Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-05-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-2361-308/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
e2YT-2361-308/2022
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00211-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
M. I.
Kategorijos
  • 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-2361-308/2022Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00211-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3;3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

rašytinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad :

1)B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusi (duomenys neskelbtini)), po sutuoktinio B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti,

2) ji- pareiškėja M. I., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) po senelės B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikti pareiškimu nurodė, kad ji- M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Priedas – 1), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (Priedas – 2), po savo senelės B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (Priedas – 3), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (Priedas – 4), laiku nesusitvarkiusi palikimo, tačiau senelės turtą pradėjo valdyti faktiškai kaip savo ir tokiu būdu priėmė palikimą. Nežiūrint į tai, pareiškėja M. I. privalo teikti teismui pareiškimą ir prašyti teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji- M. I., po senelės B. V. mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (LAT 3K-3-78-248/2016; LAT Nr. 3K-3-381/2011).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Pagal LR CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja M. I. nurodo, kad jos seneliai buvo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). (Priedas – 5) ir B. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). B. V. ir B. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos seneliai B. V. ir B. V. buvo susilaukę sūnaus- pareiškėjos tėvo J. V.. gim. (duomenys neskelbtini) (Priedas – 6).

Pareiškėja nurodo, kad santuokos metu B. V. ir B. V. įgijo nekilnojamojo turto. B. V. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas:

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

Pareiškėjos senelio B. V. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas:

pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini)Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini)Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Savivaldybės valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). (Priedas – 7).

Pareiškėja M. I. nurodo, jog iš teismui pateiktų VĮ Registro centro testamentų išrašų matyti, jog dėl palikimo niekas nesikreipė ne tik, po B. V. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateikto išrašo matyti, kad dėl paveldėjimo bylos niekas nesikreipė ir po pareiškėjos senelio B. V. mirties (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjai M. I. būtina nustatyti ne tik juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji valdė senelės B. V. turtą kaip savo po jos mirties (duomenys neskelbtini). Tačiau būtina nustatyti ir juridinę reikšmę turintį faktą, jog pati pareiškėjos senelė B. V. valdė sutuoktinio B. V. turtą, kaip savo, po jo mirties (duomenys neskelbtini).

Taip pat, pareiškėja pažymi, jog kaip minėta B. V. ir B. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Todėl nors visas įgytas nekilnojamasis turtas registruotas B. V. vardu buvo abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra buvo ir B. V. ½ dalis tokio turto.

Pareiškėja nurodo, kad po B. V. mirties (duomenys neskelbtini), dėl paveldėjimo bylos į notarą jos tėvas J. V. nesikreipė, nes manė, kad visas turtas automatiškai pereina jo motinai B. V.. Kaip jau minėta pareiškėjos senelių B. V. ir B. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu palikėjas B. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Tai yra pareiškėjos seneliai išsituokę nebuvo, kartu nuolatos gyveno ir abu augino ir išlaikė vaikus. Pažymos apie deklaruotas gyvenamąsias vietas patvirtina, kad tiek B. V., tiek B. V. gyvenamoji vieta buvo nuolatos ta pati, tai (duomenys neskelbtini). Ši gyvenamoji vieta abiejų sutuoktinių buvo deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) iki pat jų abiejų mirties. Todėl natūralu, jog sutuoktinė B. V., po sutuoktinio B. V. mirties (duomenys neskelbtini), valdė ir prižiūrėjo ne tik savo turtą, tačiau ir savo sutuoktinio B. V. likusį nekilnojamąjį turtą.

(duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjos senelė B. V., o po jos mirties taip pat nei vienas iš jos vaikų dėl palikimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjos nuomone, B. V. vaikai dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą nesikreipė, kadangi gerai nežinojo Lietuvos įstatymų. Be to, pirmiau nurodytu turtu niekas iki šios dienos, išskyrus M. I. nesirūpina. Taip yra todėl, kad M. I. tėvas J. V. šiuo metu turi nemažai skolų, tame tarpe ir išlaikymo įsiskolinimą antstolio kontoroje, tai pačiai pareiškėjai, bei neišgali mokėti komunalinius mokesčius, savo tėvų B. V. ir B. V. gyvenamojoje vietoje. Todėl visus mokesčius ir komunalinius už tėvą moka pareiškėja M. I..

Šias aplinkybes gali patvirtini ne tik M. I. tėvas J. V.. Tačiau šią aplinkybę patvirtina ir teismui tiekiama Varėnos rajono seniūnijos pažyma apie komunalinius mokesčius. Pažymoje nurodyta, kad šiai dienai įsiskolinimo, adresu (duomenys neskelbtini) nėra.

Taigi pareiškėjos M. I. nuomone, pareiškėja aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą, priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir su palikėjos B. V. turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto likusi vienintelė savininkė. Kadangi pareiškėja M. I. po senelės B. V. mirties, laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. I. priėmė palikimą, o pareiškėjos močiutė B. V. priėmė palikimą po savo vyro B. V. mirties, kadangi buvo praleisti 3 mėnesių terminai pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo.

Palikimo priėmimas, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.).

Todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir remiantis prie pareiškimo pridėtais dokumentais, galima pagrįstai tvirtinti, kad pareiškėja M. I. nepertraukiamai valdė B. V. – palikėjos turtą, jį prižiūrėjo, remontavo ir atliko kitus veiksmus siekiant jos turtą išsaugoti.

Taip pat galima pagrįstai tvirtinti, kad pati pareiškėjos M. I. senelė B. V. nepertraukiamai valdė savo sutuoktinio B. V. – palikėjo turtą, jį prižiūrėjo, remontavo ir atliko kitus veiksmus siekiant jos turtą išsaugoti.

Pažymėtina, kad pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai M. I. sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Kaip jau minėta, jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi nėra daugiau suinteresuotų asmenų, išskyrus šiame pareiškime nurodytus asmenis, kurie su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiktų. Šių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas sukels jai teisines pasekmes (CPK 442 – 447 str.).

Prašo pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi viskas yra išdėstyta pareiškime, jokių naujų aplinkybių nei pareiškėja, nei jo atstovė teismo posėdžio metu negalės nepateikti išskyrus tai, kas nurodyta pareiškime. Pažymėtina, kad to nedraudžia CPK ir teismas tokio pobūdžio pareiškimus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos Nr. e2YT-30198-599/2018, Nr. e2YT-44633-534/2017, Nr. e2YT-2673-566/2018, Nr. e2YT-40504-933/2017, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų byla Nr. e2YT-307-675/2017; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų byla Nr. e2YT-1148-907/2019 ir kt.).

Suinteresuotas asmuo-J. V. savo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė bei nepareiškė prieštaravimo pareiškėjos pareiškimui.

Suinteresuotas asmuo- VĮ „Turto bankas“ savo atsiliepimu pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo bei nurodė, kad joks turtas po pareiškėjos senelių mirties nėra perimtas valstybės nuosavybėn.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Iš pareiškėjos pateikto gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja(iki santuokos V., J. V. dukra) yra mirusios B. V. anūkė.

Pateiktais mirties liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjos senelis B. V. mirė (duomenys neskelbtini), o senelė B. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Pateikta pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinama, kad B. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

2022-03-07 Testamentų registro duomenų išrašais patvirtinama ,kad registre nėra įregistruota palikimo atsisakymo faktų, ar palikimo priėmimo faktų dėl palikėjų a.k(duomenys neskelbtini) ir a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo.

Iš pateiktų 2022-03-01 Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad B. V. vardu yra registruoti 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini),o B. V. vardu yra registruoti 3 žemės sklypai, (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras Gyventojų registro pažyma patvirtinama, kad B. V. ir B. V. turėjo sūnų J. V. gim. (duomenys neskelbtini) m.

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad B. V. po sutuoktinio B. V. mirties (duomenys neskelbtini) ir toliau iki savo mirties gyveno šeimos sodyboje (duomenys neskelbtini) bei naudojosi visu ten esančiu turtu, kas parodo, jog ji paveldėjo visą likusį mirusio sutuoktinio turtą jį faktiškai pradėdama valdyti iš karto po jo mirties ir šiuo turtu naudojosi iki savo mirties.

Pareiškėja po senelės B. V. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog ji po senelės mirties priėmė jos palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi pareiškėja galės kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo.Todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str.2d.ir 5.51 str.numatyta tvarka ir kad palikimas buvo priimtas per 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties. Todėl civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjų pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis) ir jo pagrindu įgyvendinti nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50,5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad :

1)B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusi (duomenys neskelbtini)), po sutuoktinio B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti,

2) M. I., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) po senelės B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas