- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- 1-2351-718/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41912-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje (pagreitintas procesas) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 (1) straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas: 2025-11-29, apie 22.10 val., Klaipėdos rajone, Vėžaičių mstl., Samališkės g., vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Suomiška registracija), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, kad lapkričio 28 d., penktadienį, šventė draugo gimtadienį. Grįžęs namo išsimiegojo, „pataisė sveikatą“, t. y. atsigėrė alaus, ir vakare jausdamasis gana gerai išėjo parsivaryti automobilį, kuris buvo paliktas pas draugą Topolių g., jog pakeistų padangas. Važiuojant namo sustabdė pareigūnai; alkotesteriu nustatė 1,54 promilių neblaivumą. Tai pirmas ir paskutinis kartas, kai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl savo elgesio labai gailisi, iš jo pasimokė, be automobilio jaučiasi kaip be rankų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jo tėtį V. J.. Tėtis jam yra autoritetas, tarpusavyje jie sutaria gerai, palaiko artimą ryšį, kasdien susitinka, anksčiau kartu daug sportavo automobilių sporte, buvo kaip vienas kumštis. Tėtis yra neįgalus, nedirba, gauna neįgalumo pašalpą. Apie įvykį tėčiui parnešė iš karto, jis atvyko į įvykio vietą. Jis pats yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, kuris lanko mokykla. Automobilis, kurį vairavo neblaivus, yra įsigytas jo lėšomis asmeniniam naudojimui. Kadangi automobilis buvo sugedęs, techniškai netvarkingas, pirma norėjo jį susiremontuoti iki galo, tik tada priregistruoti AB „Regitra savo vardu.
Siūlomas laiduotojas V. J. parodė, kad yra kaltinamojo tėtis. Žino, kad sūnus vairavo išgėręs, apie tai sužinojo tą patį vakarą, kai paskambino sūnus, buvo nuvykęs į įvykio vietą. Su sūnumi susitinka labai dažnai, gyvena šalia vienas kito, po įvykio barė sūnų dėl tokio jo elgesio. Mano, kad sūnui yra autoritetas; anksčiau daug laiko leisdavo kartu su sūnumi dalyvaujant čempionatuose, po to kartu tvarkydavo automobilius. Sūnų apibūdina teigiamai, alkoholiu nepiktnaudžiauja, vartoja saikingai per šventes. Prašo laidavimą skirti be užstato, kadangi dėl sveikatos problemų nedirba, tiek jis, tiek žmona turi neįgalumą, gauna 525 Eur pašalpą.
Kadangi kaltinamasis po prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Iš 2025-11-29 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025-11-29, apie 22.10 val., dirbant ekipaže „L2003”, kartu su RS tyrėju V. Š., nustatytame maršrute – Vėžaičių mstl., Samališkės g., buvo sustabdytas patikrinimui „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiška registracija). Automobilį vairavo M. J.. Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Paklausus vairuotojo ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, patvirtino, kad vakar ir šiandien dienos metu vartojo. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0117“, patikros Nr. 2400462, pirmu tikrinimu 22.13 val. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 22.29 val. – 1,54 promilių neblaivumas. M. J. su savimi neturėjo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo, tačiau per „POLIS II“ naršyklę nustatyta, kad asmuo turi teisė vairuoti transporto priemonę. M. J. su pažeidimu sutiko (1 t., b. l. 1-9).
Iš 2025-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta – Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Vėžaičių mstl., Samališkės g. (1 t., b. l 10-18).
Iš 2025-12-01 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti septyni vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų „body“ kameromis, kuriuose užfiksuota, kaip tamsiu paros metu policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiška registracija), kurį vairavo vyras, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip M. J.. Pareigūnas pasiūlo pastarajam pasitikrinti girtumą bekontakčiu alkotesteriu. Kadangi prietaisas iškvepiamame ore aptinka alkoholio, pareigūnas M. J. paprašo neblaivumą pasitikrinti kontaktiniu alkotesteriu. Pirmu tikrinimu jam nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 1,54 promilių neblaivumas. M. J. prisipažino, kad vakar dieną bei šiandien vartojo alkoholinius gėrimus; sutiko su padarytu pažeidimu, alkotesterio parodymais (1 t., b. l. 20-22).
Iš 2025-11-29 neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio patikros sertifikato duomenų nustatyta, kad M. J. nurodžius, kad alkoholį ji vartojo prieš aštuonias valandas, matavimo prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0117“, patikros sertifikato Nr. 2400462 (patikra atlikta 2025-07-28, galioja iki 2026-01-27), pirmu tikrinimu 22.13 val. M. J. nustatytas 1,63 ‰ (promilių) neblaivumas, antru tikrinimu 22.29 val. – 1,54 ‰ (promilių) neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais M. J. sutiko (1 t., b. l. 23, 25).
Iš 2025-11-29 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad iš įvykio vietos (Klaipėdos r. sav., Vėžaičių sen., Vėžaičių mstl., Samališkės g.) automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiška registracija), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Gobergiškės g. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (1 t., b. l. 22).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad vidutinė lengvojo automobilio „Ford Transit“ (dyzelinas, variklio darbinis tūris 1990 cm³, 2001 metų laidos) kaina Lietuvoje su PVM – 1631,00 Eur (1 t., b. l. 28).
Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėjas MB „T.“ pirkėjui M. J. pardavė automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 413 Eur (1 t., b. l. 26-27).
Veikos kvalifikavimas
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad M. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0117“ 2025-11-29 pirmu tikrinimu 22.13 val. jam nustatytas 1,63 ‰ (promilių) neblaivumas, antru tikrinimu 22.29 val. – 1,54 ‰ (promilių) neblaivumas.
Kaltinamasis kaltu prisipažino, jo kaltė įrodyta alkotesterio parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 (1) straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Atsižvelgtina į nustatytą neblaivumo laipsnį– kaltinamajam nustatytas vidutis neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršija 1,51 promilių neblaivumą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamojo tėtis V. J. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai, nurodydamas, kad jis kritiškai vertina savo elgesį. Jis pabrėžia jų stiprų ir artimą santykį, nuolat palaiko glaudų ryšį; nurodė, kad sūnus iš karto jam papasakojo ką padarė. Kaltinamasis neteistas, per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kaltinamasis iš karto pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir tokia jo pozicija padėjo nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti savalaikį baudžiamąjį procesą, teisminio nagrinėjimo metu taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).
Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
V. J. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nedirbantis, jam nustatytas neįgalumas, teismo nuomone, realiai galės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas, stebėti, kad M. J. nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, V. J. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotojui, kaip minėta, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Apklausiamas teisme V. J. nurodė, kad dėl šio įvykio sūnus jam pasisakė iš karto ir gailėjosi. Liudytojas nurodė, kad jie nuolat bendrauja. Teismui nekyla abejonių dėl V. J. galimybės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam dėl artimo pastovaus bendravimo. Teismas sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 (1) straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. J. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atleidus M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojo anksčiau paminėtas asmenines savybes, į tai, kad jo pajamos nėra didelės, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). M. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281(1)1 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).
Pagal į bylą pateiktą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nustatyta, kad automobilis Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiška registracija) nuosavybes teise priklauso kaltinamajam M. J. (1 t., b. l. 26-27). Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog ši transporto priemonė atitinka BK 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo; specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę; dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tada panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: CD diskas, esantis voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. J. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo V. J. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamąją bylą M. J. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025-12-01.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiška registracija),perduotą saugojimui M. J., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.
M. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; specialiosios teisės sustabdymą panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę; dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tada panaikinti.
M. J. asmens dokumentą, saugomą byloje – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), – grąžinti M. J. po nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į AB „Regitra“.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su policijos pareigūnų BODY kameromis fiksuotais vaizdais, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.