Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64¹ straipsnio nustatyta tvarka bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. M. pripažintas recidyvistu.

Civilinės ieškovės J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš nuteistojo E. M. priteista 98,59 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir pasikėsino apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2024 m. gruodžio 17 d. spaudos kioskelyje ,,Narvesen“, esančiame PC „Akropolis“, (duomenys neskelbtini), realizuodamas vieningą nusikalstamą sumanymą, neteisėtai panaudodamas svetimą, J. B. vardu išduotą AB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, pakankama finansinei operacijai inicijuoti, 15:51:00 val. bekontakčiu būdu atsiskaitė už prekes, sumokėdamas 5 Eur, po ko, 15:51:39 val. dar kartą bekontakčiu būdu atsiskaitė už prekes, sumokėdamas 11, 80 Eur.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gruodžio 17 d. kavinėje „Charlie Pizza“, esančioje PC „Akropolis“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimą, J. B. vardu išduotą AB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, pakankama finansinei operacijai inicijuoti, 16:00:42 val. bekontakčiu būdu atsiskaitė už prekes, sumokėdamas 14, 50 Eur.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gruodžio 17 d. elektronikos parduotuvėje „Technorama“, esančioje PC „Akropolis“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimą, J. B. vardu išduotą AB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, pakankama finansinei operacijai inicijuoti, 16:08:57 val. inicijavo finansinę operaciją, norėdamas bekontakčiu būdu atsiskaityti už prekę, kurios vertė 184, 25 Eur, tačiau bankinei sistemai pareikalavus PIN kodo, kurio jis nežinojo, finansinės operacijos atlikti nepavyko.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gruodžio 17 d. parduotuvėje „New Yorker Lietuva“, esančioje PC „Akropolis“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimą, J. B. vardu išduotą AB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, pakankama finansinei operacijai inicijuoti, 16:13:10 val. atsiskaitė už prekes, sumokėdamas 29, 99 Eur.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gruodžio 17 d. kavinėje „Charlie Pizza“, esančioje PC „Akropolis“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimą, J. B. vardu išduotą AB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, pakankama finansinei operacijai inicijuoti, 16:34:14 val. atsiskaitė už prekes, sumokėdamas 7, 40 Eur, po ko, 16:53:07 val. dar kartą bekontakčiu būdu atsiskaitė už prekes, sumokėdamas taip pat 7, 40 Eur.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. gruodžio 17 d. parduotuvėje „Pepco“, esančioje PC „Akropolis“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimą, J. B. vardu išduotą AB "Šiaulių banko" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, pakankama finansinei operacijai inicijuoti, 17:03:30 val. atsiskaitė už prekes, sumokėdamas 12, 00 Eur, po ko, 17:04:21 val. dar kartą bekontakčiu būdu atsiskaitė už prekes, sumokėdamas 10, 50 Eur.

Tokiu būdu E. M. neteisėtai, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, be šios priemonės teisėtos savininko žinios inicijavo bei atliko kelias finansines operacijas ir apgaule įgijo 98,59 Eur vertės svetimą turtą bei pasikėsino įgyti 184,25 Eur vertės svetimą turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.3. Skirdamas E. M. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio l dalyje, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas tinkamai neįvertino šios nusikalstamos veikos pavojingumo. BK 215 straipsnyje numatyto nusikaltimo pagrindinis ir tiesioginis objektas yra teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių (toliau EMP) naudojimo ir disponavimo tvarka. Papildomu objektu gali būti kredito įstaigos turtiniai interesai, EMP naudotojo turtinės teisės ir turtiniai interesai, privataus gyvenimo neliečiamumas, EMP duomenų ir kredito įstaigų informacinių sistemų saugumas ir kt. Todėl įstatymo leidėjas, numatydamas pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę – iki 6 metų, priskyrė šį nusikaltimą prie apysunkių, tuo akcentuodamas didesnį šios veikos pavojingumo pobūdį, lyginant su nesunkiais nusikaltimais. Atsižvelgus į tai, taikomos teisinės priemonės negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. lA-47-843/2025). Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-l37-693/2017).

2.4. Parinkdamas bausmių dydį teismas atsižvelgė į objektyviai kaltinamojo padarytų veiksmų intensyvumą, jų stadiją (baudžiamasis nusižengimas nebaigtas, tik pasikėsinta jį padaryti), trukmę (kortele kaltinamasis naudojosi valandą su trupučiu), į tai, kokio dydžio žala padaryta nukentėjusiajai. Tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nėra išskirtinės tiek, kad atskleistų kaltininko asmenybę kaip mažiau pavojingą ir pagrįstų laisvės atėmimo bausmės, artimos minimaliam šios bausmės dydžiui, parinkimą už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nenurodydamas išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kodėl bausmės tikslai ir paskirtis gali būti įgyvendinti E. M. paskyrus galutinė bausmę tik 4 mėnesius laisvės atėmimo, teismas iš esmės prieštarauja argumentams, kuriais grindė savo sprendimą pripažinti E. M. recidyvistu bei argumentams, kuriais aptarė kaltinamojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė aiškiai per švelni, kadangi neatitinka teisingumo principo ir tokia pernelyg švelni bausmė neturės reikšmingo poveikio nuteistajam, o tenkins tik nuteistojo interesus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė prokurorė ir apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl E. M. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl šią aplinkybę pripažino lengvinančia, tačiau nurodė, jog jo atsakomybę sunkina recidyvas – E. M. daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, vėl padarė tyčines turtinio pobūdžio veikas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad E. M. neigiamai charakterizuojamas, nedirbo, paskirtos baudos nesumokėtos, ankstesnės bausmės poveikio neturėjo, padarytos dvi tyčinės veikos (nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), žala neatlyginta, viena veika liko pasikėsinimo stadijoje, žalos dydis nedidelis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad bausmės tikslams pasiekti skirtinos sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys, bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir mažinamos 1/3 dėl sutrumpinto proceso, o su kitais nuosprendžiais nebendrinamos, siekiant išvengti dvigubo subendrinimo.

6. Apeliaciniu skundu prokurorė argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmę už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skyrė aiškiai per švelnią bausmę - vos 6 mėnesius laisvės atėmimo, nors sankcijoje numatyta bausmė – iki 6 metų. Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino E. M. asmenybės ir pavojingumo: jis yra recidyvistas, teistas 24 kartus, daugiausia už turtinius nusikaltimus, nusikalstamas veikas vykdo sistemingai, ankstesnės bausmės neturėjo teigiamos įtakos, o šiuo metu nagrinėjamos kelios naujos bylos dėl turtinių nusikalstamų veikų. Prokurorė laikosi pozicijos, jog liko nepakankamai įvertintas ir nusikalstamos veikos pavojingumas – BK 215 straipsnyje saugomi elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo tvarka, kredito įstaigų ir vartotojų turtiniai interesai bei privatumas. Pažymi, jog ši veikla pagal įstatymą priskiriama apysunkiams nusikaltimams, todėl sankcijos dydis turi atspindėti pavojingumą. Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pernelyg akcentavo objektyvias aplinkybes (žalos dydį, veikos trukmę, nepilnai įvykdytą pasikėsinimą), bet nepateikė išskirtinių argumentų, kodėl bausmė gali būti minimali, nepagrindė, kaip būtų pasiekti bausmės tikslai – prevencija, atgrasymas, asmens socialinė reintegracija. Tokia pernelyg švelni bausmė neatitinka teisingumo ir humaniškumo principų bei nepateisina visuomenės interesų, nes nesumažins E. M. pavojingumo ir nepadarys poveikio jo nusikalstamam elgesiui.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir parinkti tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam E. M. pirmosios instancijos teismas bausmę pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per švelni. BK 215 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmę, tinkamai įvertino tiek nusikalstamos veikos pobūdį, tiek kaltininko asmenybę ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. M. yra recidyvistas, daug kartų teistas, daugiausia už turtinius nusikaltimus, tačiau kartu atsižvelgė į tai, kad E. M. prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padaryta žala nedidelė, o veikos trukmė nebuvo ilga ir pasekmės nebuvo sunkios, byloje nenustatyta, kad nuteistasis būtų pagrobęs nukentėjusiosios mokėjimo kortelę. E. M. nedirbo, paskirtos baudos nebuvo sumokėtos, ankstesnės bausmės poveikio nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino recidyvą ir neigiamą asmens charakteristiką kaip sunkinančias aplinkybes, o prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi – kaip lengvinančias aplinkybes, ir paskyrė savo rūšimi griežčiausią bausmę, parinkdamas artimesnį minimaliam jos dydį.

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, veikos stadiją, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei padarytą žalą. Teismas nustatė, kad bausmė turi būti proporcinga, atitinkanti nusikalstamos veikos pavojingumą, ir užtikrinti bausmės tikslų – prevencijos, atgrasinimo, socialinės reintegracijos – pasiekimą. Pirmosios instancijos teismas skyrė bausmę subalansuotai: laisvės atėmimo bausmė už BK 215 straipsnio 1 dalį nustatyta 6 mėnesiams, atsižvelgiant į tai, kad žala buvo nedidelė (98,59 Eur), E. M. prisipažino ir gailėjosi, byloje nenustatyta, kad jis būtų pagrobęs nukentėjusiosios mokėjimo kortelę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tiek objektyvias aplinkybes (žalos dydį, trumpalaikį veikos pobūdį ir nedidelį mastą), tiek subjektyvias E. M. asmenybės savybes, todėl bausmė paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atitinka teisingumo, humaniškumo ir visuomenės interesus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ji būtų per švelni — priešingai, bausmė parinkta tinkamai, laikantis BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, proporcingumo ir teisingumo principų, todėl laikytina teisingai paskirta ir nelaikytina per švelnia.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog vykdymo procese E. M. paskirta bausmė BK 63 str. nustatyta tvarka turės būti bendrinama dar mažiausiai su 4 nuosprendžiais (kurie paminėti skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje) paskirtomis bausmėmis, galimai ir su kitais nuosprendžiais, kurie bus priimti šiuo metu nagrinėjamose prokurorės minimose kitose E. M. bylose. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, to paties kaltinamojo bylų išskaidymas į atskiras bylas negali dirbtinai apsunkinti kaltinamojo padėties skiriant bausmes, galutinė bausmė pagal BK 63 str. nustatytas taisykles turėtų būti skiriama laikantis principų, kurie būtų taikomi visas kaltininko padarytas veikas nagrinėjant vienoje byloje. Akivaizdu, jog ateityje subendrinus bausmes, skundžiamu nuosprendžiu E. M. paskirta subendrinta bausmė, atsižvelgiant į teismų praktikoje paprastai taikomas dalinio bausmių sudėjimo proporcijas, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią ar jai artimą švelnesnės bausmės dalį, taps tik nedidele dalimi pagal eilę nuosprendžių paskirtos galutinės subendrintos bausmės, taigi prokurorės kvestionuojamas 6 mėnesių bausmės trukmės skirtumas tarp teismo paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir prokurorės pageidaujamos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neteks aktualumo iš šiuo aspektu. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija nemato pakankamai pamatuoto pagrindo keisti nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

14. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 19 d. pažyma Nr. APD-2026-00712 dėl nuteistajam E. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 95,83 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-165-648/2015, 2K-406-507/2016, 2K-41-648/2022 ir kt.). Kadangi baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, priteisti iš nuteistojo jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. apeliacinį skundą atmesti.