Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartis

2022-09-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-90-1054/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-29
Bylos Nr.
II-90-1054/2022
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00006-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. S.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-90-1054/2022Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00006-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1, 21.10.4 (S)
PLUNGĖS apylinkės teismasNUTARTIS2022 m. rugsėjo 29 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Linai Staniuvienei,dalyvaujant pareiškėjui M. S.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. S. skundą dėl Institucijos 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5379-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5379-2022 (toliau – Nutarimas) pareiškėjas M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Skundžiamame Nutarime nurodyta pažeidimo, už kurio padarymą nubaustas pareiškėjas, esmė, jog 2021 m. gruodžio 20 d., 12 val. 32 min. M. S., kelio Skuodas – Plungė, Skuodo r. sav. 11,20 km, vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „sankryža su šalutiniu keliu“, t. y. lenkė vietoje, kurioje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) 140.1 p. draudžiama lenkti. Nutarime nurodyta, jog tokiais veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. skundu prašė teismo panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 25 d. priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas Nutarimas priimtas nevisapusiškai ištyrus visos bylos aplinkybes, be to, nėra grindžiamas įrodytais faktais, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, jog bylos medžiagoje esančiame vaizdo įraše matosi, kad pareiškėjas lenkė transporto priemonę kirsdamas brūkšninę kelio ženklinimo liniją, kurią yra leidžiama kirsti iš abiejų pusių, įspėjamojo kelio ženklo (šalutinis kelias iš dešinės) pareiškėjas negalėjo matyti, nes jau buvo išvažiavęs į priešingą kelio pusę, kurį užstojo lenkiamas automobilis.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. S. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino savo skundo reikalavimus ir papildomai pateikė teismui alternatyvų reikalavimą – prašė teismo pakeisti Institucijos Nutarimą ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams arba sutrumpinti terminą. Teismo posėdžio metu papildomai pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2006 m. dirba valstybės tarnyboje, yra (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta yra Kretingoje, kontroliuojamos teritorijos Skuodo, Plungės rajonuose, jam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 20 d. vyko tikrinti miškus Plungės rajone, važiuodamas automobiliu per veidrodėlius matė, kad iš galo važiuoja žymėtas policijos automobilis, greitis buvo nedidelis. Nurodė, kad kurį laiką važiavo ir nelenkė priešais važiavusio automobilio, pradėjo lenkti transporto priemonę per punktyrinę kelio ženklinimo liniją, lenkimo metu pastebėjo, kad už lenkiamo automobilio važiuoja dar vienas automobilis, buvo gruodžio mėnuo, kelias provėžuotas, buvo sunku grįžti į kelią, todėl priėmė sprendimą aplenkti abu automobilius, manė, kad taip bus saugiau. Kai aplenkė automobilius, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareiškėjas nurodė, kad vairuotojas yra 21 metus, per šį laiką yra padaręs tik nežymius pažeidimus, jį suklaidino tai, kad toje vietoje ištisinė kelio ženklinimo juosta perėjo į punktyrinę ir iš karto vėl prasidėjo ištisinė juosta, todėl jis pagalvojo, kad ilgėjanti punktyrinė linija informuoja priešais atvažiuojančius vairuotojus, jog netrukus bus ištisinė kelio ženklinimo juosta. Nurodė, kad kelio ženklo „šalutinis kelias iš dešinės“ jis nematė, tuo keliu yra važiavęs anksčiau, tačiau neprisiminė, jog toje vietoje yra sankryža. Nurodė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga dėl darbinių ir šeiminių aplinkybių – turi du nepilnamečius vaikus, žmonos darbas taip pat yra kitoje, nei gyvenamoji, vietovėje.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas lenkė sankryžoje ir tai aiškiai yra užfiksuota teismui pateiktame tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įraše. Nurodė, kad nėra pagrindo neskirti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti taikoma mažesnė, negu įstatyme numatyta minimali, administracinio poveikio priemonė.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas M. V. (vyriausiasis patrulis) teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 20 d. dienos metu, reaguodami į gautą pranešimą, tarnybiniu automobiliu su kolega R. K. vyko į įvykio vietą Skuodo rajone. Kelyje Skuodas – Plungė, ties Udralių kaimu, pagrindiniame kelyje buvo užfiksuotas transporto priemonės lenkimas sankryžoje. Lenkęs automobilis buvo sustabdytas, vairuotojui paaiškinta, koks pažeidimas buvo užfiksuotas, užfiksuoti vairuotojo duomenys, tačiau protokolas įvykio vietoje iš karto nebuvo surašytas, kadangi buvo vykstama į iškvietimą. Liudytojas parodė, kad toje vietoje buvusio kelio ženklo „sankryža su šalutiniu keliu“ nebuvo galima nepastebėti, papildomai yra kelio ženklinimas. Liudytojas parodė, kad šiuo atveju lenkimas buvo sankryžoje, pareiškėjas nespėjo grįžti į savo kelio juostą iki sankryžos. Nurodė, jog patvirtina savo 2021 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes.

Liudytojas R. K. (vyriausiasis patrulis) teismo posėdžio metu parodė, kad pamena, jog buvo užfiksuotas automobilio lenkimas sankryžoje, tą dieną matomumas buvo geras, kelias švarus, sniego dangos nebuvo. Liudytojas parodė, kad pamena, jog buvo lenkiami keli automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės neigia, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nesutinka su Institucijos priimtu Nutarimu motyvuojant tuo, kad nusižengimo nepadarė, įspėjamojo kelio ženklo nematė ir negalėjo matyti, nes jau buvo išvažiavęs į priešingą kelio pusę, kurį užstojo lenkiamas automobilis. Atsižvelgiant į tai, prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašo teismo, netenkinus jo reikalavimo panaikinti Nutarimą, jį pakeisti ir neskirti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atėmimo terminą sutrumpinti. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga dėl darbinių ir šeiminių aplinkybių. Institucija, surašiusi Nutarimą, su skundu nesutinka, nurodo, jog skundžiamas Nutarimas turėtų būti paliktas galioti, nėra svarbių priežasčių, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neturėtų būti pareiškėjui skiriamas.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad M. S. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą.

Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyta, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Būtent dėl minėto pažeidimo M. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas Nutarimas. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Institucija, nustatydama teisiškai reikšmingas aplinkybes tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad M. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, pagrįstai pripažino pareiškėją padarius šį nusižengimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje yra neginčijamai nustatyta (patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 11), liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. V. ir R. K. parodymai, pareigūno M. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 12)), kad pareiškėjas lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje. Skundžiamame Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas lenkė transporto priemonę sankryžoje, prieš kurią pastatytas kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“. Šis netikslumas Nutarime nekeičia paties pažeidimo esmės, kadangi Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Kelių eismo taisyklių 8 punkte nustatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 punkte įtvirtinta, kad horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Kelių eismo taisyklių 1 priedo II skyriuje „Pirmumo ženklai“ nurodyta, jog vienas iš kelio ženklų, nurodantis vairuotojui apie tai, kad kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas, yra kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Šis ženklas įeina į Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, kuris nurodo kelių vietas, kuriose lenkti draudžiama: sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Kaip matyti, pareiškėjas iš esmės ir neginčija atlikęs lenkimo manevrą, tačiau nurodo, kad lenkimo manevrą jis pradėjo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nes lenkimą pradėjo kirsdamas punktyrinę liniją, lenkimo manevras buvo daromas siekiant užtikrinti saugumą kelyje, kadangi lenkimo metu pastebėjo, jog už lenkiamo automobilio važiuoja dar vienas automobilis, buvo gruodžio mėnuo, kelias provėžuotas, todėl buvo sunku grįžti į kelią, dėl ko priėmė sprendimą aplenkti abu automobilius. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pradėjo lenkti dar prieš sankryžą ir jis negalėjo laiku grįžti į savo juostą bei nematė ženklo, kad yra artėjama prie sankryžos dėl to, jog jau buvo išvažiavęs į priešingą kelio pusę ir ženklą užstojo lenkiamas automobilis, negali būti laikytinos, kaip pateisiančios aplinkybės jo neteisėtiems veiksmams atlikti. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą (b. l. 11), iš jo aiškiai matyti, kad lenkimo manevras buvo pradėtas kertant ilgėjančią punktyrinę liniją, kuri įprastai informuoja vairuotojus, jog netrukus bus ištisinė linija, lenkimas atliktas sankryžoje (pagrindinio kelio su šalutiniu keliu iš dešinės) ir baigtas tik už sankryžos apvažiavus priešpriešine eismo juosta dvi transporto priemones ir dvi ištisines linijas. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo matyti kelio ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“ dar prieš atlikdamas lenkimo manevrą, šis kelio ženklas yra statomas gerokai toliau nuo sankryžos ir pareiškėjas, važiuodamas iš paskos lenkiamų automobilių, būdamas pakankamai atsargus, apdairus ir rūpestingas, iš anksto turėjo ir galėjo jį pastebėti. Taip pat aiškiai buvo matyti ir kelio ženklinimo linijos, kadangi vaizdo įraše jos užfiksuotos, sniego dangos nematyti ir sniegas jų neužstojo. Važiuota buvo dienos metu šviečiant saulei ir esant geram matomumui. Kelių eismo taisyklių 136 punktas numato eilę aplinkybių, kurias vairuotojas, lenkdamas kitą automobilį, privalo laikytis. Lenkiančiojo automobilio vairuotojas turi būti atsargus ir privalo dar prieš lenkdamas įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, taip pat, kad savo lenkimu nepažeis Kelių eismo taisyklių ir tik tada saugiai lenkiamą automobilį aplenkti. Tai, kad pareiškėjas nematė kelio ženklo įspėjančio apie artėjančią sankryžą, taip pat lenkė automobilį neįsitikinęs, kad aplenkti reikės iš karto keletą automobilių ir jis nespės grįžti į savo juostą iki sankryžos, rodo jo neatsargumą ir nerūpestingumą kelyje. Pareiškėjas prieš lenkimą turėjo įsitikinti, kur jis lenkia, įvertinti esamą situaciją – ar toje vietoje galimas lenkimas, ar ne, tačiau to nepadarė. Teismas laiko, kad pareiškėjas galėjo ir netyčia nepastebėti įspėjamojo kelio ženklo, tačiau ne dėl lenkiamų automobilių gabaritų, kurie nebuvo dideli, tačiau dėl kitų priežasčių, tai yra dėl nepakankamo atsargumo, apdairumo, rūpestingumo vairuojant transporto priemonę kelyje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas – kitos transporto priemonės lenkimas sankryžoje – pavojingas nusižengimas transporto bei kelių srityje. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas), eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu (12 straipsnio 1 dalis). Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 5 dalys, Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktai). Pareiškėjas, turėdamas ilgametę vairavimo patirtį (vairuoja automobilį 21 metus), turėjo pareigą kelyje būti atidus ir rūpestingas, todėl privalėjo pastebėti, kad įvykio vietos sankryža yra pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir laiku padaryti išvadą, kad šioje kelio vietoje lenkti yra draudžiama. Tačiau jis, neįsitikinęs, kad kelio vietoje lenkti negalima, ir atlikęs lenkimo manevrą, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas teigia, jog lenkimo manevras buvo pradėtas dar iki sankryžos pradžios ir kertant punktyrinę kelio ženklinimo liniją, tačiau tai, kad pradėjo tokį lenkimo manevrą dar iki sankryžos pradžios ir galiausiai tęsė tokio lenkimo manevro darymą nematydamas kelyje artėjančios sankryžos, negali būti vertinama kaip eismo dalyvio atidus, apdairus ir rūpestingas elgesys. Jeigu pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tai jis turėjo įsitikinti, kad galės baigti lenkti kelio ruože, kuriame lenkti nėra draudžiama. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-382/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-380/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-651/2019).

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjo kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas skundu prašo teismo, pripažinus padarius pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam arba skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, M. S. po to laiko, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė, nepadarė naujų teisės pažeidimų, baustas administracine tvarka yra 2 kartus (21-23 b. l.), nėra teistas (19-20 b. l.). M. S. teisme paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, jog nepastebėjo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, buvo suklaidintas kelio ženklinimo linijos. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. rugpjūčio mėn. rašto matyti, kad pareiškėjas dirba tarnybos vyriausiojo specialisto pareigose, specialistas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą (40, 54 b. l.), pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus (48-50 b. l.)), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas jo darbdavio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos charakterizuojamas teigiamai (40 b. l.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, įvertina aukščiau paminėtų aplinkybių visumą – ypač teigiamai charakterizuojančius asmenį duomenis, taip pat tai, kad asmuo nuobaudos vykdymo metu neįvykdė naujų pažeidimų, nuo 2020 m. balandžio 1 d. dirba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose, jo darbinėms funkcijoms atlikti būtinas yra vairuotojo pažymėjimas, galimybės viešuoju transportu atlikti šias pareigas neturi, kadangi darbinių funkcijų atlikimas yra susijęs su vykimu už darbo ir gyvenamosios vietos ribų, pareiškėjas gyvena Skuode, jis turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Pareiškėjas yra baustas administracine tvarka, tačiau du kartus (2021 m. vasario 10 d. už vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir tikrinančiam pareigūnui pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, 2020 m. sausio 14 d. už leistino greičio viršijimą 14 km / h) (21-23 b. l.).

Pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas reikalingas dėl vykimo į darbą. Pažymėtina, jog paprastai teismų praktikoje asmens teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas dėl darbinių aplinkybių nelaikomas išskirtinėmis aplinkybėmis, tačiau pažymėtina, kad kiekviena situacija yra individuali. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės atlikti savo tarnybinių funkcijų, kadangi pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, specialistas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Teismo vertinimu, M. S. per laikotarpį nuo administracinio poveikio priemonės paskyrimo 2022 m. balandžio 25 d. įvertino savo netinkamą elgesį ir toliau laikysis įstatymų, nedarys naujų nusižengimų. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėju, kad tai buvo vienkartinis ir atsitiktinis nusižengimas, kadangi iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas nėra linkęs dažnai pažeidinėti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Kita vertus pažymėtina, jog M. S. padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme, dėl to, visiškai neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų galima daryti išvados, kad M. S. patirs pakankamus apribojimus, kuriais bus pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas. Administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus pareiškėjo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pareiškėjui sutrumpinamas 2 mėnesiais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu šioje byloje gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Pastebėtina, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“. Visgi, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas lenkė transporto priemonę sankryžoje, prieš kurią pastatytas kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tokį apsirikimą gali ištaisyti teismas, jo ištaisymas nekeičia pažeidimo esmės, todėl jis ištaisytinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir vadovaujantis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti iš dalies pareiškėjo M. S. skundą.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5379-2022, sutrumpinant M. S. paskirtą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminą 2 (dviem) mėnesiais.

Nustatyti, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baigiasi praėjus 1 (vienam) mėnesiui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. 30-ANR_N-5379-2022 bei 2021 m. gruodžio 22 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 84-ANR_P-1510-2021 nurodant, kad M. S. „<...> Vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ <...>“.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė