Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims – D. P., jos atstovei advokato padėjėjai S. V., S. P., E. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens D. P. skundus dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuotieji asmenys – D. P., S. P., E. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21RE1-(AG1-99/10-2023) ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti; nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje įtvirtintų bylos nutraukimo pagrindų, – pareiškėjo skundą atmesti (iki bylų sujungimo – administracinė byla Nr. eI3-10408-422/2023).

Trečiasis suinteresuotasis asmuo D. P. skundu prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr.21RE1-(AG1-99/10-2023) ir palikti galioti 2023 m. balandžio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1409 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (iki sujungimo – administracinė byla Nr. eI3-10487-743/2023).

2023 m. spalio 12 d. nutartimi administracinės bylos Nr. eI3-10408-422/2023 ir eI3-10487-743/2023 sujungtos, paliekant vieną administracinę bylą Nr. eI3-10487-743/2023.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundas grindžiamas šiais argumentais. 2022 m. sausio 25 d. gautas trečiojo suinteresuotojo asmens E. U. prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo prašoma formuoti naują apie 1 454 kv. m valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A-620 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pradėtas organizuoti žemės prie statinių (1A1m, 6I1ž) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, 2022 m. kovo 3 d. išduoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A-1409 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas apie 1 390 kv. m žemės sklypo prie statinių (1A1m, 6I1ž) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu patenkino pareiškėjo T. S. skundą ir ginčijamą sprendimą panaikino. Šį sprendimą priėmė neištyrusi visų įrodymų, neteisingai įvertinusi faktines aplinkybes ir nenustačiusi visų reikšmingų aplinkybių, dėl ko pažeisti įrodymų tyrimo ir betarpiškumo principai, netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, sprendimas priimtas Administracinių ginčų komisijai peržengus kompetencijos ribas. Dėl visų šių pažeidimų jos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nurodo ir tai, kad pareiškėjas T. S. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo skųsti ginčijamą sprendimą, kadangi ginčijamas sprendimas nepažeidžia jo teisių, todėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas turi būti panaikintas ir: arba byla nutraukta, arba skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Pasisakydama dėl Administracinių ginčų komisijos betarpiškai neištirtų įrodymų, sąlygojusių neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą ir netinkamai pritaikytas materialinės teisės normas nurodo, kad Administracinių ginčų komisija, spręsdama, kad ginčijamu sprendimu suformuojant žemės sklypą, būtinumas ir poreikis formuoti būtent 0,1390 ha ploto sklypą nebuvo pagrįstas, nes projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad 216,92 kv. m ploto gyvenamajam namui būtinas 0,0759 ha žemės sklypas, o pagrindimas dėl būtinumo 32 kv. m ploto ūkiniam pastatui formuoti 0,0631 ha ploto žemės sklypą nepateiktas, neištyrė visų prie Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pridėtų įrodymų, kurių pagrindu suformuotas žemės sklypas. Administracinių ginčų komisija vadovavosi 2020 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika (toliau – ir Metodika), tačiau neatsižvelgė į 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Būtent Taisyklių 32, 36, 49¹ punktuose įtvirtinta, kad formuojami žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų paskirtį, jų ribos derinamos su statinių išdėstymu, racionaliai plėtojant teritorijos naudojimo funkcinę struktūrą, įvertinant susiklosčiusius miesto arba jo dalies suplanavimo ir užstatymo principus. Šių nuostatų pagrindu, įvertinus tai, kad projekto iniciatorė pateikė 1 434 kv. m namų valdos žemės sklypo planą, atsižvelgus į formuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų ribas, įregistruotų statinių ribas ir statinių išsidėstymą, suformuotas apie 1 390 kv. m žemės sklypas ir jį formuojant laikytasi Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Taisyklių 32, 36, 49¹ punktuose, 2.4 papunktyje įtvirtintų nuostatų bei 2022 m. kovo 3 d. išduotų šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų, todėl Administracinių ginčų komisijos išvada, kad nepagrįstai suformuotas 1 390 kv. m žemės sklypas, yra nepagrįsta nei byloje esančiais įrodymais nei teisės aktų reikalavimais.

Pateikdamas argumentus dėl Administracinių ginčų komisijos peržengtų kompetencijos ribų nurodo, kad Administracinių ginčų komisija pažeidė įstatymo viršenybės principą spręsdama, kad suformuotas 0,1390 ha žemės sklypas yra nepagrįstai didelis. Viešojo administravimo įstaigų ir institucijų kompetencija žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo srityje yra nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas). Už projekto atitiktį išduotiems reikalavimams, derindama projektą, atsako reikalavimus išdavusi institucija (Taisyklių 63 punktas), vadinasi, tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) turi diskrecijos teisę tikrinti formuojamo žemės sklypo dydžio pagrįstumą, projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priimti sprendimą dėl parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo tikslingumo (Taisyklių 65 punktas). Administracinių ginčų komisijos kompetencija įtvirtinta Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje: 1) ji nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo; 2) taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi, Administracinių ginčų komisija neturi kitokių be nurodytų įstatymo nustatytų įgaliojimų, todėl neturi ir teisės spręsti klausimų, susijusių su išimtine NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinio ir subjekto, atsakingo už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo proceso priežiūrą, kompetencija.

Pateikdama argumentus dėl pareiškėjo T. S. subjektiškumo nurodo, kad priėmus ginčijamą sprendimą, pareiškėjo teisės niekaip nėra pažeistos, nes jo prašymai įsigyti jo faktiškai naudojamą žemės plotą yra išnagrinėti, atmesti, šių sprendimų pareiškėjas neskundė. Pažymi, kad 2018 m. kovo 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A-763 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, pareiškėjui T. S. suformuotas apie 500 kv. m žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato (1A2p) (duomenys neskelbtini). Tokio ploto žemės sklypas jam suformuotas pagal jo paties prašyme nurodytą plotą. Visi kiti pareiškėjo teikti prašymai dėl žemės sklypo suformavimo ir pardavimo jam esančioje laisvoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su jam priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), buvo atmesti, jis neginčijo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir NŽT sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti jo prašymus, susijusius su valstybinės žemės sklypo formavimu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, kuris patvirtintas ginčijamu sprendimu, suformuotoje teritorijoje nėra jokių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių. Pareiškėjo argumentas, kad jis turi subjektyvių lūkesčių prie jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prisijungti besiribojančią laisvą valstybinę žemę, kurios tikisi liksiant tuo atveju, jeigu byloje būtų pripažinta, kad esamo statinio (duomenys neskelbtini) eksploatavimui būtinas mažesnis negu projekte numatytas plotas, visiškai nepagrįstas, nes pareiškėjas neturi teisės prisijungti valstybinės žemės ginčo teritorijoje netgi tuo atveju, jeigu žemės sklypas prie statinių (duomenys neskelbtini) apskritai nebūtų suformuotas, nes jis neturi šiame žemės sklype nuosavybės teise valdomų statinių, todėl neturi ir teisės privatizuoti šios žemės sklypo dalies. Dėl šių aplinkybių, ginčijamas sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl pagal jo skundą apskritai negalėjo būti inicijuotas administracinis ginčas.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, atsakovė pažymi, kad ginčijamu sprendimu patvirtintos žemės valdos (duomenys neskelbtini) projekto rengimo, viešinimo, derinimo procedūros atliktos vadovaujantis žemės valdos projektą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, gauta NŽT išvada, kad galima tvirtinti žemės valdos projektą, todėl nėra pagrindo ginčijamo sprendimo naikinti, todėl prašo jos skundą visiškai patenkinti.

Trečiojo suinteresuotojo asmens D. P. skundas grindžiamas šiais argumentais. D. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su S. P. priklauso butai Nr. 1–2, esantys (duomenys neskelbtini). Šio gyvenamojo pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), o sklypo, kuriame stovi namas, naudojimo pobūdis – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai, todėl formuojamas žemės sklypas turi tikti esamiems statiniams eksploatuoti, t. y. trijų ir daugiau butų (daugiabučiui) gyvenamajam pastatui eksploatuoti.

1988 m. gruodžio 20 d. paruoštas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), raudonųjų linijų planas, tuometiniai bendrasavininkai S. L., K. N., D. P. ir Kauno miesto valstybinė įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VĮ ,, (duomenys neskelbtini)”) susitarė pirkti visų bendrasavininkų naudojamos valdos žemę – 1 434 kv. m, šiomis dalimis: S. L. perka 342 kv. m, K. N. – 335 kv. m, D. P. – 429 kv. m, VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ – 328 kv. m. 1994–1995 metais sumokėtos įmokos už žemės sklypą pagal susitarimą pirkti: 1994 m. liepos 8 d. E. U. už K. N. sumokėjo 157,95 Lt už įsigyjamą žemę; 1994 m. liepos 8 d. K. N. sumokėjo 352 Lt už inžinerinę infrastruktūrą; 1995 m. balandžio 5 d. E. U. sumokėjo už D. P. 173,70 Lt už žemę; 1995 m. balandžio 6 d. D. P. sumokėjo 604,03 Lt už inžinerinę infrastruktūrą. 2020 m. rugsėjo 17 d. NŽT Kauno miesto skyriaus pažyma Nr. 8PAŽ-170-(14.8.33.) patvirtina, kad S. L. už naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1994 gegužės 16 d. sumokėjo avansą 200,72 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir 1994 m. gegužės 9 d. sumokėjo 451,44 Lt už inžinerinius įrenginius. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

2022 m. sausio 25 d. E. U., siekdama realizuoti teisę įsigyti namų valdą, remdamasi Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kreipėsi prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-620 ,,Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo” pradėtas organizuoti žemės prie statinių (1A1m, 6I1ž) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. 2022 m. kovo 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 70-32-76, kuriuose nurodė, kad žemės sklypo dydį nustatyti pagal raudonąsias linijas arba skyrimo dokumentus (pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, atsižvelgiantį inventorizuotą sklypo plotą, skirtą ir naudojamą sklypo plotą). Pažymi, kad 2023 metais suformuoto sklypo plotas yra 0,1390 ha, kai 1994 metais suformuoto žemės sklypo plotas buvo 0,1434 ha, bendrasavininkų susitarimas pirkti ir sumokėtos įmokos buvo už 0,1434 ha žemės sklypą, taigi, suformuotas žemės sklypas yra net mažesnis nei tas, kuris buvo suformuotas anksčiau.

Pagrįsdama savo teisę išsipirkti valstybinę žemę ne aukciono būdu nurodo, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Nurodo, kad tiek ji, tiek kiti gyvenamojo namo bendrasavininkai naudoja gyvenamąjį namą pagal paskirtį – gyvename jame bei naudoja jiems nuosavybės teise priklausančius butus gyvenamajai paskirčiai, o ūkinį pastatą naudoja pagal paskirtį atitinkamiems gyventojų poreikiams tenkinti, taip pat naudojasi ir žemės sklypu pagal nusistovėjusią tvarką, todėl pagal suformuotą teisminę praktiką turi teisę žemės sklypą įsigyti ne aukciono būdu.

Pasisakydama dėl įgyto pagrįsto lūkesčio įgyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą nurodo, kad ji ir kiti namo bendrasavininkai naudodamiesi gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, žemės sklypu savo poreikiams tenkinti, būdami įmokėję už jį pinigus, priešingai nei pareiškėjas T. S., įgijo pagrįstą lūkestį jį išsipirkti. Pareiškėjas T. S. negalėjo nesuprasti teisės normų reikalavimų – valstybės bei savivaldybės įstaigų siųstų jam atsakymų su paaiškinimais, kad jis negali įgyti faktiškai naudojamo žemės ploto, tad jis negalėjo ir įgyti pagrįstų lūkesčių įteisinti faktiškai užvaldytą žemės plotą kaip nuosavybę.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, pažymi, kad 2023 m. balandžio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus priimtas įsakymas Nr. A-1409 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas turi būti panaikintas.

Pareiškėjas T. S. su atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens D. P. skundais nesutinka, prašo juos atmesti. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-5011-6753, ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1999-3016-6013, kurie yra (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas turi bendrą ribą su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kuris yra įsiterpęs tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir kitiems asmenims privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, taigi, jo turimas žemės sklypas ribojasi su nurodytu laisvos valstybinės žemės plotu. Pažymi, kad 170 kv. m dydžio žemės plotu, esančiu šiame laisvos valstybinės žemės plote, jis faktiškai naudojasi maždaug nuo 1990 m., čia pasodino vaismedžius ir vaiskrūmius, užveisė daržą. Šis plotas inventorizuotas namų valdos techninės apskaitos byloje. Pareiškėjas, siekdamas tinkamai įteisinti faktinį žemės naudojimą, 1995 m., 1996 m., 1998 m., 2022 m. kreipėsi dėl jo naudojamos žemės ploto įsigijimo, bet visi jo prašymai buvo atmetami nenustačius pagrindo jam leisti įsigyti naudojamą žemės plotą. Pareiškėjas kurį laiką nebeteikė tokių prašymų, vertino, kad visos teisinės priemonės suformuoti nurodytą žemės plotą, yra išnaudotos. Po 2022 m. balandžio 5 d., kai NŽT jį informavo apie tai, kad jo prašymas nebus tenkinamas, jis sužinojo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-620 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame ir yra pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės plotas.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes pareiškėjas tvirtina, kad atsakovės argumentas, kad jis neturi teisinio subjektiškumo prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad nors jo faktiškai naudojamame žemės plote nėra jo statinių, kurie sudarytų pagrindą suformuoti jam žemės sklypą šioje vietoje, jis siekia faktiškai naudojamą žemės plotą įsigyti remdamasis Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte, nurodytu pagrindu – kai žemės sklypai įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Tad jeigu ginčijamu sprendimu patvirtintas suformuoto žemės sklypo plotas būtų mažesnis, jam liktų įsiterpęs žemės plotas, kurį jis galėtų įsigyti jį Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu.

Pateikdamas argumentus dėl nepagrįstai didelio žemės sklypo suformavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini), pažymi, kad remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Taisyklių 44 punktu, prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik toks žemės sklypas, kurio plotas yra reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Teismų praktikoje pažymima, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Atsižvelgęs į tai, nurodo, kad pagrįstai Administracinių ginčų komisija konstatavo, kad sprendimas formuoti 0,1390 ha žemės sklypą nebuvo pagrįstas dėl šių priežasčių. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad minimalus plotas, reikalingas gyvenamojo pastato, kurio užstatytas plotas 217 kv. m, eksploatavimui, turėtų būti ne mažiau nei 0,0759 ha, vadinasi, likęs 0,0631 ha plotas, iš 0,1390 ha suformuoto žemės sklypo ploto, nustatytas ūkinio pastato eksploatavimui, nors jo užstatytas plotas tik 32 kv. m. Be to, nors nurodyta, kad minimaliai būtinas tik 0,0759 ha ploto žemės sklypas, gyvenamajam namui suformuota apie 0,10 ha žemės sklypas, taigi, jau ir šios dalies pakaktų naujai formuojamam žemės sklypui. Vien šios aplinkybės pagrindžia, kad formuojamas beveik dvigubai didesnis žemės sklypo plotas, nei tas, kuris yra reikalingas nurodyto gyvenamojo pastato eksploatavimui.

Pažymi, kad formuojamas žemės sklypas susideda iš dviejų stačiakampių, kuriuos skiria tarp jų įsiterpęs privačios žemės sklypas (duomenys neskelbtini), todėl formuojamo žemės sklypo dalis, kurioje yra ūkinis pastatas, negalės būti naudojama gyvenamojo pastato eksploatavimui, kadangi yra nutolusi nuo gyvenamojo pastato, jie negalės būti bendrai eksploatuojami, todėl toks sprendimas nėra tinkamas. Remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Taisyklių 46 punktu, žemės sklypai negali būti formuojami prie ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui, juolab tokio didelio ploto, kuris neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, kad turi būti formuojamas tik statinio naudojimui būtino dydžio žemės sklypas.

Nurodo ir tai, kad nepagrįstai atsakovė laikosi pozicijos, kad prie statinių formuojamo žemės sklypo plotas turi būti nustatytas ir atsižvelgiant į senus inventorizacijos dokumentus – inventorizuotą žemės sklypo plotą, kuris sudarytas prieš daugiau nei tris dešimtmečius parengtame namų valdos žemės sklypo plane. Tokia pozicija ne tik prieštarauja prieš tai aptartoms teisės normoms, tačiau ir negali būti suderinama su valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais. Palyginus nurodytą namų valdos planą ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinį matyti, kad formuojamame žemės sklype net nėra išlikusių dalies statinių, kurių eksploatavimui kažkada buvo parengtas atitinkamos konfigūracijos namų valdos ribų planas. Juk asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype, buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens daiktinės teisės naudoti ir valdyti (nuomotis) arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šias teises asmeniui perleisti, t. y. šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Tokių gi statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nesant, negali atsirasti šiems subjektams teisės bei pareigos formuojant žemės sklypą.

Nurodo ir tai, kad ūkinis pastatas, kurio eksploatavimui buvo suformuotas žemės sklypas, yra fiziškai nusidėvėjęs, todėl vertinant faktinę situaciją į tai taip pat turi būti atsižvelgta. Pareiškėjo nuomone, įvertinus, kad ūkinio pastato nusidėvėjimo procentas yra 57 procentai, galėtų būti vertinama, kad nurodytas ūkinis pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį, o jame nėra vykdoma jokia tokią pastato paskirtį atitinkanti ūkinė veikla. Atsakovė negalėjo pateikti jokio logiško paaiškinamo, kodėl tokio fiziškai nusidėvėjusio ir vos 32 kv. m ploto ūkio pastato eksploatavimui reikalingas net 0,0631 ha žemės plotas.

Pažymi ir tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo namų valdos inventorinėje byloje taip pat yra namų valdos ribų planas, į kurį patenka ir 170 kv. m ploto dalis, kuria naudojasi pareiškėjas ir kuri taip pat pažymėta kaip pareiškėjo naudojama žemė, tačiau atsakovė šios aplinkybės nevertino pareiškėjo naudai ir pareiškėjui buvo suformuotas tik 500 kv. m ploto žemės sklypas, t. y. neįskaičius šio 170 kv. m faktiškai naudojamo žemės ploto.

Pateikdama argumentus dėl įstatymo viršenybės principo pažeidimo nurodo, kad atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad Administracinių ginčų komisija, panaikinusi ginčijamą aktą dėl to, kad konstatavo, jog suformuotas nepagrįstai didelis žemės sklypas, pažeidė įstatymo viršenybės principą. NŽT sprendimai, priimti atlikus parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimą Taisyklėse nustatyta tvarka, pagal teisinį statusą vertintini kaip tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami aktai, nesukeliantys teisinių pasekmių, todėl neskundžiami. Vadinasi, NŽT padaryti pažeidimai davus teigiamą išvadą dėl projekto tvirtinimo tik ir gali būti ištaisomi Administracinių ginčų komisijoje ar teisme nagrinėjant skundą.

Pateikdama argumentus dėl pareiškėjo teisinio subjektiškumo pažymi, kad atsakovė vertina, kad teisę įsigyti iš valstybės žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono) gali tik statinių šiame žemės sklype turintys, tačiau toks tvirtinimas visiškai nepagrįstas. Vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams. Remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, skirtingai nei teigia atsakovė, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono ir tais atvejais, kai šiuose žemės sklypuose nėra tokių statinių, tačiau jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Šiuo atveju pareiškėjas siekia Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkto nustatyta tvarka realizuoti savo turimą teisę įsigyti atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tuo atveju, jeigu projekto sprendiniai būtų parengti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, projektu būtų suformuotas mažesnis žemės sklypas, likęs žemės plotas galės būti parduodamas su šiuo žemės plotu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, taigi, ir pareiškėjui. Būtent tai patvirtina pareiškėjo teisinį subjektiškumą šiame ginče.

Visų šių argumentų pagrindu, prašo atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens D. P. skundus atmesti, palikti galioti 2023 m. rugpjūčio 11 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimą ir priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo E. U. teismo posėdžio metu pateikdama atsikirtimus nurodė, kad K. N. yra jos mama, kuri anksčiau gyveno šiame daugiabutyje. Ji prisimena, kad pareiškėjas faktiškai naudojosi daugiabučiui priskirta žeme, iškirto gyventojų sodą. Ji pati butą daugiabutyje įsigijo 2021 m. aukciono būdu. Ūkiniame pastate ji laiko pasidėjusi savo daiktus, tačiau pradėti remontuoti negali, nes nėra žemės sklypo savininkė. Prašo patenkinti skundus ir panaikinti 2023 m. rugpjūčio 23 d. Administracinės ginčų komisijos sprendimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsikirtimų į skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Juo panaikintas 2023 m. balandžio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1409, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas dėl tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims D. P., S. P. ir E. U. suformuoto 0,1390 ha žemės sklypo prie statinių.

I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims D. P., S. P. ir E. U. priklauso statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir inžineriniai statiniai) (duomenys neskelbtini). Namų valdos žemės sklypas prie statinių nesuformuotas, nors įmokėta už ketintą įsigyti namų valdos žemės sklypą. 2022 m. sausio 25 d. E. U. kreipėsi dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A-1409 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas apie 1 390 kv. m žemės sklypo prie statinių (1A1m, 6I1ž) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Nesutikdamas su šiuo įsakymu, pareiškėjas T. S., kuriam priklauso 500 kv. m žemės sklypas ir statiniai (duomenys neskelbtini), ir kuris faktiškai, be teisėto pagrindo, naudojasi ir 170 kv. m ploto žemės plotu (duomenys neskelbtini) pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai, kuri 2023 m. rugpjūčio 11 d., sprendimu panaikino ginčijamą sprendimą. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pareiškėjui T. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0500 ha ploto žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 15–17). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina gyvenamojo namo (paskirtis – trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai), ūkinio pastato (paskirtis – pagalbinio ūkio) ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises ir jų pokyčius: statiniai priklauso D. P., S. P. (butai Nr. 1–2 ir dalis pagalbinių statinių) bei E. U. (butas Nr. 4 ir dalis pagalbinių statinių); ankstesni savininkai – Kauno miesto savivaldybė, K. N., S. L.; prie ūkinio pastato nurodyta, kad jo baigtumas – 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 57 proc. (Administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 54–56; t. 2, b. l. 7–14). Fotonuotraukose matyti medinio karkaso ūkinio pastato fizinis nusidėvėjimas (t. 1, el. b. l. 114–121).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui T. S. 500 kv. m ploto žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims D. P., S. P. ir E. U. žemės sklypas prie statinių jų naudojimui nesuformuotas. Fotonuotraukos patvirtina ūkinio pastato būklę: vizualiai matomas nusidėvėjimas neprieštarauja nekilnojamojo turto registre esančiam įrašui, kad šio statinio nusidėvėjimas – 57 proc. Ūkinis pastatas yra medinio karkaso, 1986 m. statybos, nėra nugriuvęs, stogo dangos deformacijų, įgriuvų nematyti, kai kurios sienų lentos suskeldėję, pakrypę, išplitusio puvinio nematyti. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įsigijusi butą, ji ūkiniame pastate laiko savo daiktus, o įgijusi nuosavybės teises į žemės sklypą galės įgyti statytojos teises ir atlikti pastato remontą.

1989 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 508 ir raudonųjų linijų planas patvirtina, kad pareiškėjui T. S. suteiktas iki 500 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 159, 161). 2017 m. gegužės 26 d. prašymu T. S. paprašė Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir suformuoti jam 500 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A-763 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patenkintas 2017 m. gegužės 26 d. pareiškėjo T. S. prašymas ir patvirtintas apie 500 kv. m žemės sklypas prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato (1A2p) formavimo ir pertvarkymo projektas (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 150). Visi kiti pareiškėjo T. S. prašymai (pateikti tiek iki 500 kv. m ploto žemės sklypo suformavimo, tiek po jo suformavimo) įsigyti nuo 170 kv. m iki 209 kv. m ploto papildomą žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jo turimu žemės sklypu kaip įsiterpusį, kurį jis faktiškai naudoja nuo 1990 m., atmesti kaip nepagrįsti (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 21–23, 25–27, 32–35, 38–41, 190–192, 151–157, 163; t. 2, b. l. 107). Kaip nepagrįstas atmestas ir pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. prašymas sustabdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes formuojamas žemės sklypas užima jo faktiškai naudojamą 170 kv. m plotą, kurį jis siekia įsigyti (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 30–31, 184). Pareiškėjo T. S. namų valdos techninės apskaitos byla, suformuota 1994 m. lapkričio 9 d., patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: byloje esančiame brėžinyje pažymėtas 170 kv. m žemės plotas kaip pareiškėjo daržas, kuris nepatenka į 500 kv. m ploto pareiškėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o patenka į laisvos valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini); iš byloje esančio Gyvenamojo namo techniniame pase įrašytų duomenų matyti, kad T. S. išskirtas žemės plotas – 500 kv. m, naudojamas plotas – 500 kv. m, užstatyta – 240 kv. m, kiemas – 260 kv. m (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 18–20, 162).

Aptarti įrodymai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjas T. S. jam skirtą 500 kv. m žemės sklypą, kuriame yra jo gyvenamasis namas, įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Namų valdos techninės apskaitos byloje atvaizduotas faktiškai naudojamas 170 kv. m žemės plotas (duomenys neskelbtini), tačiau Gyvenamojo namo techniniame pase jis neįrašytas kaip priklausantis pareiškėjui, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas teisėtai valdė ir naudojo šį žemės plotą jis nepateikė, šiame 170 kv. m žemės plote jokių pareiškėjo statinių nėra, todėl kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo argumentas, kad namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina jį esant teisėtą 170 kv. m ploto žemės sklypo naudotoją. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė Gyvenamojo namo techninės apskaitos paso kopiją, kurioje yra įrašyti duomenys, kad naudojamas žemės plotas ne 500 kv. m, o 670 kv. m, o skiltyje daržas nurodyta 170 kv. m daržo (Administracinės ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 20), tačiau teismo posėdžio metu apžiūrėjus pareiškėjo pateiktą originalą, matyti, kad skiltyje – naudojamas, atliktas taisymas; be to, šią techninio paso kopiją sugretinus su pareiškėjo atsakovei anksčiau (kai jam buvo formuojamas 500 kv. m ploto žemės sklypas) pateiktais Gyvenamojo namo techninės apskaitos paso duomenimis, matyti, kad skiltyje – naudojama, yra nurodytas 500 kv. m žemės plotas, o skiltyje – daržas, įrašo nėra (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 162). Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad Gyvenamojo namo techninės apskaitos pase buvo apskaitytas 170 kv. m faktiškai pareiškėjo naudotas žemės plotas. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu (Žemės įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad turėjo teisinį pagrindą naudotis 170 kv. m ploto žemės plotu, pats pripažino, kad šį plotą užėmė savo nuožiūra, todėl visi jo argumentai apie teisėtai naudojamą 170 kv. m ploto žemę (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, atmestini kaip nepagrįsti. Toks naudojimasis net ir ilgą laiką nesukuria pareiškėjui pagrįsto lūkesčio dėl tokio žemės ploto įsigijimo.

1995 m. kovo 28 d. Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 460-v patvirtina, kad nuspręsta parduoti privačių namų (butų) savininkams – K. N. 342 kv. m, S. L. – 335 kv. m ploto žemės sklypus ir sudaryti su jais pirkimo–pardavimo sutartis; nustatyti įmokų už žemę ir inžinerinius įrenginius dydžiai (t. 1, el. b. l. 104–107). Pranešimai ir kvitai patvirtina, kad 1994 m. liepos 8 d. E. U. Kauno miesto žemėtvarkos tarnybai sumokėjo 157,95 Lt už žemės sklypą, 1995 m. balandžio 5 d. ji įmokėjo 173,70 Lt Kauno žemėtvarkos tarnybai už žemę; 1994 m. liepos 8 d. K. N. sumokėjo Kauno miesto savivaldybės ekonomikos skyriui už inžinerinę infrastruktūrą 352 Lt; D. P. 1995 m. balandžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės ekonomikos skyriui už inžinerinę infrastruktūrą sumokėjo 604,03 Lt (t. 1, el. b. l. 7, 28; Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 187–188). 2020 m. rugsėjo 17 d. NŽT pažyma patvirtina, kad S. L. 1994 m. gegužės 16 d. sumokėjo už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 200,72 Lt vienkartinėmis išmokomis ir 1994 m. gegužės 9 d. sumokėjo 451,44 Lt už inžinerinius statinius, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta (t. 1, el. b. l. 8). 2009 m. spalio 26 d. raštu Kauno miesto žemėtvarkos skyriui D. P. nurodė, kad yra sumokėjusi įmoką už žemę pagal jai tenkančią žemės sklypo dalį, patvirtintą 1995 m. sausio 5 d. namų valdos žemės sklypo planu, tačiau jį ginčijant T. S., žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta. Nurodo, kad ji nesutinka, kad T. S. išsipirktų žemės plotą, už kurį ji yra sumokėjusi (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 189–190). Namų valdos žemės sklypo ribų planas, suderintas 1995 m. sausio 5 d., patvirtina, kad prie pastatų (duomenys neskelbtini) suformuotas 1 434 kv. m žemės sklypas keturiems savininkams: S. L., K. N., D. P., VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Šie asmenys 1993 m. gruodžio 4 d. susitarimu susitarė pirkti visų bendrasavininkų naudojamos valdos žemę – 1 434 kv. m, šiomis dalimis: S. L. perka 342 kv. m, K. N. – 335 kv. m, D. P. – 429 kv. m, VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ – 328 kv. m (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 15–19).

Įvertinęs aptartus įrodymus teismas pripažįsta, kad jie pakankami pripažinti įrodytu, kad 1995 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr. 460-v tuometiniams butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams leista įsigyti žemės sklypus suformuojant bendrą 1 434 kv. m ploto žemės sklypą namui valdai, namų valdos žemės sklypo ribų planas buvo suderintas, pretendentai įsigyti šiuos žemės sklypus sumokėjo įnašus už įsigyjamą žemę ir inžinerinę infrastruktūrą. Nors pareiškėjas nepripažįsta, kad byloje pateikti kvitai ir pranešimai patvirtina, kad mokėjimai atlikti už šį namų valdos žemės sklypą, tačiau teismas nesutinka su pareiškėjo išsakyta pozicija. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalis). Šiame kontekste teismas pažymi, kad jau 1993 m. gruodžio 4 d. tuometiniai butų savininkai susitarė, kokiomis dalimis įsigys 1 434 kv. m namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 1995 m. sausio 5 d. patvirtintas jų planuojamos įsigyti 1 434 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo ribų planas, o 1995 m. kovo 28 d. priimtas Kauno miesto valdybos potvarkis leidžiantis išsipirkti namų valdą, potvarkio priede nurodomi žemės plotai sutampa su savininkų susitarime ir namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodytais plotais. Būtent šiame laikotarpyje tuometinių statinių savininkai įmokėjo pinigus į Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos sąskaitą (nurodant už žemę) ir Kauno miesto savivaldybės ekonomikos skyriui (nurodant už inžinerinę infrastruktūrą). Šie įrodymai nuosekliai vienas kitą patvirtina, todėl sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, kuri aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismui leidžia pripažinti įrodytu, kad pateikti mokėjimai ir pranešimai patvirtina, kad tuometiniai turto savininkai sumokėjo įmokas už įsigyjamą žemės sklypą, tačiau dėl ginčų su T. S. dėl jo faktiškai naudojamo žemės ploto (duomenys neskelbtini), žemės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė.

2022 m. sausio 25 d. E. U. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant suformuoti apie 1 454 kv. m ploto žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini) (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 3–5). S. P. ir D. P. 2021 m. gruodžio 17 d. pareiškimu patvirtino, kad sutinka jog būtų parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prie jų statinių (duomenys neskelbtini), o jiems žemės sklypo formavimo procedūrose atstovautų E. U. (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 6). 2022 m. vasario 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-620 pradėtas organizuoti žemės sklypo prie statinių (1A1m, 6I1ž) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas (priedo AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 28–29). 2022 m. vasario 23 d. paskelbta apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pateikti prašymai pateikti projekto rengimo reikalavimus projektui rengti, šie reikalavimai gauti ir patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 3 d. (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 25–49). NŽT projekto rengimo reikalavimuose, be kita ko, nurodė, kad formuojamo žemės sklypo plotas turi būti pagrįstas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų be aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 ,,Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų be aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, taip pat turi būti vadovaujamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 41). Atliktas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų viešinimas, parengto projekto derinimas, tikrinimas, parengto projekto sprendiniams pritarta (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 71–96). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A-1409 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas apie 1 390 kv. m žemės sklypo prie statinių (1A1m, 6I1ž) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr.AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 97–106). 2023 m. balandžio 24 d. paskelbta apie patvirtintą projektą (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 2, b. l. 106).

Aptarto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu byloje parengti dokumentai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad planavimo tikslas – žemės sklypo suformavimas prie statinių – gyvenamojo namo, pažymėto 1A1m (naudojimo paskirtis daugiabučiai pastatai), ir ūkinio pastato, pažymėto 6I1ž (naudojimo paskirtis pagalbinio ūkio), esančių (duomenys neskelbtini), siekiant juos eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Pagal sprendinius numatyta, kad minimalus plotas prie daugiabučio turėtų būti ne mažesnis kaip 0,0759 ha; formuojant žemės sklypą atsižvelgta į namų valdos žemės sklypo ribas bei gretimybes; tarp gretimybių – ir pareiškėjo žemės sklypas (duomenys neskelbtini); sprendinių brėžinys patvirtina, kad suformuoto žemės sklypo konfigūracija – du stačiakampiai (vienas prie gyvenamojo namo, kitas – prie ūkinio pastato), kuriuos jungia siaura žemės juosta, tarp jau suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); suformuoto žemės sklypo konfigūracija iš esmės atitinka 1995 m. sausio 5 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuriuo suformuotas 1 434 kv. m plotas namų valdai (Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG1-99/10-2023 t. 1, b. l. 46–53; t. 2, b. l. 56–59).

Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad tretieji suinteresuotieji asmenys D. P., S. P., E. U. pagal 2022 m. sausio 25 d. prašymą siekia pabaigti 1995 m. sausio 5 d. pradėtą žemės sklypo, už kurį yra įmokėję įmokas, įsigijimo namų valdui procedūrą tam, kad galėtų tinkamai naudoti statinius (duomenys neskelbtini).

II. Dėl suformuoto žemės sklypo dydžio ir su tuo susijusių argumentų

Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas, kaip vieną iš reikalavimų formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, numato, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. 2020 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų be aukciono būdu, metodikos 6 punkte nustatytas mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, 10 punkte nustatyta galimybė suformuoti valstybinės žemės plotą, viršijantį apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, jeigu jis yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10 procentų apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą valstybinės žemės ploto. Metodikos 11 punkte įtvirtintos išimtys, kada valstybinės žemės dydis, viršijantis Metodikos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės (jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti), tarp kurių ir – parduodant atskiros sodybos (namų valdos) naudojamą žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 2, 3 dalis (Metodikos 11.1 papunktis). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2–3 dalys numato asmenų teisę žemės reformos metu prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių įsigyti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypus (ne didesnius kaip 0,2 ha Kaune), taip pat nustato kitus reikalavimus tokių sklypų formavimui. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimas).

Be kita ko, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką nustato 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-4521/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, žemės sklypai: turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (Taisyklių 32 punktas); jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu (Taisyklių 36 punktas); žemės sklypas prie geležinkelio kelių, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, turinčių nustatytas kelio juostas, formuojamas sklypo ribas sutapatinus su kelių juostų ribomis (39 punktas); atskiriant kitos paskirties žemės sklypą (žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kitos paskirties žemės sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų gyvenamosios paskirties pastatas ir jo priklausiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės plotas (Taisyklių 43 punktas).

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad I dalyje aptarti įrodymai patvirtina, kad suformuotame 1 390 kv. m žemės sklype yra tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims D. P., S. P. ir E. U. asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Aptartame kontekste spręstina, kad tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims D. P., S. P. ir E. U. asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai – ūkio pastatas ir kiemo statiniai vertinti kaip gyvenamojo namo priklausiniai, skirti tarnauto pagrindiniam daiktui, kurie susiję funkcine paskirtimi ir naudojami pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tad jų tinkamam naudojimui pagal aptartą teisinį reguliavimą galima formuoti namų valdos žemės sklypą.

Žemės sklypas formuotas atsižvelgus į 1995 m. sausio 5 d. suderintą 1 434 kv. m namų valdos žemės sklypo ribų planą, išlaikant konfigūraciją, atsižvelgus į esamą situaciją, t. y. į tai, kad: tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato yra įsiterpę jau suformuoti žemė sklypai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)); vakarinė suformuoto žemės sklypo riba ribojasi su (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje – su J. S. g. 13 suformuotu žemės sklypu; rytinėje pusėje suformuoto žemės sklypo pietinė dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) suformuotu žemės sklypu. Nustatytas aplinkybes įvertinus aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste pripažintina, kad nors suformuotas žemės sklypas viršija Metodikos 6 ir 10 punkte nustatytus dydžius, tačiau neviršija Metodikos 11.1 papunktyje ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyto žemės sklypo dydžio, todėl teismas turi pagrindą pripažinti, kad formuojamos žemės sklypo plotas pagrįstas Metodikoje įtvirtintais reikalavimais formuojamiems žemės sklypams. Atsižvelgus į esamą gatvės dislokaciją, gretimus žemės sklypus, statinių išsidėstymą, vaismedžius, teismas sprendžia, kad žemės sklypas suformuotas racionaliai, nepažeidžiant Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Šiame kontekste teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad, kaip jis nurodo, nepagrįstai formuojant žemės sklypą atsižvelgta į 1995 m. sausio 5 d. suderintą 1 434 kv. m namų valdos žemės sklypo ribų planą, nes toks pareiškėjo tvirtinimas prieštarauja Metodikos 11.1 papunkčio ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Aptartame kontekste, teismas taip pat nesutinka ir su Administracinių ginčų komisijos sprendime nurodytais argumentais dėl nepagrįsto žemės sklypo ploto. Sprendime ginčijamas aktas vertintas kaip nepagrįstas dėl to, kad aiškinamajame rašte (taip pat kituose dokumentuose) aiškiai ir nedviprasmiškai nepagrįsta, jog formuojant bendrą 0,1390 ha dydžio žemės sklypą pastatų eksploatavimui, prie ūkinio pastato formuojama bendro žemės sklypo dalis turi būti 0,0631 ha dydžio, tačiau sprendime nenurodytas joks teisės aktas ar jo norma, leidžianti tokią išvadą pagrįsti, o ir išvada, kad ūkiniam pastatui formuojamas 0,0631 ha dydžio žemės sklypas nepagrįsta. Kaip minėta, suformuotas 0,1390 ha žemės sklypas atitinka Metodikos 11.1 papunkčio reikalavimus. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad minimalus sklypo prie daugiabučio gyvenamojo namo plotas turėtų būti ne mažesnis nei 0,0759 ha, taigi iš bendro 0,1390 ha ploto atėmus 0,0759 ha, daroma išvada, kad likusi žemės sklypo dalis – 0,0631 ha, yra formuojama prie ūkinio pastato, tačiau tokia išvada nepagrįsta bylos medžiaga, darant ją, neatsižvelgta į formuojamo žemės sklypo ypatumus: nei aiškinamajame rašte, nei kituose projekto bylos dokumentuose nėra nurodoma, kad prie gyvenamojo namo formuojamas minimalus žemės plotas; tai, kad aiškinamajame rašte apskaičiuotas minimalus žemės plotas, būtinas gyvenamajam namui, savaime nereiškia, kad toks plotas ir yra formuojamas; priešingai, įvertinus tai, kad žemės sklypas formuojamas 1995 m. sausio 5 d. 0,1434 ha namų valdos žemės sklypo ribų plano pagrindu, kad suformuotas 0,1390 ha dydžio žemės sklypas, leidžia spręsti, kad jis suformuotas didesnis nei minimalus, kurį pagrindžia Metodikos 11.1 papunktyje nustatyta išimtis; formuojant racionalių ribų žemės sklypą, atitinkantį Taisyklėse nustatytus principus, jo konfigūraciją įtakoja gatvė, statinių buvimo vieta, faktas, kokiu atstumu jie vienas nuo kito nutolę ir kaip valstybinėje žemėje dislokuoti vaismedžiai, kaip suformuoti aplinkiniai žemės sklypai; taigi, iš projekto bylos negalima sprendime padaryta išvada, kad vakarinėje sklypo dalyje formuojamas žemės sklypas skirtas tik gyvenamajam namui, o sklypo rytinėje – tik ūkiniam pastatui; iš projekto bylos dokumentų aiškiai matyti, kad visas bendras suformuotas žemės sklypas ir skirtas visiems statiniams tinkamai eksploatuoti pagal jų paskirtį. Visi pareiškėjo samprotavimai apie mažesnės valdos galimą suformavimą, niekuo nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas suformuotas pažeidžiant Taisyklių 46 punkto reikalavimus, taip pat pripažintas nepagrįstu. Kaip minėta, Taisyklių 46 punkte įtvirtinta, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Teismas pažymi, kad šiuo atveju formuojamas vienas žemės sklypas, kuriame stovi pagrindinis ir antraeiliai daiktai. Ta aplinkybė, kad suformavus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarp jų liko siauras, pagal sprendinių brėžinio mastelį – apie 2,5–3 m pločio ruožas, kuris sujungia prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato suformuotus žemės plotus į vieną bendrą žemės sklypą, nereiškia, kad taip pažeidžiamas Taisyklių 46 punktas, nereiškia, kad formuojamas atskiras žemės sklypas prie pagrindiniam daiktui tarnaujančių priklausinių, taip pat nereiškia, kad taip suformuotame žemės sklype pagrindinis daiktas ir jo priklausiniai negalės būti tinkamai eksploatuojami. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto byla patvirtina, kad suformuotas vienas 0,1390 ha ploto žemės sklypas gyvenamajam daiktui ir jo priklausiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, teismas nemato kliūčių, dėl kurių nebūtų galima racionaliai naudotis statiniais taip suformuotame žemės sklype, taip pat nemato pagrindo dėl tokios žemės sklypo konfigūracijos konstatuoti kokių nors teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Pateikiant argumentus dėl suformuoto žemės sklypo dydžio pasisakytina ir dėl atsakovės argumento, kad Administracinių ginčų komisija sprendime neturėjo kompetencijos vertinti NŽT sprendimo pagrįstumo dėl žemės sklypo dydžio, kai ji 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. FPA-1968-(8.30), patikrinusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nusprendė, kad jį galima tvirtinti. Teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka.

Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste teismas sprendžia, kad kilus ginčui dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, privalėjo patikrinti, ar NŽT sprendimas tvirtinti ginčijamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atitinka įstatymų reikalavimus. Taigi, teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu Administracinių ginčų komisijos atliktas 2023 m. balandžio 6 d. NŽT sprendimo, kuriuo pritarta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, dalyje dėl žemės sklypo dydžio atitikimo teisės aktų reikalavimams, vertinimas, savaime nėra neteisėtas ar peržengiantis jos kompetencijos ribas. Šiuo atveju svarbu ne tai, kad buvo vertinta šis NŽT išvada, o ar vertinant padarytos išvados pagrįstos.

III. Dėl faktinio statinių buvimo žemės sklype ir su tuo susijusių argumentų

Kaip minėta, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Byloje proceso dalyviai neginčija, kad gyvenamojo namo, kaip daugiabučio, gyvenamosios paskirties ir jo faktinio naudojimo pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

Byloje kyla ginčas, ar pagrįstas sprendimas formuoti žemės sklypą ūkiniam pastatui, kurio nusidėvėjimas yra 57 proc., dėl kurio, pareiškėjo tvirtinimu, jis negali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį kaip pagalbiniam ūkiui skirtas statinys.

Iš I dalyje aptartų įrodymų matyti, kad statinys ne tik registruotas, bet ir faktiškai išlikęs suformuoto žemės sklypo ribose, stogo dangos deformacijų, įgriuvų nematyti, statinio mediniame karkase suskeldėję, pakrypę kai kurios sienų lentos, išplitusių puvinių nematyti.

Metodikos II skyriuje nustatyta tvarka, kuria remiantis nustatomos valstybinės žemės sklype esančio statinio galimybės naudoti jį pagal paskirtį.

Tikrinant nuomojamą arba prašomą parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą vizualiai nustatoma, ar statinio arba įrenginio išorinės atitvaros (stogas, išorinės sienos) yra pažeistos. Tuo atveju, jeigu statinio išorinės atitvaros yra pažeistos, vertinama, ar išorinių atitvarų pažeidimai trukdo statinį naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, nurodytais statinių naudojimo paskirčių ir jų pogrupių apibrėžimais (3 punktas).

Jeigu statinio išorinėse atitvarose yra pažeidimų, atitinkančių metodikos 5 punkte aprašytus požymius, per 5 darbo dienas kreipiamasi į statinio naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, nustatytos formos pažymos, patvirtinančios pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, išdavimo (4 punktas).

5.2 ir 5.5 papunkčiuose aptarti statinio išorinių atitvarų pažeidimo požymiai, iš jų aprašo matyti, kad pažeidimai medinio karkaso sienose ir stoge turi būti žymūs. Iš teismui pateiktų nuotraukų negalima konstatuoti 5.2 ir 5.5 papunkčiuose nustatytų žymių stogo ir sienų karkaso pažeidimų, jie nekonstatuoti Metodikos 3–4 punktuose nustatyta tvarka ir projekto rengimo metu, trečiasis suinteresuotasis asmuo E. U. patvirtino, kad ūkiniame pastate sandėliuoja savo daiktus. Atsižvelgęs į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ūkinis pastatas negali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį dėl nustatyto 57 proc. nusidėvėjimo.

Pareiškėjas, nurodydamas, kad statinio negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, privalėjo tai įrodyti, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad ūkinis pastatas negali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį.

IV. Dėl įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo

Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jis, siekdamas panaikinti ginčijamą aktą siekia, kad (duomenys neskelbtini) statinių savininkams būtų suformuotas mažesnis žemės sklypas, taip jam paliekant dalį valstybinės žemės, kuri būtų traktuojama kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir parduodamas jam be aukciono.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas). Aptariama Žemės įstatymo nuostata detalizuota 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintomis Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Naujų sklypų nuomos ir pardavimo taisyklės). Iš minėto reguliavimo matyti, jog tam, kad būtų galima suformuoti žemės sklypą su tikslu jį be aukciono parduoti (ar išnuomoti), turi būti nustatytos aplinkybės: 1) laisvas žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.

Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ir Naujų sklypų nuomos ir pardavimo taisyklių 2.15 papunktį, įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti egzistuojant laisvą įsiterpusį žemės sklypą, kurį pareiškėjas galėtų įsigyti ne aukciono būdu: pareiškėjo 500 kv. m žemės sklypas ribojasi su apie 1 390 kv. m valstybinės žemės plotu, kuriame yra statiniai ir kuriame galima suformuoti atskirą žemės sklypą, t. y. namų valdos žemės sklypą nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) savininkams.

Pareiškėjo siekis dirbtinai suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą atskiriant jį nuo vientiso žemės ploto formuojant mažesnį (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypą, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, negali būti pripažintas pagrįstu, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įsiterpusių sklypų statusą bei jų nustatymą. Remiantis administracinių teismų praktika, teisė netoleruoja tokios situacijos, kai atitinkami valstybinės laisvos žemės plotai skaidomi dirbtinai siekiant suformuoti naują žemės sklypą, kaip įsiterpusį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-322/2014).

Atsižvelgus į aptartus argumentus pareiškėjo argumentai, susiję su jo teise išsipirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, atmestini kaip nepagrįsti.

V. Dėl pareiškėjo subjektiškumo

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Paminėtos nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir tokiam kreipimuisi pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutaris administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-387-442/2022).

Kaip minėta, atsakovė tvirtina, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo ginčyti 2023 m. balandžio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1409 dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) patvirtinimo.

Administracinio teisinio santykio šalis sieja abipusės teisės ir pareigos. Vienos šalies teisė reikalauti tam tikro elgesio atitinka kitos šalies analogišką pareigą. Subjektinė teisė – tai pirmiausia pripažinta arba įstatymu suteikta vienokio ar kitokio elgesio galimybė. Tai ne paprasta galimybė, o apsaugota įstatymu. Subjektinės teisės turinį sudaro trys teisinės galimybes: 1) galimybė pačiam elgtis kaip nustatyta; 2) galimybė reikalauti, kad kitas teisinio santykio dalyvis atliktų pareigą; 3) galimybė, kuri pasireiškia kaip teisė kreiptis į kompetentingus subjektus, kad šie, pasinaudodami valstybės valdingais įgaliojimais, priverstų atlikti pareigą. Subjektinės teisės nėra, jeigu jos negarantuoja teisinė pareiga.

Tai reiškia, kad teisė kreiptis į teismą priklauso bet kuriam asmeniui, kuriam priimtas administracinis aktas daro poveikį, todėl sprendžiant ginčą šioje byloje, būtina įvertinti, ar ginčijamas sprendimas tiesiogiai paveikė pareiškėjo nurodomą interesą – įsigyti įsitepusį laisvos valstybinės žemės sklypą, ir patį pareiškėją.

IV dalyje aptariant Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktu įtvirtintą galimybę įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono, jeigu jis įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) nėra įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo, kurį pareiškėjas galėtų įsigyti kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą Naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta tvarka. Tokią išvadą patvirtina ir visi atsakovės ir NŽT sprendimai, kuriais atsisakyta patenkinti daugkartinius pareiškėjo prašymus suformuoti jam žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad aptartas teisinis reguliavimas nesuteikia pareiškėjui galimybės nei įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, nei galimybės reikalauti jį jam parduoti (ar netrukdyti įsigyti), o tuo pačiu ir galimybės kreiptis dėl pareigos parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą priverstinio įvykdymo. Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad pareiškėjas neturi įstatymu apsaugos vienokio ar kitokio elgesio galimybės, taigi ir subjektinės teisės ginčyti ginčijamą sprendimą, nes ginčijamas sprendimas tiesiogiai niekaip nepaveikė pareiškėjo ir jo interesų.

Pareiškėjui nepagrindus savo suinteresuotumo, vien tik tai yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti. Nors atsakovė prašo nenustačius pareiškėjo subjektiškumo, bylą nutraukti, bet aukščiau nurodyta teisminė praktika patvirtina, kad tokiu atveju pareiškėjo skundas turi būti atmetamas.

V. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 punktas). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (Taisyklių 67 punktas).

Taigi, teisės aktai numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. FPA-1986-(8.30) patvirtina, jog buvo pritarta projekto tvirtinimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, todėl teismas, įvertinęs visumą išdėstytų aplinkybių, konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Administracinių ginčų komisija, panaikinusi ginčijamą aktą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 21REI-(AG1-99/10-2023) panaikinamas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotasis trečiasis asmuo D. P. pateikė prašymą priteisti patirtas išlaidas. Jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 623 Eur: 600 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (t. 1, el. b. l. 130), kurias patvirtina sąskaita ir sąskaitos išrašas (t. 1, el. b. l. 131–132), bei 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4206463.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atstovė teikė procesinius dokumentus, atstovavo teismo posėdyje, yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Trečiojo suinteresuotojo asmens D. P. skundas patenkintas, todėl jos patirtos išlaidos – 623 Eur, priteistinos iš pareiškėjo T. S..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens D. P. skundus patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 21REI-162 (AG1-99/10-2023) ir pareiškėjo T. S. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 623 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.