinus mokesčius (Sutarties bendrųjų sąlygų 2, 8.1 punktai). Atsakovė netinkamai vykdė šiuos įsipareigojimus, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2022 m. vasario 23 d. Pradinė kreditorė 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties pagrindu 2022 m. vasario 28 d. perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę pagal Sutartį. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuota 2022 m. kovo 3 d. ieškovės rašytiniu pranešimu. Atsakovė ieškovei sumokėjo 150 Eur, likusios kredito dalies negrąžino.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių iš atsakovės ieškovei priteisė 815,51 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (815,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašomi priteisti nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus, be to, būtent ieškovei delsiant daugiau negu 2 metus kreiptis į teismą dėl reikalavimų pagal Sutartį, dėl įrodinėjamo nuostolių dydžio nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio su neteisėtais kalto asmens (atsakovės) veiksmais. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo dalimi nesutinka, kadangi: 1) apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pelno palūkanas iki pilno kredito grąžinimo dienos arba iki maksimalaus grąžinimo termino pabaigos (2024 m. balandžio 23 d.), jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį; 2) apeliantė nesikreipė į teismą, kadangi buvo bandoma atgauti skolą ikiteisminiu keliu, dėl ko visą laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki maksimalaus kredito grąžinimo termino dienos 2024 m. balandžio 23 d. atsakovė naudojosi pirminio kreditoriaus išmokėtais pinigais ir jų pilnai negrąžino, todėl visą laikotarpį atsakovei ir buvo skaičiuojamos palūkanos.

Dėl nuostolių atlyginimo (negautų palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

17. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Ieškovė nurodė, kad jos nuostolius negautų pajamų forma sudaro mokėjimo palūkanos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį. Todėl ieškovė turėjo įrodyti, kokio dydžio mokėjimo palūkanas ieškovė turėjo gauti pagal Sutarties sąlygas, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį.

19. Apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas apeliacinio skundo argumentus ir Sutartį, pažymi, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal sutartį (VKĮ 2 straipsnio 4 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

20. Paminėtina, kad VKĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą turi būti nurodyta: kredito rūšis (1 punktas); bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir kartu pateikiamas tipinis pavyzdys, kuriame būtų paminėtos visos šios normos apskaičiavimo prielaidos; jeigu vartojimo kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai ir dėl to taikomi skirtingi mokesčiai ar vartojimo kredito palūkanų normos, vartojimo kredito davėjas privalo nurodyti, kad šios rūšies vartojimo kredito sutartyje numatyti skirtingi lėšų išmokėjimo būdai gali lemti didesnę bendros vartojimo kredito kainos metinę normą; jeigu vartojimo kredito gavėjas informuoja vartojimo kredito davėją apie vieną arba kelias jo pasirinkto vartojimo kredito sutarties sąlygas, pavyzdžiui, tokias kaip vartojimo kredito sutarties trukmė arba bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, vartojimo kredito davėjas atsižvelgia į šias vartojimo kredito gavėjo nurodytas sąlyga (7 punktas); įmokų dydis, jų mokėjimo skaičius ir periodiškumas, tam tikrais atvejais įmokų paskirstymo padengiant mokėtinas pagal vartojimo kredito sutartį sumas, kurioms taikoma skirtinga vartojimo kredito palūkanų norma, tvarka (8 punktas).

21. Sutarties bendrosiose sąlygose apibrėžiama, kad bendra mokama suma reiškia visų privalomų mokesčių, kuriuos turima sumokėti, suma. Bendra mokama suma apskaičiuota vadovaujantis šiomis prielaidomis: Kredito linijos atveju bendra mokama suma apskaičiuojama remiantis prielaida, kad palūkanų norma ir mokesčiai sutarties galiojimo laikotarpiu nekis, visa kredito limito suma bus išmokama iš karto po sutarties sudarymo, ir kreditas bus grąžinamas per 12 mėnesių laikotarpį arba kitomis sutartyje nustatytomis sąlygomis. Kitoks kredito linijos lėšų išmokėjimo būdas gali lemti didesnę bendrą mokamą sumą. Kredito limitas – tai sutarties, kuria suteikiama teisė naudotis kredito linija, pagrindu suteikta didžiausia galima atnaujinamojo kredito suma. Kredito limito dydis nurodomas asmeninėse sąlygose. Kredito linija – finansavimo būdas, kai suteikiama teisė naudotis kredito lėšomis atsižvelgiant į paskolos gavėjo poreikius, neviršijant kredito limito. Grąžinus kreditą arba jo dalį sutartyje nustatyta tvarka, galima vėl išsimokėti lėšas, neviršijant nustatyto kredito limito. Maksimalus grąžinimo laikotarpis – kredito linijos atveju, laikotarpis, per kurį privaloma grąžinti kreditą, mokant bent minimalias mėnesio įmokas. Maksimalus grąžinimo laikotarpis nurodomas asmeninėse sąlygose, tačiau jis gali būti trumpesnis, jeigu panaudoto kredito grąžinimo įmokos būtų mažesnės negu taikoma minimali mėnesio įmoka. Minimali mėnesio įmoka – kredito linijos atveju panaudojus kreditą mažiausia suma, kurią privaloma sumokėti kiekvieną mėnesį. Įmokas sudaro priskaičiuotos palūkanos, paskyros aptarnavimo mokestis, jeigu taikoma, grąžinamo kredito dalis ir kiti mokesčiai. Kredito davėjas apskaičiuoja minimalią mėnesio įmoką ir ją pateikia kredito gavėjui kiekvieną kartą (išsiunčiant mėnesio sąskaitas), kai panaudojamas kredito limitas.

22. Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas, netesybas ir taikytinus mokesčius mokėjimo dieną. Sutarties 8.5 punktas nustato, jeigu kreditas arba jo dalis yra išmokama kredito linijos forma, privaloma grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, netesybas, paskyros aptarnavimo mokestį, išmokėjimo mokestį ir visus kitus taikytinus mokesčius, numatytus sutartyje, pagal mėnesio sąskaitas ir ne vėliau kaip joje nurodytą mokėjimo dieną. Kredito davėjas kiekvieną mėnesį išrašys ir pateiks sąskaitą, kurioje bus nurodyta bent minimali mėnesinė įmoka bei grąžintinas kreditas, mokėtini mokesčiai ir mokėtina palūkanų suma. Sutarties 19.1.2 punkte nustatyta, kad kredito linijos atveju sutartis galioja neterminuotai. Sutarties 13.1 punkte numatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (ir nedelsiant apriboti tolesnį kredito limito naudojimą kredito linijos atveju) ir pareikalauti nedelsiant t. y. Sutarties nutraukimo įsigaliojimo dieną, sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (ir kompensuoti tokį delsimą, sumokant netesybas), jeigu įvyksta visos šios sąlygos: a) kredito gavėjui pranešama apie įsipareigojimų nevykdymą šių bendrųjų sąlygų 18 skyriuje nustatyta tvarka; b) kredito gavėjas vėluoja sumokėti sumą, viršijančią dešimt procentų (10 %) kredito ilgiau kaip vieną mėnesį, arba nevykdo šio įsipareigojimo ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; c) kredito gavėjui yra išsiųstas raštiškas priminimas, ir jis negrąžina sumos per dvi (2) savaites po tokio pranešimo gavimo. Sutarties 13.3 punkte nustatyta, kad kredito linijos atveju kredito davėjas be sutarties 13.1 ir 13.2 punktuose nurodytų pagrindų, taip pat turi teisę nutraukti sutartį bet kuriuo metu, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius informuojant klientą. Šiuo atveju kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir mokesčius per maksimalų grąžinimo laikotarpį, privalėdamas mokėti minimalią mėnesio įmoką, taikomą pranešimo apie nutraukimą metu. Sutarties sąlygos, taikomos mokėtinoms sumoms, galioja tol, kol tokios sumos nebus sumokamos sutartyje nustatyta tvarka.

23. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad bendra mokama suma per metus yra 1 136,88 Eur, sutartis yra neterminuota, tačiau maksimalus kredito grąžinimo laikotarpis yra 36 mėnesiai, taigi Sutartyje nėra konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti bendrą atsakovės mokamą sumą per maksimalų kredito grąžinimo terminą. Sutartyje nėra nurodyta bendra atsakovės mokama suma, iš kurios būtų galima spręsti apie visą atsakovės pagal Sutartį mokėtinų palūkanų sumą per maksimalų kredito grąžinimo laikotarpį.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje nurodyta, jog maksimalus grąžinimo laikotarpis nurodomas asmeninėse sąlygose, tačiau jis gali būti trumpesnis, jeigu panaudoto kredito grąžinimo įmokos būtų mažesnės negu taikoma minimali mėnesio įmoka. Taigi, tokia sutartinė nuostata taip pat nepagrindžia, kad būtinai ir neišvengiamai kreditas būtų grąžinamas tik per maksimalų 36 mėnesių laikotarpį. Ieškovė byloje nepateikė jokių sąskaitų, kurios turėjo būti teikiamos vadovaujantis Sutartimi, kuriose būtent turėjo būti nurodoma minimalios mėnesio įmokos dydis.

25. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodyta, kad asmuo turi sumokėti bent minimalią mėnesio įmoką, nustatytą sutartyje kiekvieną mėnesį, kai kredito limitas bus panaudotas. Mėnesio įmokos apskaičiuojamos pagal anuiteto grafiką, pagal kurį minimali mėnesio įmoka yra vienoda per visą mokėjimo periodą, išskyrus paskutinio mokėjimo sumą, kuri skiriasi dėl apvalinimo. Nagrinėjamu atveju toks grafikas nepateiktas.

26. Atsakovei kiekvieną mėnesį grąžinant dalį suteikto kredito, likusi negrąžinta kredito dalis, nuo kurios mokamos palūkanos, turėtų mažėti. Tačiau ieškovė, 426,81 Eur negautas pajamas, kurias sudaro Sutartyje nustatytos 23,88 proc. per metus palūkanos per laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 24 d.) iki ieškovės nurodomos Sutarties pabaigos datos 2024 m. balandžio 23 d. per visą šį laikotarpį skaičiuoja už 815,51 Eur kredito sumą. Ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už nurodytą kredito sumą per visą skaičiavimo laikotarpį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

27. Įvertinus Sutarties specialiąsias ir bendrąsias sąlygas, taip pat standartinę kredito informaciją, darytina išvada, kad pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, būtent nurodytą sumą, kuri mokėtina per vienerius metus, t. y. ją sudaro 1000 Eur kreditas ir 136,88 Eur kredito kaina. Tokią išvadą pagrindžia Sutarties bendrosiose sąlygos nurodytas bendros mokamos sumos apibrėžimas, standartinėje informacijoje nurodyta bendra vartojimo kredito kaina – 1 136,88 Eur, kad kas mėnesį turėtų būti mokama po 94,75 Eur, taip pat specialiosiose sąlygos konkrečiai nurodoma suma mokėtina per metus – 1 136,88 Eur. Tokia mokėtina suma buvo atskleista, aiškiai suprantama ir žinoma vartojimo kredito gavėjai – atsakovei. Pagrįsta manyti, kad kredito davėjo lūkestis, jog kreditas bus grąžinamas per 12 mėn. laikotarpį ir už šį laikotarpį bus atitinkamai sumokėtos pelno palūkanos. Taigi tik tokia kredito kaina yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

28. Nustatyta, kad pradinis kreditorius ieškovei perleido reikalavimą į atsakovę dėl 899,72 Eur negrąžinto kredito dalies, 65,79 Eur palūkanų ir 5,38 Eur delspinigių. Ieškovė reikalavo priteisti 815,51 Eur skolą, 426,81 Eur negautas pajamas (nuostolius), už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. balandžio 23 d., bei nurodė, kad gavo iš atsakovės 150 Eur po reikalavimo teisės perėmimo. Kadangi ieškovė reikalauja priteisti mažesnę negrąžinto kredito dalį, taip pat nereikalauja priteisti palūkanų ir delspinigių, darytina išvada, kad turėtas teisėtas ir įrodytas lūkestis dėl pelno palūkanų sumokėjimo už 12 mėn. buvo įvykdytas, todėl ieškovė reikalavimas priteisti 426,81 negautas pajamas yra nepagrįstas. Ieškovė neįrodė (nepateikė įrodymų), kad pagal Sutartį turėjo gauti prašomas priteisti pajamas pelno palūkanų forma už maksimalų kredito grąžinimo terminą, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsnis). Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo, pelno palūkanos už maksimalų kredito grąžinimo laikotarpį (36 mėn.) yra tik hipotetinės.

29. Paminėtina, kad apeliacinis skundas grindžiamas Sutarties 9 ir 8.2 punktais. Sutarties 8.2 punkte nurodyta, kad jei paskolos ar kredito linijos terminui kreditas ar jo dalis lieka negrąžinta, privaloma mokėti kas mėnesį palūkanas (skaičiuojant nuo mokėjimo dienos) už tolesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma iki visiško kredito grąžinimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nurodyta, jeigu negrąžinsite kredito ir (ar) nesumokėsite palūkanų ir (ar) neatliksite kitų mokėjimų, mokėtinų pagal sutartį, iki mokėjimo dienos pabaigos, privalėsite sumokėti netesybas nuo laiku negrąžinto kredito ar jo atitinkamos dalies ir (ar) laiku nesumokėtų palūkanų ir (ar) kitų laiku nesumokėtų mokėjimų pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tokios netesybos yra laikomos minimaliais nuostoliais. Taigi šiuose punktuose įtvirtintos sutartinės netesybos. Pažymėtina, kad ieškovė prašė priteisti nuostolius – negautas pajamas palūkanų forma už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 24 d. (kita diena po Sutarties nutraukimo) iki 2024 m. balandžio 23 d. (nurodydama, kad tai Sutarties pabaigos data), reikalavimo priteisti netesybas nereiškė, todėl šios Sutarties nuostatos (8.2 ir 9.1 puntai) nepagrindžia, kad būtent už tokį laikotarpį pirmininis kreditorius, o vėliau apeliantė, pagrįstai galėjo tikėtis gauti būtent už visą 36 mėnesių laikotarpį. Šie Sutarties punktai nėra taikytini sprendžiant dėl negautų pajamų, mokėjimo (pelno) palūkanų forma, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju terminas, per kurį ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo nėra teisiškai reikšmingas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, kadangi nėra pagrindo vertinti priežastinio ryšio ir neteisėtų veiksmų, jei neegzistuoja negautos pajamos, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma.

31. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 426,81 Eur negautų pajamų priteisimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą už akių nepakeistą.