- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-1135-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00292-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“
- Atsakovas
- UAB „Saprega Steel Production“
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Saprega Steel Production“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei UAB „Saprega Steel Production“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 5379,72 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakove buvo pasirašyta 2013-10-01 Statinių ir įrengimų nuomos sutartis Nr. 2013/10/01, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti nuomininkui (ieškovei) sutartyje nurodytą turtą, už kurį nuomininkas įsipareigojo mokėti sutartą nuomos mokestį ir kitus mokėjimus. Pagal bankrutuojančioje įmonėje rastus buhalterinius dokumentus matyti, kad ieškovė pervedė atsakovei 44516,84 Lt (12892,97 EUR) avansą nuomos sutarčiai vykdyti, o grąžinta ieškovei buvo tik 26136,84 Lt (7569,75 EUR). Tai, kad lėšų dalis buvo grąžinta, įrodo, jog nuomos paslaugos nebuvo suteiktos, todėl ieškovė turi teisę susigrąžinti avansą, priešingu atveju tai reikštų nepagrįstą atsakovės praturtėjimą. Atsakovei per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikus, buvo priimtas 2015-05-27 sprendimas už akių. Pirmosios instancijos teismas 2015-09-03 priėmė atsakovės UAB „Saprega Steel Production“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ji prašė panaikinti 2015-05-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-12 nutartimi patenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikintas 2015-05-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-21 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Saprega Steel Production“ 5379,72 EUR skolą, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2015-02-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“. Priteisė iš atsakovės UAB „Saprega Steel Production“ 161,00 EUR žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių sudarytos statinių ir įrengimų nuomos sutarties pagrindu atsakovė ieškovei išnuomojo statinius ir įrengimus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už nuomojamą įrangą. Ieškovė nurodė, jog pervedė atsakovei avansą nuomos sutarčiai vykdyti, o atsakovė grąžino tik dalį jo. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovė, tačiau nurodo, kad dalies avanso negrąžino dėl to, kad ieškovė sugadino turtą ir padarė atsakovei žalą. Teismo nuomone, vien tai, kad 2014-08-28 buvo sudarytas Defektinis aktas, neįrodo, jog turtas buvo sugadintas, kadangi Defektinis aktas nepasirašytas. Tarp šalių susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai numatė, jog visa informacija laikoma tinkamai perduota, jei ji perduota šalių adresais registruotu arba elektroniniu paštu arba pasirašytinai. Iš R. K. siųsto elektroninio laiško K. S. neaišku, koks tekstas turėtas omeny, koks priedas pridėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-04-21 sprendimą ir ieškovės ieškinį atsakovei atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į pateiktų įrodymų visetą, todėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimas savo pobūdžiu, turiniu ir apimtimi tiesiogiai lėmė tai, jog byla buvo išspręsta neteisingai. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino depozito, numatyto šalių sudarytoje nuomos sutartyje, paskirties, sutarties vykdymo tvarkos, Defektinio akto sudarymo aplinkybių ir jo nepasirašymo priežasčių. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai: Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad nuomai perduotas turtas buvo sugadintas, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2013-10-01 su atsakove sudarė Statinių ir įrengimų nuomos sutartį Nr. 2013/10/01, pagal kurią atsakovė (nuomotojas) įsipareigojo perduoti ieškovei (nuomininkui) naudotis statinius ir įrengimus, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei, o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus ir vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 2.1 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-22 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovės bankroto administratorius, susipažinęs su ieškovės buhalteriniais dokumentais, nustatė, kad ieškovė pervedė atsakovei 44516,84 Lt (12892,97 EUR) avansą nuomos sutarčiai vykdyti, o grąžinta ieškovei tik 26136,84 Lt (7569,75 EUR), todėl liko skolinga 5379,72 EUR.Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį, motyvuodamas tuo, kad atsakovė neįrodė, kad išnuomotam turtui buvo padaryta žala, atsirado nuostolių.Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į pateiktų įrodymų visetą, kadangi nesiaiškino depozito, numatyto šalių sudarytoje nuomos sutartyje, paskirties, sutarties vykdymo tvarkos, Defektinio akto sudarymo aplinkybių ir jo nepasirašymo priežasčių, todėl byla buvo išspręsta neteisingai. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus, nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Kartu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Šalių sudarytos sutarties pagrindu šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).Iš byloje esančios Statinių ir įrengimų nuomos sutarties Nr. 2013/10/01 (toliau – Sutartis) 8.2 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog ieškovė Sutarties vykdymui užtikrinti įsipareigoja sumokėti atsakovei 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą (depozitą), kuris grąžinamas ieškovei (atlikus visus Sutartimi leidžiamus išskaitymus, jeigu tokių bus) per 30 dienų po tinkamai atlaisvinto turto perdavimo atsakovei dienos. Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis už vieną mėnesį yra 22000 Lt (6371,64 EUR) plius PVM. Tarp šalių ginčo nėra, jog ieškovė pervedė 88000 Lt užstatą atsakovei Sutarties 8.2 p. pagrindu.Sutarties 8.3 punktu buvo susitarta, kad iš užstato sumos atsakovė turi teisę išskaičiuoti bet kokią ieškovės įsiskolinimo (įskaitant kitus mokėjimus) sumą, taip pat ieškovės padarytus nuostolius, atsiradusius nevykdant sutarties ar netinkamai ją vykdant. Atsakovė įrodinėjo, kad turėjo teisę iš ieškovei grąžintino užstato išskaičiuoti 5379,72 EUR sumą dėl netinkamo Sutarties vykdymo, kadangi ieškovė išsinuomotą turtą atsakovei grąžino vėliau, nei buvo numatyta Sutartyje, tai yra, pažeidė Sutarties 12.1. punktą. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.Sutarties 12.1 punktu šalys susitarė, jog ieškovė privalo ne vėliau kaip likus 60 dienų iki nuomos termino paskutinės dienos paruošti turtą perdavimui ir apie tai raštu informuoti atsakovę, o atsakovė privalo per 30 dienų nuo ieškovės pranešimo gavimo dienos pradėti turto perėmimo procedūras ir pasirašyti turto grąžinimo aktus, kuriuose turi būti užfiksuota atlaisvinto turto bei kitų daiktų būklė. O Sutarties 12.4 punkte nurodyta, kad jeigu ieškovė laiku ir (ar) tinkamai neatlaisvina turto arba atsisako jį laiku perduoti, ji privalo sumokėti atsakovei dvigubo vienos dienos nuomos mokesčio sumos baudą už kiekvieną uždelstą perduoti turtą dieną. Kadangi turtas buvo išnuomotas 1 metų laikotarpiui (Sutarties 2.3 punktas), tai vadovaujantis Sutarties 12.1 punktu ieškovė turėjo paruošti turtą perdavimui ir apie tai pranešti atsakovei iki 2014-09-01. Atsakovė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog ieškovė vėlavo paruošti turtą perdavimui, o turtas buvo atlaisvintas tik po 2014-10-01. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kiek laiko uždelsta turtą grąžinti atsakovei, kada tiksliai ieškovė perdavė turtą. Turto grąžinimo aktas, kuriame turėtų būti užfiksuota ne tik turto perdavimo data, bet ir turto būklė, nepasirašytas, kitokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog ieškovė netinkamai vykdė Sutarties 12.1 punkto sąlygas, nėra pateikta. Atsakovės argumentas, jog turto perdavimo aktą ieškovė vengė pasirašyti, taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais. Esant šių aplinkybių visumai, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovė netinkamai vykdė Sutarties 12.1 punktą.Atsakovė kaip pagrindą iš ieškovei grąžintino užstato išskaičiuoti 5379,72 EUR taip pat nurodo tai, jog atsakovės turtas buvo sugadintas. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo 2014-08-28 Defektiniu aktu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, vadovaujantis Sutarties 12.1 punktu, perduodamo turto būklė turėjo būti užfiksuota turto grąžinimo akte, tačiau toks aktas nebuvo šalių pasirašytas. Į bylą pateiktas 2014-08-28 Defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog sugadinta asfalto, grindų danga patalpose ir lauke, sugadinti įrengimai (tiltinis kranas, valdymo pultelio kabelis, valdymo pultelis, neveikia pakėlimo variklis) bei sugadinta elektros skydinė. Bendra defektų šalinimo kaštų vertė nurodyta 22502 Lt. Minėtas Defektinis aktas pasirašytas tik atsakovės direktoriaus, UAB „Lietrosa“ atstovo, ieškovės direktoriaus parašo nėra. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino Defektinio akto įrodomąją reikšmę, atsižvelgęs tik į tai, kad aktas nepasirašytas, tačiau neįvertino akto nepasirašymo aplinkybių. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovė paaiškino aplinkybes, jog 2014-08-28 apžiūrint turtą, dalyvaujant ieškovės, atsakovės bei UAB „Lietrosa“ atstovams buvo pastebėti turto sugadinimai. Kodėl Defektinis aktas nebuvo pasirašytas tuo metu, kai ieškovės direktorius dalyvavo turto apžiūroje, atstovė negalėjo paaiškinti. Paaiškino, jog galbūt Defektinis aktas buvo paruoštas vėliau. Įrodymų, jog atsiradę nuostoliai dėl turto sugadinimo buvo užfiksuoti kitokiuose atsakovės dokumentuose, byloje nėra. Be to, Sutarties 13.1 punkte nurodyta, kad visa informacija laikoma tinkamai perduota, jei ji perduota atitinkamai Sutartyje nurodytais šalių adresais registruotu arba elektroniniu paštu arba pasirašytinai, išskyrus jei Sutartyje nurodyta kitokia informacijos perdavimo tvarka. Įrodymų, jog 2014-08-28 Defektinis aktas vienu iš anksčiau minėtų būdu būtų perduotas ieškovei, taip pat nėra. Atsakovė teigia, kad nuostolių faktą bei tai, kad ieškovė buvo susipažinusi su Defektiniu aktu, patvirtinta R. K. elektroninis laiškas, atsiųstas K. S. (atsakovės direktorius). Iš šio elektroninio laiško turinio matyti, kad R. K. 2014-11-20 siuntė elektroninį laišką K. S., jame nurodydamas: „Sveiki, Kęstuti, peržiūrėkit, ar tinka tekstas.“ Jokios kitokios informacijos, jog siunčiamas Defektinio akto tekstas, kurį prašoma peržiūrėti, nenurodyta. Atsakovės argumentas, kad prie minėto elektroninio laiško prisegtas dokumentas „Defektinis saktas_.doc“ patvirtina, jog buvo siųstas 2014-08-28 Defektinis aktas, nepagrįstas, kadangi jokių duomenų, jog prisegtas dokumentas yra būtent 2014-08-28 Defektinis aktas, byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, turėdama pareigą įrodyti atsikirtimų į šį ieškinį faktinį pagrindą, neįrodė, jog ieškovė netinkamai vykdė Sutartį (CPK 178 straipsnis), todėl turi grąžinti ieškovei 5379,72 EUR užstato likutį. Esant šių aplinkybių visumai, įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, kitas pirmiau nurodytas šios konkrečios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis). Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių įrodymus, tinkamai vertino šalių nurodytas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Ieškovė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą.