Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2018-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-271-1054/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
1-271-1054/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12604-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-271-1054/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12604-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.12.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3.; 2.12.1.4. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 18 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-1054/2018 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pas J. R., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007 m. sausio 18 d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2018 m. kovo 17 d., apie 18.14 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 1, Skuodo r. sav., vairavo I. D. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. V. V. kraujyje nustatyta mažiausia 1,86 procentų (promilės) etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad 2018 m. kovo 17 d., apie 14 val. pas jį į namus atvažiavo draugas D. D. ir paprašė, kad paremontuotų jo automobilio „VW Passat“ variklį. Kai sutvarkė automobilį, paprašė, kad jis jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) pas jo sugyventinės D. R. gimines. Tos dienos ryte buvo išgėręs 1 litrą alaus. Kai D. D. nuvežė pas giminaičius, ten dar gėrė alaus, sidro, kiek išgėrė jau nepamena, bet apgirtęs jau buvo. Apie 17.00-17.30 val. D. D. tuo pačiu automobiliu „VW Passat“ su D. išvežė namo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant prie (duomenys neskelbtini) norėjo nusišlapinti ir paprašė, kad D. D. įsuktų į žvyrkelį vedantį į (duomenys neskelbtini), paskui paprašė, kad D. D. duotų pavairuoti automobilį, nes norėjo pažiūrėti, kaip jis važiuoja po jo remonto. D. D. sutikus, atsisėdo į vairuotojo vietą. Vairuojant automobilį, matė, kad kažkas važiuoja iš galo, kai sustojo, tas kitas vairuotojas taip pat sustojo, priėjo prie jų, parodė savo policininko pažymėjimą ir pasakė, kad iškvietė kitus pareigūnus. Kaltinamasis nurodė, jog žino, kad negali vairuoti, kadangi iš viso neturi vairuotojo pažymėjimo, turi tik traktorininko pažymėjimą, be to, buvo apgirtęs, jis tik norėjo įsitikinti, kaip dirba automobilio variklis, ar netrūkčioja, tik todėl ir pavairavo tą automobilį. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu jam nustatė girtumą, įpūtė 1,53 promiles, po to nuvežė į Skuodo ligoninę, kur iš jo buvo paimtas kraujas. Labai gailisi, kad vartojęs alkoholio vairavo automobilį (b. l. 94-95, 102).

Liudytojas D. D. parodė, kad V. V. pažįsta gerai, yra draugai. Jo mama I. D. yra nupirkusi automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis pastoviai naudojasi. 2018 m. kovo 17 d. V. V. paremontavo minėtą automobilį, tada paprašė, kad jį nuvežtų pas gimines į Skuodo m. Liudytojas parodė, kad V. V. ir jo sugyventinę D. R. minėtu automobiliu nuvežė į Skuodo m. Būnant pas gimines matė, kad V. V. gėrė sidrą, alų, matė, kad V. V. yra apgirtęs. Po to nuvežė juos į (duomenys neskelbtini), pas kitus gimines, kur V. V. taip pat gėrė alų. Į Lenkimus išvažiavo apie 17.30 val. Automobilį vairavo liudytojas, kadangi buvo blaivas. Privažiavus (duomenys neskelbtini), V. V. pasakė, kad įsuktų į keliuką vedantį į (duomenys neskelbtini) Įsukus, V. V. paprašė, kad pasikeistų vietomis, nes jis norėjo pavairuoti jo automobilį, išbandyti ar gerai suremontavo. Sutiko, nors ir žinojo, kad V. V. yra apgirtęs, žino, kad negalima girtam duoti vairuoti automobilio, nežino, kodėl davė. Pasikeitus vietomis, pamatė, kad juos pralenkė sidabrinės spalvos džipas, matė, kad jį vairavo V., kuris dirba policijoje. Kai jis nuvažiavo į priekį, V. V. pradėjo važiuoti jo automobiliu. Priekyje važiavęs V. sustojo, todėl jį aplenkė. V. kiek pasekė iš paskos, V. V. įvažiavo į kažkokį keliuką, kad praleistų jį, tačiau V. sustojo prie jų automobilio galo, kad neišvažiuotų. V. pasakė, kad jau iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad vairuotojas yra girtas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo automobilį, iškvietė tralą, vairuotojui V. V. nustatė girtumą (b. l. 41-42).

Liudytojas M. V. parodė, kad 2018 m. kovo 17 d., apie 18 val. vienas savo automobiliu važiavo į medžioklės vietą (duomenys neskelbtini) Jau pasukus į (duomenys neskelbtini) kelią, pamatė, kad ant kelio stovi automobilis „VW Passat“, tamsiai pilkos spalvos, numerio nepamena. Sustojo, nes negalėjo jų apvažiuoti. Iš automobilio buvo išlipę du nepažįstami vyrai, abu pasirodė girti. Vienas iš vyrų įsėdo į vairuotojo vietą ir patraukė automobilį. Pravažiavo pro šalį ir stebėjo juos. Skambino policijos pareigūnams pranešti apie įvykį. Matė, kad stovėjęs automobilis važiuoja jam iš galo. Įvažiavęs į miško keliuką juos praleido. Automobilis pravažiavo pro jį, važiavo tolyn, tada liudytojas jiems važiavo iš galo. Tas automobilis įvažiavo į kažkokį keliuką prie negyvenamos sodybos ir sustojo. Jis taip pat sustojo, išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo, pasisveikino, parodė policijos pareigūno pažymėjimą, paklausė ar jis yra išgėręs. Vyras iš karto prisipažino, kad yra gėręs degtinės. Paklausė, ar turi vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, kad neturi, klausė, kam priklauso automobilis, keleivio vietoje sėdėjęs vaikinas pasakė, kad jam priklauso. Atvykus pareigūnams, vyras vairavęs automobilį prisipažino, kad jis vairavo. Atsimena, kad vairuotojui buvo alkotesteriu nustatytas 1,53 prom. girtumas (b. l. 55).

2018 m. kovo 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio V. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. kovo 17 d., apie 18.14 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. V., būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikė V. V., gim. 1977 m. balandžio 27 d., kuris vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. D., gim. 1965 m., būdamas neblaivus, kai alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARAA-0127, kurio patikros sertifikato Nr. 0716193, jam nustatytas vidutinis 1,53 promilių girtumo laipsnis. V. V. neturi įgijęs teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės. V. V. buvo nuvežtas į VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo priėmimą paimti tiriamąją medžiagą, kraują (b. l. 1-2).

2018 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), šalutiniame keliuke stovėjo pilkos spalvos „VW Passat“ automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10, 11-15).

Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis nustatyta, kad V. V. alkotesteriu 2018 m. kovo 17 d., 18.31 val., nustatytas 1,53 promilės neblaivumas (b. l. 32).

Specialisto išvada T-A 2795/2018(01) nustatyta, kad V. V. kraujyje, paimtame 2018 m. kovo 17 d. 19.15 val., buvo mažiausia koncentracija 1,86 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).

Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma nustatyta, kad VĮ „Emprekis“ 2018 m. kovo mėnesio duomenimis, automobilio „VW Passat“, pagaminto 2001 metais, variklio darbinis tūris 1896 CMQ, variklio galia 96 kW, muitinė vertė yra 1359,46 Eur (b. l. 61).

Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra I. D. (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. V., vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (V. V. jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo V. V. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio V. B. tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės atitinka kaltinamojo parodymus (b. l. 1-2); 2) 2018 m. kovo 17 d. įvykio apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriuo užfiksuota įvykio vieta ir nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), šalutiniame keliuke stovėjo pilkos spalvos „VW Passat“ automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10, 11-15); 3) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašai, pagal kuriuos V. V. 2018 m. kovo 17, 18.31 val. alkotesteriu buvo nustatyta 1,53 promilės etilo alkoholio jo iškvėptame ore (b. l. 32-33); 4) Specialisto išvada T-A 2795/2018(01), kuria nustatyta, kad V. V. kraujyje, paimtame 2018 m. kovo 17 d. 19.15 val., buvo mažiausia koncentracija 1,86 promilės etilo alkoholio (b. l. 37); 5) liudytojų D. D. ir M. V. pateiktais parodymais (b. l. 41-42, 55).

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – V. V. suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl įvykio. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo V. V. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis 61 straipsniu, V. V. skiriama Lietuvos Respublikos prokuroro siūloma BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, todėl skiriama bausmė V. V. mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi V. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,86 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą termino vidurkį, t. y. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-220-606/2017, 1A-139-255/2017 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad V. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausia koncentracija 1,86 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso ne jam – automobilio „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra I. D. (b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, kad kaltininkas vairavo ne jam priklausantį automobilį, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko konfiskuotina pinigų suma, atitinkanti automobilio vertę. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina (BK 72 straipsnio, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamasis V. V. prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per šešis mėnesius (b. l. 112). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismo vertinimu, bausmė (bauda) pasiekia BK 41 straipsnyje numatytus tikslus tik tada, kai ji yra pažeidėjo realiai įvykdoma. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės – baudos įvykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, todėl kaltinamojo prašymas tenkinamas ir nustatoma, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešių mėnesių laikotarpį. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, ir 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1359,46 Eur vertės pinigų sumą.

Panaikinti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė