Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens D. P. skundus dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – D. P., S. P., E. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) skunde prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21RE1-(AG1-99/10-2023) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti; nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje įtvirtintų bylos nutraukimo pagrindų, – pareiškėjo skundą atmesti (iki bylų sujungimo – administracinė byla Nr. eI3-10408-422/2023).

2. Trečiasis suinteresuotasis asmuo D. P. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) skunde prašė panaikinti Sprendimą ir palikti galioti Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. A-1409 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) (iki sujungimo – administracinė byla Nr. eI3-10487-743/2023).

3. Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi administracinės bylos Nr. eI3-10408-422/2023 ir Nr. eI3-10487-743/2023 sujungtos, paliekant vieną administracinę bylą Nr. eI3-10487-743/2023.

4. Atsakovas Administracija skunde nurodė, kad Komisija Sprendimą priėmė neteisingai įvertinusi faktines aplinkybes, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, jų neįvertino, dėl ko byla išspręsta neteisingai. Be to, Komisija Sprendimu tenkino pareiškėjo T. S. (toliau – ir pareiškėjas) reikalavimus, kurių, neturėdamas teisinio subjektiškumo, apskritai neturėjo teisės reikšti.

5. Administracijos nuomone, Sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, nes Komisija: netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus; pažeidė įrodymų tyrimo ir betarpiškumo principus; peržengė savo kompetenciją, išspręsdama ir tenkindama pareiškėjo reikalavimus, kurių jis neturėjo teisės reikšti.

6. Atsakovas teigė, kad Įsakymu patvirtintas apie 1390 kv. m žemės sklypo prie statinių (1A1m, 6I1ž) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas. Pasisakydamas dėl Sprendimo, atsakovas akcentavo, kad nebuvo visapusiškai ir išsamiai išanalizuotos ir įvertintos visos ginčo šalių teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, neatsižvelgta į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, kurie įtvirtinti 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) III skyriuje. Pažymėjo, kad, vertindama formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dydį, Komisija vadovavosi Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), tačiau visiškai nepaisė Taisyklėse įtvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų. Komisija, netinkamai taikydama materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl patvirtinto projekto sprendinių teisėtumo ir pareiškėjo skundžiamo Administracijos Įsakymo pagrįstumo.

7. Administracijos manymu, Sprendime pateikti argumentai ir motyvai dėl žemės sklypo dydžio pagrindimo yra visiškai nepagrįsti, o padarytos išvados neteisėtos, kadangi akivaizdu, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dydžio pagrįstumo, neištyrė visų byloje esančių įrodymų bei jų neįvertino, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Komisija neatsižvelgė į tai, kad specialus įstatymo įgaliotas subjektas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), veikdamas kaip valstybinės žemės patikėtinis, reikalavimus projektui išdavusi institucija bei įstatymo įgaliotas subjektas, atsakingas už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo proceso priežiūrą, be kita ko, užtikrinantis racionalų valstybinės žemės naudojimą, jokių projekto sprendinių neatitikimų teisės aktams neįžvelgė. Tokiu būdu akivaizdu, kad Komisija peržengė savo kompetenciją ir pažeidė įstatymo viršenybės principą.

8. Dėl pareiškėjo teisinio subjektiškumo atsakovas nurodė, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, teikdamas nepagrįstą skundą nagrinėjamoje byloje, kadangi tiek iš faktinių bylos aplinkybių, tiek iš bylos medžiagoje esančių dokumentų akivaizdu, kad, priėmus Sprendimą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. ZSFP-102974, pareiškėjo teisės niekaip nėra pažeistos. Pareiškėjui nepagrindus savo suinteresuotumo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo teisinio reguliavimo kontekste, kaip nurodė atsakovas, vien tik tai yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti. Šiuo aspektu pripažinus, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, klausimas dėl projektu Nr. ZSFP-102974 suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dydžio (ploto), nagrinėjamoje administracinėje byloje apskritai nėra reikšmingas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. skunde nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas be jokio teisėto pagrindo. Teigė, kad pareiškėjas klaidino Komisijos Kauno apygardos skyrių dėl žemės naudojimo būdo. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad formuojamas žemės sklypas turi tikti esamiems statiniams eksploatuoti, t. y. trijų ir daugiau butų (daugiabučiui) gyvenamajam pastatui eksploatuoti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji ir kiti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Gyvenamasis namas) bendrasavininkai naudoja Gyvenamąjį namą pagal paskirtį – gyvena jame ir naudoja jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas / butus gyvenamajai paskirčiai, o ūkinį pastatą naudoja pagal paskirtį atitinkantiems gyventojų poreikiams tenkinti. Žemės sklypu naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką saviems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas negalėjo nesuprasti teisės normų reikalavimų – valstybės bei savivaldybės įstaigų siųstų atsakymų su paaiškinimais, todėl pareiškėjas negalėjo įgyti pagrįstų lūkesčių, jog galės įsigyti valstybinės žemės sklypą. Tokių lūkesčių nesuteikė jam nei viena valstybės bei savivaldybės institucija. Pareiškėjas nenaudojo žemės sklypo pagal paskirtį, neturėjo ir neturi bendrasavininkų sutikimo žemės sklypo naudojimui.

11. Pareiškėjas T. S. su atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens D. P. skundais nesutiko, prašė juos atmesti.

12. Pareiškėjas teigė, kad vien tik remiantis Administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-620 ,,Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ patvirtinto projekto (toliau – ir Projektas) aiškinamuoju raštu ir jame pateikiama informacija apie Gyvenamojo namo eksploatavimui reikalingą žemės sklypo plotą, turėtų būti vertinama, kad Projektu yra formuojamas beveik dvigubai didesnis žemės sklypo plotas, nei tas, kuris yra reikalingas nurodyto Gyvenamojo namo eksploatavimui.

13. Atsakovas nurodė, kad nepagrįstai atsakovas laikosi pozicijos, kad prie statinių formuojamo žemės sklypo plotas turi būti nustatytas ir atsižvelgiant į senus inventorizacijos dokumentus – inventorizuotą žemės sklypo plotą, kuris sudarytas prieš daugiau nei tris dešimtmečius parengtame namų valdos žemės sklypo plane. Palyginus nurodytą namų valdos planą ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinį, matyti, kad formuojamame žemės sklype net nėra išlikusių dalies statinių, kurių eksploatavimui kažkada buvo parengtas atitinkamos konfigūracijos namų valdos ribų planas. Asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype buvimas, yra juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens daiktinės teisės naudoti ir valdyti (nuomotis) arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šias teises asmeniui perleisti, t. y. šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nesant, negali atsirasti šiems subjektams teisės bei pareigos formuojant žemės sklypą.

14. Ūkinis pastatas, kurio eksploatavimui buvo suformuotas žemės sklypas, yra fiziškai nusidėvėjęs, todėl, vertinant faktinę situaciją, į tai taip pat turi būti atsižvelgta. Pareiškėjo nuomone, įvertinus, kad ūkinio pastato nusidėvėjimo procentas – 57, galėtų būti vertinama, kad nurodytas ūkinis pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį, o jame nėra vykdoma jokia tokią pastato paskirtį atitinkanti ūkinė veikla. Atsakovas negalėjo pateikti jokio logiško paaiškinamo, kodėl tokio fiziškai nusidėvėjusio ir vos 32 kv. m ploto ūkio pastato eksploatavimui reikalingas net 0,0631 ha žemės plotas.

15. Pateikdamas argumentus dėl įstatymo viršenybės principo pažeidimo nurodė, kad atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog Komisija, panaikinusi ginčijamą aktą dėl to, kad konstatavo, jog suformuotas nepagrįstai didelis žemės sklypas, pažeidė įstatymo viršenybės principą. NŽT sprendimai, priimti atlikus parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimą Taisyklėse nustatyta tvarka, pagal teisinį statusą vertintini kaip tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami aktai, nesukeliantys teisinių pasekmių, todėl neskundžiami. Vadinasi, NŽT padaryti pažeidimai, davus teigiamą išvadą dėl Projekto tvirtinimo, tik ir gali būti ištaisomi Komisijoje ar teisme nagrinėjant skundą.

16. Pateikdamas argumentus dėl pareiškėjo teisinio subjektiškumo pažymėjo, kad atsakovas vertina, kad teisę įsigyti iš valstybės žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono) gali tik statinių šiame žemės sklype turintys, tačiau toks tvirtinimas visiškai nepagrįstas. Vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams. Remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, skirtingai nei teigia atsakovas, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono ir tais atvejais, kai šiuose žemės sklypuose nėra tokių statinių, tačiau jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Šiuo atveju pareiškėjas siekė Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkto nustatyta tvarka realizuoti savo turimą teisę įsigyti atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tuo atveju, jeigu projekto sprendiniai būtų parengti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, Projektu būtų suformuotas mažesnis žemės sklypas, likęs žemės plotas galės būti parduodamas su šiuo žemės plotu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, taigi, ir pareiškėjui. Būtent tai patvirtina pareiškėjo teisinį subjektiškumą šiame ginče.

II.

17. Regionų administracinis teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens skundus patenkino. Teismas panaikino Sprendimą ir pareiškėjo T. S. skundą atmetė. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjo T. S. 623 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P.

18. Teismas, įvertino byloje nustatytas aplinkybes, aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, kad suformuotame 1 390 kv. m žemės sklype yra tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims D. P., S. P. ir E. U. asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Aptartame kontekste teismas sprendė, kad tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims D. P., S. P. ir E. U. asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai – ūkio pastatas ir kiemo statiniai vertintini kaip gyvenamojo namo priklausiniai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, kurie susiję funkcine paskirtimi ir naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tad jų tinkamam naudojimui pagal aptartą teisinį reguliavimą galima formuoti namų valdos žemės sklypą.

19. Teismas nurodė, kad žemės sklypas formuotas atsižvelgus į 1995 m. sausio 5 d. suderintą 1 434 kv. m namų valdos žemės sklypo ribų planą, išlaikant konfigūraciją, atsižvelgus į esamą situaciją, t. y. į tai, kad: tarp Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato yra įsiterpę jau suformuoti žemė sklypai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)); vakarinė suformuoto žemės sklypo riba ribojasi su (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje – su J. S. (duomenys neskelbtini) suformuotu žemės sklypu; rytinėje pusėje suformuoto žemės sklypo pietinė dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) suformuotu žemės sklypu. Teismas nurodė, kad nors suformuotas žemės sklypas viršija Metodikos 6 ir 10 punkte nustatytus dydžius, tačiau neviršija Metodikos 11.1 papunktyje ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto žemės sklypo dydžio, todėl teismas turi pagrindą pripažinti, kad formuojamos žemės sklypo plotas pagrįstas Metodikoje įtvirtintais reikalavimais formuojamiems žemės sklypams. Atsižvelgęs į esamą gatvės dislokaciją, gretimus žemės sklypus, statinių išsidėstymą, vaismedžius, teismas nusprendė, kad žemės sklypas suformuotas racionaliai, nepažeidžiant Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Šiame kontekste teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad, kaip jis nurodė, nepagrįstai formuojant žemės sklypą atsižvelgta į 1995 m. sausio 5 d. suderintą 1 434 kv. m namų valdos žemės sklypo ribų planą, nes toks pareiškėjo tvirtinimas prieštarauja Metodikos 11.1 papunkčio ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

20. Teismas nesutiko su Sprendime nurodytais argumentais dėl nepagrįsto žemės sklypo ploto. Teismas nurodė, kad suformuotas 0,1390 ha žemės sklypas atitinka Metodikos 11.1 papunkčio reikalavimus; iš aiškinamojo rašto nustatė, kad minimalus sklypo prie daugiabučio gyvenamojo namo plotas turėtų būti ne mažesnis nei 0,0759 ha, taigi iš bendro 0,1390 ha ploto atėmus 0,0759 ha, priėjo prie išvados, kad likusi žemės sklypo dalis – 0,0631 ha, yra formuojama prie ūkinio pastato, tačiau tokia išvada nepagrįsta bylos medžiaga, neatsižvelgta į formuojamo žemės sklypo ypatumus: nei aiškinamajame rašte, nei kituose Projekto bylos dokumentuose nėra nurodoma, kad prie gyvenamojo namo formuojamas minimalus žemės plotas; tai, kad aiškinamajame rašte apskaičiuotas minimalus žemės plotas, būtinas gyvenamajam namui, savaime nereiškia, kad toks plotas ir yra formuojamas; priešingai, įvertinus tai, kad žemės sklypas formuojamas 1995 m. sausio 5 d. 0,1434 ha namų valdos žemės sklypo ribų plano pagrindu, kad suformuotas 0,1390 ha dydžio žemės sklypas, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad jis suformuotas didesnis nei minimalus, kurį pagrindžia Metodikos 11.1 papunktyje nustatyta išimtis; formuojant racionalių ribų žemės sklypą, atitinkantį Taisyklėse nustatytus principus, jo konfigūracijai daro įtaką gatvė, statinių buvimo vieta, faktas, kokiu atstumu jie vienas nuo kito nutolę ir kaip valstybinėje žemėje dislokuoti vaismedžiai, kaip suformuoti aplinkiniai žemės sklypai; taigi, teismas nurodė, kad iš Projekto bylos matyti, kad negalima Sprendime padaryta išvada, jog vakarinėje sklypo dalyje formuojamas žemės sklypas skirtas tik gyvenamajam namui, o sklypo rytinėje – tik ūkiniam pastatui; iš Projekto bylos dokumentų aiškiai matyti, kad visas bendras suformuotas žemės sklypas ir skirtas visiems statiniams tinkamai eksploatuoti pagal jų paskirtį. Visi pareiškėjo samprotavimai apie mažesnės valdos galimą suformavimą niekuo nepagrįsti.

21. Pareiškėjo argumentas, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, suformuotas pažeidžiant Taisyklių 46 punkto reikalavimus, taip pat pripažintas nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju formuojamas vienas žemės sklypas, kuriame stovi pagrindinis ir antraeiliai daiktai. Aplinkybė, kad suformavus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarp jų liko siauras, pagal sprendinių brėžinio mastelį – apie 2,5–3 m pločio ruožas, kuris sujungia prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato suformuotus žemės plotus į vieną bendrą žemės sklypą, nereiškia, kad taip pažeidžiamas Taisyklių 46 punktas, nereiškia, kad formuojamas atskiras žemės sklypas prie pagrindiniam daiktui tarnaujančių priklausinių, taip pat nereiškia, kad taip suformuotame žemės sklype pagrindinis daiktas ir jo priklausiniai negalės būti tinkamai eksploatuojami. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto byla patvirtino, kad suformuotas vienas 0,1390 ha ploto žemės sklypas gyvenamajam daiktui ir jo priklausiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl teismas nematė kliūčių, dėl kurių nebūtų galima racionaliai naudotis statiniais taip suformuotame žemės sklype, taip pat nematė pagrindo dėl tokios žemės sklypo konfigūracijos konstatuoti kokių nors teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

22. Teismas nusprendė, kad kilus ginčui dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, privalėjo patikrinti, ar NŽT sprendimas tvirtinti ginčijamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atitinka įstatymų reikalavimus. Taigi, teismas įvertino, kad bylos nagrinėjimo metu Komisijos atliktas 2023 m. balandžio 6 d. NŽT sprendimo, kuriuo pritarta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, dalyje dėl žemės sklypo dydžio atitikimo teisės aktų reikalavimams, vertinimas, savaime nėra neteisėtas ar peržengiantis jos kompetencijos ribas. Šiuo atveju svarbu ne tai, kad buvo vertinta ši NŽT išvada, o ar vertinant padarytos išvados pagrįstos.

23. Dėl faktinio statinių buvimo žemės sklype ir su tuo susijusių argumentų teismas nurodė, kad byloje kyla ginčas, ar pagrįstas sprendimas formuoti žemės sklypą ūkiniam pastatui, kurio nusidėvėjimas yra 57 proc., dėl kurio, pareiškėjo tvirtinimu, jis negali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį kaip pagalbiniam ūkiui skirtas statinys. Teismas nustatė, kad statinys ne tik registruotas, bet ir faktiškai išlikęs suformuoto žemės sklypo ribose, stogo dangos deformacijų, įgriuvų nematyti, statinio mediniame karkase suskeldėję, pakrypę kai kurios sienų lentos, išplitusių puvinių nematyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog statinio negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, privalėjo tai įrodyti, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog ūkinis pastatas negali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį.

24. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti egzistuojant laisvą įsiterpusį žemės sklypą, kurį pareiškėjas galėtų įsigyti ne aukciono būdu: pareiškėjo 500 kv. m žemės sklypas ribojasi su apie 1 390 kv. m valstybinės žemės plotu, kuriame yra statiniai ir kuriame galima suformuoti atskirą žemės sklypą, t. y. namų valdos žemės sklypą nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) savininkams. Pareiškėjo siekis dirbtinai suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, atskiriant jį nuo vientiso žemės ploto ir formuojant mažesnį (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypą, negali būti pripažintas pagrįstu, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įsiterpusių sklypų statusą bei jų nustatymą.

25. Atsižvelgęs į aptartus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jo teise išsipirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, atmestini kaip nepagrįsti.

26. Dėl pareiškėjo subjektiškumo teismas nurodė, kad bylai aktualus teisinis reguliavimas nesuteikia pareiškėjui galimybės nei įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, nei galimybės reikalauti jį jam parduoti (ar netrukdyti įsigyti), o tuo pačiu ir galimybės kreiptis dėl pareigos parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą priverstinio įvykdymo. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjas neturi įstatymų apsaugos, vienokio ar kitokio elgesio galimybės, taigi ir subjektinės teisės ginčyti ginčijamą Sprendimą, nes ginčijamas Sprendimas tiesiogiai nepaveikė pareiškėjo ir jo interesų.

27. Pareiškėjui nepagrindus savo suinteresuotumo, vien tik tai yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti.

28. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Byloje pateiktas NŽT 2023 m. balandžio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. FPA-1986-(8.30) patvirtina, jog buvo pritarta projekto tvirtinimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, todėl teismas, įvertinęs visumą išdėstytų aplinkybių, konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad Komisija, panaikinusi ginčijamą aktą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl Sprendimas panaikinamas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

III.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – atmesti kaip nepagrįstus atsakovo Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus skundus dėl Sprendimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pridėti į bylą pateiktus naujus įrodymus.

31. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė netinkamai ir nevisapusiškai įvertinęs bylai svarbias aplinkybes, kurios galėjo turėti esminės teisinės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.

32. Pareiškėjas paaiškina, kad netinkamai įvertinus bylos medžiagoje esančius įrodymus, nepagrįstai prieita prie išvados, jog pareiškėjas neteisėtai (neturėdamas tam teisinio pagrindo) valdė ir naudojosi 170 kv. m žemės plotu, kuris pareiškėjo namų valdos techninės apskaitos byloje, kuri suformuota 1994 m. lapkričio 9 d. (toliau – ir Namų valdos byla) žymimas kaip pareiškėjo naudojama žemė.

33. Pareiškėjas teigia, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino įrodytu faktą, kad tuometiniai butų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai, sumokėjo įmokas už Projektu formuojamo žemės sklypo plotą, o sutartis dėl nurodyto žemės sklypo išpirkimo iš valstybės nebuvo sudaryta tik ,,dėl ginčų su T. S.“. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime padarytos išvados apie tariamą nurodyto žemės sklypo išpirkimą iš valstybės turėtų būti vertinamos kaip nepagrįstos.

34. Dėl Projektu suformuoto žemės sklypo dydžio pareiškėjas pažymi, kad yra pagrindas vertinti, jog patvirtinto Projekto pagrindu suformuotas žemės sklypas niekada faktiškai nebuvo naudojamas pagal 1994 m. parengtą ir 1995 m. suderintą Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypo ribų planą (toliau – ir Žemės sklypo ribų planas), kadangi dalis tokiame Žemės sklypo ribų plane pažymėtos teritorijos, kurią sudaro apie 200 kv. m. žemės plotas, beveik 30 metų nepertraukiamai buvo naudojama pareiškėjo kaip jo daržas.

35. Pareiškėjas paaiškina, kad vien tik remiantis Projekto aiškinamuoju raštu ir jame pateikiama informacija apie Gyvenamojo pastato eksploatavimui reikalingą žemės sklypo plotą, turėtų būti vertinama, kad Projektu yra formuojamas beveik dvigubai didesnis žemės sklypo plotas, nei tas, kuris yra reikalingas nurodyto Gyvenamojo pastato eksploatavimui. Taip pat, įvertinus ūkinio pastato nusidėvėjimo procentą (57 proc.) ir akivaizdų apleistumą, jau šiame laiko etape galėtų būti vertinama, kad nurodytas ūkinis pastatas nėra naudojamas, o jame nėra vykdoma jokia tokią pastato paskirtį atitinkanti ūkinė veikla.

36. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime nurodyti motyvai dėl jo teisinio subjektiškumo nebuvimo šioje byloje negali būti vertinami kaip pagrįsti. Atsižvelgiant į bylos medžiagoje esančius duomenis ir aktualią teismų praktiką, pareiškėjas vertina, kad jo subjektiškumas šioje byloje pasireiškia net keliais savarankiškais aspektais.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. NŽT vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai atmetami, o kurie ne. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

39. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą apie dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teisę naudotis 170 kv. m valstybinės žemės, (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi nebuvimą.

41. Dėl Sprendime nurodytų motyvų apie tariamą Projektu formuojamo žemės sklypo išpirkimą atsakovas nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime pakankamai aiškiai išdėstyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, ir kad bylos medžiagoje esantys įrodymai nuosekliai vienas kitą patvirtina, todėl sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, kuri aktualaus bylai teisinio reguliavimo kontekste teismui leidžia daryti atitinkamas išvadas.

42. Atsakovas pateikia argumentus, kad byloje nėra dokumentų, atitinkančių Metodikos 4, 5 punktų reikalavimus, kurie patvirtintų, jog ūkinio pastato 6I1ž negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jos ūkinis pastatas negali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį dėl nustatyto 57 proc. nusidėvėjimo.

43. Atsakovo nuomone, skundžiamas Įsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių dėl naudojimosi ginčo teritorija nesukelia ir nepakeičia jo teisių ar pareigų apimties, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo teisinio subjektiškumo nagrinėjamoje byloje laikytini nepagrįstais.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei posėdžio metu pateiktais šalių pasisakymais. Mano, kad sprendimas yra argumentuotas, motyvuotas, todėl turėtų būti paliktas galioti.

IV.

46. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

47. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog turėjo teisinį pagrindą naudotis 170 kv. m žemės plotu; Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr. 460-v ,,Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka privačių namų (butų) savininkams“ (toliau – ir Potvarkis) tuometiniams butams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams leista įsigyti žemės sklypus suformuojant bendrą 1434 kv. m. ploto žemės sklypą namui valdai, namų valdos žemės sklypo ribų planas buvo suderintas, pretendentai įsigyti šiuos žemės sklypus sumokėjo įnašus už įsigyjamą žemę ir inžinerinę infrastruktūrą; suformuotame 1390 kv. m žemės sklype yra tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims D. P., S. P. ir E. U. asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai; pareiškėjas, nurodydamas, kad statinio negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, privalėjo tai įrodyti, tačiau tokių įrodymų nepateikė; pareiškėjo siekis dirbtinai suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, atskiriant jį nuo vientiso žemės ploto, formuojant mažesnį (duomenys neskelbtini), Kaune, namų valdos žemės sklypą, bylai aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, negali būti pripažintas pagrįstu, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įsiterpusių sklypų statusą bei jų nustatymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė savo suinteresuotumo, todėl vien tik tai yra pagrindas skundą atmesti.

48. Apeliantas T. S. teigia, kad bylą nagrinėjantis teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – namų valdos bylos originalą, juose esančius duomenis apie pareiškėjo naudojamą 170 kv. m žemės plotą; teismas netinkamai nustatė, kad Potvarkiu visiems tuometiniams butų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams buvo leista įsigyti žemės sklypus, suformuojant bendrą 1434 kv. m žemės sklypą; tarp asmenų – S. L., K. N., D. P., valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Panemunės butų ūkis“ 1993 m. gruodžio 4 d. sudarytas susitarimas (toliau – ir Susitarimas) pirkti naudojamą 1434 kv. m žemės plotą, nurodyti asmenys sumokėjo įnašus už įsigyjamą žemę ir inžinerinę infrastruktūrą, tačiau dėl ginčų su pareiškėju valstybinės žemės sutarčių nesudarė; Projektu suformuotas žemės sklypas (visas jo plotas) nėra naudojamas ir nėra reikalingas šiame žemės sklype esančių statinių eksploatavimui; Projekto pagrindu suformuotas žemės sklypas niekada faktiškai nebuvo naudojamas pagal 1994 m. parengtą ir 1995 m. suderintą žemės sklypo ribų planą; pareiškėjas turi teisinį subjektiškumą kreiptis į teismą dėl ginčijamo Įsakymo trimis savarankiškais aspektais.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Apeliantas T. S. prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus (dokumentus iš VĮ Registrų centro dokumentų archyvo). Teismas šį prašymą tenkina, siekiant pilnai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

51. Apeliantas T. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad turi teisinį subjektiškumą kreiptis į teismą dėl ginčijamo Įsakymo. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma reiškia, kad asmuo gali ginti teisme ne tik subjektines teises, bet ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymų leidėjo formuluotė „įstatymų saugomas interesas“ reiškia, kad ne bet kokie gyvenimiški interesai gali būti ginami teisme, bet tik tie, kurie betarpiškai susiję su konkretų asmenį liečiančiu įstatymu, t. y. tie interesai, kurie betarpiškai susiję su asmens subjektinėmis teisėmis. Šioje byloje susiklosčiusi situacija, kai šalia savininko žemės sklypo yra formuojamas kitas sklypas, betarpiškai paliečia žemės sklypo savininko subjektines teises naudotis žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pagal bylos aplinkybes galima daryti išvadą, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas įstatymų saugomą interesą ir jo byla turi būti nagrinėjama iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškėjas nepagrindė savo suinteresuotumo ir vien tik tai yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti, iš dalies netinkamai aiškino teisę ir vertino įrodymus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keičiami, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus.

52. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Gyvenamojo namo techninės apskaitos paso kopijos, originalo nesutapimus ir matomas taisymo žymes, nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog Gyvenamojo namo techninės apskaitos pase buvo apskaitytas 170 kv. m faktiškai pareiškėjo naudotas žemės plotas. Apeliantas teigia, kad VĮ Registrų centro archyvo dokumentai patvirtina, jog jo turimame Namų valdos bylos originale duomenys apie pareiškėjo naudojamą 170 kv. m žemės plotą yra užfiksuoti teisingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, tame tarpe naujai pateiktus dokumentus iš VĮ Registrų centro dokumentų archyvo, pritaria apeliantui ir mano, kad byloje įrodyta, jog Namų valdos bylos originale duomenys apie pareiškėjo naudojamą 170 kv. m žemės plotą yra užfiksuoti, todėl nėra pagrindo atmesti šį įrodymą. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad nėra pagrindo spręsti, jog Gyvenamojo namo techninės apskaitos pase buvo apskaitytas 170 kv. m faktiškai pareiškėjo naudotas žemės plotas, iš dalies netinkamai įvertino įrodymus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai taip pat keičiami, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus.

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 508 „Dėl individualiųjų gyvenamųjų namų statybos“ buvo nuspręsta pareiškėjui individualaus gyvenamojo namo statybai skirti „iki 500 m² ploto sklypą (duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuosavybės teise yra įgijęs tik į 500 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

54. Pažymėtina, kad žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas) nustatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka; valstybine žeme disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu; sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Žemės įstatymo 5 str. 2 d.). Teismų praktikoje nustatyta, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).

55. Apeliantas T. S. įrodymų, patvirtinančių, kad jis teisėtai valdė ir naudojo ginčo žemės plotą kokio nors sandorio su valstybe pagrindu, nepateikė. Pagal faktinę situaciją ir Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, kad apeliantas formuojamoje ginčo teritorijoje nuosavybės teise neturi jokių jam priklausančių statinių, prie kurių galėtų būti sudaroma valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą apeliantas neturi teisių į formuojamos teritorijos dalį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad joks teisės aktas nenumato valstybinės žemės įgijimo prie faktiškai naudojamo daržo. Tai, kad apeliantas savavališkai naudojasi ginčo teritorija, neįrodo, kad jis turi įstatyminę teisę į formuojamą žemės sklypą.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas pagal Administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. A-763. Pareiškėjas, manydamas, kad turi kažkokias teises į šalia jo žemės sklypo formuojamą žemę, reikalavimus dėl tokios žemės turėjo reikšti, kai buvo formuojamas jo žemės sklypas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto žemės sklypo formavimo dokumentai yra galiojantys ir nepanaikinti, aiškiai apibrėžiantys, kad apeliantas nuosavybės teise valdo 500 kv. m žemės sklypą su aiškiomis nustatytomis ribomis, į kurias nepatenka Projektu formuojamas žemės sklypas.

57. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas neįrodė, jog turėjo teisinį pagrindą naudotis 170 kv. m ploto žemės plotu, neteisėtas naudojimasis net ir ilgą laiką nesukuria pareiškėjui pagrįsto lūkesčio dėl tokio žemės ploto įsigijimo.

58. Apeliantas T. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl Projektu formuojamo žemės sklypo išpirkimo, teigia, kad: Žemės sklypo ribų plane, kuris susijęs su Potvarkiu dėl leidimo įsigyti valstybinę žemę, yra žyma apie Kauno miesto Panemunės rajono architekto A. K. atsisakymą nurodytą žemės sklypo ribų planą suderinti, kadangi nėra kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimų; D. P., skirtingai nuo K. N. ir S. L., niekada nebuvo suteikta teisė įsigyti žemės sklypo ribų plane nurodytos žemės sklypo dalies; dėl nurodytos žemės sklypo dalies, kuri Žemės sklypo plane žymima simboliu „C“, kuri persidengia su pareiškėjo Namų valdos byloje esančiuose planuose pažymėtu 170 kv. m žemės plotu, niekada nebuvo priimta jokių potvarkių, suteikiančių teisę asmenims įsigyti žemės šioje žemės sklypo dalyje; teismo išvados, kad Potvarkiu visiems tuometiniams butų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams buvo leista įsigyti žemės sklypus, suformuojant bendrą 1434 kv. m žemės sklypą, kad tarp asmenų – S. L., K. N., D. P., VĮ „Panemunės butų ūkis“ sudarytas Susitarimas pirkti naudojamą 1434 kv. m. žemės plotą, kad nurodyti asmenys sumokėjo įnašus už įsigyjamą žemę ir inžinerinę infrastruktūrą, tačiau dėl ginčų su pareiškėju valstybinės žemės sutarčių nesudarė, yra klaidingos.

59. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

61. Apeliantas T. S. akcentuoja atskirus įrodymus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje vertinama esančių įrodymų visuma. Vadovaujantis byloje pateiktu Potvarkiu matyti, kad prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, suformuoto 1434 kv. m žemės sklypo ribos galutinai buvo suderintos. Apelianto paminėta Namų valdos žemės sklypo ribų plane įrašyta ankstesnė Kauno miesto Panemunės rajono architekto A. K. pastaba, kad kol kas nederinama, nes būtina išsiaiškinti papildomas aplinkybes, fakto, kad Namų valdos žemės sklypo ribos buvo patvirtintos, nekeičia.

62. Tai, kad Susitarime pirkti visų bendrasavininkų naudojamos 1434 kv. m valdos žemę nebuvo visų susitarime nurodytų asmenų parašų, nepaneigia to, kad toks susitarimas buvo iš teisų sudarytas, kadangi visos susitarimo šalys jį vykdė. Ar žemę perkantys asmenys pilnai atsiskaitė su valstybe, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, t. y. Potvarkį su priedais, Susitarimą pirkti visų bendrasavininkų naudojamą valdos žemę, K. N., D. P., S. L. mokėjimus valstybei, kuriuos pastaroji priėmė, proceso šalių paaiškinimus, teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog: 1993 m. gruodžio 4 d. tuometiniai butų savininkai susitarė, kokiomis dalimis įsigys 1434 kv. m namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 1995 m. sausio 5 d. patvirtintas jų planuojamos įsigyti 1434 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo ribų planas; 1995 m. kovo 28 d. priimtas Kauno miesto valdybos potvarkis leido išsipirkti namų valdą; tuometinių statinių savininkai įmokėjo pinigus į Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos sąskaitą (nurodant už žemę) ir Kauno miesto savivaldybės ekonomikos skyriui (nurodant už inžinerinę infrastruktūrą), bet dėl ginčų su T. S. dėl jo faktiškai naudojamo žemės ploto (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė.

63. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visuma valdžios institucijų sprendimų ir veiksmų sukūrė asmenims, kurių naudai Įsakymu suformuotas žemės sklypas teisėtą lūkestį, kad jie galės įsigyti ir naudotis ginčo žemės sklypu. Ši teisinė vertybė (ilgametis teisėtas lūkestis) nusveria apelianto interesą įsigyti neteisėtai naudojamą žemės sklypą, nepaisant to, kad jis naudojamas taip pat ilgą laiko tarpą.

64. Apeliantas T. S. ginčija ir formuojamo žemės sklypo dydį. Teigia, Projekto pagrindu suformuotas žemės sklypas niekada faktiškai nebuvo naudojamas pagal 1994 m. parengtą ir 1995 m. suderintą Žemės sklypo ribų planą, kadangi dalis tokiame žemės sklypo ribų plane pažymėtos teritorijos, kurią sudaro apie 200 kv. m žemės plotas, beveik 30 metų ir nepertraukiamai buvo naudojama pareiškėjo kaip jo daržas, be to, žemės sklypo plotas nėra reikalingas jame esančių statinių eksploatavimui, ūkinis pastatas, kurio eksploatavimui buvo suformuotas žemės sklypas, yra fiziškai nusidėvėjęs.

65. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Iš Metodikos 6, 10, 11 punktų seka, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai.

66. Pagal Taisykles formuojami žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (Taisyklių 32 p.); jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu (Taisyklių 36 p.); žemės sklypas prie geležinkelio kelių, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, turinčių nustatytas kelio juostas, formuojamas sklypo ribas sutapatinus su kelių juostų ribomis (39 p.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paminėtų teisės normų buvo laikomasi tinkamai.

67. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad žemės sklypas formuotas atsižvelgus į 1995 m. sausio 5 d. suderintą 1434 kv. m namų valdos žemės sklypo ribų planą, išlaikant konfigūraciją, atsižvelgus į esamą situaciją, t. y. į tai, kad: tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato yra įsiterpę jau suformuoti žemė sklypai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)); vakarinė suformuoto žemės sklypo riba ribojasi su (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje – su J. S. (duomenys neskelbtini) suformuotu žemės sklypu; rytinėje pusėje suformuoto žemės sklypo pietinė dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) suformuotu žemės sklypu. Nustatytas aplinkybes įvertinus aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste pripažintina, kad nors suformuotas Žemės sklypas viršija Metodikos 6 ir 10 punkte nustatytus dydžius, tačiau neviršija Metodikos 11.1 papunktyje ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto žemės sklypo dydžio, todėl formuojamos žemės sklypo plotas pagrįstas Metodikoje įtvirtintais reikalavimais formuojamiems žemės sklypams.

68. Iš Projekto bylos dokumentų aiškiai matyti, kad visas bendras suformuotas žemės sklypas yra skirtas visiems statiniams tinkamai eksploatuoti pagal jų paskirtį. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, ūkinis pastatas 6I1ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) priklausinys, todėl abiem šiems statiniams (pagrindiniam daiktui ir jo priklausiniui) pagrįstai formuojamas vienas bendras žemės sklypas. Byloje nėra dokumentų, atitinkančių Metodikos 4, 5 punktų reikalavimus, kurie patvirtintų, kad ūkinio pastato 6I1ž negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jos ūkinis pastatas negali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį dėl nustatyto 57 proc. nusidėvėjimo.

69. Teismo vertinimu, atsižvelgus į esamą gatvės dislokaciją, gretimus žemės sklypus, statinių išsidėstymą, laikytina, kad žemės sklypas suformuotas racionaliai, nepažeidžiant Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad Projektu yra formuojamas per didelis žemės sklypas.

70. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens skundus. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų keičiami, tačiau iš esmės sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

71. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

72. Pareiškėjas T. S. taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne apelianto naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.) ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.