- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-551-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05582-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- I. N., L. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, išnagrinėjęs pareiškėjo I. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. N. ir L. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. N. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12384-845/2015, pakeisti pareiškėjų 2015 m. vasario 13 d. sudarytą taikos sutartį, o pakeitus taikos sutartį, panaikinti teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo.
2. Savo pareiškimą grindė tuo, kad taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjas neribotam laikui suteikia vaikui ir suinteresuotam asmeniui L. P. gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), išskiriant gyvenamojo namo trečiąjį aukštą. Ieškovas taip pat įsipareigojo savo sąskaita dengti visas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, įskaitant ir išlaidas už komunalines paslaugas. Pareiškėjas be pažeidimų vykdo taikos sutartį. Taikos sutartyje nurodytame name pareiškėjas gyveno taikos sutarties sudarymo metu ir gyvena šiuo metu, L. P. su vaiku name negyveno, gyvenamąjį būstą nuomojosi. 2018 m. rugsėjo 21 d. šalys lygiomis dalimis nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena L. P. su vaiku. Vaiko interesų užtikrinimui nebeliko būtinybės naudotis namo dalimi, kaip tai buvo numatyta taikos sutarties 5 punkte. Ieškovas ne kartą ragino L. P. išspręsti susidariusią situaciją dėl namo dalies tolesnio naudojimo, atitinkamai pakeičiant taikos sutartį, tačiau ji vengia tai padaryti geranoriškai, reikalaudama iš pareiškėjo jos turtinių reikalavimų tenkinimo. Siekdama daryti poveikį pareiškėjui, L. P. be išankstinio įspėjimo pateikė prašymą dėl teisės naudotis namo dalimi priverstinio įgyvendinimo, nors šia teise ji niekada iki tol nesinaudojo ir nesiekė naudotis, o šiuo metu jos ir vaiko geros gyvenimo sąlygos užtikrinamos gyvenimu bute. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, jog po taikos sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. vaiko geros gyvenimo sąlygos užtikrinamos jam gyvenant bute, nebeliko būtinybės suteikti atitinkamos namo dalies ir tokiu būdu neproporcingai varžyti pareiškėjo interesų. Taikos sutartyje numatyta prievolė suteikti vaikui ir suinteresuotam asmeniui L. P. namo dalį faktiškai buvo pakeista buto dalies suteikimu ir buto įsigijimo finansavimu. Su tokiu prievolės pakeitimu sutiko ir L. P., su vaiku faktiškai apsigyvenusi bute. Kadangi pareiškėjas pagerino atsakovės ir vaiko gyvenimo sąlygas, todėl prievolė suteikti vaikui ir L. P. namo dalį turėtų pasibaigti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo I. N. prašymo suinteresuotam asmeniui L. P. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12384-845/2015 pagal pareiškėjų I. N. (I. N.) ir L. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.
4. Teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12384-845/2015 grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas nurodo tai, jog 2018-09-21 šalims įsigijus butą, suinteresuotas asmuo L. P. su vaiku gyvena šiame bute, todėl išnyko būtinybė užtikrinti jų gyvenimą name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytai aplinkybei dėl turto įsigijimo pagrįsti pareiškėjas į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir 2018-09-21 pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurių matyti, kad šalys įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis nurodyta sutartimi ir pateiktais mokėjimo pavedimais, pareiškėjas buto pardavėjui pervedė 25400 Eur buto kainos dalį. Atsižvelgiant į tai, remiantis į bylą pateiktai duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į suinteresuotą asmenį L. P. dėl taikos sutarties pakeitimo. L. P. pateikė susirašinėjimo su pareiškėju trumposiomis žinutėmis duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas ne visuomet užtikrino L. P. galimybę naudotis taikos sutartyje numatytu būstu, kad nuo 2017-05-13 ji nuomojosi butą, o šiuo metu moka bendrojon jungtinėn nuosavybės įsigytam butui gautos paskolos įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šalių vaikas su suinteresuotu asmeniu L. P. apsigyveno šalių nusipirktame bute negali būti kvalifikuojama kaip naujai paaiškėjusi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, kadangi ji 2015-02-20 teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo metu neegzistavo, atsirado po šio procesinio teismo sprendimo civilinėje priėmimo praėjus daugiau nei trims metams. Taigi pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės nėra laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, laikomos tos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinomos vienai iš šalių sprendimo priėmimo metu.
5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau yra praleidęs trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi nuo buto įsigijimo 2018-09-21, t. y. nuo tos dienos, kurią pareiškėjas laiko naujų aplinkybių atsiradimu, sudarančiu proceso atnaujinimo pagrindą, praėjo daugiau nei vieneri metai. Apie šios aplinkybės atsiradimą – buto įsigijimą pareiškėjas turėjo žinoti ir žinojo jo įsigijimo metu, kadangi pats sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, tapdamas dalies buto savininku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas I. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12384-845/2015.
7. Skunde nurodė, kad proceso atnaujinimu apeliantas siekia išspręsti apelianto ir atsakovės 2015-02-13 sudaryta taikos sutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo Taikos sutartį patvirtinčia 2015-02-20 nutartimi užprogramuotą ir materializavusį ginčą, sąlygotą atsakovės elgesio bei įtvirtintos besąlyginės ir neterminuotos apelianto prievolės – vadovaujantis Taikos sutarties 5 p.: „siekiant užtikrinti Pareiškėjų bendro vaiko (toliau Vaikas) geras gyvenimo sąlygas, Ieškovas [Apeliantas] neribotam laikui suteiks Vaikui ir Atsakovei gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Namas), išskiriant gyvenamojo namo trečiąjį aukštą. Ieškovas įsipareigoja savo sąskaita dengti visas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, įskaitant ir išlaidas už komunalines paslaugas”. Sistemiškai įvertinus taikos sutartį yra akivaizdu, kad ji sudaryta siekiant užtikrinti vaiko interesus. Šios prievolės, be kita ko, apeliantas niekada neginčijo, neginčija, vykdė bei vykdo tinkamai. Tuo tarpu pernelyg detalus įsipareigojimas dėl gyvenamosios vietos suteikimo, nepagrįstai apsunkina taikos sutarties tikslą – užtikrinti vaikui saugią ir patogią gyvenamąją vietą. Šiuo tikslu perdėtai sureikšmintas būtent namo trečio aukšto suteikimas, kadangi vaiko interesus galima užtikrinti suteikiant ir kitą ar kitokią gyvenamąją vietą. Kaip antai, pagal tokią taikos sutarties sąlygą neaišku kaip būtų išspręsta situacija, jei pvz.: apeliantas namą parduotų, ar atsakovė nuspręstų gyventi Kaune. Būtent tokios pasikeitusios aplinkybės ir sudarė pagrindą apeliantui inicijuoti taikos sutarties sąlygų pakeitimą. Civilinėje byloje nustatyta, kad apeliantas ir atsakovė 2018-09-21 lygiomis dalimis nusipirko butą, kuriame apsigyveno atsakovė su vaiku. Tokiu būdu buvo reikšmingai pagerintos vaiko gyvenamosios sąlygos bei psichologinė aplinka – a) butas yra geriau pritaikytas gyvenimui nei namo trečias aukštas (Name nėra atskiro įėjimo, atskiro vonios kambario, atskiro kambario Vaikui), ir b) gyvenant bute vaikas išvengia apelianto ir atsakovės galimų ginčų, gyvenant viename būste. Sprendimas įsigyti butą, be kita ko, akivaizdu buvo priimtas bendrai apelianto ir atsakovės. Įsigijimo vieninteliu tikslu buvo gyvenamųjų sąlygų vaikui ir atsakovei pagerinimas. Taip pat buto įsigijimas patvirtina apelianto ir atsakovė išankstinį sutarimą dėl apelianto prievolės užtikrinti vaikui geras gyvenimo sąlygas pakeitimo. Juk nebuvo jokio kito tikslo įsigyti buto ir atsakovės apsigyvenimas jame su vaiku tai patvirtina. Tačiau dėl nesuprantamų ir nenurodomų apeliantui priežasčių, faktiškai sutikusi su sąlygų pakeitimu ir apeliantui tas sąlygas įvykdžius, atsakovė atsisakė CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka patvirtinti jų susitarimą dėl taikos sutarties pakeitimo. Yra taip pat natūralu ir suprantama, kad apeliantas iki pat kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo momento siekė išspręsti situaciją geranoriškai. Tačiau tik po to, kai apeliantui nepavyko išspręsti susidariusios situacijos taikiai, o atsakovė nereagavo į apelianto atstovo parengtą 2019-11-21 pasiūlymą susitarimu pakeisti taikos sutarties sąlygas, apeliantas buvo priverstas kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą ir tokiu būdu išspręsti besitęsiantį nesutarimą. Būtent nuo momento, kai apeliantas suprato, kad pasikeitus aplinkybėms atsakovė neketina įforminti taikos sutarties pakeitimo, turėtų būti skaičiuojamas CPK 366 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių terminas, kuris kreipiantis į teismą praleistas nebuvo. Tačiau bet kuriuo atveju, apeliantas nepraleido CPK 366 str. 2 d. numatyto 5 metų termino. Savo ruožtu taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas, o, kaip minėta, sutartis gali būti tvirtinama tik atlikus teisinį tyrimą ir įsitikinus, kad jos sąlygos yra aiškios, konkrečios ir vykdytinos. Tuo tarpu įvertinus taikos sutartyje įtvirtintą nenuoseklumą bei galimai neteisėtumą – šalims nustačius neterminuotą išlaikymo prievolę, teismas neturėjo teisės jos tvirtinti; tuo tarpu patvirtinęs, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Atitinkamai proceso atnaujinimo pagrindu laikytinas ir CPK 366 str. 1 d. 9 p.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė I. N. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
9. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad I. N. praleido CPK nustatytą 3 mėn. terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovas atskirajame skunde iš esmės neargumentuoja ir nenurodo, kad egzistuoja CPK 366 str. 1d. 2 p. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Ieškovas teikdamas atskirąjį skundą dėsto ir naujus argumentus bei naują proceso atnaujinimo pagrindą, kurio nebuvo nurodęs anksčiau, o tai yra draudžiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo I. N. prašymas atnaujinti procesą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12384-845/2015 patvirtino tarp suinteresuoto asmens L. P. ir pareiškėjo I. N. 2015 m. vasario 13 d. sudarytą taikos sutartį. Pagal patvirtintos taikos sutarties 5 punktą sutarties šalys susitarė, jog siekiant užtikrinti vaikui (mažametei L. N.) geras gyvenimo sąlygas, I. N. neribotam laikotarpiui suteikia vaikui ir L. P. gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išskiriant vaikui ir L. P. gyvenamojo namo visą trečiąjį aukštą; I. N. įsipareigoja savo sąskaita dengti visas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, įskaitant ir išlaidas už komunalines paslaugas. Suinteresuotas asmuo L. P. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kadangi I. N. nevykdo taikos sutarties 5 punkto, t. y. dėl gyvenamojo ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suteikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarė prašymą patenkinti ir išduoti L. P. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-12384-845/2015 I. N. atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintą tarp šalių 2015 m. vasario 13 d. sudarytą taikos sutartį, nurodant vykdomajame rašte, kad siekiant užtikrinti vaikui geras gyvenimo sąlygas, I. N. neribotam laikotarpiui suteikia vaikui ir L. P. gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išskiriant vaikui ir L. P. gyvenamojo namo visą trečiąjį aukštą; I. N. įsipareigoja savo sąskaita dengti visas su būsto išlaikymu susijusias išlaidas, įskaitant ir išlaidas už komunalines paslaugas.
13. Apeliantas I. N. siekia šioje byloje atnaujinti procesą. Prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12384-845/2015 grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas nurodo tai, jog 2018-09-21 šalims įsigijus butą, suinteresuotas asmuo L. P. su vaiku gyvena šiame bute, todėl išnyko būtinybė užtikrinti jų gyvenimą name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytai aplinkybei dėl turto įsigijimo pagrįsti pareiškėjas į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir 2018-09-21 pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurių matyti, kad šalys įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos, teismas, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šalių vaikas su suinteresuotu asmeniu L. P. apsigyveno šalių nusipirktame bute negali būti kvalifikuojama kaip naujai paaiškėjusi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, kadangi ji 2015-02-20 teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo metu neegzistavo, atsirado po šio procesinio teismo sprendimo civilinėje priėmimo praėjus daugiau nei trims metams. Taigi pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės nėra laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kaip jau buvo nurodyta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, laikomos tos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinomos vienai iš šalių sprendimo priėmimo metu.
14. Ieškovas skunde teigia, kad egzistuoja ir CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Tačiau tokio savo argumento nepaaiškina ir nemotyvuoja, nenurodo, kokie konkrečiai teisės normų pažeidimai buvo padaryti. Svarbu yra tai, kad tokio proceso atnaujinimo pagrindo ieškovas nebuvo nurodęs prašyme dėl proceso atnaujinimo. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl proceso atnaujinimo galimybės CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu proceso atnaujinimo pagrindu.
15. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas taipogi nepasisako, nes, nepaisant jų (ne)pagristumo, kitoks procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas.
16. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais.
17. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto I. N. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
18. L. P. pateikė teismui prašymą priteisti 435,60 Eur išlaidų advokato pagalbai už sugaištas tris valandas atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymui. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo sudėtingumą laikytina, kad 145,2 Eur už vieną valandą advokato paslaugų yra pernelyg didelė suma, todėl suinteresuotam asmeniui priteistina suma mažintina iki bendros 200 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo I. N. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti 200 Eur L. P. iš I. N..