Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-538-494/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-19
Bylos Nr.: e2-538-494/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03223-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: G. M.
Trečiasis asmuo: A. M.
Advokatai: Jolita Urbaitytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-538-494/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03223-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.4.1.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Julijai Benienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Daliui Bielskiui,

atsakovės G. M. atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,trečiajam asmeniui A. M. (A. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo A. M. (A. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) neterminuotai apriboti motinos G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valdžią nepilnamečio sūnaus A. M. (A. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mokamą po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko rūpintoją A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) nepilnamečio A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu paskirtu laikinuoju vaiko rūpintoju, t. y. jo broliu A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

2. Ieškinyje nurodyta, kad G. M. yra nepilnamečio vaiko A. M. motina. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis A. M. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2023 m. vasario 17 d. nustatyta, kad vaikas du metus gyvena su senele, motina išvykusi ir dirba Jungtinėje Karalystėje. 2023 m. gegužės 3 d. nustatyta, kad vaikas A. M. paliktas be priežiūros, vaiko motina nebendradarbiavo su atvejo vadybininkais, išvykusi iš Lietuvos. Vaikas nenori gyventi su motina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11451-1195/2023 teismas leido paimti nepilnametį vaiką A. M. iš motinos G. M. ir nustatė, kad 2023 m. vasario 17 d. gautas pranešimas, jog nepilnametis vaikas A. M. gyvena su senele V. L. (motina vyro, kurį vaikas laiko savo tėvu). Apsilankius pas vaiko motiną, ji nurodė, kad vaikas yra nuteiktas prieš ją, kadangi ji nori skirtis su vaiko tėvu, vaikas atsisako gyventi su ja. Pasak vaiko motinos, vaikas jau apie dvejus metus gyvena pas močiutę. Moteris nurodė, kad vaiko tėvas R. L. (R. L.) atlieką bausmę (duomenys neskelbtini) ir vaikas kartu su pilnamečiu broliu savarankiškai lanko tėvą įkalinimo įstaigoje, be jos sutikimo. Reaguojant į gautą pranešimą, 2023 m. kovo 3 d. buvo užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas vaiko apsaugos poreikis, kadangi nepilnametis nenori gyventi su motina, turi neigiamą santykį su ja. Nepilnamečiui vaikui buvo taikoma laikinoji priežiūra pas šeimos draugę Ž. K., kadangi nepilnametis vaikas, kol tėvai aiškinasi tarpusavio santykius, norėjo apsigyventi neutralioje aplinkoje. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, su šeima dirbo Skyriaus mobiliosios komandos specialistai. Mobiliosios komandos specialistams su vaiko motina pavyko susitikti tik vieną kartą, kadangi moteris išvyko į Jungtinę Karalystę. Tikslios grįžimo datos moteris nenurodė. Su vaiko motina bendrauta telefonu. 2023 m. gegužės 3 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo aptarta A. M. situacija po dviejų mėnesių laikinosios priežiūros taikymo. Posėdžio metu gauta informacija, kad vaiko motina G. M. nebendradarbiavo su specialistais, teikiančiais šeimai pagalbą, vaiko motina išvykusi iš Lietuvos, vaikas likęs be atstovo pagal įstatymą. A. M. su motina turi neigiamą santykį, nenori gyventi kartu su ja. Posėdžio metu buvo bendrauta su nepilnamečiu vaiku (motinai nedalyvaujant), kuris nurodė, kad jo nuomonė apie motiną nepasikeitė, jis nenori gyventi pas ją. Po pokalbio su nepilnamečiu vaiku buvo pakviesta jo motina. G. M. pokalbio metu kaltino sūnų melavimu, priekaištavo jam, kad jis nenori su ja bendrauti ir grįžti gyventi į savo namus. 2023 m. gegužės 5 d. telefonu bendraujant su G. M., ji nurodė, kad šiuo metu yra Anglijoje ir kol kas grįžti į Lietuvą neplanuoja. Ji išreiškė norą, kad jos nepilnametis vaikas būtų apgyvendintas su močiute Z. (suinteresuoto asmens motina). Vaiko motina teigė, kad su vaiku bandė atkurti pozityvų santykį, kvietė važiuoti kartu, tačiau vaikas nesutiko, vaiko nematė nuo kovo mėn. Vaiko motina išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikia. 2023 m. kovo 2 d. gautas (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštas, kuriame be kita ko, nurodyta, jog klasės auklėtoja palaiko glaudžius ryšius su močiute V. L. Šeimos atvejo vadybininkės ir socialinės darbuotojos pateiktais duomenimis, su vaiko motina G. M. sunkiai sekasi bendrauti, bendradarbiavimas nevyko, kadangi G. M. yra išvykusi į užsienį, į elektroninius laiškus ji nelinkusi atsakinėti. Pagalbos plane numatytų įsipareigojimų vaiko motina nevykdė. Visos laikinosios priežiūros priemonės išnaudotos. Vaiko laikinoji prižiūrėtoja Ž. K. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė sutinkanti toliau pasirūpinti vaiku. Taip pat Ž. K. teigė, kad vaiko motina per du mėnesius išlaikymo vaikui neteikė, apie sūnų nesiteiravo, pagalbos nesiūlė. 2023 m. gegužės 8 d. pakartotinai įvertinta A. M. situacija ir surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Laikinosios priežiūros priemonė išnaudota, vaiko motina negali užtikrinti sūnui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų ir toliau išlieka vaiko neigiamas santykis su motina, vaiko motina išvykusi į Jungtinę Karalystę ir artimiausiu metu neketina grįžti. Vaikas liko be atstovo pagal įstatymą.

3. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. gautas atvejo vadybininkų Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ bei Vaiko ir šeimos centro „Duok ranką“ motyvuotas siūlymas. 2023 m. kovo 3 d. buvo gautas Skyriaus prašymas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas apsaugos poreikis ir paskirta laikinosios priežiūros priemonė laikinai prižiūrinčio asmens (Ž. K.) gyvenamojoje vietoje, ir jo motinai G. M. Su šeima dirbo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilios komandos specialistai. Nuo 2023 m. kovo 14 d. vaiko motina G. M. yra išvykusi į Angliją, iki šiol nėra grįžusi į Lietuvą. Visi posėdžiai su vaiko motina vyko nuotoliniu būdu. 2023 m. balandžio 5 d. vyko pirmasis atvejo vadybos posėdis, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo vaiko motina, buvo sudarytas pagalbos planas šeimai, atsižvelgiat į mobiliosios komandos rekomendacijas, priimtas sprendimas tęsti nepilnamečio A. M. laikinąją priežiūrą Ž. K. šeimoje (vaiko motina negrįžo į Lietuvą, situacija nebuvo pasikeitusi). 2023 m. gegužės 3 d. vyko antras atvejo vadybos posėdis, kurio metu, atsižvelgiant į situaciją šeimoje, buvo priimtas sprendimas nutraukti laikinąją priežiūrą, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai kreipsis į teismą dėl leidimo paimti nepilnametį A. M. iš šeimos. Nuo 2023 m. birželio 23 d. A. M. nustatyta laikinoji rūpyba pilnamečio brolio A. M. gyvenamojoje vietoje. 2023 m. rugpjūčio 11 d. vyko dar vienas atvejo vadybos posėdis, kuriame vaiko motina nedalyvavo, tą pačią dieną prieš posėdį elektroniniu paštu nurodė, kad prašo pakeisti posėdžio data. 2023 m. rugsėjo 4 d. vyko atvejo nagrinėjimo posėdis (vaiko motina dalyvavo nuotoliniu būdu), kurio metu buvo priimtas sprendimas atvejo vadybos procesą G. M. šeimai užbaigti (pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo pakeisti elgesio su vaiku, šeima nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai). 2023 m. rugpjūčio 1 d. vaiko motina apie sprendimą informuota, taip pat posėdžio metu nurodyta, kad bus pateiktas motyvuotas siūlymas, kadangi pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku. Vaiko motina posėdžio metu informuota, kad grįžus į Lietuvą ir matant poreikį dėl atvejo vadybos inicijavimo jos šeimai, ji gali savarankiškai kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyrių dėl atvejo vadybos proceso atnaujinimo. Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ socialinė darbuotoja E. R. 2023 m. rugsėjo 4 d. vykusio G. M. atvejo vadybos posėdžio metu pristatė specialistams informaciją apie darbą su G. M. šeima: nuo 2023 m. kovo 8 d. socialinių įgūdžių ir ugdymo paslaugą šeimai teikia socialinė darbuotoja E. R.. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu 2023 m. birželio 23 d. A. M. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas A. M.. G. ne visada linkusi atsakyti į elektroninius laiškus, juose pateiktus klausimus, pati informacijos neteikia. Nesivadovauja specialistų rekomendacijomis, pati nepasisako apie pokyčius šeimoje, nesiteirauja apie sūnų ir jam teikiamą pagalbą. Savo atsakomybę ir toliau bando perkelti kitiems, nesiima veiksmų, kurie ateityje turėtų teigiamos įtakos santykio atkūrimui su sūnumi A. M. 2023 m. rugsėjo 4 d. posėdžio metu pasisakė, kad neplanuoja sugrįžti į Lietuvą.

4. Kaip nurodyta ieškinyje, 2023 m. rugsėjo 14 d. Skyriaus specialistai apsilankė A. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir užpildė Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Aplankymo metu, bendraujant su A. M. nustatyta, kad vaiko socialiniai, emociniai buitiniai, sveikatos užtikrinimo poreikiai yra tenkinami, skiriamas dėmesys vaiko adaptacijai naujoje aplinkoje. Pasiūlyta tęsti vaiko laikinąją rūpybą brolio A. M. šeimoje, kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo. 2023 m. rugsėjo 27 d. užpildytas Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Išklausyta nepilnamečio vaiko A. M. nuomonė. Vaikas paaiškino, kad jis gyvena rūpintojo, kuris yra jo brolis, A. namuose, namas yra erdvus, pirmame aukšte yra svetainė, virtuvė ir kiti kambariai, jo kambarys yra antrame aukšte, jam sukurta jo privati erdvė. Jis labai gerai sutaria su broliu ir jo drauge, jie šeimoje visi elgiasi draugiškai, brolis juo rūpinasi ir jį myli. A. dažnai būna pas savo tėčio mamą, jo senelę V. L., kuri gyvena Vilniuje, su ja berniukas sako esantis labai artimas. Išklausius vaiko nuomonę, darytinas globos kokybės apibendrinimas – rūpintojas sukuria savo rūpintiniui reikalingas buities sąlygas ir artimą emocinį ryšį, kas atitinka A. interesus turėti jo poreikius atitinkančią emocinę aplinką ir buities sąlygas, reikalingas vaiko augimui ir pilnaverčiam vystymuisi. Taip pat vaikas palaiko artimus santykius ir yra emociškai artimas su artimais giminaičiais, jo senele iš tėvo pusės, taip pat ir iš motinos pusės. Vertinant vaiko požiūrį į savo motiną, darytina išvada, kad tarp vaiko ir mamos emocinis ryšys yra nutrūkęs, vaikas savo santykius su mama įvardija kaip konfliktiškus, mama su juo neieško bendrų sąlyčio taškų, nesiekia suartėti ir išspręsti kilusius nesutarimus, nors nesutarimai kyla iš motinos pusės – kaltina vaiką atitolus nuo jos, labiau palaikant brolio (A. M.) pusę. Vaiko rūpintojas A. M. paaiškino, kad jis tapo brolio rūpintoju, nes nori broliui sudaryti galimybę turėti namus, šeimą, juo besirūpinančius artimuosius. Kai iškilo klausimas, kas rūpinsis broliu, A. nė nedvejodamas prisiėmė šią pareigą, nors jis tai daro iš meilės ir rūpesčio jaunesniajam broliukui. A. geras, paklusnus ir atsakingas berniukas, turintis savo nuomonę, jo interesų paisoma, jie dėl visko tarpusavyje tariasi ir nesklandumų bendravime ar kitų nesutarimų tarp jų neiškilo, todėl ir pagalbos iš šalies jiems nereikia, nes viską išsisprendžia tarpusavyje. Jie gyvena įprastą gyvenimą ir jis, jei reikia, padeda broliui, jį auklėja, prižiūri, juo rūpinasi, kartu leidžia laisvalaikį, pasirūpina, kad berniukas lankytų sporto klubą, gautų gerą išsilavinimą, stengiasi jį motyvuoti siekti gerų rezultatų tiek moksle, tiek ir sporte. Pasak rūpintojo, jiems pagalbos nereikia, nes kol kas neiškilo sunkumų, tačiau jeigu toks poreikis būtų, jis žino, kur gali kreiptis: Globos centro specialistai su juo ir A. bendravo, siūlė pagalbą, jeigu tokios reikėtų. Vaiko laikinoji rūpyba vykdoma tinkamai, rūpintojas užtikrina globotinio teises ir teisėtus interesus, tenkinami vaiko fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai, rūpintiniui sukurta artima emociškai šeimos aplinka, vaikas skatinamas mokytis, sudaromos galimybės lavintis papildomai, sportuoti.

5. Be kita ko, ieškinyje nurodyta, kad globos peržiūros akte siūloma: G. M. neįgyvendina savo motinos pareigų sūnaus A. M. atžvilgiu, gyvena užsienyje ir neketina grįžti į Lietuvą. Motina nedalyvauja berniuko gyvenime, su juo negyvena, nelanko, susiskambinę pokalbio metu dažniausiai susipyksta, išlaikymo neteikia. Pats vaikas nenori gyventi su mama, ryšys prarastas, motina nusišalinusi nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo, tai leidžia daryti išvadą, kad pastaroji vengia atlikti savo pareigą sūnui ir juo nesirūpina, todėl yra pagrindas apriboti G. M. motinos valdžią neterminuotai sūnaus atžvilgiu. Atvejo vadybos posėdžio metu motinos elgesys ir požiūris į sūnų nebuvo motyvuotas susigrąžinti sūnų savo priežiūrai, todėl priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl G. M. motinos valdžios neterminuoto apribojimo sūnaus atžvilgiu. Pažymėtina, kad tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo ir baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Tėvystė ir motinystė yra pareigos vaikams, o ne teisės į vaikus, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas bei rūpintis vaiku, t. y. kasdieniais jo poreikiais, ugdymu, sveikata, auklėjimu ir kt. Tėvo, motinos ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Tėvai turi vaikus auginti patys, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina jų kaltais veiksmais. Iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad atsakovė laikinosios globos (rūpybos) nustatymo laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. kovo 3 d. iki šiol nesiima jokių priemonių auginti savo sūnų ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad ateityje situacija gali pasikeisti. Atsakovės vengimas atlikti savo, kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu daro vaikui neigiamą žalą, kadangi vaikas auga be motinos dėmesio ir rūpesčio. Nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis nepilnamečiu sūnumi A. M., neįgyvendina savo kaip motinos valdžios. Darytina išvada, kad atsakovė nėra motyvuota ir šiuo metu negali pakeisti gyvenimo būdo bei siekti susigrąžinti vaiką į šeimą. Nesant objektyvių ir patikimų duomenų, kurie leistų ieškovui pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą ar padėtis Atsakovės šeimoje ateityje galėtų pasikeisti, yra pagrindas neterminuotai apriboti Atsakovės G. M. motinos valdžią sūnaus A. M. atžvilgiu. Neterminuotas motinos valdžios apribojimas labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaiko teisių įgyvendinimą.

6. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad Užimtumo tarnybos duomenimis G. M. nuo 2022 m. kovo 28 d. yra registruota, kaip bedarbė. Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos duomenimis G. M. nėra nustatytas neįgalumas ar darbingumas. Dėl atsakovės G. M. kaltės neįgyvendinama motinos valdžia ir pareiga dorai auklėti bei prižiūrėti savo nepilnametį sūnų A. M., rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad nepilnametis būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvystė, visų pirma, yra pareiga vaikui, o ne teisė į vaiką. Tėvų pareiga rūpintis vaiku ir jį auklėti yra privaloma. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove, sveikata. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Iš surinktos ir teismui pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad atsakovė neatsakingai vykdė savo kaip motinos pareigas. Atsakovė tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiu sūnumi ir nesudarė jam tinkamų sąlygų į saugią aplinką. Motina yra nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų vykdymo vaiko atžvilgiu, su sūnumi nepalaiko ryšių, nebendrauja ir nesiekia jo auginti šeimoje. Išlaikymo vaikui neteikia. Atsakovės kalti veiksmai pasireiškia jos neveikimu, t. y. abejingumu savo pareigoms. Ieškovas surinko ir teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo rūpinimosi savo vaiku ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Atsakovės kaip motinos pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymas vertintinas, kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko motina nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą, visiškai nesirūpina vaiku ir yra nusišalinusi nuo jo auklėjimo bei priežiūros, vaikas auga su paskirtu rūpintoju – broliu A. M. Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Vienintelė nepilnamečio vaiko A. M. teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonė yra neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Neterminuotas motinos valdžios apribojimas labiausiai atitiks vaiko interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaiko teisių įgyvendinimą. Tam, kad būtų patenkinti būtiniausi nepilnamečio A. M. poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios, tinkamos sąlygos, užtikrinančios vaiko augimą, vystymąsi, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, jam yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, todėl būtina iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnui. Ieškovo turimais duomenimis atsakovė G. M. šiuo metu visiškai neskiria lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovas, įvertinęs turimus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į būtiniausius nepilnamečio poreikius, mano, jog iš atsakovės G. M. turi būti priteistas 200,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. M., mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju prašoma paskirti laikinąjį rūpintoją A. M. Atsakovei apribojus motinos valdžią, nustatytina nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta. 2023 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų rūpybos A. M. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoju paskirtas brolis A. M., vaiko rūpybos ir gyvenamoji vieta nustatyta rūpintojo A. M. gyvenamosios vietos adresu. Rūpintojas tinkamai atlieka rūpintojo pareigas, užtikrina rūpintinio A. M. poreikius – rūpinasi vaiko saugumu, sveikata, ugdymu. Nepilnamečiui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jo amžių ir poreikius atitinkanti aplinka. Ieškovo nuomone, yra tikslinga nepilnamečio A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinuoju rūpintoju A. M., vaiko gyvenamąją vietą nustatant brolio gyvenamosios vietos adresu. 2023 m. birželio 12 d. gautas A. M. prašymas paskirti jį brolio A. M. rūpintoju. Pateiktas A. M. medicininis pažymėjimas. 2023 m. birželio 19 d. priimtas teigiamas sprendimas dėl A. M. pradinio įvertinimo.

Atsiliepimas

7. Atsakovės atstovės atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu G. M. interesus atstovauti paskirta atstovė advokatė Jolita Urbaitytė. Atstovė mėgino susisiekti su atsakove G. M., išsiunčiant jai ieškinyje nurodytu el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) pranešimą dėl bendradarbiavimo šioje civilinėje byloje. Nurodytu pranešimu atsakovė buvo informuota apie teismo jai nustatytą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, taip pat apie teismo posėdžio datą ir laiką. Be to, atsakovės buvo prašoma kuo skubiau susisiekti su atstove ir nurodyti savo poziciją pareikšto ieškinio atžvilgiu. Iki šios dienos G. M. su atstove nei el. paštu, nei telefonu nesusisiekė, todėl atsakovės pozicija byloje (t. y. ar ji sutinka su pareikštu ieškiniu, ar jam prieštarauja, kokios yra galimos nesutikimo su ieškiniu priežastys ir argumentai) atstovei nėra žinoma. Šioje bylos stadijoje atstovė neturi objektyvios galimybės pateikti teismui faktiniais ir teisiniais argumentais pagrįstą atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, atstovė informuoja, jog savo nuomonę dėl G. M. atžvilgiu pareikšto ieškinio ir sutikimo/nesutikimo su juo argumentus galės pareikšti tik posėdžio metu, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus ir susipažinusi su byloje esančių įrodymų visetu.

Šalies argumentai

8. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad nuo ieškinio pateikimo dienos situacija nepasikeitė: atsakovė nesidomi vaiku, su juo nebendrauja. Atsakovė jau 5 metus yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros. Iš pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad atsakovei nepatinka vaiko bendravimas su tėvu. Duomenų, kad atsakovė prieš išvydama būtų palikusi vaikui kokio nors turto, nėra. Atsakovė su Skyriumi nebendravo, o su socialiniais darbuotojais bendravo epizodiškai. Atsakovę tokia situacija tenkina.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė parodė, kad ji kreipėsi į atsakovę, nurodė jai apie teismo posėdį, tačiau atsakovė su ja nesusisiekė. Toks atsakovės elgesys yra keistas, ji nebendradarbiauja. Argumentai dėl ieškinio atstovei nėra žinomi. Atstovės manymu, šioje situacijoje galėtų būti taikomas terminuotas motinos valdžios apribojimas. Žala vaikui nėra tokio pobūdžio, kad būtų pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

10. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su ieškiniu. Atsakovė išvyko į užsienį, nuo to laiko daugiau nei metus su sūnumi nebendrauja. Anksčiau vieną kartą per du mėnesius skambindavo, o dabar iš viso neskambina, neskambina ir trečiajam asmeniui, vaiku nesidomi. Ji vaiką A. M. su gimtadieniu pasveikino vieną kartą. A. apie mamą nieko nekalba. Galbūt priprato, kad mama su juo nebendrauja. A. nesidomi mama. A. gyvena kartu su trečiuoju asmeniu. Jie yra broliai. Jie gyvena iš A. gaunamų pinigų iš valstybės. Trečiasis asmuo mokosi, tačiau nuo kovo mėn. dirba pagal verslo liudijimą. Tarp A. ir motinos nėra jokių ryšių, jie jokių ryšių tarpusavyje nepalaiko. Ryšio nėra gal 7-8 mėn. A. nenori bendrauti su mama, nes ji juo nesidomi. Trečiasis asmuo su mama nekalbėjo, nes buvo susipykę. Atsakovė niekada nekvietė A. atvažiuoti pas ją į užsienį. Atsakovė, kol nebuvo susiradusi kito vyro, su A. bendravo dažniau. A. nenori bendrauti su mama. Kažkada atsakovė buvo pasakiusi, kad vaikas turi tėvą, todėl tegul vaiku ir rūpinasi tėvas. A. A. pinigų neperveda. Atsakovei yra žinoma, kad trečiasis asmuo nori būti A. rūpintoju.

11. Teisme gautas ieškovo patikslintas reikalavimas dėl ieškinio, kuriuo ieškovas prašo: 1) priimant sprendimą civilinėje byloje, įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir nepradėti bylos dėl nuolatinės rūpybos nustatymo bei nuolatinio rūpintojo paskyrimo vaikui A. M.; 2) palikti galioti 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14020-494/2023 (naujas civilinės bylos Nr. e2-538-494/2024) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme nurodyta, kad 2024 m. vasario 27 d., civilinės bylos Nr. e2-538-494/2024 nagrinėjimo metu, tapo žinoma, kad nepilnamečiui vaikui A. M. buvo nustatyta tėvystė. Dokumentų valdymo sistemoje buvo rastas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4597-869/2023, kuriuo nustatyta, kad R. L. yra nepilnamečio vaiko A. M. tėvas. Pagal Informatikos ir ryšių departamento pažymą R. L. nuo (duomenys neskelbtini) atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal gyventojų registro duomenų bazės išrašą A. M. tėvai yra R. L. ir G. M.. Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo Skyrius kreipsis į teismą su atskiru ieškiniu, kuriuo taip pat prašys teismo išspręsti nepilnamečio vaiko rūpybos klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl motinos valdžios apribojimo

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

13. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y. tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pagal kasacinio teismo praktiką laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma, turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio A. M. (toliau – nepilnametis vaikas) motina yra G. M.. Ieškinio pateikimo metu tėvystė nepilnamečiui vaikui nebuvo nustatyta, tačiau iš vėliau Skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4597-869/2023 nepilnamečio vaiko tėvu pripažintas R. L. (R. L.).

16. Ieškovas ieškinyje nurodė ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė G. M. nedalyvauja nepilnamečio vaiko gyvenime, su juo negyvena, jo nelanko, išlaikymo neteikia. Ji yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko priežiūros ir auklėjimo, neįgyvendina motinos pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, gyvena užsienyje ir neketina grįžti į Lietuvą.

17. Iš Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. birželio 26 d. potvarkio dėl laikinosios rūpybos A. M. nustatymo matyti, kad likusiam be tėvų globos A. M. nuo 2023 m. birželio 23 d. nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoju paskirtas A. M. Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ bei Vaiko ir šeimos centras „Duok ranką“ 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė motyvuotą siūlymą. Motyvuotame siūlyme nurodyta, kad 2023 m. kovo 3 d. buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą A. M., kuriam nustatytas apsaugos poreikis ir paskirta laikinosios priežiūros priemonė laikinai prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje, ir jo motinai G. M. Nuo 2023 m. kovo 14 d. G. M. yra išvykusi į Angliją, iki šiol nėra grįžusi į Lietuvą. 2023 m. rugsėjo 4 d. vyko atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas atvejo vadybos procesą G. M. šeimai užbaigti (pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, šeima nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai). 2023 m. rugpjūčio 1 d. vaiko motina apie sprendimą informuota, taip pat posėdžio metu nurodyta, kad bus pateiktas motyvuotas siūlymas, kadangi pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo motinai pakeisti elgesio su vaiku.

18. Skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, pasak nepilnamečio A. M., jo mama gyvena Anglijoje gal jau pusę metų, ji paliko jį (A. M.) senelei. Galiausiai nepilnamečiu vaiku pradėjo rūpintis brolis. Nepilnamečio vaiko nuomone, mama juo nesirūpina taip, kaip derėtų, antraip jo nebūtų palikusi broliui. Nepilnamečio vaiko nuomonė apie mamą yra neigiama. Pasak A. M., jis su mama nesusitinka ir nesimato, tik kalbasi per „Skype“, dažnai, kai su ja kalbasi, susipyksta, dažniausiai supyksta mama dėl įvairių priežasčių.

19. Remiantis Skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto duomenimis, vertinant nepilnamečio vaiko požiūrį į savo motiną, darytina išvada, kad tarp vaiko ir mamos emocinis ryšys yra nutrūkęs. Vaikas savo santykius su mama įvardija, kaip konfliktiškus, mama su juo neieško bendrų sąlyčio taškų, nesiekia suartėti ir išspręsti kilusius nesutarimus, nors nesutarimai kyla iš vaiko motinos pusės – ji kaltina vaiką atitolus nuo jos, labiau palaikant brolio (laikinojo rūpintojo A. M.) pusę. Minėtame dokumente, be kita ko, nurodyta, kad G. M. neįgyvendina savo motinos pareigų sūnaus A. M. atžvilgiu, gyvena užsienyje ir neketina grįžti į Lietuvą. Motina nedalyvauja berniuko gyvenime, su juo negyvena, jo nelanko, susiskambinę pokalbio metu dažniausiai susipyksta, išlaikymo neteikia. Pats vaikas nenori gyventi su mama, ryšys prarastas, motina yra nusišalinusi nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo, tai leidžia daryti išvadą, kad pastaroji vengia atlikti savo pareigą sūnui ir juo nesirūpina, todėl yra pagrindas apriboti G. M. motinos valdžią neterminuotai sūnaus atžvilgiu.

20. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

21. Įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nekyla abejonių, kad atsakovė nevykdo konstitucinių ir CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Atsakovė taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovė yra išvykusi į užsienio valstybę ir artimiausiu metu neketina grįžti. Ji yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus A. M. auklėjimo ir priežiūros. Atsakovė savo neveikimu bei abejingumu daro žalą nepilnamečio vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Atsakovė dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka motinos pareigų. Duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir atsakovė ims rūpintis nepilnamečiu vaiku, byloje nėra. Taigi darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi A. M. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad yra pagrindas atsakovei taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą sūnaus A. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

22. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų (CK 3.195 straipsnis).

23. Atsakovei išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei bus įrodyta, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti nepilnametį vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė, pakeitusi požiūrį į nepilnamečio vaiko auklėjimą, turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Jų esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, tarp jų – išlaikymo vaikui teikimą.

25. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

26. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti, ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

27. SoDros duomenų bazės 2023 m. spalio 9 d. išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovė Lietuvos Respublikoje nedirba. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenų bazės 2023 m. spalio 9 d. išrašu atsakovė Užimtumo tarnyboje registruota, kaip bedarbė. Jau minėta, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė yra išvykusi į Jungtinę Karalystę. Duomenų apie atsakovės darbovietę ar gaunamas pajamas užsienio valstybėje byloje nėra.

28. Pagal kasacinio teismo praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas 2024 m. gaunamos minimalios mėnesinės algos dydis – 924,00 Eur (bruto) arba apie 708,00 Eur (neto).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui 200,00 Eur per mėnesį, t. y. mažesnį nei pusė šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis yra protingas ir būtinas užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jai paskirta atstove nebendradarbiavo, fakto, jog savo nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikia, neginčijo, nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos dydžio taip pat neginčijo. Atsakovė yra darbingo amžiaus, įrodymų apie jo negalėjimą dirbti dėl objektyvių priežasčių byloje nėra, todėl atsakovė privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, iš atsakovės G. M. priteistinas 200,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. M., mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis).

30. Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo

31. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nepilnamečio A. M. gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu paskirtu laikinuoju vaiko rūpintoju A. M. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje gautas ieškovo prašymas nepradėti bylos dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo A. M., kadangi nepilnamečiui vaikui nustatyta tėvystė.

33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4597-869/2023 nustatyta, jog R. L. yra nepilnamečio vaiko A. M. tėvas, o A. M. yra R. L. sūnus (sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 14 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apribojus G. M. motinos valdžią nepilnamečio vaiko A. M. atžvilgiu, vaikas turės kitą įstatyminį atstovą – tėvą R. L., nėra pagrindo spręsti dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepilnamečiui vaikui, todėl byla dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepradėtina.

34. Visgi, remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2024 m. vasario 29 d. išrašu apie fizinį asmenį matyti, kad nepilnamečio vaiko tėvas R. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovas nurodė, kad su atskiru ieškiniu kreipsis dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, kuriuo taip pat prašys teismo išspręsti nepilnamečio vaiko rūpybos klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, manytina, kad yra tikslinga palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą laikino rūpintojo (brolio) A. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 144 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnis).

35. Iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. M. tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas laikinas vaiko rūpintojas A. M. (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Atsakovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 26 d. sprendimą yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Esant nurodytoms aplinkybėms, žyminis mokestis ir teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), iš atsakovės nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 406-407, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus A. M. (A. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui A. M. (A. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. spalio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui vykdyti skubiai.

Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-538-494/2024 (senas bylos Nr. e2-14020-494/2023) iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo dienos.

Iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. M. (A. M.) tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną vaiko rūpintoją A. M. (A. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė