Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo (prašymą pateikusio asmens) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjams P. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Atsakovas (skundą pateikęs asmuo) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su skundu kreipėsi į teismą ir pašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 21R-1296 (AG-294/03-2022) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tamtamas“ (toliau – ir Administratorius) bei jos vadovo P. P. (toliau – ir vadovas) skundas buvo patenkintas ir panaikinta Tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V4-47 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Tamtamas“, P. P., M. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalis dėl poveikio priemonių pareiškėjams taikymo bei nurodymas Administratoriaus vadovui.

2. Aptaręs faktines bylos aplinkybes bei Sprendimo esmę, atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendime nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie įrodytų Tarnybos nustatytų pažeidimų nepagrįstumą. Komisija nevertino drausminės nuobaudos proporcingumo, apsiribojo tik formaliais lakoniškais pasvarstymais apie tai, kodėl Administratoriui negalėjo būti skirta švelniausia poveikio priemonė, rėmėsi vieno Nemokumo priežiūros komiteto (toliau – ir Komitetas) nario išsakyta nuomone, ignoruodama faktą, kad kiti trys Nemokumo priežiūros komiteto nariai, atsižvelgdami į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir nustatytus pažeidimus, pritarė Tarnybos siūlymui.

2.2. Administratorius padarė ne vieną pažeidimą, o pažeidė mažiausiai du pagrindinius nemokumo proceso principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – Nemokumo įstatymas, JANĮ), tačiau Komisija iš esmės į patikrinimo metu nustatytus faktus bei Administratoriaus padarytus pažeidimus nesigilino.

2.3. Gavusi bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ramkesta“ (toliau – ir Bendrovė, Įmonė) akcininko skundą, Tarnyba pradėjo patikrinimą, kadangi skunde buvo nurodyta, jog Administratorius turi teisinį suinteresuotumą ir Bendrovės bankroto procese veikia priešingai BUAB „Ramkesta“ bei kreditorių interesams. Nors Administratorius nurodė, kad įgijo pagrįstą teisę reikalauti, jog su juo būtų visiškai atsiskaityta ir todėl buvo nustatyta antra mokėtina priemoka (30 proc. nuo išieškotų beviltiškomis laikytų skolų), tačiau antra priemoka nebuvo pagrįsta nei Bendrovės bankroto proceso faktinėmis aplinkybėmis, nei kitais objektyviais duomenimis. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-569-730/2021 buvo išspręstas Administratoriaus priemokos už beviltiškų skolų išieškojimų teisėtumas, konstatuojant, kad tokia priemoka buvo paskaičiuota ir išsimokėta nepagrįstai. Administratorius, nepagrįstai priskaičiuodamas ir išsimokėdamas atlyginimo priemokos dalį, dėl ko negalėjo būti patenkintas vienintelio likusio kreditoriaus reikalavimas bankroto procese visa apimtimi, ir po lėšų paskirstymo likusios Bendrovės piniginės lėšos nebuvo grąžintos jos savininkams ir, tai buvo pagrindinė priežastis to, kad bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, o dėl Administratoriaus atliktų veiksmų kilo teisminiai ginčai, toliau didinantys administravimo išlaidas, pažeidė: Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, nes Administratorius nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus per pagrįstai trumpiausią laikotarpį; Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, kadangi savo pareigų nevykdė profesionaliai, užtikrindamas aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją; Nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, nes netinkamai disponavo BUAB „Ramkesta“ turtu, paskirstydamas jos bankroto proceso metu sukauptas lėšas, negynė kreditoriaus teisės kiek įmanoma trumpesniu terminu gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą ir Bendrovės (jos savininkų) teisių bei teisėtų interesų susigrąžinti BUAB „Ramkesta“ turto dalį, likusią po kreditorių reikalavimų apmokėjimo.

2.4. Administratorius neveikė Bendrovės ir kreditorių interesais, išlaikydamas jų interesų pusiausvyrą, neužtikrino proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat nemokumo administratoriaus profesionalumo principo įgyvendinimo, be objektyvaus pagrindo vengė tinkamai atsiskaityti su kreditoriais ir inicijuoti bankroto bylos nutraukimą, turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas ir pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 bei 5 punktus, 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2.5. Tarnybos nustatyti pažeidimai buvo įvertinti atsižvelgiant į faktinius duomenis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu bei pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Tarnybos 2022 m. kovo 10 d. išvadoje Nr. D4-615 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Tamtamas“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) yra aiškiai nurodyti motyvai, nustatytų pažeidimų reikšmingumas, buvo įvertinos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. P. P. ir UAB „Tamtamas“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog Tarnyba, įgyvendinama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi teisės taikymo klaidų arba būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes. Kadangi Administratorius pažeidė mažiausiai du iš pagrindinių nemokumo proceso principų, įtvirtintų Nemokumo įstatyme, švelniausios poveikio priemonės ar nurodymo taikymas būtų neproporcingas nustatytiems pažeidimams.

3. Pareiškėjai P. P. ir UAB „Tamtamas“ atsiliepime į atsakovo skundą prašė šį skundą atmesti.

4.1. Atsakovui, o ne Komisijai teko pareiga aiškiais teisės aktuose nustatytais kriterijais ir tvarka pagrįsti, kokios aplinkybės lėmė Tarnybai paskirti parinktą labai griežtą pagal pasekmes poveikio priemonę, t. y. veiklos apribojimą. Atsakovas skiriamų poveikio priemonių visiškai neindividualizavo. Akcininkų iniciatyvos padengti įsiskolinimą ir bankroto bylos nutraukimo faktinės aplinkybės yra sudėtinė bankroto proceso dalis, šie klausimai buvo spręsti bankroto byloje pagal jų pateikimo eiliškumą, etapus, skirtingas teismų grandis, t. y. šie klausimai yra teisminio bankroto bylos sudėtinė dalis ir yra priskirta teismo kompetencijai. Visais Tarnybos nurodytais klausimais, įvardijamais kaip padarytais pažeidimais, yra priimti atitinkami teismų procesiniai sprendimai ginčo teisenos tvarka, nei viename iš teismo procesinių sprendimų nėra įvardinta kaip pažeidimas Administratoriaus atliekami veiksmai. Priešingai, paskutinėje iš priimtų apeliacinės instancijos teismo nutarčių yra konstatuota, kad Administratorius tinkamai atlieka jam priskirtas funkcijas bankroto byloje. Administratoriui pasinaudojus konstitucine teise teismo keliu kelti klausimą dėl, jo nuomone, jam priklausančios priemokos, atsakovui nebuvo jokio pagrindo tokį veiksmą traktuoti kaip pažeidimą. Teismui išnagrinėjus kilusius ginčus, visos piniginės lėšos nedelsiant buvo sugrąžintos Bendrovei. Bankroto byloje dėl lėšų paskirstymo yra pasisakyta tiek bankroto bylą nagrinėjančio teismo, tiek ir paskutine priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nėra nurodyta jokių pažeidimų, priešingai, teismai konstatavo, kad yra tam tikros teisinės sąlygos kada ir kaip, kokiu etapiškumu lėšos turi būti skirstomos, ir Administratorius tokių reikalavimų laikėsi. Nėra pagrindo sutikti, kad lėšų skirstymo aplinkybės sudarė pagrindą skirti tokio griežtumo poveikio priemonę. Atsakovas, kuris teisės aktų yra įpareigotas metodiškai padėti, patarti Administratoriui, atkreipti dėmesį į galbūt galimas procedūros klaidas ir panašiai, patikrinime aiškiai stojo į R. V. (toliau – ir akcininkas) pusę, kuris buvo aiškiai išreiškęs nepasitenkinimą Administratoriumi, kuris jam, kaip atsakovui, buvo pareiškęs du ieškinius dėl žalos, kuriuos teismai patenkino, todėl pareiškėjams kilo abejonių dėl atsakovo objektyvumo ir tyrimo proceso skaidrumo.

4.2. Kritikuodamas P. P. ir UAB „Tamtamas“ elgesį dėl BUAB „Ramkesta“ bankroto bylos eigos, atsakovas pamiršta Administratoriaus nurodytą aplinkybę, kad Bendrovė likviduojamos bendrovės statusą turėjo dar iki bankroto bylos iškėlimo, kad dar 2015 m. BUAB „Ramkesta“ akcininkai buvo priėmę sprendimą likviduoti Bendrovę, kad akcininkai išsimokėjo jos įstatinį kapitalą, ir kitas aplinkybes, nes atsakovui taip yra patogiau ignoruoti nurodytus faktus, kad būtų galima kuo daugiau atliepti į R. V. skundą.

4.3. Administratorius 2022 m. vasario 10 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, kartu pateikdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-187-798/2022 (įsiteisėjo 2022 m. vasario 10 d.), kuria buvo pasisakyta dėl didelės dalies klausimų, analogiškų Tarnybos keliamiems klausimams, ir kurioje apeliacinės instancijos teismas pateikė argumentus dėl Administratoriaus veiksmų bei juos įvertino. Išvadoje, viršijant Tarnybai priskirtų įgaliojimų ir kompetencijos ribas, iš naujo nagrinėjami skunde nurodyti faktai bei daromos priešingos išvados klausimais, kuriais buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis. Taip yra paneigiamas Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas. Tai, kad neskundžiama nutartimi vienos iš priemokų skyrimas ir išmokėjimas Administratoriui buvo panaikintas, nėra priežastis siekti, jog bankroto byla būtų užbaigta būtent Bendrovės likvidavimu, o ne jos nutraukimu. Administratoriui pačiam nėra naudinga neužbaigti bylos ir jam nėra jokio skirtumo, kokiu būdu ji bus užbaigta. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog nemokumo administratorius siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą. Kilus abejonei dėl R. V. ir kitų akcininkų teisinio statuso, Administratorius ieškiniu siekė šį statusą išsiaiškinti bei išsiaiškinti, ar šie asmenys turi teisę šioje bylos nagrinėjimo stadijoje siekti atkurti BUAB „Ramkesta“ veiklą, nėra ir negali būti aiškinamas kaip Administratoriaus teisinis suinteresuotumas užbaigti bankroto bylą būtent Bendrovės likvidavimu, kadangi yra akivaizdi teisinio klausimo problema.

4.4. P. P. ir UAB „Tamtamas“ viso neplaninio patikrinimo metu bendradarbiavo su atsakovu, teikė visus reikiamus paaiškinimus, juos patvirtinančius duomenimis, tačiau į pateiktus paaiškinimus nebuvo atsižvelgta ir pareiškėjų argumentai patikrinimo metu liko nevertinti. P. P. ir UAB „Tamtamas“ darbinėje veikloje per 20 metų darbinės veiklos laikotarpį niekada nebuvo taikytos nuobaudos. Atsakovas nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjų elgesiui įvertinti būtina skirti tokio griežtumo poveikio priemonę, kodėl tai proporcinga ir teisinga. Taikytos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimas 1 metams – yra neproporcingos, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė ir Įsakymą panaikino.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Įsakymas dėl pareiškėjams skirtų poveikio priemonių nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, jis yra nemotyvuotas. Teismas konstatavo, kad neplaninio patikrinimo metu nustatytų pažeidimus patvirtinančių faktinių aplinkybių tyrimas ir suriktų rašytinių įrodymų visumos vertinimas bei pareiškėjams pasiūlytų poveikio priemonių iš esmės automatinis skyrimas negali būti laikomi formaliais procedūros pažeidimais. Teismo nuomone, padaryti procedūriniai neplaninio tyrimo pažeidimai galėjo lemti neobjektyvų aplinkybių įvertinimą, pažeidimo kvalifikavimą ir drausminės atsakomybės taikymą, o tai sudaro pagrindą ginčijamą administracinį aktą panaikinti.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi Tarnybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

8. Teisėjų kolegija konstatavo, kad įvertinus tai, jog buvo peržengtos skundo ribos, buvo išnagrinėti ne visi reikalavimai, buvo vadovautasi neaktualiomis teisės normomis, nebuvo pateikta argumentų ir įvertinta, ar egzistavo Įsakyme konstatuotų pažeidimų sudėtis, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad nebuvo įvertintos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas. Sprendimą panaikinęs aptartu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų nevertino, kaip nereikšmingų šioje proceso stadijoje.

III.

9. Iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino iš dalies: panaikino Sprendimo dalį, kurioje buvo nuspręsta panaikinti Tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.V4-47 dalį dėl poveikio priemonių UAB „Tamtamas“ ir P. P. taikymo bei įpareigojimo iš naujo vertinti ginčo aplinkybes, o kitą skundo dalį atmetė.

10.1. R. V. (BUAB ,,Ramkesta“ akcininkas) su 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į Tarnybą dėl Administratoriaus veiksmų (neveikimo) Bendrovės bankroto procese ir prašė UAB „Tamtamas“ skirti nuobaudą už Nemokumo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 93 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus. Tarnyba su 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. (10.4Mr) D2-568 kreipėsi į Administratorių ir prašė pateikti išsamius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl akcininko skunde nurodytų aplinkybių. Administratorius 2021 m. kovo 18 d. pateikė paaiškinimus dėl skundo ir juos pagrindžiančius dokumentus. Tarnyba 2021 m. kovo 29 d. raštais Nr. (10.4) D2-750 ir Nr. (10.4)D2-751 Administratorių bei akcininką informavo apie sprendimą atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, administruojant Bendrovės bankroto procesą, ir Administratoriui nustatė terminą pateikti paaiškinimus į akcininko skunde nurodytas aplinkybes. Tarnyba 2021 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Administratorių dėl patikrinimui aktualių teismų procesinių sprendimų pateikimo. Administratorius 2021 m. birželio 3 d. pateikė prašytus teismo procesinius sprendimus. Tarnybos 2021 m. birželio 16 d. raštais Nr. (10.4E)D2-1601 ir Nr. (10.4Mr)D2-1600 Administratorius bei akcininkas buvo informuoti, jog patikrinimo metu nustačius, kad patikrinime nagrinėjami klausimai akcininko skundų pagrindu nagrinėjami ir Klaipėdos apygardos teisme civilinėse bylose Nr. eB2-569-730/2021 bei Nr. eB2-111-730/2021 ir tai, jog jie iš esmės yra susiję bei grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir reikalavimais, o teismo nustatytos aplinkybės bus svarbios, vertinant Administratoriaus veikimo tinkamumą, buvo priimtas sprendimas sustabdyti patikrinimą, kol teismas minėtose civilinėse bylose išnagrinės patikrinimui aktualius klausimus ir įsiteisės jose priimti procesiniai sprendimai; sustabdymo laikotarpis neįtraukiamas į patikrinimo terminą.

10.2. Tarnyba 2022 m. vasario 18 d. elektroniniu paštu Administratoriui ir darbuotojams pateikė Tarnybos išvadą dėl neplaninio veiklos patikrinimo bei nurodė galimybę teisės aktų nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo minėtos išvados projekto gavimo dienos Tarnybai pateikti nuomonę dėl jo. UAB ,,Tamtamas“ 2022 m. kovo 4 d. rašte, o M. M. 2022 m. kovo 3 d. rašte Tarnybai pateikė nuomones dėl išvados projekto ir papildomus paaiškinimus bei dokumentus.

10.3. Tarnybos 2022 m. kovo 10 d. išvadoje Nr. D4-615 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Tamtamas“ neplaninio veiklos patikrinimo“ siūloma UAB „Tamtamas“, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui, už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimą 1 metams; UAB „Tamtamas“ darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą – P. P., kuris taip pat yra ir UAB „ Tamtamas “ vadovas, atsakingas už tinkamą bei teisėtą UAB „Tamtamas“ teisių ir pareigų įgyvendinimą, kurio administravimo laikotarpiu nustatyti pažeidimai nebuvo nutraukti bei ištaisyti, toliau inicijuojami teisminiai procesai, pažeidžiami esminiai bankroto proceso principai, kreditoriaus ir Bendrovės savininkų interesai, už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimą 1 metams ir nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 12 akademinių valandų mokymus tema, susijusia su bankrutuojančio juridinio asmens turto disponavimu, lėšų skirstymu bankroto procese, administravimo išlaidų apskaičiavimu ir apmokėjimu, bankroto proceso dalyvių teisėtų interesų derinimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus; UAB „Tamtamas“ darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą – M. M., administravusiam BUAB „Ramkesta“ bankroto procesą nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. balandžio 8 d., kuriuo buvo be objektyvaus pagrindo UAB „ Tamtamas“ išmokėta atlygio priemoka ir tinkamai nepaskirstytos bankroto proceso metu sukauptos lėšos ir tai turėjo įtakos susiklosčiusioms aplinkybėms bankroto procese, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimą 6 mėnesiams ir nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 12 akademinių valandų mokymus tema, susijusia su bankrutuojančio juridinio asmens turto disponavimu, lėšų skirstymu bankroto procese, administravimo išlaidų apskaičiavimu ir apmokėjimu, bankroto proceso dalyvių teisėtų interesų derinimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

10.4. Tarnybos direktorius 2022 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V4-47, atsižvelgęs į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, išdėstytus Išvadoje, UAB „Tamtamas“ ir jo darbuotojų, atsakingų už BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso administravimą, nuomones, 2022 m. balandžio 6 d. Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje priimtą nutarimą (Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio 2022 m. balandžio 13 d. protokolas Nr. N-2), kuriuo buvo pritarta šiuo įsakymu skiriamoms poveikio priemonėms, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorius UAB „Tamtamas“, administruodamas Bendrovės bankroto procesą, pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 5 punktus, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 2 bei 3 punktus, pažeidimai susiję bankroto proceso efektyvumo ir nemokumo administratoriaus profesionalumo principų pažeidimu, nemokumo administratoriaus teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir kreditorių bei BUAB „Ramkesta“ (jos dalyvių) interesų pažeidimu, netinkamu disponavimu Bendrovės lėšomis, jas paskirstant, ir šių veiksmų įtaka bankroto procese kilusiems ilgalaikiams teisminiams ginčams, bankroto proceso operatyvumui bei bankroto proceso dalyvių turtiniams interesams, į pažeidimų reikšmingumų, trukmę ir nemokumo administratorių atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30, 14 punktu, nusprendė už nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, nemokumo administratoriams skirti poveikio priemones, nurodytas Išvadoje. Įsakymu nuspręsta skirti poveikio priemones UAB „Tamtamas“ (Administratoriui), P. P. (darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, ir UAB „Tamtamas“ vadovui) bei M. M. (darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą).

10.5. Tarnyba su 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (10.4 Mr)D2-1089 R. V., UAB „Tamtamas“, P. P. ir M. M. pateikė Įsakymą bei Išvadą. Pareiškėjai UAB „Tamtamas“ ir P. P. su skundu kreipėsi į Komisiją ir prašė: 1) panaikinti Įsakymo dalį dėl poveikio priemonės UAB „Tamtamas“ ir P. P. bei nurodymą P. P. arba pakeisti poveikio priemonę ir nurodymą į švelnesnę ir 2) panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto 2022 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. N-2 dalį, kurioje buvo pritarta Įsakymu skiriamoms poveikio priemonėms UAB „Tamtamas“ ir P. P.. Komisija 2022 m. birželio 16 d. sprendimu UAB „Tamtamas“ ir P. P. skundą tenkino, panaikino Įsakymo dalį dėl poveikio priemonių Administratoriui ir P. P. taikymo bei nurodymą P. P., įpareigojo Tarnybą iš naujo išsamiai bei objektyviai įvertinti ginčo aplinkybes, priimant teisės aktus atitinkantį įsakymą, o bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto 2022 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. N-2 dalį nutraukė.

11. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog BUAB „Ramkesta“ bankroto procese nuo 2018 m. gegužės 29 d. (bankroto proceso pradžios) jos administratoriumi buvo paskirtas Administratorius. Bendrovės bankroto procese Tarnybos deklaruotas darbuotojas, atsakingas už bankroto proceso administravimą, nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. bei nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki skundo pateikimo teismui dienos buvo P. P. (kuris yra ir Administratoriaus vadovas).

12. Teismas nurodė, kad Įsakyme, atsižvelgus į Išvadą, UAB „Tamtamas“ ir jo darbuotojų, atsakingų už BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso administravimą, nuomones, 2022 m. balandžio 6 d. Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje priimtą nutarimą, kuriuo buvo pritarta šiuo įsakymu skiriamoms poveikio priemonėms, konstatuota, jog nemokumo administratorius UAB „Tamtamas“, administruodamas Bendrovės bankroto procesą, pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 5 punktus, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 2 bei 3 punktus, pažeidimai yra susiję bankroto proceso efektyvumo ir nemokumo administratoriaus profesionalumo principų pažeidimu, nemokumo administratoriaus teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir kreditorių bei BUAB „Ramkesta“ (jos dalyvių) interesų pažeidimu, netinkamu disponavimu Bendrovės lėšomis, jas paskirstant, ir šių veiksmų įtaka bankroto procese kilusiems ilgalaikiams teisminiams ginčams, bankroto proceso operatyvumui bei bankroto proceso dalyvių turtiniams interesams.

13. Pacitavęs Nemokumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, 59 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio 3 dalies 7 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 16 punktų, 75 straipsnio 1 bei 2 dalių, 73 straipsnio 2 dalies 1–10 punktų ir 155 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Bankroto įstatymas, ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 9 punkto, 11 straipsnio 4¹ dalies ir 5 dalies 3 bei 14 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 5 punkto ir 36 straipsnio 1–5 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017 konstatavo, jog bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

14. Įvertinęs bylos medžiagą bei proceso šalių argumentus, teismas sprendė, kad byloje yra keliamas ginčas dėl atlikto neplaninio pareiškėjų veiklos patikrinimo metu nustatytų Administratoriaus ir jo vadovo veiksmų teisėtumo, apmokant Bendrovės kreditorių reikalavimus eiliškumo, dėl papildomų lėšų Administratoriaus atlygiui teisėtumo ir priemokos už beviltiškų skolų išieškojimą, kurių BUAB „Ramkesta“ bankroto procese nebuvo, dėl Bendrovės bankroto proceso nutraukimo bei galimo Administratoriaus suinteresuotumo nenutraukti BUAB „Ramkesta“ bankroto bylos bei iš to išplaukiančiais bankroto proceso efektyvumo ir nemokumo administratoriaus profesionalumo principų pažeidimais.

15. Įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą jų teisinį vertinimą, teismas nesutiko su pareiškėjų ir Komisijos argumentais, kad Tarnyba aiškiai nepagrindė, kokią neigiamą įtaką Bendrovės bankroto proceso administravimui padarė Išvadoje konstatuoti veiksmai, nesurinko įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų pažeidimo mąstą, neigiamą reikšmę procesui, kreditorių teisėms ir panašiai, neįvertino, kokie konkretūs pareiškėjų veiksmai ir kokiems teisės aktams atlikti veiksmai prieštarauja ir kaip tai su jais susiję, priėmė Įsakymą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų individualiam teisės aktui. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, aptartą teisinį reguliavimą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad Tarnyba, remdamasi Išvada priimdama Įsakymą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl Įsakymo dalis dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų yra teisėta ir pagrįsta.

16. Teismas nustatė, kad neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas 2021 m. vasario 15 d., Tarnybai gavus asmens pareiškimą (skundą) dėl administratoriaus UAB „Tamtamas“ veiklos Bendrovės bankroto procese po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo. Tyrimo metu buvo rinkta reikšminga medžiaga, siekiant įvertinti bankroto administratoriaus veiksmų atitiktį Nemokumo įstatymo reikalavimams, buvo vertinama bendra BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso eiga bei bankroto administratoriaus veikla dėl Bendrovės kreditorių reikalavimų ir administravimo sąmatos apmokėjimo eiliškumo, Administratoriaus išsimokėtų atlygio priemokų ir BUAB „Ramkesta“ akcininkų įneštų lėšų bei atsiskaitymo su Bendrovės kreditoriais, BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso nutraukimo ir su tuo susijusių Administratoriaus veiksmų, galimo suinteresuotumo nenutraukti bankroto bylos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo nutartimi akcininką išbraukus iš Bendrovės kreditorių sąrašo, vieninteliu patvirtintu kreditoriumi liko S. V. su 4 559,17 Eur kreditoriaus reikalavimu. Iš BUAB „Ramkesta“ kreditorių sąskaitos matosi, kad už akcininką 2020 m. lapkričio 10 d. sumokėjus 100 Eur sumą (priteistos bylinėjimosi išlaidos), kreditorių sąskaitoje 2020 m. lapkričio 10 dienai buvo 15 108,74 Eur Bendrovės lėšų.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde Komisijai nurodė, jog BUAB „Ramkesta“ 2020 m. lapkričio 10 d. vykusiam susirinkimui teikta Administratoriaus ataskaita buvo sudaryta pagal 2020 m. lapkričio 3 d. duomenis, nes su susirinkimo darbotvarke susiję nutarimų projektai kreditoriams yra teikiami iš anksto kartu su šaukimu į kreditorių susirinkimą, todėl joje negalėjo būti nurodyti 2020 m. lapkričio 10 d. duomenys, kadangi negalėjo būti iš anksto žinoma, kad paskutinė priteista suma, dėl kurios išieškojimo buvo surašytas vykdomasis raštas, bus sumokėta susirinkimo dieną. Šioje ataskaitoje, sudarytoje 2020 m. lapkričio 3 d., negalėjo būti detalizuotos nepriskaičiuotos ir neišmokėtos priemokos, kadangi nutarimas patvirtinti patikslintą sąmatą buvo priimtas tik šio susirinkimo, įvykusio 2020 m. lapkričio 10 d., metu.

18. Teismas nustatė, kad lyginant Administratoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimui teiktą pajamų / išlaidų suvestinę (2020 m. lapkričio 3 d. duomenimis) su 2019 m. kovo 27 d. pajamų / išlaidų suvestine, kuri buvo teikta pirmą kartą kreipiantis dėl Bendrovės pabaigos, Tarnyba nustatė, jog patirtos administravimo išlaidos skiriasi tik teisinių paslaugų suma ir ūkio išlaidų suma, t. y. teisinės išlaidos padidėjusios 968 Eur, o ūkio išlaidos – 74,60 Eur. 2019 m. kovo 27 d. bendra administravimo išlaidų suma sudarė 13 874,07 Eur, kreditorių reikalavimai buvo patenkinti 17 554,81 Eur suma (iš viso iš debitorių buvo gauta 31 428,88 Eur, administravimo išlaidų ir kreditorių reikalavimų apmokėjimui buvo išleista 31 428,88 Eur), todėl šie duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 27 d. patirtos administravimo išlaidos (ir Administratoriaus atlygis su priemoka) buvo faktiškai apmokėtos. Taigi, pagal Administratoriaus pateiktą ataskaitą, 2020 m. lapkričio 3 d. faktiškai susidariusios papildomos administravimo išlaidos sudarė 1 042,6 Eur, kurios, pagal Bendrovės sąskaitos išrašo duomenis, buvo sumokėtos 2020 m. rugsėjo 18 d., 2020 m. spalio 5 d., iš ko išplaukia, kad ataskaitos ruošimo dieną (2020 m. lapkričio 3 d.) faktiškai patirtų ir neapmokėtų administravimo išlaidų nebuvo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 3 d. faktiškai patirtos 14 916,67 Eur administravimo išlaidos (kurias sudarė Administratoriaus atlyginimas ir priemoka bei būtinosios administravimo išlaidos) jau buvo faktiškai atlygintos, tačiau Administratoriaus siūlymu, 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata buvo padidinta suma, skirtina administravimo išlaidoms nuo 19 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) iki 25 MMA (nors kaip ataskaitoje nurodė Administratorius, visi Bendrovės administravimo darbai bankroto procese jau buvo baigti, o faktiškai patirtos išlaidos jau buvo apmokėtos), taip pat akcentuotos priemokos, tačiau konkrečiai nebuvo įvardyta, kokia priemoka ir kokiai konkrečiai sumai skirtina Administratoriui. Administratoriaus nurodytos faktiškai patirtos administravimo išlaidos neviršijo pirminės patvirtintos sąmatos administravimo išlaidų (pagal 2020 m. lapkričio 3 d. pateiktos ataskaitos duomenis bendra patirtų administravimo išlaidų (be atlygio ir priemokos) suma sudaro 7 179,7 Eur, o patvirtinta 19 x 400 Eur = 7 600 Eur (skaičiuojant pagal MMA patvirtinimo dienai)), todėl objektyvaus poreikio didinti administravimo išlaidų sąmatą 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime nebuvo, tokį poreikį pagrindžiančių argumentų nebuvo nustatyta ir Administratoriaus ataskaitoje.

19. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai nurodė, jog 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo protokolo ir kartu su juo teiktos ataskaitos turinys paneigia Išvadoje ne kartą kartojamus teiginius, ka, šaukdamas 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimą, Administratorius „siekė spręsti klausimą dėl papildomos priemokos Administratoriui skyrimo“, tačiau kaip matyti po įvykusio kreditorių 2020 m. lapkričio 10 d. susirinkimo, iš kreditorių sąskaitos Administratoriui buvo išmokėta: 2020 m. lapkričio 13 d. – 9 578,97 Eur ir 2020 m. lapkričio 15 d. – 1 000 Eur Administratoriaus atlyginimo priemokos, 290 Eur UAB „Pilkoji kopa“ už buhalterinės apskaitos paslaugas, iš viso papildomai 10 868,97 Eur, iš jų Administratoriaus atlyginimo priedai 10 578,97 Eur. Be to, nustatyta, jog Administratorius 2020 m. gruodžio 7 d. sušaukė BUAB „Ramkesta“ kreditorių susirinkimą, kuriame dalyvavo vienintelis likęs Bendrovės kreditorius su 320,68 Eur dydžio reikalavimu, ir jame buvo sprendžiamas klausimas dėl Administratoriaus ataskaitos už laikotarpi nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. bei joje nurodytų išlaidų, Administratoriaus atlyginimo priedų tvirtinimo, t. y. už laikotarpi nuo bankroto proceso pradžios iki Administratoriaus prašymo dėl BUAB „Ramkesta“ pabaigos pateikimo Klaipėdos apygardos teismui dienos. Kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta Administratoriaus ataskaita ir joje nurodyti atlyginimo priedai. Administratorius šioje ataskaitoje, detalizavo tvirtintiną mokėtiną Administratoriaus atlyginimą ir jo priemokas: atlyginimas 6 MMA x 555 Eur – 3 330 Eur; priemoka už bankroto proceso metu gautas įplaukas (už bankroto proceso metu išieškotas sumas) pagal Administratoriaus pateiktą apskaičiavimo lentelę – 5 151,93 Eur; 30 procentų priemoka už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas pagal du Administratoriaus pareikštus ieškinius, nuo pagal juos priteistų sumų (priteista mokėtina suma 49 953,12 Eur, t. y. 31 428,88 Eur +18 524,24 Eur, tai iš esmės visos gautos bankroto proceso metu pajamos (dar + 100 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų)) – 14 985,94 Eur. Bendra priskaičiuota Administratoriui mokėtina priemokų suma – 20 137,87 Eur (5 151,93 Eur + 14 985,94 Eur). Taigi, faktiškai išmokėta Administratoriui priemokų suma – 14 985,94 Eur (vadinasi, Administratoriui iki 2020 m. lapkričio 16 d. išmokėtus priedus sudarė 30 procentų nuo beviltiškomis laikytų sumų išieškojimo). Ataskaitoje taip pat buvo pateikta informacija apie Bendrovės akcininkų prašymą atsiskaityti su kreditoriumi ir prašymą įpareigoti Administratorių grąžinti 9 833,97 Eur.

20. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai nurodė, jog Tarnyba Išvadoje pažymėjo, kad beviltiškos skolų sąvoka yra nurodyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnyje, tačiau šio įstatymo paskirtis ir taikymo sritis – nustatyti uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčių tvarką. Taigi, Išvadoje nurodyta Administratoriaus pareiga vadovautis šiuo teisiniu reguliavimu ne pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais yra abejotina.

21. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad nors Bankroto įstatyme ir Nemokumo įstatyme beviltiško įsiskolinimo sąvoka nėra konkretizuota, tačiau nemokumo administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami aukšti kompetencijos reikalavimai, turėtų visapusiškai įvertinti faktines bankroto proceso aplinkybes ir vadovautis teisiniu reglamentavimu, reguliuojančiu aktualius teisinius santykius. Be to, skolų pripažinimo beviltiškomis procedūros yra susijusios su kasdienėmis Administratoriaus atliekamomis funkcijomis, todėl jam turėtų būti suprantamos ir gerai žinomos. Teismas pažymėjo, kad buvo neginčijamai nustatyta, jog BUAB „Ramkesta“ nebuvo realizuotino materialaus turto, taip pat ir beviltiškų skolų, nuo kurių galėtų būti skaičiuojama iki 30 procentų dydžio priemoka ir kurios dydį turėtų nustatyti kreditorių susirinkimas, todėl Administratoriui nebuvo tikslinga, racionalu ir objektyviai pagrįsta 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime inicijuoti patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, nei tuo labiau, po to kai 2020 m. lapkričio 18 d. buvo kreiptasi į teismą dėl Bendrovės pabaigos, nurodant, kad visi bankroto proceso veiksmai yra atlikti, šaukti 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl papildomos priemokos Administratoriui skyrimo.

22. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai nepagrindė nurodytų skolų beviltiškumo ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal akcininko skundą dėl 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkime patvirtintos Administratoriaus ataskaitos panaikinimo bei joje patvirtintų administravimo išlaidų ir 30 procentų paskirtos priemokos pripažinimo neteisėta bei akcininko siūlomų administravimo išlaidų patvirtinimo. Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-569-730/2021 buvo panaikintas 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl antrojo darbotvarkės klausimo dalies, kuria buvo patvirtinta Administratoriaus ataskaita, nustatant 30 procentų priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas ir patvirtintos 4 938 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Buvo palikta galioti ataskaitos dalis dėl priemokos už išieškotas skolas nustatymo (5 151,93 Eur), buhalterinių paslaugų (1 500 Eur), ūkio išlaidų (672,98 Eur), archyvo sutvarkymo (700 Eur). Taip pat nustatyta, jog teismas įpareigojo Administratorių, įsiteisėjus nutarčiai, Bendrovei per 30 dienų grąžinti 9 834,32 Eur (akcininko pareiškime nurodyta grąžintina suma), kaip nepagrįstai apskaičiuotą 30 procentų priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Administratorius, teikdamas paaiškinimus, iš esmės tik nurodė, jog skolos yra beviltiškos, kadangi jos buvo išieškotos patenkinus Administratoriaus pateiktą ieškinį, jokių kitų objektyvių duomenų teismui nebuvo pateikta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartyje nurodė, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo patvirtintos administravimo išlaidos, yra galutinis ir neskundžiamas, todėl pagal pateiktą skundą pradėtą apeliacinį procesą nutraukė. Tai reiškia, kad Administratorius, 2020 m. lapkričio 16 d. paskirstęs bankroto proceso metu sukauptas įplaukas, išsimokėjo sau ne priemokos dalį už bankroto proceso metu gautas įplaukas, kuri jam objektyviai priklausytų, o didesniąją priemoką už beviltiškomis laikytų skolų išieškojimą, kuri neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi buvo išspręstas Administratoriaus priemokos už beviltiškų skolų išieškojimų teisėtumas, konstatuojant, jog tokia priemoka buvo paskaičiuota ir išsimokėta nepagrįstai.

23. Teismo nuomone, tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus kilusius ginčus, visos piniginės lėšos nedelsiant buvo sugrąžintos Bendrovei, esamos situacijos nekeičia. Kaip matyti, 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutraukus apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl 30 procentų priemokos priskaičiavimo nepagrįstumo, Administratorius pagal 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą į BUAB „Ramkesta“ sąskaitą grąžino 9 834,32 Eur, tačiau, grąžinus šias lėšas, jos nebuvo tinkamai paskirstytos, taip pažeidžiant Bendrovės savininkų interesus. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas spręsti, jog Administratorius, nepagristai priskaičiuodamas ir išsimokėdamas atlyginimo priemokos dalį, dėl ko negalėjo būti patenkintas vienintelio likusio kreditoriaus reikalavimas bankroto procese visa apimtimi ir po lėšų paskirstymo likusios BUAB „Ramkesta“ piniginės lėšos nebuvo grąžintos jos savininkams, lėmė tai, jog bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, o dėl Administratoriaus atliktų veiksmų kilo teisminiai ginčai, toliau didinantys administravimo išlaidas. Iš to išplaukia, kad 2020 m. lapkričio 16 d. Administratoriui paskirsčius Bendrovės lėšas, ne BUAB „Ramkesta“ Administratoriui liko skolinga nesumokėtą atlyginimo priemoką, o Administratorius buvo išsimokėjęs nepagrįstą Bendrovės lėšų dalį, kuri galėjo būti skirta visiškai patenkinti vienintelio kreditoriaus S. V. reikalavimą ir likusią BUAB „Ramkesta“ lėšų dalį grąžinti jos savininkams.

24. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo konstatuota, jog Bendrovėje nebuvo realizuotino materialaus turto, taip pat ir beviltiškų skolų, nuo kurių galėtų būti skaičiuojama iki 30 procentų dydžio priemoka ir kurios dydį turėtų nustatyti kreditorių susirinkimas, todėl Administratoriui nebuvo tikslinga, racionalu ir objektyviai pagrįsta 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime inicijuoti patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, nei tuo labiau, po to kai 2020 m. lapkričio 18 d. buvo kreiptasi į teismą dėl Bendrovės pabaigos, nurodant, kad visi bankroto proceso veiksmai yra atlikti, šaukti 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl papildomos priemokos Administratoriui skyrimo.

25. Teismas akcentavo, kad įvertinus Administratoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimui teiktą informaciją ir pajamų / išlaidų suvestinę bei BUAB „Ramkesta“ sąskaitoje buvusias lėšas, Tarnyba padarė išvadą, jog Administratoriui veikiant profesionaliai, objektyviai ir racionaliai, siekiant pagrindinių bankroto proceso tikslų – baigti bankroto procedūras per kuo trumpesnį laiką ir kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, būtų užtekę Bendrovės sukauptų lėšų apmokėti visas administravimo išlaidas (su Administratoriaus atlyginimo priemoka, kuri faktiškai jam priklausė), padengti likusio kreditoriaus reikalavimą ir dar būtų likę grąžintinų lėšų įmonės savininkams. 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo datai apmokėjus nurodytas administravimo išlaidas, Bendrovės sąskaitoje buvo likę 15 108,74 Eur (15 008,74 Eur + 100 Eur). Po šio kreditorių susirinkimo Administratoriui turėjo būti išmokama likusi priemokos dalis už bankroto proceso metu gautas įplaukas – 744,96 Eur, ir kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 18 d. teismui teiktos suvestinės – dar buvo priskaičiuota 290 Eur už buhalterines paslaugas. Apmokėjus šias išlaidas, būtų likę apmokėti vienintelio kreditoriaus S. V. 4 559,17 Eur reikalavimą. Taigi, apmokėjus visas šias sumas, BUAB „Ramkesta“ sąskaitoje būtų likę 9514,61 Eur lėšų (15 108,74 - 744,96 - 290 - 4559,17 - 1,28 (banko mokesčiai)), kurios apmokėjus, administravimo išlaidas ir kreditorių reikalavimus, turėjo būti grąžintos Bendrovės savininkams ir bankroto byla galėjo būti užbaigta. Teismo įpareigota grąžinti 9 834,32 Eur suma yra faktinė, kadangi dar yra likęs nepatenkintas kreditoriaus 320,68 Eur reikalavimas.

26. Teismas pažymėjo, kad pagal Nemokumo įstatymą, administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi taupiai ir efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį, o patirtų išlaidų būtinumą pagrįsti atitinkamais dokumentais, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matosi, kad Administratoriaus veiksmai, netinkamai paskirstant Bendrovės sukauptas lėšas, siūlant nepagrįstus projektus kreditorių susirinkimui, priskaitant ir išmokant objektyviai nepagrįstą Administratoriaus atlyginimo priemokos dalį, dėl ko negalėjo būti patenkintas vienintelio likusio kreditoriaus reikalavimas bankroto procese visa apimtimi, ir po lėšų paskirstymo likusios Bendrovės piniginės lėšos nebuvo grąžintos jos savininkams, lėmė, kad bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, o dėl Administratoriaus atliktų veiksmų kilo teisminiai ginčai, toliau didinantys administravimo išlaidas. Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė Išvados vertinimui, kad tokiais Administratoriaus ir jo vadovo veiksmais buvo pažeistas Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas, kadangi Administratorius nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimų per pagrįstai trumpiausią laikotarpį; 3 straipsnio 5 punktas, nes nevykdė savo pareigų profesionaliai, užtikrindamas aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją; 66 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, kadangi netinkamai disponavo Bendrovės turtu, paskirstydamas jos bankroto proceso metu sukauptas lėšas, negynė kreditoriaus teisės kiek įmanoma trumpesniu terminu gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą ir BUAB „Ramkesta“ (jos savininkų) teisių bei teisėtų interesų susigrąžinti Bendrovės turto dalį, likusią po kreditorių reikalavimų apmokėjimo.

27. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi byloje buvo išspręstas klausimas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. akcininko R. V. prašymą dėl įpareigojimo Administratorių atlikti veiksmus ir bankroto bylos nutraukimo. Teismo nutartimi bankroto bylą buvo atsisakyta nutraukti, nesant tam pagrindų, kadangi su kreditoriumi nėra atsiskaityta, o dėl akcininkų teisių ir pareigų Administratoriaus pateiktu ieškiniu buvo pradėta civilinė byla, kuri nėra išspręsta. Dėl Administratoriaus įpareigojimo atsiskaityti su kreditoriumi teismas nurodė, kad Nemokumo įstatymo normos nenumato teismo teisės įpareigoti nemokumo administratorių atsiskaityti su kreditoriumi, tokia teisė ir pareiga yra suteikta nemokumo administratoriui, nes jis įmonės bankroto procese valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu, taip pat tenkina kreditorių reikalavimus. Kaip byloje nurodė teismas, atsiskaitymo su kreditoriumi klausimas bus sprendžiamas, kai bus išspręsti visi su bankroto byla susiję klausimai. Atsižvelgiant į tai akcininko prašymas nebuvo tenkintas. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-187-798/2022 konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog nemokumo administratorius siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą (nutarties 14 p.). Nurodė, kad kol nebus išspręstas ginčas tarp BUAB „Ramkesta“ ir jos akcininkų dėl akcininkų statuso (Tauragės apylinkės teisme Tauragės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-178-607/2022, kurioje BUAB „Ramkesta“ pareiškė ieškinį atsakovams R. V., K. S., S. K. ir V. K.), bankroto procedūros šiuo metu negali būti užbaigtos (nutarties 16 p.). Sprendė kad kreditorius S. V. visiškai pagrįstai nepriima R. V. jam mokamų pinigų, kadangi kreditoriniai reikalavimai yra dengiami bankrutavusio juridinio asmens turtu, o esant kilusiam ginčui dėl R. V., kaip akcininko, teisinio statuso, abejotina, ar jis šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę dengti bankrutuojančios bendrovės kreditorinius reikalavimus ir siektis atkurti jos veiklą (nutarties 22 p.). Pažymėjo, kad atsiskaitymas su kreditoriumi S. V. bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, kai bus užbaigti visi su bankrotu susiję veiksmai ir išspręsti visi kilę ginčai tarp atsakovo ir akcininkų (nutarties 23 p.).

28. Teismas atkreipė dėmesį, kad nesutampa Išvadoje ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Administratoriaus bei jo vadovo atliktų veiksmų vertinimo laikotarpis. Tyrimo metu buvo rinkta reikšminga medžiaga, siekiant įvertinti bankroto administratoriaus veiksmų nuo 2020 m. lapkričio 10 d. atitiktį Nemokumo įstatymo reikalavimams, buvo vertinama bendrai Bendrovės bankroto proceso eiga bei bankroto administratoriaus veikla dėl BUAB „Ramkesta“ kreditorių reikalavimų ir administravimo sąmatos apmokėjimo eiliškumo, Administratoriaus išsimokėtų atlygio priemokų ir Bendrovės akcininkų įneštų lėšų ir atsiskaitymo su jos kreditoriaus, BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso nutraukimo ir su tuo susijusių Administratoriaus veiksmų, galimo suinteresuotumo nenutraukti bankroto bylos. Tarnyba Išvadoje konstatavo, kad po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo Bendrovės bankroto procese visi būtini administravimo darbai buvo atlikti, buvo sumokėtos visos iš debitorių priteistos skolos BUAB „Ramkesta“, Bendrovės bankroto procese beliko paskirstyti sukauptas lėšas Bankroto įstatyme nustatyta tvarka ir kreiptis į teismų dėl BUAB „Ramkesta“ pabaigos, vėliau dėl Bendrovės išregistravimo arba dėl bankroto bylos nutraukimo, kaip prašė akcininkas, tačiau Administratorius ir jo vadovas nepagrįstai taip neveikė, o jų tolesni veiksmai pasireiškė bankroto proceso efektyvumo ir nemokumo administratoriaus profesionalumo principų pažeidimu, nemokumo administratoriaus teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir kreditorių bei Bendrovės (jos dalyvių) interesų pažeidimu, netinkamu disponavimu BUAB „Ramkesta“ lėšomis, jas paskirstant, ir šių veiksmų įtaka bankroto procese kilusiems ilgalaikiams teisminiams ginčams, bankroto proceso operatyvumui bei bankroto proceso dalyvių turtiniams interesams, o tai ir lėmė išvadą dėl nemokumo proceso principų, įtvirtintų Nemokumo įstatyme, pažeidimo.

29. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-187-798/2022 konstatavęs, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad nemokumo administratorius siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą (nutarties 14 p.), vertino nemokumo administratoriaus veiksmus nuo akcininko R. V. prašymo įpareigoti BUAB „Ramkesta“ nemokumo administratorių atsiskaityti su Bendrovės kreditoriumi S. V., nutraukti BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą, Bendrovės nelikviduoti teismui padavimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d. Kadangi tuo metu vyko ginčas tarp BUAB „Ramkesta“ ir jos akcininkų dėl akcininkų statuso (Tauragės apylinkės teisme Tauragės rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-178-607/2022, kurioje BUAB „Ramkesta“ pareiškė ieškinį atsakovams R. V., K. S., S. K., V. K.), su kreditoriumi nebuvo atsiskaityta, todėl bankroto procedūra negalėjo būti užbaigta.

30. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjų argumentą, kad Tarnyba viršijo jai priskirtus įgaliojimus ir kompetencijos ribas, kadangi Išvadoje įvertinęs tas pačias aplinkybes ir analogiškus klausimus, priėjo prie priešingų išvadų, nei Lietuvos apeliacinio teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje, taip paneigdamas Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtirtintą teisėjo vadovavimo procesui principą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas minimoje nutartyje nevertino Administratoriaus veiksmų ar neveikimo visumos nemokumo administravimo procese nuo 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo Nemokumo įstatymo kontekste, o kaip minėta, vertino daug siauresnį klausimą, t. y. tik akcininko R. V. 2021 m. lapkričio 19 d. pateikto prašymo įpareigoti Administratorių atsiskaityti su Bendrovės kreditoriumi S. V., nutraukti BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą, Bendrovės nelikviduoti teisėtumą ir pagrįstumą, ir atsižvelgęs į tai, kad yra iškelti teisminiai procesai (minėta civilinė byla, kurioje buvo keliamas ginčas tarp BUAB „Ramkesta“ ir jos akcininkų dėl akcininkų statuso Tauragės apylinkės teisme buvo iškelta tik 2021 m. gruodžio 22 d.), konstatavo, kad Administratorius nevilkina bankroto bylos nagrinėjimo, kadangi bankroto procedūra šios civilinės bylos nagrinėjimo metu negali būti užbaigta (teismo nutarties 16 p. nurodyta „bankroto procedūros šiuo metu negali būti užbaigtos“).

31. Teismas sutiko su pareiškėjų teiginiu, kad bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme nustatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kita, tačiau ši laisvė turi būti vertinama tik kaip teisė pasirinkti, kokiu būdu bankroto procese pasiekti šio proceso tikslų, bet suteikta teisė jokiu būdu nereiškia, kad pasirinkus vienokį ar kitokį teisinį būdą, siekiant bankroto proceso tikslų, šie bus teisingi teisine prasme.

32. Teismo nuomone, Administratoriaus pateiktas ieškinys dėl Bendrovės akcininkų teisių ir pareigų nuginčijimo iš esmės nėra tiesiogiai susijęs su bankroto proceso administravimu, kadangi juo siekiama ne didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, nes kreditoriaus reikalavimui patenkinti buvo pakankamai pačios Bendrovės lėšų, o, kvestionavus akcininkų teises, bankroto bylą užbaigti ne bankroto bylos nutraukimu, atsiskaičius su visais kreditoriais, tačiau likvidavimu. Toks Administratoriaus veikimas jokios objektyvios vertės nei Bendrovei, nei kreditoriams nekuria ir neatitinka operatyvaus ir ekonomiško bankroto proceso tikslų. Tokią poziciją patvirtina ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-178-607/2022, kurioje BUAB „Ramkesta“ pareiškė ieškinį atsakovams R. V., K. S., S. K., V. K. dėl akcininkų statuso, 64–66 punktai.

33. Teismas per „Liteko“ sistemą patikrinęs bei įvertinęs ir kitus akcininko ar Administratoriaus inicijuotus teisminius procesus, pažymėjo, kad visi procesai iš esmės prasidėjo jau po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo ir 2020 m. lapkričio 16 d. Bendrovės lėšų paskirstymo, kai BUAB „Ramkesta“ bankroto procese visi būtini administravimo darbai buvo atlikti, buvo sumokėtos visos iš debitorių priteistos skolos Bendrovės naudai ir BUAB „Ramkesta“ bankroto procese beliko paskirstyti sukauptas lėšas Bankroto įstatyme nustatyta tvarka bei kreiptis į teismų dėl Bendrovės pabaigos, vėliau dėl jos išregistravimo arba dėl bankroto bylos nutraukimo, kaip prašė akcininkas, tačiau Administratorius ir jo vadovas nepagrįstai taip neveikė, todėl minėti teisminiai procesai iš esmės buvo susiję su Administratoriaus paskirtų ir išsimokėtų atlyginimo priemokų teisėtumu, akcininko siekiu atsiskaityti už likusias BUAB „Ramkesta“ skolas (kurių faktiškai po lėšų paskirstymo neturėjo likti), nutraukti bankroto bylą ir tęsti veiklą, taip pat Administratoriaus siekiu Bendrovės bankroto bylą užbaigti ne bankroto bylos nutraukimu, esat tam teisiniams pagrindams, o BUAB „Ramkesta“ likvidavimu, tai reiškia, jog jų atsiradimą iš esmės lėmė Administratoriaus ir jo vadovo neefektyvus veikimas ar neveikimas nemokumo procese. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo ir 2020 m. lapkričio 16 d. Bendrovės lėšų paskirstymo metu jokių teisminių ginčų, kurie trukdytų akcininkui atsiskaityti už likusias BUAB „Ramkesta“ skolas ar kitų aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima nutraukti bankroto bylos, nebuvo.

34. Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi tenkino Administratoriaus prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo ir BUAB „Ramkesta“ bankroto bylos nutraukimo Nr. DOK-6065 bei iš bankrutavusios Bendrovės kreditorių sąrašo išbraukė S. V. su 320,68 Eur kreditorinių reikalavimu ir nutraukė bankrutavusios Bendrovės bankroto bylą Nr. eB2-64-730/2022, o tai patvirtina, kad akcininko teiktas prašymas atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi ir BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą nutraukti buvo pagrįstas, tačiau visas procesas užtruko dėl Administratoriaus netinkamo veikimo, teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi; tai teisėtai bei pagrįstai Išvadoje bei Sprendime konstatavo Tarnyba.

35. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika bei Nemokumo įstatymo 78 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad neginčijamai nustačius, jog būtų buvusios visos sąlygos visa apimtimi atsiskaityti su kreditoriais ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo dar po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo, arba, vėliausiai, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl Administratoriui nepagrįstai išmokėtos priemokos grąžinimo (2021 m. liepos 15 d.), Tarnyba pagrįstai sprendė, jog Administratoriaus veiksmai, teisminiame ginče siekiant paneigti Bendrovės akcininkų teises ir pareigas, bankroto procese yra netikslingi bei neatitinka bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslų.

36. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai skunde ginčija Įsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, tačiau jų argumentai vertinami tik kaip abstraktūs pasvarstymai, kadangi skunde Įsakymo neatitiktis minėto įstatymo nuostatoms nėra detalizuota. Teismo nuomone, Tarnyba, atlikdama tyrimą, veikė savo kompetencijos ribose, Įsakymą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti ginčijamos Įsakymo dalies.

37. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad Tarnyba pagrįstai Įsakyme sprendė, jog pareiškėjai, administruodami Bendrovės bankroto procesą, pažeidė jame nurodytas Nemokumo įstatymo nuostatas.

38. Aptaręs teisės aktų nuostatas, susijusias su poveikio priemonių nemokumo administratoriams taikumu, aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Tarnybos pareiškėjams skirtus nurodymus ir / ar poveikio priemones, teismas akcentavo, kad Tarnyba konstatavo, jog nustatyti Administratoriaus veiklos pažeidimai turi būti pripažinti labai reikšmingais, susijusiais su bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais, ir turi jiems didelės įtakos, padaryti pažeidimai trunka ilgiau nei metus, yra nulemti sąmoningo Administratoriaus veikimo ir teisinio suinteresuotumo BUAB „Ramkesta“ bankroto bylos baigtimi (Išvados 21 lapas); atsakomybę lengvinanti aplinkybė – per pastaruosius 3 metu nebuvo padaryta pažeidimų) ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimai buvo padaryti tyčia ir sukėlė neigiamas pasekmes asmenų turtiniams interesams.

39. Teismas pažymėjo, kad Nemokumo įstatymas išskiria tris poveikio priemonių (drausminių nuobaudų) rūšis – įspėjimą, teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų bei teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą; šios poveikio priemonės yra nurodytos sunkėjimo tvarka. Teismas nurodė, kad atsakovas pasirinko taikyti antrąją pagal griežtumą poveikio priemonę, ir teismo nuomone, pakankamai savo pasirinkimą motyvavo.

40. Pareiškėjų argumentą, kad, Tarnyba, skirdama poveikio priemones ir vertindama atsakomybę, nepagrįstai neatsižvelgė į jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Nemokumo įstatymo 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kad nemokumo administratorius atlygino nuostolius, kadangi Administratorius pagal 2021 m. gegužės 31 d. teismo nutartyje nustatytą įpareigojimą į Bendrovės sąskaitą grąžino 9 834,32 Eur, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-569-730/2021) buvo panaikintas 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dalis, kurioje buvo patvirtinta Administratoriaus ataskaita, nustatant 30 procentų priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas ir patvirtintos 4 938 Eur teisinės pagalbos išlaidos, palikta galioti ataskaitos dalis dėl priemokos už išieškotas skolas nustatymo (5 151,93 Eur), buhalterinių paslaugų (1 500 Eur), ūkio išlaidų (672,98 Eur), archyvo sutvarkymo (700 Eur). Taip pat nustatyta, jog teismas minėta nutartimi Administratorių įpareigojo, įsiteisėjus nutarčiai, Bendrovei per 30 dienų grąžinti 9 834,32 Eur (akcininko pareiškime nurodyta grąžintina suma), kaip nepagrįstai apskaičiuotą 30 procentų priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Taigi, Administratorius 9 834,32 Eur nuostolius Bendrovei atlygino ne savo valia, o vykdydamas privalomą teismo įpareigojimą, todėl tokia aplinkybė, teismo nuomone, negali būti pripažinta lengvinančia pareiškėjo atsakomybę Nemokumo įstatymo 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme.

41. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme konstatuota, jog Administratorius ir jo vadovas P. P. pažeidė mažiausiai du iš pagrindinių Nemokumo įstatyme įtvirtintų nemokumo proceso principų, taip pat buvo atsižvelgta į administravimo laikotarpį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą, tai, kad jis buvo Administratoriaus vadovu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad skirta poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga, o švelniausios poveikio priemonės ar nurodymo taikymas būtų neproporcingas nustatytiems pažeidimams.

42. Teismas akcentavo, kad iš Įsakymo motyvacijos matosi, jog administratoriui M. M. buvo skirtas trumpesnis apribojimo laikotarpis, įvertinus padarytus pažeidimus jo administravimo laikotarpiu ir atsižvelgus į trumpesnį administravimo laikotarpį (nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. balandžio 8 d.), tai, kad jis nebuvo Administratoriaus vadovu.

43. Teismo nuomone, Tarnyba, P. P. ir UAB „Tamtamas“ skirdama poveikio priemones, įvertino visas reikšmingas ir Nemokumo įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, gavo Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę skirti pareiškėjams Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę, todėl teismas nesutiko su Komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimu, kuriuo Administratoriaus ir jo vadovo P. P. skundas buvo patenkintas ir buvo panaikinta Įsakymo dalis dėl poveikio priemonių pareiškėjams taikymo bei nurodymas Administratoriaus vadovui, konstatavus, jog Tarnyba tinkamai nepagrindė P. P. ir UAB „Tamtamas“ taikytų poveikio priemonių būtinumo. Pareiškėjų padaryti pažeidimai neatitinka mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo kriterijų. Tarnyba, taikydama poveikio priemones, pagrindė atsakomybės už nustatytus pažeidimus subjektus, įvertino pažeidimų reikšmingumą, žalą, sąmoningus pareiškėjų veiksmus, pažeidimų reikšmę sklandžiai bankroto proceso pabaigai. Teismo nuomone, Tarnybos paskirtos poveikio priemonės yra proporcingos P. P. bei UAB „Tamtamas“ padarytiems nemokumo proceso pažeidimams ir atitinka siekiamus teisėtus priežiūros tikslus, o Įsakymo dalis dėl pažeidimų nustatymo ir poveikio priemonių skyrimo pareiškėjams yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino Sprendimo dalį, kurioje buvo nuspręsta panaikinti Įsakymo dalį dėl poveikio priemonių ir nurodymo P. P. bei UAB „Tamtamas“ taikymo ir įpareigojimo Tarnybą iš naujo vertinti ginčo aplinkybes bei priimti naują įsakymą. Kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta bylos dalį dėl Nemokumo priežiūros komiteto 2024 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. N 2 sprendimo dalį pritarti skiriamoms poveikio priemonėms Administratoriui ir jo vadovui panaikinimo nutraukti, paliko nepakeistą, kadangi tai yra tarpinis dokumentas, kuris pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia.

44. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas jų nenagrinėjo.

IV.

45. Pareiškėjai P. P. ir UAB „Tamtamas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti, o Komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 21R-1296 (AG-294/03-2022) dalį, kurioje buvo nuspręsta panaikinti Įsakymo dalį dėl poveikio priemonių pareiškėjams taikymo bei įpareigojimo iš naujo vertinti ginčo aplinkybes, palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas Komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimo numeris Nr. 19R-1296(AG-294/03-20220) laikytinas technine klaida.

46. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Savo poziciją P. P. ir UAB „Tamtamas“ grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

46.1. Teismo sprendime yra neteisingai nurodyta, kad Administratorius nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimų per pagrįstai trumpiausią laiką, kadangi BUAB „Ramkesta“ bankroto byloje kreditorių reikalavimai buvo patenkinti 100 procentų, gavus lėšų pagal Administratoriaus pareikštus ieškinius, lėšas skirstant pagal atitinkamus bylos nagrinėjimo etapus. Neteisingai sprendime yra nurodytas faktas, kad nebuvo ginamos kreditorių teisės.

46.2. Teismas neteisingai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. e2-187-798/2022, neapima atsakovo nurodytų aplinkybių, kurios sudarė jam pagrindą taikyti poveikio priemones, kadangi nutartyje yra tiesiogiai pateikti argumentai dėl lėšų skirstymo tvarkos, Administratoriaus teisės į ieškinio pareiškimą ir kita. Be kita ko, teismo liko visiškai neaptartas Nemokumo įstatyme nustatytas teismo vadovavimo bankroto procesui principas.

46.3. Teismo sprendimo ketvirtame puslapyje yra atskirai pažymėta, kad Tarnyba sustabdė patikrinimą, kol teismas išnagrinės patikrinimui aktualius klausimus, tačiau atsakovo pateiktam vertinimui nepalanki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis iš viso buvo ignoruojama.

46.4. Teismo sprendimo vienuoliktame puslapyje yra padaryta klaidinga išvada, kad kilo teisminiai ginčai, toliau didinantys administravimo išlaidas, kadangi po teismo paminėtų ginčų nebuvo patirta nei vieno papildomo euro administravimo išlaidų.

46.5. Teismo sprendime yra klaidingai nurodyta, kad Administratorius 9 834,32 Eur grąžino priverstine tvarka, kadangi jis lėšas grąžino geruoju iš karto, kai buvo išspręstas kilęs teisinis ginčas.

46.6. Teismo sprendime yra neteisingai pacituota Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kada ir kokiais pagrindai kreditorius gali atsisakyti priimti jam sumokėtą kreditorinio reikalavimo grąžinimą ne bankroto byloje, o kito trečio asmens.

46.7. Nėra aišku, koks administracinis nusižengimas buvo inkriminuotas pareiškėjams ir kas įėjo į pažeidimo sudėtį. Pažeidimai buvo nustatyti neteisingai, o pateikti įrodymai liko neištirti. Pareiškėjai mano, kad administracine nuobauda yra nubausti už tai, jog teismo tvarka kėlė klausimą, siekdami išsiaiškinti, ar tikrai yra neteisūs dėl beviltiškų skolų sąvokos, ir su tuo susijusių teisių bei pareigų ir dėl to, kad Administratoriui pateikus prašymą dėl bankroto bylos pabaigos, tačiau nesutinkant R. V., teismas nepriėmė sprendimo dėl Bendrovės pabaigos.

46.8. Teismo sprendime, individualizuojant paskirtas poveikio priemones, yra nurodyta, kad teismas atsižvelgia į pareiškėjų kaltę, tačiau jos nedetalizavo. Iš teismo sprendimo pareiškėjai supranta, kad jiems yra inkriminuota tiesioginė tyčia, o jeigu yra ne taip, kaip jie supranta, teismo sprendime kaltės forma turėjo būti motyvuojama. Taip pat liko neaptarta, kodėl P. P. buvo paskirta griežtesnė poveikio priemonė, nors lėšų išmokėjimas ir kiti veiksmai buvo atlikti M. M.. Pareiškėjai kategoriškai nesutinka su jiems inkriminuota tiesiogine tyčia: jie jokios pavojingos veikos neatliko, vykdė kreditorių priimtus sprendimus bei savo pareigas bankroto procese, o tai, kad bankroto byla užtruko, nesudaro pagrindo išvadai, jog administracinis pažeidimas buvo inkriminuotas pagrįstai. Pareiškėjų veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties, kaip visumos.

46.9. Teismo sprendime yra pacituotas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimas dėl akcininkų statuso, tačiau šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skųstas. UAB „Ramkesta“ įstatinis kapitalas buvo išmokėtas dar iki bankroto bylos iškėlimo, o Bendrovės įstatinis kapitalas faktiškai buvo paskirstytas jos akcininkams. Esant išmokėtam UAB „Ramkesta“ įstatiniam kapitalui, buvę Bendrovės akcininkai jau nebeturi akcininkams būdingų teisių ir pareigų, todėl neturint akcininko teisių, negalėjo būti priimtas ir 2020 m. gruodžio 9 d. BUAB „Ramkesta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, taip pat ir atstatyti Bendrovės veiklą. Sudarant akcijų dovanojimo sutartį, sutartis neturėjo sutarties dalyko, t. y. pačių akcijų, kurios buvo dovanojamos.

46.10. Dar iki UAB „Ramkesta“ bankroto bylos iškėlimo teisme Bendrovės akcininkai buvo priėmę sprendimą dėl jos likvidavimo, 2015 m. gegužės 29 d. akcininkų sprendimas dėl likvidavimo buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės akcininkai buvo priėmę sprendimą likviduoti UAB „Ramkesta“ ir gavę jos turtą, jie negali atšaukti priimto Bendrovės sprendimo; šis sprendimas 2015 m. gegužės 29 d. buvo įvykdytas.

46.11. BUAB „Ramkesta“ inicijavus ginčą dėl akcininkų turtinių teisių administravimo, išlaidos nebuvo didinamos. Priemokos Administratoriui buvo paskirtos vadovaujantis teisės aktais. Teiginys, kad Administratorius turėjo teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, yra deklaratyvus. Administratoriaus veiksmus, kuriuos atsakovas laikė netinkamai atliekamais, vertino Klaipėdos apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas.

47. Įsakymo neteisėtumą pareiškėjai iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jų pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į atsakovo skundą. P. P. ir UAB „Tamtamas“ akcentuoja Įsakymo motyvų abstraktumą, pareiškėjų argumentų ignoravimą, poveikio priemonių neindividualizavimą, neproporcingumą bei jų taikymą du kartus; išreiškia abejones dėl atsakovo objektyvumo ir tyrimo proceso skaidrumo. Pažymi, kad dėl atsakovo įvardytų pažeidimų buvo priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose Administratoriaus veiksmai nebuvo įvertinti kaip pažeidimai. P. P. ir UAB „Tamtamas“ nurodo, kad nepagrįstai buvo vertinami Administratoriaus veiksmai, disponuojant Bendrovės turtu, klaidingai aiškinant aplinkybes, susiklosčiusias BUAB „Ramkesta“ bankroto procese po paskutinės skolos Bendrovei išieškojimo iš jos skolininkų, taip pat nepagrįstai buvo keliamas skolų pripažinimo beviltiškomis klausimas, kuris negali būti laikomas pažeidimu, taip pat netinkamai buvo įvertinta, jog Administratorius nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimų per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.

48. Pareiškėjai pabrėžia, kad faktinės aplinkybės ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai patvirtina, jog P. P. ir UAB „Tamtamas“ jiems inkriminuojamų Nemokumo įstatymo pažeidimų nepadarė, priešingai, jie savo veikla bankroto procese siekė užtikrinti veiksmingą juridinių asmenų nemokumo procesą, kreditorių ir juridinio asmens interesų pusiausvyrą, siekė apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus, užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, siekė per teisės aktuose nustatytą terminą nemokų juridinį asmenų pašalinti iš rinkos arba, nustačius jo mokumą, siekti bankroto bylos nutraukimo ir apsaugoti kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios Bendrovės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo; Administratorius veikė be jokios suinteresuotų šalių įtakos, vadovaudamasis tik savo, kaip profesionalo, darbo įgūdžiais ir patirtimi.

49. Pareiškėjų nuomone, Įsakymas nebuvo pakankamai pagrįstas Nemokumo įstatymo nuostatomis, jame nebuvo nurodytas jo priėmimo faktinis pagrindas, nėra aiškios poveikio priemonės ir nurodymo skyrimo teisinės bei faktinės ir kitos jo priėmimui įtakos turėjusios reikšmingos aplinkybės, nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, be pagrindo buvo įsiterpta į teismo vadovaujantį vaidmenį bankroto procese, nesant tam pagrindo, liko neįvertinta daugybė pareiškėjų nurodytų aplinkybių, o kai kurios išvados prieštarauja faktams bankroto procese, todėl Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

50. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

51. Aptaręs faktines bylos aplinkybes bei Įsakymo ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį, atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą ištyrė išsamiai, nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Savo poziciją Tarnyba iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti institucijos skunde, nurodo tokius pagrindinius argumentus:

51.1. Nesutiktina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-111-730/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-178-607/2022 nustatytos aplinkybės yra reikšmingos, vertinant Administratorius veikimą (neveikimą) ir bankroto bylos nutraukimą. Klaipėdos apygardos teismas Administratoriaus veikimą įvertino pagal tuo metu esančią faktinę situaciją, o Tarnyba patikrinimo metu Administratoriaus veikimą vertino platesniame laikotarpyje, esančią faktinę situaciją susiedami su priežastimis, kuriuos iki tokios situacijos atvedė (netinkamas Bendrovės lėšų paskirstymas, nepagrįstos priemokos paskyrimas). Minėtas nutartis reikėtų vertinti ne atsietai nuo visų aplinkybių, o su visa patikrinimo medžiaga, kuri aiškiai parodo įvykių eigą ir dėl ko buvo prieita iki tokių aplinkybių, kurios buvo konstatuotos kaip trukdančios užbaigti bankroto procesą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjų argumentą, kad Tarnyba viršijo jai priskirtus įgaliojimus ir kompetencijos ribas.

51.2. Tarnyba atliko būtent Administratoriaus veiklos patikrinimą, o ne vertino atskirus kreditoriaus veiksmus, todėl dėl kreditoriaus veiksmų jokios išvados nebuvo formuluojamos, o Išvadoje kreditoriaus veiksmai aktualiu patikrinimui laikotarpiu yra aprašyti tik dėl situacijos aiškumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentas, kad kreditoriaus veiksmų vertinimas nėra priskirtas atsakovo kompetencijai, todėl kreditoriaus veiksmai iš viso negali būti svarstymo pagrindu skirti administratoriui poveikio priemonę, yra teisiškai nereikšmingas.

51.3. Atsakovas Administratoriaus patikrinimą pradėjo gavęs Bendrovės akcininko skundą, kuriame buvo nurodoma, kad Administratorius turi teisinį suinteresuotumą ir Bendrovės bankroto procese veikia priešingai jos ir kreditorių interesams. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad BUAB „Ramkesta“ nebuvo realizuotino materialaus turto, taip pat ir beviltiškų skolų, nuo kurių galėtų būti skaičiuojama iki 30 procentų dydžio priemoka ir kurios dydį turėtų nustatyti kreditorių susirinkimas, todėl Administratoriui nebuvo tikslinga, racionalu ir objektyviai pagrįsta 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime inicijuoti patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, nei tuo labiau, po to kai 2020 m. lapkričio 18 d. buvo kreiptasi į teismą dėl Bendrovės pabaigos, nurodant, kad visi bankroto proceso veiksmai yra atlikti, šaukti 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl papildomos priemokos Administratoriui skyrimo. Atsakovas turėjo pagrindą spręsti, kad Administratorius, nepagrįstai priskaičiuodamas ir išsimokėdamas atlyginimo priemokos dalį, dėl ko negalėjo būti patenkintas vienintelio likusio kreditoriaus reikalavimas bankroto procese visa apimtimi, ir po lėšų paskirstymo likusios Bendrovės piniginės lėšos nebuvo grąžintos jos savininkams ir, kas buvo pagrindinė priežastis to, kad bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, o dėl Administratoriaus atliktų veiksmų kilo teisminiai ginčai, toliau didinantys administravimo išlaidas, pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 bei 3 punktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino teisingai.

51.4. Siekdama įvertinti galimą Administratoriaus teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi ir siekį nenutraukti Bendrovės bankroto bylos, esant teisiniams pagrindams, Tarnyba detaliau išnagrinėjo ir atsižvelgė į BUAB „Ramkesta“ akcininkų bei Administratoriaus veiksmus Bendrovės bankroto procese, ir vykstančius teisminius ginčus, o nustatytos aplinkybės įrodo, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iš esmės BUAB „Ramkesta“ bankroto procesas nevyko ir tai niekaip nesisieja su nemokumo proceso efektyvumo principu. Apibendrinus tarp akcininko ir Administratoriaus kilusius nesutarimus bei visus teisminius procesus, kurie vyko daugiau nei metus laiko, matosi, kad esminė jų priežastis buvo Administratoriaus paskirtų ir išsimokėtų atlyginimo priemokų teisėtumo klausimas bei akcininko (kartu su kitu akcininku) siekis atsiskaityti už likusias Bendrovės skolas (kurių faktiškai po lėšų paskirstymo neturėjo likti), nutraukti bankroto bylą ir tęsti veiklą; taip pat Administratoriaus siekis BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą užbaigti ne bankroto bylos nutraukimu, esat tam teisiniams pagrindams, o Bendrovės likvidavimu. Tikslingas Administratoriaus siekis net ir po įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl Administratoriaus išsimokėtos priemokos nepagrįstumo, tinkamai paskirsčius sukauptas lėšas neatsiskaityti su kreditoriumi ir BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą užbaigti išimtinai likvidavimu, bet ne bankroto bylos nutraukimu, atsiskaičius su visais kreditoriais, atsakovui kėlė pagrįstų abejonių Administratoriaus teisiniu suinteresuotumu Bendrovės bankroto bylos baigtimi. Dar daugiau abejonių kelia tai, jog poreikis tikslinti ataskaitą 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkime ir priskaičiuoti papildomą Administratoriui mokėtiną priemoką, kai jau buvo kreiptasi dėl BUAB „Ramkesta“ pabaigos ir buvo užbaigti visi administravimo darbai, sutapo su Bendrovės akcininkų išreikštu noru atsiskaityti su likusiu bankroto procese kreditoriumi ir nutraukti BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą. 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkime patvirtinus papildomas administravimo išlaidas (priemoką), atsirado pagrindas Bendrovės akcininkams 2020 m. gruodžio 8 d. pakartotinai grąžinti į BUAB „Ramkesta“ sąskaitą įneštas lėšas, skirtas atsiskaityti su paskutiniu likusiu kreditoriumi, kadangi formaliai atsirado Bendrovės administravimo išlaidų įsiskolinimas ir Administratoriui. Tarnyba turėjo pagrindą daryti išvadą, jog visi paskesni ginčai BUAB „Ramkesta“ bankroto procese ir tai, jog iki skundo nagrinėjimo Komisijoje nebuvo užbaigta Bendrovės bankroto byla, o joje vis kylantys nauji teisminiai ginčai ir patiriamos papildomos administravimo išlaidos yra nulemti Administratoriaus netinkamo veikimo – netinkamo BUAB „Ramkesta“ sukauptų lėšų paskirstymo, nepagrįstų nutarimo projektų kreditorių susirinkimo pritarimui siūlymo ir objektyviai nepagrįstų Administratoriaus atlyginimo priemokų priskaitymo bei išmokėjimo. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi taupiai ir efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį, o patirtų išlaidų būtinumą pagrįsti atitinkamais dokumentais.

51.5. Patikrinimo metu visų BUAB „Ramkesta“ faktinių aplinkybių bankroto proceso kontekste vertinant Administratoriaus veiksmus (neveikimą), objektyvių abejonių kėlė ir likusio vienintelio kreditoriaus S. V. veikimas, kuris leido spręsti dėl šio kreditoriaus galimo palankumo Administratoriui ir jo veikimo Administratoriaus interesais. Nustatytų aplinkybių visuma Tarnybai leido pagrįstai abejoti, ar Administratoriaus atliekamais veiksmais Bendrovės bankroto procese yra siekiama esminių bankroto proceso tikslų – kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus ir kuo operatyviau užbaigti bankroto procesą, ar, prisidengiant formaliai vykdomomis bankroto procedūromis, siekiama kitų, asmeniškai palankių tikslų. Pirmosios instancijos teismas pats savarankiškai atliko veiksmus, kurie tik patvirtina atsakovo nustatytus faktus. Teismas pagrįstai sprendė, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl Įsakymo dalis dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų yra teisėta ir pagrįsta.

51.6. Administratoriaus veiksmai buvo atlikti jau galiojant Nemokumo įstatyme nustatytam reguliavimui, todėl šiuo atveju turi būti taikomos šio įstatymo nuostatos. Nagrinėjamu atveju būtų buvusios visos sąlygos visa apimtimi atsiskaityti su kreditoriais ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo dar po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo arba, vėliausiai, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl Administratoriui nepagrįstai išmokėtos priemokos grąžinimo (2021 m. liepos 15 d.), todėl Administratoriaus veiksmai teisminiame ginče siekiant paneigti BUAB „Ramkesta“ akcininkų teises ir pareigas, šiuo atveju bankroto procese yra netikslingi ir neatitinka bankroto proceso operatyvumo bei ekonomiškumo tikslų. Atsakovas turėjo pagrindą spręsti, jog Administratorius, po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo administruodamas Bendrovę, neveikė jos ir kreditorių interesais, išlaikydamas jų interesų pusiausvyrą, neužtikrino proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat nemokumo administratoriaus profesionalumo principo įgyvendinimo, be objektyvaus pagrindo vengė tinkamai atsiskaityti su kreditoriais ir inicijuoti bankroto bylos nutraukimą, turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

51.7. Administratoriaus padaryti pažeidimai yra labai reikšmingi, susiję su bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir turi jiems didelės įtakos. Taip pat turi reikšmės BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso trukmei, bankroto procedūrų užbaigimui ir administravimo išlaidų didėjimui. Pažeidimai trunka ilgiau nei metus (nuo netinkamo Bendrovės kreditorių sąskaitoje sukauptų lėšų paskirstymo 2020 m. lapkričio 16 d.), yra nulemti sąmoningo Administratoriaus veikimo ir teisinio suinteresuotumo BUAB „Ramkesta“ bankroto bylos baigtimi. Patikrinimo metu buvo nustatytos Administratoriaus atsakomybę lengvinančios aplinkybės: nemokumo administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus nebuvo nustatyta pažeidimų; taip pat buvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams (dėl be objektyvaus pagrindo Administratoriui išmokėtos atlygio priemokos 2020 m. nebuvo užbaigtas BUAB „Ramkesta“ bankroto procesas, nepatenkintas visa apimtimi Bendrovės paskutinio kreditoriaus reikalavimas, negrąžintos po tinkamo lėšų paskirstymo savininkams priklausiusios lėšos, bankroto procesas tęsiasi, inicijuojami teisminiai procesai, patiriamos papildomos administravimo išlaidos, Administratorius nesiima veiksmų tinkamai paskirstyti lėšas ir užbaigti bankroto procedūras, nors teismo įpareigojimu grąžinus lėšas, šių lėšų pakanka atsiskaityti su paskutiniu kreditoriumi); nemokumo administratorius pažeidimą padarė tyčia (atlygio priemoka už beviltiškomis laikytų skolų išieškojimą Administratoriaus buvo apskaičiuota ir išsimokėta nesant bankroto procese beviltiškų skolų, teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustačius priemokos išmokėjimo nepagrįstumą ir įpareigojus grąžinti lėšas į BUAB „Ramkesta“ sąskaitą bei jas grąžinus, neapmokamas likęs kreditoriaus reikalavimas ir nesprendžiama dėl bankroto bylos nutraukimo pagrindų, o inicijuojami nauji teisminiai ginčai, kurie didina administravimo išlaidas). Administratoriaus darbuotojo, atsakingo už bankroto proceso administravimą – P. P. – atsakomybę lengvinančios aplinkybės: nemokumo administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nebuvo nustatyta; atsakomybę sunkinančios aplinkybės: pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams, nemokumo administratorius pažeidimą padaro tyčia (P. P. yra ir Administratoriaus vadovas). Iš patikrinimo medžiagos ir nustatytų pažeidimų matosi, kad Administratorius padarė ne vieną pažeidimą, o pažeidė mažiausiai du pagrindinius nemokumo proceso principus, įtvirtintus Nemokumo įstatyme. Pareiškėjams nebuvo pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė. Priimdamas Įsakymą, atsakovas atliko objektyvų ir nešališką tyrimą, o šio tyrimo rezultatai buvo užfiksuoti Išvadoje, kuri yra Įsakymo motyvuojamoji dalimis, bei įvertinęs teisinių aplinkybių ir įrodymų visumą, pagrįstai skyrė poveikio priemones. Už Administratorių padarytus pažeidimus jiems skirtos drausminės nuobaudos yra proporcingos padarytiems teisės pažeidimams bei atitinka siekiamus teisėtus priežiūros tikslus. Aplinkybė, kad Administratorius 9 834,32 Eur nuostolius Bendrovei atlygino ne savo valia, o vykdydamas privalomą teismo įpareigojimą, negali būti pripažinta lengvinančia pareiškėjų atsakomybę Nemokumo įstatymo 137 straipsnio 2 dalies 3punkto prasme.

51.8. Komisijos nariai, atsižvelgę į Administratoriaus paaiškinimus, pateiktus atsakymus į Komisijos narių užduotus klausimus, taip pat įvertinę Išvadoje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, nutarė pritarti Tarnybos siūlymui Administratoriams skirti poveikio priemonę bei nurodymą. Tai buvo tarpinis dokumentas, todėl kurio panaikinimo bylos dalis buvo pagrįstai nutraukta.

51.9. Patikrinimo metu buvo įgyvendinta priežiūros funkcija bei įvertinta aplinkybių visuma ir Administratoriaus (ne)veikimo tinkamumas. Atliekant patikrinimą dėl Administratoriaus veiksmų (neveikimo), administruojant nemokumo procesą, vertinimas buvo atliktas tik Tarnybai priskirtų įgaliojimų ribose. Administratoriaus veikimas / neveikimas šio patikrinimo metu buvo vertintas ne viso BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso metu apskritai, o atsižvelgiant į skundo argumentus ir kitą informaciją, už laikotarpį nuo paskutinio įsiskolinimo BUAB „Ramkesta“ sumokėjimo ir Bendrovės lėšų paskirstymo (kiti laikotarpiai buvo aptarti įvertinus jų sąsają su šiomis aplinkybėmis) bei to įtaką tolesniam procesui. Išvadoje visi atsakovo konstatuoti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti ir įvertinti patikrinimo metu, bei teisės aktų normomis. Išvadoje nurodyti administracinio sprendimo priėmimo motyvai sudaro pagrindą teigti, kad Tarnybos sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės normomis ir yra aiškiai motyvuotas. Atsakovas pagrįstai sprendė, kad Administratorius, po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo administruodamas BUAB „Ramkesta“, neveikė jos ir kreditorių interesais, išlaikydamas jų interesų pusiausvyrą, neužtikrino proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat nemokumo administratoriaus profesionalumo principo įgyvendinimo, nesant tam objektyvaus pagrindo, vengė tinkamai atsiskaityti su kreditoriais ir inicijuoti bankroto bylos nutraukimą, turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl netinkamai vykdė jam Nemokumo įstatyme nustatytas pareigas ir pažeidė šio įstatymo 3 straipsnio 1 bei 5 punktus, 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas pagrįstai nurodė, kad nors P. P. ir UAB „Tamtamas“ ginčija Įsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, tačiau jų argumentai turi būti vertinami tik kaip abstraktūs pasvarstymai, kadangi pareiškėjai Įsakymo neatitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms nedetalizavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

52. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 21R-1296 (AG-294/03-2022) dalies, kurioje iš dalies buvo patenkintas pareiškėjų P. P. ir UAB „Tamtamas“ skundas dėl Tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.V4-47 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Tamtamas“, P. P., M. M. skyrimo“ panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

53. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, atsakovo (skundą pateikęs asmuo) argumentus, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, skundą patenkino iš dalies, panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 21R-1296(AG-294/03-2022) dalį, kurioje nuspręsta panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. V4-47 dalyje dėl poveikio priemonių UAB „Tamtamas“ ir P. P. taikymo bei įpareigojimo iš naujo vertinti ginčo aplinkybes. Kita skundo dalis buvo atmesta.

54. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią byla apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

55. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo praktiškai vienodus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, pasisakydami, jog, jų nuomone, LAGK pagrįstai tenkino jų skundą ir panaikino atsakovo sprendimą. Taip pat nurodo, kad, jų nuomone, teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo argumentais, netinkamai įvertino bylos įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti LAGK sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. V4-47 dalyje dėl poveikio priemonių Administratoriui ir jo vadovui taikymo bei nurodymą administracijos vadovui.

56. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje numatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmestini. Pažymėtina, kad pakartotinai nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1302-1047/2023 nurodytus argumentus ir trūkumus. Pareiškėjai apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip palankiau pareiškėjams, ir nesutiko su jų reiškiama pozicija dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių bylos aplinkybių ar surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, kitaip vertina bylos duomenis, pateikia nuomonę dėl jų turinio, bet dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu, nepagrįstu ar nemotyvuotu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.

57. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Įmonių bankroto įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatos, susijusios su tinkamu bankroto administratoriaus pareigų vykdymu, administruojant įmonės bankrotą.

58. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

59. JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.

60. JANĮ 3 straipsnyje nustatyti šie nemokumo proceso principai – efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėjo vadovavimo procesui bei profesionalumo. Profesionalumo principas reiškia, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją (JANĮ 3 str. 5 p.).

61. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte buvo nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą, jeigu yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu su įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie įmonei teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui nurodytus dokumentus registruotu laišku arba per kurjerius. Administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. JANĮ 59 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą.

62. ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalis nustatė, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyti administratoriaus ir (ar) darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą įgaliojimai, įskaitant: šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja (3 p.), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (14 p.). Vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.

63. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas numatė kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. ĮBĮ 36 straipsnyje, reglamentuojančiame administravimo išlaidas, numatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) (1 d.); administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (2 d.); administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla (3 d.); pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (4 d.); administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (5 d.).

64. JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus. Vadovaujantis JANĮ 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

65. Byloje nustatyta, jog neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas 2021 m. vasario 15 d., Tarnybai gavus asmens pareiškimą (skundas) dėl administratoriaus UAB „Tamtamas“ veiklos Įmonės bankroto procese po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo. Tyrimo metu rinkta reikšminga medžiaga, siekiant įvertinti bankroto administratoriaus veiksmų atitikimą JANĮ reikalavimas, buvo vertinama bendrai Įmonės bankroto proceso eiga bei bankroto administratoriaus veikla dėl Įmonės kreditorių reikalavimų ir administravimo sąmatos apmokėjimo eiliškumo, administratoriaus išsimokėtų atlygio priemokų ir įmonės akcininkų įneštų lėšų ir atsiskaitymo su įmonės kreditoriais, įmonės bankroto proceso nutraukimo ir su tuo susijusių administratoriaus veiksmų, galimo suinteresuotumo nenutraukti bankroto bylos.

66. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo nutartimi akcininką išbraukus iš įmonės kreditorių sąrašo, vieninteliu patvirtintu kreditoriumi liko S. V. su 4 559,17 Eur kreditoriaus reikalavimu. Iš Įmonės kreditorių sąskaitos matyti, kad už akcininką 2020 m. lapkričio 10 d. sumokėjus 100 Eur sumą (priteistos bylinėjimosi išlaidos), kreditorių sąskaitoje 2020 m. lapkričio 10 dienai buvo 15 108,74 Eur Įmonės lėšų.

67. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog lyginant Administratoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimui teiktą pajamų / išlaidų suvestinę (2020 m. lapkričio 3 d. duomenimis) su 2019 m. kovo 27 d. pajamų / išlaidų suvestine, kuri buvo teikta pirmąkart kreipiantis dėl Įmonės pabaigos, Tarnyba nustatė, kad patirtos administravimo išlaidos skiriasi tik teisinių paslaugų suma ir ūkio išlaidų suma, t. y. teisinės išlaidos padidėjusios 968 Eur ir ūkio išlaidos padidėjusios 74,60 Eur. 2019 m. kovo 27 d. bendra administravimo išlaidų suma sudarė 13 874,07 Eur, kreditorių reikalavimai buvo patenkinti 17 554,81 Eur suma (viso iš debitorių buvo gauta 31 428,88 Eur, administravimo išlaidų ir kreditorių reikalavimų apmokėjimui buvo išleista 31 428,88 Eur), todėl šie duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 27 d. patirtos administravimo išlaidos (ir Administratoriaus atlygis su priemoka) buvo faktiškai apmokėtos. Taigi, pagal Administratoriaus pateiktą ataskaitą 2020 m. lapkričio 3 d., faktiškai susidariusios papildomos administravimo išlaidos sudarė 1 042,60 Eur, kurios, pagal Įmonės sąskaitos išrašo duomenis, buvo sumokėtos 2020 m. rugsėjo 18 d., 2020 m. spalio 5 d., iš ko išplaukia, kad ataskaitos ruošimo dienai (2020 m. lapkričio 3 d.) faktiškai patirtų ir neapmokėtų administravimo išlaidų nebuvo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 3 d. faktiškai patirtos 14 916,67 Eur administravimo išlaidos (kurias sudarė Administratoriaus atlyginimas ir priemoka bei būtinosios administravimo išlaidos) jau buvo faktiškai atlygintos. Tačiau Administratoriaus siūlymu, 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata buvo padidinta suma skirtina administravimo išlaidoms nuo 19 MMA iki 25 MMA (nors kaip Administratorius ataskaitoje nurodė, visi įmonės administravimo darbai bankroto procese jau buvo baigti, o faktiškai patirtos išlaidos jau apmokėtos), taip pat akcentuotos priemokos, tačiau konkrečiai neįvardyta, kokia priemoka ir kokiai konkrečiai sumai skirtina Administratoriui. Administratoriaus nurodytos faktiškai patirtos administravimo išlaidos neviršijo pirminės patvirtintos sąmatos administravimo išlaidoms (pagal 2020 m. lapkričio 3 d. pateiktos ataskaitos duomenis bendra patirtų administravimo išlaidų (be atlygio ir priemokos) suma sudaro 7 179,70 Eur, o patvirtinta 19 x 400 Eur = 7 600 Eur (skaičiuojant pagal MMA patvirtinimo dienai)), todėl objektyvaus poreikio didinti administravimo išlaidų sąmatą 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime nebuvo, tokį poreikį pagrindžiančių argumentų nenustatyta ir Administratoriaus ataskaitoje.

68. UAB „ Tamtamas“, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui, už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus, skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams.

69. UAB „Tamtamas“ darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą – P. P., kuris taip pat yra ir UAB „Tamtamas“ vadovas, atsakingas už tinkamą ir teisėtą UAB „Tamtamas“ teisių ir pareigų įgyvendinimą, kurio administravimo laikotarpiu nustatyti pažeidimai nebuvo nutraukti ir ištaisyti, toliau inicijuojami teisminiai procesai, pažeidžiami esminiai bankroto proceso principai, kreditoriaus ir įmonės savininkų interesai, už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams ir nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 12 akademinių valandų mokymus tema, susijusia su bankrutuojančio juridinio asmens turto disponavimu, lėšų skirstymu bankroto procese, administravimo išlaidų apskaičiavimu ir apmokėjimu, bankroto proceso dalyvių teisėtų interesų derinimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.

70. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus nurodo, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėtose civilinėse bylose administratoriaus veikimą įvertino pagal tuo metu esančią faktinę padėtį, vykstant ginčui tarp akcininkų, o Tarnyba patikrinimo metu Administratoriaus veikimą vertino ilgesniame laikotarpyje, faktinę situaciją susiedami su netinkamu įmonės lėšų paskirstymu, nepagrįstų priemokų paskyrimu, ko pasekoje visos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės konstatuotinos kaip trukdančios užbaigti bankroto procesą. Todėl pareiškėjų argumentas, kad Tarnyba viršijo jai priskirtus įgaliojimus ir kompetencijos ribas, kadangi priėjo priešingų išvadų nei teismai, nagrinėję ginčą civiline tvarka yra nepagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniai įrodymais.

71. Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas: 1) savo nustatyta tvarka, suderinta su Finansų ministerija, suinteresuotų šalių interesų apsaugai užtikrinti tvarko Nemokumo administratorių sąrašą, skelbiamą savo interneto svetainėje; 2) prižiūri nemokumo administratorių veiklą; 3) tikrina, ar nemokumo administratoriai laikosi šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų; 4) renka, tvarko ir skelbia informaciją apie nemokumo administravimo procesus; 5) prireikus bendradarbiauja, keičiasi nemokumo administratorių priežiūrai reikalinga informacija su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, Lietuvos banku ir Nemokumo administratorių rūmais; 6) atlieka kitas šiame įstatyme priežiūros institucijai nustatytas funkcijas (JANĮ 134 str.).

72. Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-02-07 įsakymu Nr. 1K-30, 2 punkte nustatyta, kad administratorių veiklos priežiūrą atlieka priežiūros institucija – Tarnyba.

73. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo atveju Tarnyba atliko būtent Administratoriaus veiklos patikrinimą, o ne atskirų kreditoriaus veiksmų vertinimą, kaip teigia pareiškėjai, todėl dėl kreditoriaus veiksmų jokios išvados nebuvo formuluojamos, o Išvadoje kreditoriaus veiksmai aktualiu patikrinimui laikotarpiu yra aprašyti tik dėl situacijos aiškumo. Todėl apeliantų argumentas, kad kreditoriaus veiksmų vertinimas nėra priskirtas atsakovo kompetencijai, ir kad kreditoriaus veiksmai iš viso negali būti svarstymo pagrindu, skiriant administratoriui poveikio priemonę, yra teisiškai nereikšmingas.

74. Pažymėtina, kad ĮBĮ, JANĮ ar Administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių taisyklėse beviltiško įsiskolinimo sąvoka nėra konkretizuota, tačiau nemokumo administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami aukšti kompetencijos reikalavimai, turėtų visapusiškai įvertinti faktines bankroto proceso aplinkybes ir vadovautis teisiniu reglamentavimu, reguliuojančiu aktualius teisinius santykius. Beviltišku laikomo įsiskolinimo sąvoka ir ypatumai apibrėžti Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnyje, šių skolų pripažinimo beviltiškomis tvarka konkretizuota Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 (2010­06-10 Nr. 1K-188 redakcija).

75. Beviltiškas įsiskolinimas – tai pinigų suma, kurią kreditorius turi teisę gauti iš skolininko, tačiau kurios susigrąžinimas nėra įmanomas dėl skolininko turtinės padėties. Skola beviltiška gali būti pripažinta tada, kai praeina ne mažiau kaip vieneri metai nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas (išskyrus atvejus, kai skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, bankrutavęs, ar yra likviduotas). Visais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Taip pat turi būti surinkti įrodymai apie skolininko turtinės padėties vertinimą, kad toks įsiskolinimas galėtų būti vertinamas kaip beviltiškas (pvz., vykdomasis raštas perduotas antstoliui ir surašytas išieškojimo negalimumo aktas ir pan.). Su tam tikrais pakeitimais, atsižvelgiant į nemokumo teisinius santykius reguliuojančias normas, toks beviltiškos skolos supratimas taikomas ir bankroto procese.

76. Skolų pripažinimo beviltiškomis procedūros yra susijusios su kasdieninėmis Administratoriaus atliekamomis funkcijomis, todėl pagal kompetenciją privalo būti suprantamos ir žinomos. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-520/2018 ir kt.). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad Administratorius 2020 m. lapkričio 16 d. paskirstęs bankroto proceso metu sukauptas įplaukas, išmokėjo sau ne priemokos dalį už bankroto proceso metu gautas įplaukas, kuri jam objektyviai priklausytų, o didesniąją priemoką už beviltiškomis laikytų skolų išieškojimą, kuri neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Administratorius tokiais savo veiksmais pažeidė JANĮ 3 straipsnio 1 punktą, nes nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus per pagrįstai trumpiausią laikotarpį; 3 straipsnio 5 punktą, nes nevykdė savo pareigų profesionaliai, užtikrindamas aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, nes netinkamai disponavo Įmonės turtu paskirstydamas Įmonės bankroto proceso metu sukauptas lėšas, negynė kreditoriaus teisės kiek įmanoma trumpesniu terminu gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą ir Įmonės (jos savininkų) teisių ir teisėtų interesų susigrąžinti Įmonės turto dalį, likusią po kreditorių reikalavimų apmokėjimo.

77. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą, įvertinęs rašytinių įrodymų visetą byloje, daro išvadą, kad Tarnyba turėjo pagrindą daryti išvadą, jog visi paskesni ginčai Įmonės bankroto procese ir joje vis kylantys nauji teisminiai ginčai ir patiriamos papildomos administravimo išlaidos yra nulemti Administratorius netinkamo veikimo, o būtent, netinkamo Įmonės sukauptų lėšų paskirstymo, nepagrįstų nutarimo projektų kreditorių susirinkimu pritarimui siūlymo ir objektyviai nepagrįstų Administratoriaus atlyginimo priemokų priskaitymo ir išmokėjimo. Akivaizdu, kad Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi taupiai ir efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį, o patirtų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą pagrįsti atitinkančiais dokumentais. Pažymėtina, kad, teismo vertinimu, Administratoriaus veiksmai, atlikti bankroto procese neleidžia daryti išvados, jog buvo siekiama esminių bankroto proceso tikslų, t. y. kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus ir kuo operatyviau užbaigti bankroto procesą. Todėl konstatuotina, kad Tarnyba, Išvados pagrindu priimdama Įsakymą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

78. Administratoriaus veiksmai pagrįstai vertinti pagal galiojantį JANĮ, tai akcentavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau aukščiau minėtoje savo nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog šiuo atveju būtų buvusios visos sąlygos visa apimtimi atsiskaityti su kreditoriais ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

79. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba, skirdama poveikio priemones ir vertindama atsakomybę, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kad nemokumo administratorius atlygino nuostolius, kadangi Administratorius pagal 2021 m. gegužės 31 d. teismo nutartyje nustatytą įpareigojimą grąžino į Įmonės sąskaitą 9 834,32 Eur, tačiau teismas šį pareiškėjo argumentą nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-569-730/2021) buvo panaikintas 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria patvirtinta Administratoriaus ataskaita, nustatant 30 procentų priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas ir patvirtintos 4 938 Eur teisinės pagalbos išlaidos, palikta galioti ataskaitos dalis dėl priemokos už išieškotas skolas nustatymo (5 151,93 Eur), buhalterinių paslaugų (1 500 Eur), ūkio išlaidų (672,98 Eur), archyvo sutvarkymo (700 Eur). Taip pat nustatyta, jog teismas minėta nutartimi įpareigojo Administratorių įsiteisėjus nutarčiai įmonei per 30 dienų grąžinti 9 834,32 Eur (akcininko pareiškime nurodyta grąžintina suma) kaip nepagrįstai apskaičiuotą 30 procentų priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Taigi, Administratorius 9 834,32 Eur nuostolius Įmonei atlygino ne savo valia, o vykdydamas privalomą teismo įpareigojimą, todėl tokia aplinkybė, teismo vertinimu, negali būti pripažinta kaip lengvinanti pareiškėjo atsakomybę JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Dėl nurodytų motyvų pagrįsta ir teismo išvada, kad pareiškėjams skirta drausminė nuobauda yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams bei atitinkanti siekiamus teisėtus priežiūros tikslus.

80. JANĮ 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą skirti poveikio priemones apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir (ar) panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, turi gauti Komiteto nuomonę. JANĮ 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komitetas yra Tarnybos kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais. Komitetas Tarnybai teikia nuomonę dėl poveikio priemonių apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus (JANĮ 133 str. 4 d. 2 p.). Komitetas veikia vadovaudamasis JANĮ ir Nemokumo priežiūros komiteto nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 ,,Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“. Šiuo atveju, Komiteto posėdžio metu Tarnybos atstovai pristatė nagrinėjamą klausimą, po to buvo suteikta teisė pareiškėjui pateikti paaiškinimus, atsakyti į Komisijos narių užduotus klausimus. Taigi, visos posėdžio aplinkybės pareiškėjui yra žinomos. Komisijos nariai atsižvelgę į Administratoriaus paaiškinimus, pateiktus atsakymus į Komisijos narių užduotus klausimus, taip pat įvertinę Išvadoje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, nutarė pritarti Tarnybos siūlymui skirti Administratoriams poveikio priemonę bei nurodymą (2022 m. balandžio 13 d. protokolo Nr. N-2).

81. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje A-662- 1030-2014).

82. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, panaikina Komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 21R-1296 (AG-294/03-2022) dalyje, kuria nuspręsta panaikinti Tarnybos Įsakymą dalyje dėl poveikio priemonių ir nurodymo uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“ ir P. P. taikymo bei įpareigojimo Tarnybą iš naujo vertinti ginčo aplinkybes ir priimti naują įsakymą. Kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta bylos dalį dėl Tarnybos Nemokumo priežiūros komiteto 2022 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. N-2 sprendimo dalyje pritarti skiriamoms poveikio priemonėms Administratoriui ir jo vadovui panaikinimo nutraukti, palieka nepakeistą, kadangi tai yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams teisinių pasekmių.

83. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų argumentai, ginčijant Įsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, vertintini kaip abstraktūs pasvarstymai, kadangi skunde Įsakymo neatitiktis Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms nedetalizuota. Ta pati situacija yra ir apeliaciniame skunde, pareiškėjai nenurodo, teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl jų požiūriu Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą, veikė savo kompetencijos ribose, Įsakymą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamo Įsakymo dalies.

84. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

85. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų P. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.